Agluonėnai nuo seno garsėja kiekvienam prieinamu sodu.

Pavasarį jis džiugina akį nepaprastu žydėjimu, vasarą jame malonu rasti šešėlį ir erdvių žaidimams.

Ir rudenį šis sodas yra svetingas kiekvienam agluonėniškiui ir pravažiuojančiajam, obuolių pasirinkti gali kas tik nori.

Septintus metus prieš didžiąsias metų šventes Agluonėnų žmonės puošia ne tik kelias eglutes, bet ir sodo obelis. Kasmet taip padabinama vis daugiau medžių.

Šiemet spalvingais žaislais ir šviečiančiomis girliandomis nušvito 28-ios obelys ir dvejos sūpuoklės.

Sode papuoštos dvi gyvos eglės – didelė ir greta jos auganti maža, dar viena eglutė džiugina akį prie seniūnijos pastato.

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė atskleidė, kad pirmaisiais metais obelis puošdavo seniūnijos darbuotojai. Vėliau imta raginti vaismedžius dekoruoti šeimas, kaimynus, seniūnijoje esančių įstaigų darbuotojus, atskirus kaimus.

Daivos Janauskaitės nuotr.

"Obelų puošimas pernai virto bendruomenės švente. Vieną dieną sukviesti žmonės dalijosi patirtimi, kaip padabinti medžius kuo ryškiau, kad jie matytųsi iš tolo. Po to vyko šventė – degėme laužą, kepėme dešreles, visi drauge vaišinomės. Niekas kitas taip neburia bendruomenės, kaip bendras darbas ir džiaugsmas matant, kas iš to išėjo. Gaila, kad šiemet teko šios idėjos atsisakyti. Susirinko pora dešimčių žmonių. Sodas – didelis, todėl vieni kitus tik matėme, atstumai buvo pernelyg dideli, kad keltume grėsmę. Labai tikimės, kad kitais metais galėsime be apribojimų ruoštis šventėms, ir Agluonėnų žmonės dar aktyviau puoš sodą", – kalbėjo L.Tučienė.

Pamatyti neįprastų grožybių verta išsiruošti prieš sutemas, kad dar šviesoje pavyktų išvysti žaisliukus, o tamsoje pasigrožėti vaismedžius nušviečiančiomis girliandomis.

Paaiškėjo, jog namuose, konflikto metu, neblaivi 1974 m. gimusi moteris peiliu sužalojo 1972 m. gimusį vyrą.

Nukentėjusįjį greitosios medicininės pagalbos ekipažas dėl durtinės žaizdos kojoje išgabeno į ligoninę.

Įtariamajai nustatytas 1,19 prom. girtumas. Moteris uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Verslas griūva akyse

Netoli Agluonėnų, už 20 kilometrų nuo Klaipėdos, veikia bendrovė "Kontvainiai", auginanti tūkstančius kiaulių.

Arčiausiai šio kiaulių komplekso yra verslininko Vytauto Račkausko kaimo turizmo sodyba ir restoranas.

Pastaraisiais metais jo verslas ne itin klesti dėl aplink beveik nuolat tvyrančio gyvulių srutų, kuriomis laistomi ir aplinkiniai laukai, tvaiko.

Restoraną verslininkas pradėjo statytis prieš maždaug 30 metų, kai tas kiaulių kompleksas ten jau stovėjo. Kiaulių tada buvo laikoma iki 12 tūkst., sanitarinė zona siekė 500 m.

Srutų į laukus tada esą niekas neveždavo, o pavasarį susikaupusios srutų lagūnos būdavo išlaistomos per kelias savaites, ir smarvė aplinkui būdavo tik epizodiškai.

Prieš kelerius metus kiaulininkystės ūkis buvo atnaujintas, gyvulių padaugėjo 50 proc., sanitarinė zona padidinta iki vieno kilometro, taip esą dalis turizmo sodybos pateko į kiaulidės sanitarinę zoną.

"Ir dabar visas kiemas dvokia, galite atvažiuoti, patys įsitikinsite. Bendraujame su kiaulių augintojais nuolat. Jie su pretenzijomis sutinka, tikina, jog daro, ką gali, kad to nebūtų. Bet sako, kad yra teisūs. Esą laistyti srutomis laukus leidžia įstatymai", – teigė V.Račkauskas.

Dėl šios situacijos gera vardą turintis restoranas nuolat praranda klientus.

Kai kurie atvykę ir užsisakę maisto išvažiuoja, nes juos išgena iš laukų sklindantis tvaikas.

Atšaukė įmonės šventę

Esą buvo ne vienas atvejis, kai suplanuoti ir verslo atstovų pobūviai šiame restorane buvo atšaukti būtent dėl iš kiaulidės ir laukų sklindančio kvapo, nes žmonės čia negali valgyti – pykina smarvė.

Buvęs Klaipėdos meras, pramonininkų asociacijos atstovas Rimantas Taraškevičius patvirtino, kad jo įmonės "Monolitas" darbuotojams buvo planuota surengti Statybininkų dieną "Agluonos" restorane.

"Savo darbuotojams norėjome surengti šventę. Pasamdėme renginio organizatorius, kurie prieš savaitę nuvyko į vietą, kad viską suderintų. Bet grįžę jie pasakė, kad sumanymą reikia atšaukti, nes lauke tokia smarvė, kad neištversime. Todėl pobūvį perkėlėme į kitą vietą už 20 kilometrų, į Veiviržėnus", – neslėpė R.Taraškevičius.

"Ir tai yra ne vienintelis atvejis. Mano verslui tai kerta visu baisumu. Mes nenorime su niekuo pyktis, suprantu, jog nebus, kad nesmirdėtų. Bet kaip padaryti, kad gerai būtų visiems?" – retoriškai klausė kiaulių komplekso kaimynystėje restoraną turintis V.Račkauskas.

Nevilties kupini laiškai

Nuo smarvės kenčia ne tik Agluonėnų apylinkėse dirbantys verslininkai. Diskomfortą patiria ir visi miestelio gyventojai.

Namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte.

"Aš gimusi ir augusi Agluonėnuose ir čia po studijų dabar vėl gyvenu. Nemalonių kvapų problema miestelyje yra labai didelė, nes vasaros rytais, kai atsikeli, namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte. Ryte ir vakare būna toks dvokas, kad norisi langus užsidaryti, bet negali, nes karšta. Mane ta smarvė žudo", – skundėsi Agluonėnų gyventoja Rima (vardas pakeistas – A.D.).

Kitas Agluonėnų gyventojas Artūras (vardas pakeistas – A.D.) teigė, kad stipresni vakarų ir pietų vėjai, atnešantys kiaulidės tvaiką ir išlaistytų srutų kvapą nuo laukų, žlugdo gyvenimą.

"Esu tikras, kad yra galimybių kontroliuoti tą smarvę. Kai būna šventės, kai seniūnė paprašo, tada būna gerai. Vadinasi, galima padaryti, jog nesmirdėtų, bet turbūt tai yra brangu. Regis, mūsų kraštuose kiaulės svarbesnės už žmones", – kalbėjo Artūras.

Birželio 29 d. agluonėniškis atsiuntė laišką: "Vakar ir šiandien tiesiog viskas skęsta smarvėje, nes net 4 cisternos be perstojo iš kiaulidės vežamos laistyti. Veža per miestelį. Tiek prisipila, kad tiesiog teka per viršų ant asfalto. Žmonės dejuoja, bet niekas nieko padaryti negali. Nėra žodžių. Jie kaip karaliai, jaučiantys "stogą", skandina Agluonėnus ir aplinkines gyvenvietes smarvėje. Šiandien sekmadienis ir viskas tas pats netgi iš ankstaus ryto. Vakar dar kentėjome užsidarę langus, šiandien teks važiuoti iš čia, nes neįmanoma."

Liepos 19 d. laiškas: "Turime vaizdo įrašą, kaip iš pat ryto per pačius Agluonėnus važinėja atviros cisternos, laisto ant kelio srutas bei išpila jas kaimo pašonėje."

Istorinės gyvenvietės kaimynai

Bendrovėje "Kontvainiai" šiuo metu yra auginama apie 18 tūkst. kiaulių.

Viena kiaulė, pasak vieno iš įmonės savininkų Valdemaro Sadaunyko, nuo gimimo iki skerdimo išskiria apie kubinį metrą srutų, tai yra tūkstantį litrų. Tad ilgainiui įmonėje susikaupia įspūdingi kiekiai.

"Mes turime srutų lagūnas, kurias paveldėjome su ta įmone, jos labai didelės. Tai dar tarybinių laikų technologijos dalis, anksčiau jose buvo kaupiamos srutos visą laiką, o paskui būdavo išlaistomos laukuose. Dabar mes tų lagūnų paviršių dengiame tam tikromis medžiagomis, kurios neleidžia garuoti amoniakui. Pernai pasistatėme ir šiemet tik pradėjome eksploatuoti naujas talpyklas, betoninius srutų rezervuarus, iš kurių niekas neišgaruoja. Šitas sandėliavimo būdas yra pats geriausias. Mes dedame visas pastangas, kad susitvarkytume savo ūkį", – tvirtino V.Sadaunykas.

Pasak savininko, tose talpyklose srutos laikomos prieš jas atiduodant ūkininkams.

Iš "Kontvainių" srutas ima trys Agluonėnų ūkininkai.

"Mūsų įmonė įkurta 1978 m., viskas yra įteisinta ir teisėta, o dabar susilaukiame spaudimo. Kažkas įsigijo kažkokią sodybą netoliese ir tikėjosi, kad čia bus Šveicarija. Jam nepatinka kvapai. Mes darome, kas įmanoma, kas mūsų jėgoms. Žmonės yra ne visada teisūs, nes visa Europa šitas organines trąšas grąžina į dirvožemį", – tikino V.Sadaunykas.

Kova baigėsi pralaimėjimu

Agluonėnų apylinkėse gyvenanti verslininkė, Veiklos moterų sambūrio pirmininkė, buvusi Klaipėdos rajono vicemerė Genovaitė Sinskienė puikiai pamena tą laiką, kai plečiantis šiam kiaulių ūkiui kilo didelis vietos gyventojų pasipriešinimas prieš leidimų išdavimą šiai veiklai.

"Mes tada nieko negalėjome įrodyti, nes viskas atitiko sanitarines normas, visus aplinkosauginius reikalavimus, ir jie plėtėsi. Tada nebuvo įvertinta, kokioje aplinkoje vystys tą kiaulininkystės verslą. O juk Agluonėnai – Mažosios Lietuvos kraštas ir yra labai daug kaimo turizmo sodybų. Jų savininkai nemažai į tai investavo, kai kurie gavo ES paramą, ėmė banko paskolas. Tačiau jų perspektyvos labai abejotinos, nes vietiniai žmonės tą laukuose laistomų srutų kvapą dar gali pakentėti, bet atvykę turistai – tikrai ne", – tvirtino G.Sinskienė.

G.Sinskienė pastebėjo, kad sovietmečiu fermas paprastai stengdavosi kurti ant pačių gražiausių upelių krantų.

Agluonos pakrantėje irgi atsirado kiaulidė, o Agluonėnai juk vienas gražiausių miestelių Lietuvoje.

Pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima.

"Čia ne argumentas – "mes atėjome, mes taip radome". Mes visi juk keičiamės. Ir kodėl dabar reikėtų leisti vystyti ūkinę veiklą ant Agluonos kranto? Beje, pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima. Įsivaizduojate, kokia nesąmonė?" – stebėjosi G.Sinskienė.

Ūkininkų – savi argumentai

Tačiau didžiausia bėda šiuo metu srutų liejimas aplinkiniuose laukuose.

Žemės ūkio ministerija pastaraisiais metais esą skatina ūkininkus kuo daugiau naudoti organinių trąšų – karvių mėšlą, vištų mėšlą, kiaulių ir karvių srutas.

Antanas Lučinskas – vienas iš trijų Agluonėnų ūkininkų, imantis srutas iš "Kontvainių" įmonės.

Paklaustas apie gyventojų skundus dėl ant laukų purškiamų srutų tvaiko, pašnekovas patikslino: "Ne gyventojai skundžiasi, bet vienas žmogus tuo skundžiasi, kuris neseniai nusipirko nekilnojamąjį turtą ir labai piktas, nes jo niekaip negali parduoti. Bet tikrai galiu užtikrinti, kad, kalbant apie kvapus, situacija geresnė nei prieš 3–4 metus, kadangi mes bendradarbiaujame su seniūne, su miestelio bendruomene, yra suderinamas srutų vežimo laikas. O tai, kas dabar vyksta, yra raganų medžioklė."

Ūkininkas tvirtino, kad per didelius karščius stengiasi srutų nevežti.

Be to, ant ariamos žemės srutas pagal įstatymą galima pilti tik nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio. Paskui srutas galima purkšti tik ant pūdymų ir ant pievų.

"Šiemet mes gal 20 tūkst. kubinių metrų srutų išsivežėme. Per sezoną purškiame pusantro mėnesio, bet nebūna taip, kad purkštume vienoje vietoje. O kad kvapo nebūtų, mes, nupurškus srutomis dirvonuojančius laukus, iš karto juos užariame. Dabar srutas pilsime tik rugpjūčio 15 ar 20 dieną, viskas priklausys nuo orų. Lauksime, kad atvėstų, kad būtų kuo mažiau smarvės. Ar dabar nesmirda? Vakar užuodžiau, bet tas tvaikas būna epizodiškas ir ne kažkoks baisus", – tikino Antanas Lučinskas.

Išaugo būsto paklausa?

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė pripažino, kad srutų tvaiko problema miestelyje turbūt egzistuos visada.

"Prieš keletą metų kreipėmės į visas tarnybas dėl kvapų patikrinimo. Tada buvo dideli karščiai, ir ūkininkai laistė srutas. Kvapų pasitaiko ir dabar, bet kad dvoktų nuolat, to tikrai nėra. Gyventojai informuojami, kada planuojami tie didieji srutų laistymo darbai laukuose. Nėra šimtu procentų viskas gerai, bet džiaugiamės, kad pamažu atsiranda abipusis supratimas. Mes negalime uždrausti ūkininkauti ūkininkams, o jie turėtų naudoti tik tvarkingą techniką, kad nepažeistų įstatymų, bet paisytų ir žmogiškųjų dalykų. Ūkininkai yra nuolat stebimi", – kalbėjo L.Tučienė.

Agluonėnų seniūnijos teritorijos plotas – 5,6 tūkst. ha, jame išsidėstę 14 kaimų, kuriuose gyvena apie 1,2 tūkst. gyventojų. Pačiuose Agluonėnuose gyvena apie 600 gyventojų.

"Tai nedidelė jauki šiuolaikinė gyvenvietė ant Agluonos upės kranto. Nedideli atstumai iki Priekulės, Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, gera infrastruktūra, graži aplinka, švara ir tvarka skatina į Agluonėnus keltis vis naujus gyventojus iš Klaipėdos ir tolimesnių vietų, dėl to pastaruoju metu išaugo sklypų gyvenamųjų namų statybai, butų ir namų paklausa", – rašoma Agluonėnų seniūnijos interneto svetainėje.

Tądien po pietų žmonės pamatė į tvenkinį atbulą įvažiavusį automobilį "Volkswagen Passat".

Vietos gyventojai iškvietė policininkus. Baimintasi, kad automobilio vairuotojas galėjo nuskęsti.

Pareigūnai apžiūrėjo mašiną, pamatė joje likusius vyro batus, nemažai kitų daiktų ir nusprendė, kad laikas kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Pagalbos prašymas uostamiesčio ugniagesius pasiekė 14.14 val. Gelbėtojai atsivežė nardymo įrangą.

Techninės pagalbos automobilis buvo pernelyg silpnas ištraukti mašiną, todėl ugniagesiai prikabino lynus ir ištraukė folksvageną į krantą, o narai ėmėsi žvalgyti tvenkinio dugną.

Jie patikrino 300 kvadratinių metrų dugno, bet skenduolio nerado.

Kaip paprastai būna, tokie neįprasti įvykiai atviliojo daugybę smalsuolių.

Žmonės žiopsojo, komentavo gelbėtojų darbą ir laukė kokio nors rezultato.

Po kurio laiko, kai gelbėjimo darbai jau buvo prasidėję, kažkas leptelėjo matęs automobilio savininką kaime.

Tik tada pabandyta jo pasižvalgyti ne vandenyje, o gyvenvietėje.

Ir tikrai – jaunas "Volkswagen Passat" vairuotojas vaikštinėjo po Juodikius. Jis buvo girtas.

Panašu, kad pagrindiniam šios istorijos kaltininkui nebus ko prikišti, nes policininkus ir gelbėtojus iškvietė ne jis.

Be to, nėra jokių įrodymų, kad tuo metu, kai automobiliu įvažiavo į tvenkinį, jaunas vyras buvo neblaivus.

Tos dienos vakarą, 20.55 val., Agluonėnų Mokyklos gatvėje dvi policininkės sustabdė, kaip įtariama, neblaivų BMW vairuotoją.

Sulaikomas 22 metų vaikinas pasipriešino pareigūnėms ir vienai jų smogė į pilvą, o kitai sužalojo pirštus.

Pareigūnės galiausiai suraitė chuliganą. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Dar vienas neblaivus vairuotojas buvo nutvertas kelio Klaipėda-Liepoja 11-ajame kilometre.

31 metų automobilį „Ford“ vairavęs girtas (1,7 prom.) vyras vairavo 1986 m. gimęs vyras taip pat pateko į areštinę.

Agluonėnų bendruomenės papuoštas sodas per šventes sulaukė šimtų lankytojų. Dovilų bendruomenė miestelio centre įrengė kalėdinį sapnų kambarį.

Agluonėnų gyvenvietės žmonės net ir klaipėdiečius ne pirmus metus nustebina savo išmone.

Miestelio centre šiais metais įvairiaspalvėmis girliandomis buvo papuoštos 25 obelys, kurios tapo traukos objektu visą šventinį laikotarpį.

Gruodžio 31-osios vakarą agluoniškiai rinkosi į šviečiantį sodą, kur buvo pasitikti Naujieji metai.

Be didžiosios Kalėdų eglės, Agluonėnų centre esantis obelų sodas virto pasakišku šviečiančiu parku.

Atvykėlių dėmesio sulaukė ir Dovilų miestelis, nustebinęs žiemą lauke stovinčia balta lova ir pianinu.

Dovilų bendruomenė taip kvietė visus užmegzti ryšį su Kalėdų Seneliu, pasvajoti kalėdinių sapnų kambaryje.

Čia stovintis baltas pianinas esą turėjo atnešti sapnų muziką.

Jaunimo muzikos festivalio „IRRGI“ organizatorė Gabija Šutkutė džiaugėsi, jog į penktus metus rengiamą šventę pavyko pasikviesti tokią muzikos žvaigždę, kaip D. Montvydas.

„Smagu, kad į festivalį atvyksta ne tik jauni atlikėjai, bet ir puikiai žinomos muzikos grupės. Pernai Agluonėnuose koncertavo „Biplan“, užpernai – „G&G Sindikatas“, o šiais metais festivalio „vinis“ bus D. Montvydo pasirodymas. Šiemet kuriame naują festivalio koncepciją su šūkiu „Only positive music“. Renginio idėja – festivalio metu sukurti aplinką draugišką kiekvienam žiūrovui, o muzika, nesvarbu kokio žanro, nesukeltų blogų emocijų ir būtų pozityvi. Užtenka liūdnos ir depresyvios nuotaikos, norime padaryti šį renginį žaismingu ir lengvu“, – mintimis apie jaunimo muzikos festivalį dalijosi G. Šutkutė.

Klaipėdos rajone vyksiantis renginys bus nemokamas, todėl turėtų suburti minias pramogautojų.

„Labai džiaugiamės, jog pavyksta suorganizuoti festivalį, kuriame groja Lietuvos įžymybės, o atvykusiems žmonėms nereikia išleisti nė cento. Šiais laikais muzikos festivalių kainos būna įspūdingos, o Agluonėnuose galite išgirsti kokybiškos muzikos visiškai nemokamai“, – teigė festivalio organizatorė.

Nemokamas koncertas Agluonėnų sode prasidės nuo 16 val.

Susisiekimas su Klaipėdos rajone esančiais Agluonėnais tapo geresnis. Nuo pirmadienio iš uostamiesčio į minėtą gyvenvietę pradėjo kursuoti 29-uoju numeriu pažymėtas autobusas.

Pastarasis išvažiuos iš "Kurėno" stotelės, esančios prie prekybos centro BIG. Į Agluonėnus 29-asis autobusas važiuos per Šernus.

Darbo dienomis jis kursuos šešis kartus, savaitgaliais – keturis. 29-uoju maršrutu keleivius veš maži raudoni autobusiukai.

Kad atsirastų toks maršrutas, su Klaipėdos rajono valdžia diskutuota trejus metus.

Nuo vakar pasikeitė ir 21A privežamojo maršruto trasa. Pastaroji ištiesinama. Dėl šios priežasties kelionė iš Jakų į Klaipėdą trunka trumpiau.

Šis autobusas priemiesčio gyventojus atveš iki Senojo turgaus. Iki šiol jie važiuodavo iki „Arenos“ stotelės.

Nuo pirmadienio rečiau kursuos 21-uoju numeriu pažymėtas autobusas. Panaikintas vienas jo reisas. Šio maršruto trasa išliko tokia pati.

21 ir 21A autobusuose galioja pirmosios zonos – įprastas miesto bilietas. Važiuojantieji 29-uoju autobusu toliau nei iki Lėbartų stotelės jau privalo pirkti antrosios zonos bilietą.

Dėl pablogėjusių eismo sąlygų, kurios tęsiasi ilgą laiką, piko metu darbo dienomis koreguojama 5, 5E, 8, 8E, 18 numeriais pažymėtų autobusų reisų trukmė ir važiavimo grafikai. Šeštadienių grafikuose keičiami kelių 12-ojo maršruto reisų laikai.

Gargždų krašto muziejus kviečia užsukti į Agluonėnus, kur kitą savaitę bus atidaryta paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Lietuvos liaudies buities muziejaus parengta ekspozicija – tai pasakojimas apie duoną ir jos kelią nuo rugio grūdo iki stalo. Informaciniai tekstai, unikalūs eksponatai iš įvairių Lietuvos regionų – puiki proga susipažinti su rugių sėjimo, kirtimo įnagiais, papročiais, duonos minkymo ir kepimo indais, įrankiais, raikymo būdais, su duonos valgymu susijusiomis bendravimo tradicijomis. Parodą apžiūrėti bus galima iki spalio 19 d.

KUR? Agluonėnų etnografinėje sodyboje (Klojimo g. 9).

KADA? Atidarymas – rugpjūčio 27 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Antradienį Klaipėdos rajone esančiame Agluonėlių kaime rasta negyva keturiolikmetė.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įtariama, kad mergaitė pasikorė.

Ji vakare rasta savo buto kambaryje, smurto žymių nepastebėta.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Psichologinės pagalbos telefonai:

  Skambučiai 8-800 linija yra nemokami, jūsų skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.
• „Jaunimo linija“ - www.jaunimolinija.lt - pagalbą teikia savanoriai konsultantai | 8-800 28888 | Kasdien | Visą parą.

• „Vaikų linija“ - www.vaikulinija.lt - pagalbą teikia savanoriai konsultantai bei profesionalai | 116 111 | Kasdien 11.00-21.00.

• „Vilties linija“ - psichologinė pagalba suaugusiems - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai | 116 123 | Kasdien | Visą parą.

• „Linija Doverija“ - pagalba teikiama rusų kalba, pagalbą teikia savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui - 8-800 77277 | I-V 16.00-20.00.

• „Pagalbos moterims linija“ - www.moteriai.lt | 8 800 66366 - tai anonimiška pagalba telefonu | Darbo dienomis 10.00-21.00.