Pasak Vidaus reikalų ministerijos, įstaiga užtikrintų socialinių, apgyvendinimo ir kitų būtiniausių paslaugų migrantams teikimą. Šios įstaigos, taip pat užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietų veiklą koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad būtinybę turėti aiškesnę migrantų apgyvendinimo tvarką ir tiksliai apibrėžtas institucijų atsakomybes atskleidė neteisėtos migracijos krizė.

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagrindinė pareiga – ginti ir saugoti mūsų šalies ir Europos Sąjungos išorės sienas, o ne rūpintis migrantų priėmimu ir buitimi. Džiaugiuosi, kad šie svarbūs pokyčiai – finišo tiesiojoje“, – sakė A. Bilotaitė.

Nauja institucija veiks lanksčiai ir prisitaikys prie didėsiančių  ar mažėsiančių migrantų srautų.

Pasak ministrės, migrantų priėmimo funkcijų konsolidavimas leis efektyviau ir tiksliau nukreipti visus būtinus finansinius, žmogiškuosius bei infrastruktūros išteklius, taip pat kokybiškiau įvertinti ir atliepti į mūsų šalį atvykstančių migrantų poreikius.

„Nauja institucija veiks lanksčiai ir prisitaikys prie didėsiančių  ar mažėsiančių migrantų srautų“, – tikina ministerija.

Agentūrai būtų perduota dalis šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos vykdomų funkcijų – migrantų pervežimas į apgyvendinimo vietą, apgyvendinimas, aprūpinimas, sveikatos patikra ir priežiūra, teisinių ir vertimo paslaugų teikimo organizavimas.

Kartu bus keičiamas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, nustatant, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užsieniečiams organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija, o ne Migracijos departamentas, kurio priimti sprendimai skundžiami, kaip buvo iki šiol.

Įstatymo pakeitimais tikslinamos ir nuostatos dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos ir užsieniečio maksimalaus sulaikymo termino skaičiavimo. Taip pat užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, sudaroma galimybė imtis savarankiško užimtumo veiklos.

Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimams bei lydintiems įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose yra apgyvendinta 110 migrantų, prieglobsčio centruose – 46.

Nauja institucija, atsakinga už migrantų priėmimą, savo veiklą turėtų pradėti 2024 m. liepos 1 dieną.

Ministerija praėjusią savaitę registravo Valstybinio turizmo departamento panaikinimo nutarimo projektą.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius kovą tvirtino, jog pagrindinis pertvarkos uždavinys – atskirti rinkodaros ir veiklos priežiūros funkcijas. Praėjusių metų lapkritį jis sakė, kad vienas jo pagrindinių darbų bus Turizmo departamento pertvarka.

Ūkio ministerija naujo Turizmo departamento vadovo pernai ieškojo tris kartus, atsistatydinus jo vadovei Jurgitai Kazlauskienei – ji pasitraukė paaiškėjus, kad Lietuvą užsieniečiams pristatančios bendrovės tam naudoja ne autorines ir su Lietuva nesusijusias nuotraukas.

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc. iki 1,66 mln.

Likviduoti planuojamos RRA vadovas Artūras Bagotyrius sako, kad teisininkai mato galimybių vėl kreiptis į teismą.

„Ir su ministerija šnekėjome, ir su teisininkais – prašysime atnaujinti teismo procesą, tokia galimybė, mūsų advokatai išaiškino, egzistuoja. Teisininkų nuomone, taip negali skirtis tie sprendimai (...) Su teismo sprendimu, koks jis bebūtų, privalome sutikti, bet, aišku, teisininkai įžvelgia tam tikrų traktavime dalykų (...) Galima trijų mėnesių laikotarpyje tą dalyką daryti“, – BNS sakė A. Bagotyrius.

Pasak A. Bagotyriaus, veikiausiai būtų kreipiamasi į galutinį sprendimą priėmusį Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Nepalankią RRA nutartį LVAT priėmė balandį, o kovą, panašioje byloje šis teismas galutinai nusprendė, kad dar apie 200 tūkst. eurų RRA grąžinti neprivalės.

Pinigų agentūra neturi

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad agentūra neturi galimybių gražinti trečdalio milijono eurų, ŽŪM irgi negali skirti RRA lėšų skolos grąžinimui.

„Agentūra šiuo metu neturi galimybės grąžinti 332 184,08 eurų sumos (...) Šiai įmonei biudžeto lėšos skiriamos pagal sutartis už tam tikrų pavestų – valstybės deleguotų funkcijų vykdymą. Taigi skolą grąžinti gali tik Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Niekas kitas to padaryti negali“, – BNS atsiųstame komentare teigia ministerija.

ŽŪM pastebėjo, kad sprendimą dėl skolos tolesnio išieškojimo turi priimti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri yra paskirta vadovaujančiąja ir audito institucija, administruojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšas.

Lėšas bus bandoma išieškoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad artimiausiu metu lėšų išieškojimas bus perduotas Turto bankui.

„Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą teisės aktuose terminą RRA su pažeidimu susijusių lėšų nesugrąžino, jų išieškojimas kartu su priskaičiuotais delspinigiais artimiausiu metu, vadovaujantis teisės aktais, bus perduotas Turto bankui, kuris skolos grąžinimo klausimą derins betarpiškai su RRA“, – atsakyme BNS rašo SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras Bytautas.

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), su kuria ir bylinėjosi RRA, teigia, kad lėšos turėjo būti grąžintos nedelsiant.

„Dėl inicijuoto teismo proceso pareiškėjas (RRA – BNS) lėšų negrąžino. Po galutinės ir neskundžiamos nutarties priėmimo lėšos turi būti grąžintos nedelsiant. (...) Kadangi šioje byloje priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama, jį turės būti vykdoma. Ar pavyks susigrąžinti lėšas, priklauso nuo RRA finansinės padėties bei šios organizacijos tolimesnės veiklos perspektyvos“, – BNS pranešė ESFA.

ESFA anksčiau yra pareiškusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba prieš kelerius metus nustatė, kad 2011-2015 metais miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai – už 732 eurus.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi rinkos kainų tyrimu, teigė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keltos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.

Jei Seimas pritars, RRA bus panaikinta, o ją turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, dėl įstatymų projektų, kurie sudarytų prielaidas pradėti RRA likvidavimą, Seimas turėtų balsuoti gegužės pabaigoje. Kaip anksčiau BNS teigė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos. Pasak jo, likvidavimas nėra susijęs su minėta „auksinių miltų“ istorija.

Atvyko vėluodamas

"Kauno diena" rašė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis prokurorų skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, išteisinusio G.Ambrazevičių, nusprendė atnaujinti šios plačiai nuskambėjusios istorijos tyrimą.

Trečiadienį jame vėl susitiko nukentėjusiuoju pripažintas 63-ejų Z.Bastys ir dėl išpuolio prieš pastarąjį išteisintas 33-ejų G.Ambrazevičius. Pastarasis į posėdį atvyko vėluodamas.

Savo sąlygas jis bandė diktuoti ir trijų teisėjų kolegijai. Pats pasisiūlydamas duoti parodymus, kuriuos vadino tik pastabomis. Šiuose buvo akcentuojama, į kokius jį išteisinusio nuosprendžio momentus kolegija privalo atsižvelgti.

G.Ambrazevičius skubėjo imti į savo rankas iniciatyvą iš karto po Z.Basčio apklausos. O šis nesugebėjo paaiškinti, kas jį privertė Kauno apylinkės teisme pakeisti parodymus.

Paprašytas dar kartą prisiminti, kas tada įvyko, Z.Bastys teigė, kad, atvykus į iškvietimą dėl sugedusio lifto, jo tarnybinį automobilį apstojo keturi kvailioję asmenys, dėl kurių jis negalėjo pajudėti iš vietos, kad jų nesuvažinėtų.

"O po to, įsiveržę į automobilį, ėmė reikalauti picos! Sekmadienį, šeštą valandą ryto! Ar ne durniai?!" – pats klausė, pats atsakė Z.Bastys. Ir pasakojo toliau, kad, vežant šią neblaivią kompaniją per miestą, ši darėsi vis agresyvesnė, todėl jis supratęs, kad geruoju nesibaigs, ir nuo jos pabėgo.

Ir blaškėsi, ir dūsavo

Teisėjų kolegiją ir prokurorę labiausiai domino, kodėl iš pradžių pasakojęs apie G.Ambrazevičiaus grasinimą "padėti jį į vietą", nes esą turi ir peilį, vėliau Z.Bastys šių parodymų ėmė įnirtingai purtytis. Esą nematė pas G.Ambrazevičių jokio peilio. Vėliau suabejojo, kuris iš bendrakeleivių grasino – toks buvo triukšmas.

"Panašiai aš pasakojau ir iš karto po įvykio", – atsikirtinėjo Z.Bastys į teisėjų kolegijos pastabą, kad, duodamas parodymus vos pusantros valandos po įvykio, po kuriais pasirašė, kad šie teisingi, jis minėjo ir peilį. Tačiau čia pat mįslingai pridūrė, kad visko buvo dar daugiau, nors jis apie tai nepasakojo. Bet netrukus ėmė tikinti, kad prikalbėjo, ko nereikia, nes iki tol nieko panašaus jam nebuvo nutikę.

Galiausiai, po iškalbingo atodūsio, Z.Basčiui išsprūdo, kad jis bijojo. Paprašius patikslinti, ko, po pauzės teigė, kad bijojo apkalbėti G.Ambrazevičių nebūtais dalykais. Nors čia pat atsakė iškalbinga tyla į kitą klausimą – kodėl tada visi nors kiek su šio įvykio tyrimu susiję pareigūnai vieningai teigia, kad jis kalbėjo apie peilį? Nors jis ir įrodinėja, kad tai tebuvo teisinės pareigūnų interpretacijos.

Iškalbingas sutapimas

Į klausimą apie mįslingą Z.Basčio ir pareigūnų nesusikalbėjimą netrukus atsakė G.Ambrazevičiaus advokatas Mindaugas Mažeika.

Pastarojo gynybinės kalbos moto buvo toks pats kaip ir teisinio išsilavinimo neturinčio Z.Basčio. Esą ši byla taip baigėsi ne dėl nukentėjusiojo pakeistų parodymų, o dėl pareigūnų improvizacijų.

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą.

Iš pradžių esą bandant pateisinti G.Ambrazevičiaus ir jo draugų sulaikymą. Vėliau – pradėtą ikiteisminį tyrimą, perduodant jo ginamąjį į teismą. Nors kiti tąnakt kartu su juo sulaikyti asmenys buvo nubausti tik administracine tvarka.

Prokurorė su advokato improvizacijomis nesutiko, pareikšdama, kad ankstesnis teismas turėjo remtis pirminiais Z.Basčio parodymais, kurie apibūdino tikrąją jo būseną po akistatos su G.Ambrazevičiumi. Ir tai įrodo nukentėjusiojo pasiryžimas bėgti viską palikus. Net rizikuojant netekti darbo, nes, kaip jis pats teigė, buvo neaišku, ko dar tikėtis iš bendrakeleivių, kuriems buvo paliktas bendrovės turtas.

Liaupsės išteisinusiajam

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą. Į tai G.Ambrazevičiaus advokatas, anksčiau dirbęs prokuroru, replikavo, kad per 25-erius savo darbo metus retai yra sutikęs tokį motyvuotą nuosprendį dėl tokio mažmožio, turėdamas galvoje jo ginamąjį išteisinusį Kauno apylinkės teismo teisėjo Arūno Purvainio nuosprendį.

Be to, anot M.Mažeikos, jeigu visada būtų vadovaujamasi emocijomis iš karto po įvykio, reikėtų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kiekvieno kryptelėjimo.

Ir vėl – panašiai, kodėl bylai pasiekus Kauno apylinkės teismą, pakeitė parodymus, tada teisinosi ir Z.Bastys. Esą viską ramiai apmąstęs jis suprato, kad G.Ambrazevičiaus ir jo draugų kompanija tebuvo linksmai nusiteikusi ir iš esmės nieko jam nepadarė.

G.Ambrazevičiaus advokatas įrodinėjo Kauno apygardos teisme tą patį. Esą, jeigu jo ginamasis ir turi būti nubaustas, tai tik proporcinga bausme jo padarytiems veiksmams – tik administracine tvarka, kaip ir jo draugai. Toks buvo M.Mažeikos atsikirtimas į Z.Basčiui pagaliau išsprūdusį pritarimą prokurorės siūlomai bausmei G.Ambrazevičiui.

Ar bus patenkintas prokurorės skundas, ketinama skelbti gegužės pabaigoje.

Nuskambėjusi istorija

Teisėjų kolegija užtruko minutę, priimdama sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą. G.Ambrazevičius privalės vėl stoti prieš teismą. Šį kartą – Kauno apygardos. Vakar jis nepasirodė posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas prokurorų skundas dėl jo išteisinimo. Atvyko tik G.Ambrazevičiaus advokatas, buvęs prokuroras Aidas Mažeika.

Į kitą posėdį, numatytą po kelių savaičių, bus kviečiamas ir bendrovės "Kauno liftai" avarinės tarnybos elektromechanikas Z.B.

"Kauno diena" rašė, kad, jam mįslingomis aplinkybėmis pakeitus parodymus, prieš tai šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas G.Ambrazevičių išteisino. Kaip teigiama prokurorų skunde, išteisintasis buvo linkęs sumenkinti savo veiksmų padarinius, nesigailėjo dėl jų ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Jau nekalbant apie tai, kad jį išteisinant neatsižvelgta į liudytojų, mačiusių, kaip Z.B. atrodė po akistatos su G.Ambrazevičiumi, parodymus.

Kauno apygardos teismui nusprendus pakartotinai apklausti Z.B., G.Ambrazevičiaus advokatas A.Mažeika į tai reagavo iškalbingai, paprašydamas numatyti dar vieno – atsarginio posėdžio datą. Esą neaišku, ką Z.B., vieną kartą kalbantis vienaip, kitą – kitaip, pasakys šį kartą, todėl jam gali prireikti papildomo laiko pasirengti baigiamajai gynybinei kalbai.

Užpuolė vairuotoją

"Kauno diena" rašė, kad plačiai nuskambėjęs incidentas įvyko 2015-ųjų spalio 4-osios naktį.  Apie 5 val. "Kauno liftų" budėtoja užregistravo pranešimą, kad naktiniame klube "Mojo Lounge" V.Putvinskio gatvėje sugedo liftas, kuriame užstrigo žmonės. Įvykio vieton buvo pasiųstas budintis elektromechanikas Z.B. Jam atvykus, klubas jau buvo baigęs darbą. O pro užrakintas pastato duris matėsi pirmame aukšte stovintis liftas, kuriame jau nieko nebuvo.

Remiantis kaltinamuoju aktu, Z.B. sugrįžus į tarnybinį automobilį "VW Caddy", šį apstojo keturi gerokai įkaušę vyrai. Vienas jų, kaip paaiškėjo vėliau, – G.Ambrazevičius, savavališkai įlipo vidun ir, įsitaisęs priekinėje keleivio sėdynėje, netrukus išstūmė Z.B. laukan, o persėdęs į vairuotojo vietą nesėkmingai bandė užvesti transporto priemonę.

Tąnakt G.Ambrazevičiui buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Jo draugai buvo blaivesni.

Teko bėgti

Nepavykus patiems užvesti "VW Caddy", chuliganai ėmė reikalauti, kad Z.B. nuvežtų juos į Karaliaus Mindaugo prospekte esančią piceriją.

Išsigandęs girtos kompanijos, Z.B. galiausiai jų reikalavimui pakluso. Vildamasis pakeliui sutikti policijos automobilį. Tačiau, bandant pasukti Centro policijos komisariato link, G.Ambrazevičius puolė prie rankinio stabdžio. O netrukus paleido į darbą ir kumščius, galiausiai pareikšdamas, kad už blogą važiavimą Z.B. gali sulaukti ir smūgio peiliu.

Išsigandęs Z.B. iššoko iš "VW Caddy" Griunvaldo gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje ir pasileido Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato link.

"Per šitiek darbo metų tokio įvykio dar neturėjau!" – vėliau pasakojo jis policijai, išdrįsęs grįžti prie minėtoje sankryžoje likusio "VW Caddy" tik su patruliais. "VW Caddy" buvo tuščias ir be galinio valstybinio numerio.

Šiuos savo parodymus, tąnakt duotus policijai, Z.B. perskaitė ir po jais pasirašė, neturėdamas jokių pastabų. Netrukus buvo sulaikyti ir buvę jo keleiviai.

Neskiria picos nuo peilio?

Tačiau teisme Z.B. staiga pareiškė, kad pareigūnai jo parodymus esą išvertė į savo teisinę kalbą. Viskas buvo ne taip. Tai jis supratęs, kai viską ramiai apmąstė.

Z.B. teisme teigė palaikęs savo bendrakeleivius bernvakario dalyviais. Ir sukęs su jais ratus po miesto centrą tik norėdamas, padedant policijai, kaip nors jais atsikratyti, nes nebuvo garantuotas, kad negaus naujo iškvietimo. O tokio krovinio vežiotis su savimi negalėjo.

Galiausiai Z.B. pareiškė, kad šalia sėdėjęs G.Ambrazevičius jam tik nestipriai sudavė į veidą, bet nemušė. O per triukšmą, kurį kėlė šio bendrakeleiviai, buvo sunku ką nors suprasti. Todėl, neaišku, ką jie šaukė, – "pica" ar "peilis".

Liko kvailio vietoje

Suabejoti pakeistais Z.B parodymais vertė ir jo bendradarbių ir policijos pareigūnų pasakojimai, kad, pabėgęs nuo užpuolikų, iš baimės jis tada vos pajėgė suregzti sakinį. O po to ilgai svarstė – rašyti pareiškimą ar ne, nes bijojo turėti daugiau kokių nors reikalų su jam į sūnus tinkančia jaunų vyrų kompanija.

Tą patį šie liudytojai pasakojo ir Kauno apylinkės teisme, kuriam buvo perduota grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą kaltinamo G.Ambrazevičiaus byla. Ir liko kvailio vietoje, nes Z.B. teismui netikėtai pateikė naują tragikomišką tos nakties įvykių versiją, kuri jau buvo palanki G.Ambrazevičiui.

Ir Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis kapituliavo, nes G.Ambrazevičiaus tos nakties bendražygiai, žinoma, pasakojo tą patį, ką ir jis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 14 dieną nesutiko laikinai, kol byla bus išnagrinėta, sustabdyti ES paramą Lietuvoje administruojančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) sprendimo dėl dalies paramos grąžinimo. Teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą.

|Agentūra teismui tvirtino, kad ES paramos lėšas ji turi grąžinti iki birželio 27 dienos, o to nepadarius už kiekvieną pavėluotą dieną būtų skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Anot agentūros, pagal sutartis su Žemės ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis jai skirtos lėšos gali būti naudojamos tik tikslinėms išlaidoms, todėl ji negali jų panaudoti kitiems tikslams, o jokių kitų lėšų ar pajamų šaltinių agentūra neturi.

LVAT teigimu, agentūra teismui nepateikė jokių įrodymų, kad grąžinus pinigus, kiltų grėsmė jos finansiniam stabilumui, o jų negrąžinus, priverstinis lėšų išieškojimas negalės būti pradėtas, kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas.

ESFA kovą nurodė Rinkos reguliavimo agentūrai grąžinti 332,2 tūkst. eurų dėl netinkamai pirktų maisto produktų. Balandį ESFA priėmė dar vieną nutarimą, kuriuo įpareigojo agentūrą grąžinti papildomus maždaug 214 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos ir biudžeto lėšų už grūdinių produktų pirkimą. Galimi pažeidimai nustatyti ir trečiajame konkurse, dėl kurių dar vyksta tyrimas ir yra kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

Agentūros jau įgyvendintų dviejų projektų bendra vertė yra 11,6 mln. eurų, o šiemet pradėto trečio projekto, kurio įgyvendinimo pabaiga yra 2016-ųjų pabaiga, vertė siekia 16,4 mln. eurų.

Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, šių metų sausį iš pareigų pasitraukė Rinkos reguliavimo agentūros vadovė Aldona Miliuvienė, vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė yra pareiškusi, kad Rinkos reguliavimo agentūros neliks nuo 2017 metų.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos.

Kaip rodo BNS turimi dokumentai, ES paramą Lietuvoje administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) balandžio 11 dieną pareikalavo grąžinti dalį paramos už konkurso dalį, kuria pirkti grūdiniai produktai - 182 tūkst. eurų ES paramos ir 32 tūkst. valstybės biudžeto lėšų.

Tą BNS antradienį patvirtino ir ESFA direktoriaus pavaduotoja Audronė Ališauskienė.

„Vykdant šį pirkimą buvo nustatyta pažeidimų ir agentūrai buvo pritaikyta finansinė korekcija“, - sakė A.Ališauskienė.

Iš viso Rinkos reguliavimo agentūra Europos socialinio fondo agentūrai turės grąžinti 546 tūkst. eurų ES paramos, nes kovo mėnesį ESFA taip pat pareikalavo grąžinti 332 tūkst. dėl netinkamai pirktų maisto produktų.

Pasak jos, šiuo metu tiriamas dar vienas Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pirkimas.

Lėšos naudotos neracionaliai

214 tūkst. eurų Rinkos reguliavimo agentūra turės grąžinti iki liepos 7 dienos, kitaip jai bus skaičiuojami delspinigiai, kurie siekia 0,03 proc. nuo grąžintinos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną.

Sprendimą susigrąžinti lėšas ESFA priėmė remdamasi išvada, jog grūdinių produktų pirkimas prieštaravo įstatymams. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra neskaidė pirkimo, į vieną techninę specifikaciją įrašydama septynis grūdinius produktus - kvietinius miltus, greito paruošimo avižų ir kviečių košes, sausus pusryčius, grikių bei ryžių kruopas ir trijų grūdų kruopas. Be to, kvietiniams miltams ir sausiems pusryčiams buvo nustatyti nepagrįsti reikalavimai.

Anot Europos socialinio fondo agentūros, tokia techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo tiekėjus, taip pat neužtikrino įstatymuose nustatyto principo, kad lėšos viešiesiems pirkimams turi būti naudojamos racionaliai.

Rinkos reguliavimo agentūros paskelbtą konkursą maisto produktams pirkti laimėjo bendrovė „Sanitex“. ESFA direktoriaus pavaduotoja A.Ališauskienė sakė, kad su „Sanitex“ buvo pasirašyta 7,8 mln. eurų vertės sutartis, o pirkti produktai jau išdalinti nepasiturintiems.

Tuo metu grūdinių produktų dalis šiame konkurse buvo verta 4,3 mln. eurų.

„Auksiniai“ miltai vargšams

Žemės ūkio ministerijos prašymu rinkos tyrimą atlikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nustatė, kad miltai nepasiturintiems buvo pirkti per brangiai. Kiek anksčiau Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad 2011-2015 metais organizuotuose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai - už 732 eurus už toną.

Anot Žemės ūkio ministerijos, rinkos kainų tyrimas parodė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keliamos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.

Instituto skaičiavimais, bendrai maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., bet pažymima, kad produktai nepasiturintiesiems yra specifiniai, jiems reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė, negu rinkos kaina.

Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.

Ministrė nori naikinti agentūrą

Praėjusią savaitę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pareiškė, kad Rinkos reguliavimo agentūros neliks nuo 2017 metų. Likviduoti šią agentūrą ragina ir Prezidentūra.

Agentūros likvidavimui dar turės pritarti Seimas, kuris dėl to turėtų balsuoti dar pavasario sesijoje, sakė žemės ūkio ministrė.

Pasak jos, dabar Rinkos reguliavimo agentūroje dirba apie 40 darbuotojų, tačiau „specialistų ten stiprių nėra“.

Ministrė teigė, kad agentūros vadovo konkursas yra nutrauktas - naujas vadovas nebebus ieškomas.

Šių metų sausio pabaigoje iš pareigų pasitraukė agentūros vadovė Aldona Miliuvienė. Paaiškėjus, kad agentūra miltus pirko per brangiai vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Patarėjas Ž.Putramentas - įtariamasis

Kyšininkavimu įtariamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiasis patarėjas Žilvinas Putramentas nuo rugsėjo nušalintas nuo pareigų.

Nušalinimo terminas Ž.Putramentui tęsis iki gegužės, jis nušalintas siekiant netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, BNS sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Rugpjūčio 19 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė Ž.Putramentą ir buvusią agentūros direktorę Rasitą Kraujelytę–Noreikienę, kuri agentūroje nebedirba nuo birželio. Pareigūnai taip pat sulaikė dviejų įmonių savininkę, kuri įtariama davusi kyšį. Anot žiniasklaidos, sulaikytoji verslininkė yra bendrovių „Projekona“ ir „Aipa“ vadovė Kristina Kovaitė.

Įtariama, kad valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė - apie 128 tūkst. eurų. Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ apie 10 tūkst. eurų.

STT pareigūnai taip pat atskleidė, kaip dovanų kuponai buvo keičiami į grynuosius pinigus, - tarnautojai už juos įsigydavo prekių, pavyzdžiui, brangius kailinius, o vėliau jas grąžindavo ir gaudavo grynuosius.

Ministrė kratosi atsakomybės 

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neįžvelgia savo atsakomybės aiškėjant faktams, kad dėl netinkamų maisto skurstantiems pirkimų valstybė turės grąžinti daugiau nei pusę milijono eurų Europos Sąjungos (ES) paramos.

„Aš savo atsakomybės nematau, nes tuo metu nedirbau“, - BNS antradienį sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pati ėmėsi veiksmų dėl tų Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdytų pirkimų, kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, anot jos, leido juos tęsti.

V.Baltraitienė teigė, jog kol kas nėra priimti sprendimai, iš kur bus ieškoma lėšų grąžinti ES paramą, tačiau užsimena, kad tie pinigai gali būti išieškomi iš „kaltų asmenų“.

„Auksinius miltus“ nepasiturintiesiems pirkusios agentūros turėtų nelikti, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Šiuo atveju, kaip matėme su pirkimo tarnyba dėl maisto produktų brangių pirkimų, tokia agentūra iš esmės turėtų būti naikinama. Jei matome, kad tai galbūt priedanga įvairiems neskaidriems veiksmams, schemoms realizuoti, kai perkami „auksiniai miltai“ ir panašūs dalykai, tas funkcijas tikrai galėtų atlikti ministerijos“, – antradienį Žinių radijui sakė M.Lingė.

Maisto konkursą nepasiturintiems rengė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, tačiau konkursai nutraukti paaiškėjus, kad produktai pirkti per brangiai. Po kilusio skandalo sausio pabaigoje agentūros vadovė Aldona Miliuvienė pasitraukė iš pareigų, vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nustačiusi, kad 2011-2015 metais organizuotuose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai - už 732 eurus už toną.

Prezidentės patarėjas taip pat apgailestavo, kad Vyriausybė smarkiai nepasistūmėjo pirmyn konsoliduodama valstybės valdymo aparatą.

„Vyriausybė prieš trejus su puse metų turėjo ambicingą konsolidavimo planą, konsoliduoti ir priežiūrą vykdančias institucijas, bet rezultatai yra labai minimalūs. Buvo sudaryta šitam klausimui gal 11 darbo grupių, buvo siekiama, kad biurokratinė našta bus mažinama, bet šiai dienai mes turime (...) prie ministerijų apie 350 įvairiausių įstaigėlių, kontorėlių, agentūrėlių“, – kalbėjo M.Lingė.

Britų supermanekenė Kate Moss (Keit Mos) paliko agentūrą „Storm Model Management“, su kuria ji prieš 28 metus sudarė savo pirmąjį kontraktą dėl modelio darbo.

Kaip rašo Britanijos dienraštis „Daily Mail“, 42 metų gražuolės ir ją atradusios agentūros skyrybos buvo „taikios“.

Kate, kuri yra bene sėkmingiausia Jungtinės Karalystės aukštosios mados manekenė ir žurnalų viršelių veidas, nusprendė perkelti verslą į savo namus ir pirmąkart pradėti pati rūpintis savo sutartimis.

„Po sėkmingo 28 metus trukusio ryšio Kate perkelia savo verslą į namus, o mes toliau aktyviai padėsime tvarkyti tebegaliojančias jos sutartis“, – „Storm“ atstovas sakė „Daily Mail“.

„Storm Management“ įkūrėja Sarah Doukas (Sara Dukas) pastebėjo Katę Moss Niujorke Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) oro uoste, kai jai tebuvo 14 metų. Mergina pasirašė kontraktą su šia agentūra, pradėjusią jos itin sėkmingą manekenės karjerą.

Mados ikona tapusi Kate išgarsėjo 10-ajame dešimtmetyje, kai ją savo veidu pasirinko „Calvin Klein“. Tuo metu ji buvo laikoma prieštaringai vertinamo madingo „heroino pupyčių“ įvaizdžio simboliu.

Kate – ne vienintelė supermanekenė, kuri nusprendė nutraukti ryšius su „Storm“ ir kuri laikosi labai dalykiško verslo modelio.

Cara Delevingne (Kara Delevin), dalyvavusi keliose mados kampanijose kartu su K.Moss, įskaitant bendradarbiavimą su Britanijos prabangos prekių ženklu „Burberry“ ir aukštosios gatvės mados namais „Mango“, nutraukė kontraktą su „Storm“ agentūra praėjusiais metais ir sutelkė dėmesį į aktorės karjerą.

„Labai tikėtina, kad ji, kaip ir Cara, tikėjosi labiau asmeniško vadybos stiliaus“, – vienas informuotas šaltinis ketvirtadienį sakė „Daily Mail“ portalui „MailOnline“.

„Praėjusią savaitę „Storm“ elektroniniais laiškais klientams pranešė, kad jie dabar pakeitė savo pavadinimą į „Storm Management“ ir kad jie nebėra modelių agentūra“, – pridūrė šaltinis.

Kate šiuo metu skiriasi su savo vyru muzikantu Jamie Hince'u (Džeimiu Hinsu), grupės „The Kills“ nariu. Jiedu susituokė 2011 metais.