Spektaklio režisierius Vytenis Pauliukaitis sumanė intriguoti jubiliejinio spektaklio žiūrovus netikėtais šou elementais ir sukviesti į sceną beveik visus miuzikle dainavusius atlikėjus. Tą patį vakarą išvysime kelias Aidas, Amneris, Radamesus, Zoserus, Merebus ir kitų personažų interpretatorius. Suprantama, kad tokiam sprendimui yra dėkinga būtent muzikinė scena, bus smalsu išgirsti per septynerius spektaklio gyvavimo metus – nuo premjeros 2011 m. – nuostabias E.Johno balades dainavusius solistus.
Jubiliejaus šou
V.Pauliukaitis džiaugėsi triguba proga, kurią smagu minėti: 20-metis nuo pirmosios miuziklo "Aida" premjeros Amerikoje, šimtasis spektaklis Kauno scenoje, ir dar vieno sėkmingo teatrinio kūrybinio sezono pabaiga.
Atskleisdamas jubiliejinio spektaklio intrigas, režisierius tikino, kad žiūrovai pamatys ne tik skirtingas atlikėjų sudėtis, bet ir įspūdingą ir nepamirštamą miuziklo finalą.
"Šimtasis spektaklis nebus tiksli premjerinio spektaklio kopija, stengsimės, kad kiekvieno atlikėjo individualumas būtų kuo ryškesnis. Miuziklas "Aida" yra mūsų visų bendras kūrinys, norėčiau labai pagirti choro artistus, kurie dainuoja, šoka, vaidina, čia dainuoja ir baleto artistės – taip visus užvaldo nepabostanti miuziklo muzika", – sakė V.Pauliukaitis.
Spektaklyje susitiks didžioji kūrybinės grupės dalis: solistai senbuviai: Viktorija Streiča, Ieva Vaznelytė, Kristina Siurbytė, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Gediminas Maciulevičius, Giedrius Prunskus ir prieš metus atėjęs būrys talentingų jaunų atlikėjų Gabrielė Bielskytė (Aida), Marija Arutiunova (Amneris), Iveta Kalkauskaitė (Nehebka), Martynas Beinaris (Merebas), o tarp jų su Radameso vaidmeniu ir Egidijus Bavikinas, – vardijo režisierius, negailėdamas gražių žodžių kiekvienam iš jų.
Kolektyvinis darbas
Dėkodamas Jonui Janulevičiui už nepriekaištingą muzikinį vadovavimą miuziklui, režisierius pastebėjo, kad dirigentas buvo su spektakliu nuo pat jo premjeros ir visus šimtą kartų, o jis pats matė ne visus, gal tik kokius 87 spektaklius.
Svarstydamas, kur slypi "Aidos" populiarumo paslaptis, režisierius pakartojo visuotinai paplitusią nuomonę, kad tai lemia E.Johno muzika. "Jei ne muzika ir ją atliekantys artistai, nežinia, kaip ilgai gyvuotų spektaklis, net ir paties garsiausio režisieriaus pastatytas. Spektaklis – didžiulio būrio atlikėjų muzikinis darbas, į kurį sudėta kiekvieno meilė ir pastangos", – mano jis.
"Nuo scenos į salę sklinda nepaprasto įtaigumo emocijos, kurias neabejotinai jaučia ir žiūrovai. Šalia juntamo stiprios energijos pliūpsnio svarbios ir siužete gvildenamos bendražmogiškosios problemos, jos negali nejaudinti", – sakė režisierius, džiaugdamasis, kad po tiek sezonų dainininkai dar neabejingi savo vaidmenims ar partneriams.
Žiūrovų neapgausi, jie pajunta, kada artistai formaliai atlieka vaidmenį. Tai išduoda balsas – judesiu, dekoracijomis, kostiumais, šviesomis ar įvairiomis mizanscenomis galima daug ką paslėpti, bet balso nepaslėpsi. Jei dainininko vidus tylės, spektaklis liks šaldytuvu, be istorijos, kurios esmė – meilė su visais jos atspalviais ir padariniais. Be tinkamų artisto emocijų spektaklis pasmerktas", – mintijo režisierius, spektaklio gyvenimą lygindamas su žmogaus, kuris gali ilgainiui keistis.
Spektaklio interpretacijos kitimą lemia ne tik čia kuriančiųjų branda, bet ir įsiliejantys nauji veidai. Turinys ir pagrindinė mintis išlieka, bet keičiasi atlikimo maniera, reiškiamas savitas požiūris į vaidmenį. "Norėčiau padėkoti taip mylinčiam šį spektaklį teatro kolektyvui, kuris prieš septynerius metus priėmė ir palaikė šią mano idėją. Ypatingą pagarbą reiškiu po keletą sykių spektaklį lankantiems žiūrovams, kurie negaili komplimentų ir gražių žodžių", – sakė režisierius Vytenis Pauliukaitis.
Eltoniškų baladžių estetika
KVMT vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius per visus darbo teatre metus dirigavo 712 spektaklių (neskaičiuojant koncertų ar renginių), o iš jų net šimtą "Aidų".
"Gal spektaklio sėkmę Kauno muzikiniame teatre užprogramavo per Eltono Johno gimtadienį įvykusi premjera?" – šyptelėjo dirigentas ir vardijo daugybę miuziklo populiarumo priežasčių. Tai ne tik nemirtinga meilės trikampio intriga, bet ir visiems melomanų skoniams įtinkanti eltoniškų baladžių estetika.
Dirigentas įsitikinęs, kad lyrika, rokas, regis, teatre dar neskambėję instrumentai ir XXI a. muzikos koloritas nepalieka abejingo nė vieno žiūrovo. "Drauge su Timu Rice‘u (jis žinomas garsių Andrew Lloyd Webber miuziklų "Jėzus Kristus superžvaigždė" ir kt. tekstų autorius) E.Johnas miuziklo "Aida" premjerą išleido viename iš Brodvėjaus teatrų.
Kai susitinka tokie meistrai, garantuota, kad pyragas neprisvils ir bus iškeptas skanus, kokio tikimasi. Spektaklio muzika labai eltoniška, nors yra bandymų klijuoti "Aidai" roko operos etiketę. Beje, spektaklyje atlieku du vaidmenis – dirigento ir muzikanto", – nusišypso J.Janulevičius, kaip buvęs pianistas, tarsi pats E.Johnas, grojantis klavišiniu instrumentu.
"Tenka groti pačiam, nes čia daug klavišinių partijų", – patikslino maestro ir, prisiminęs kūrybinio proceso pradžią, pridūrė, kad gyvai atliekant miuziklą teko įsigyti instrumentus, kuriais atliekama roko stiliaus ir egiptiečius iliustruojanti muzika. Beje, į savo koncertinius turus E.Johnas įtraukė ne vieną numerį iš populiariojo miuziklo.
Išjaustas vaidmuo
"Pirmoji į galvą šovusi mintis galvojant apie miuziklą "Aida", dažniausiai būna – ansamblis, – sako Aidos partiją dainuojanti Viktorija Streiča. – Per miuziklo statymo laikotarpį, Egipto dievų pagalba, gimė nuostabios draugystės ir sceninės partnerystės, tapusios spektaklio sėkmės garantu.
"Lyginant su kitais muzikiniais spektakliais, pagrindinių atlikėjų ansamblis čia nedidelis, tad jauki ir smagi kompanija – Amneris, Radamesai, Aidos ir Merebai – praleisdavome laiką kartu nuo ryto iki vakaro. Per pertraukas pietaudavome, vaikštinėdavome po miestą, eidavome į kiną. Iki pažaliavimo diskutavome nagrinėdami vaidmenis, vertėme visus muzikinius numerius, padėjome vienas kitam patarimais. Tapome nedaloma visuma, kaip kumštis, šeima, o draugystė, persikėlusi į sceną, išliko visus 100 spektaklių", – atviravo V.Streiča.
Ji prisiminė kūrybinį procesą, kurio metu miuziklo medžiaga visai kūrybinei grupei buvo šventa – tiek E.Johno muzika, tiek laikmetis, Egipto ir Nubijos istorija ir, be abejo, pati meilės tema, kuri čia yra nepaprastai jautri ir intymi.
"Džiaugiuosi jo ilgu gyvavimu, nes, bėgant metams, tampame brandesni kaip žmonės, tad kiekvieną spektaklį, ieškodami naujų spalvų, stengiamės suvaidinti kitaip", – kalbėdama apie Aidos vaidmens reikšmę savo muzikinėje karjeroje, V.Streiča palygino jį su brandos atestatu.
"Tai pirmasis didelis dramatinis vaidmuo, kuriame naujai atradau save ir savo aktorinę prigimtį. "Aida" tarsi terapijos spektaklis sielos žaizdoms gydyti – pasiruošimo premjerai metu palaidojau brolį, tad visą savo skausmą sudėjau į vaidmenį. Ilgainiui vaidinti darėsi vis sunkiau, nes rodėsi, kad veiksme nėra nieko pozityvaus, viskas susiję su netektimi, laisvės praradimu, tėvynės ilgesiu, uždraustos meilės kančiomis. Kiekvienoje scenoje turėjau kentėti, todėl ėmiau ieškoti šviesos, ir finalinė scena – ėjimas į mirtį – buvo tarsi išsilaisvinimas. Gal taip vyksta ir apsivalymo procesas – tiek mums, tiek žiūrovams", – mintimis dalijosi dainininkė, neslėpdama, kad tai vienas mylimiausių ir ilgiausiai jos vaidinamas vaidmuo.
Į miuziklo pastatymą 2011 m. teatras pakvietė ir jau pripažinimą pelniusius popmuzikos ir roko scenos dainininkus – Eveliną Sašenko ir Jeronimą Milių. J.Milius jau buvo sukūręs keletą vaidmenų kituose muzikiniuose spektakliuose ir projektuose, Lietuva jį puikiai pažinojo kaip savo atstovą "Eurovizijos" dainų konkurse 2009 m. Miuzikle "Aida" Jeronimo sukurtas Radameso vaidmuo, be abejonės, buvo vienas svarbiausių jaunosios auditorijos meilės šiam spektakliui faktorių.
Nemažą gerbėjų būrį susirinko čia Amneris vaidmenį dainavusi ir žavioji popmuzikos ir džiazo dainininkė Evelina Sašenko. Tačiau tą 2011 m. pavasarį jai nusišypsojo sėkmė – ji atstovavo Lietuvai "Eurovizijos" konkurse, tad į spektaklį įsiliejo tik rudenį. Tada pirmą kartą profesionaliame teatre vaidmenį kurianti aksominio balso savininkė neslėpė, kad išsipildė jos svajonė.
"Labai gaila, kad negalėjau dainuoti pavasarį vykusioje miuziklo premjeroje, – sakė E.Sašenko, kurios planus anuomet pakoregavo "Eurovizija". – Kita vertus, Amneris buvo vienas iš daugelio tuo metu nuolat mane lankiusių iššūkių. Dar niekada nevaidinau princesių, todėl šis vaidmuo ne tik naujas išgyvenimas, bet ir nauji pojūčiai patiriami dirbant su labai profesionaliu kolektyvu", – sakė E.Sašenko.
"Esu maksimalistė ir darboholikė, retai galvojanti apie laimėjimus ar pralaimėjimus. Kai imuosi kokio nors darbo, stengiuosi jį daryti visomis išgalėmis, todėl būnu laiminga, galėdama dainuoti ir dovanoti muzikos pajautimo džiaugsmą kitiems", – sakė E.Sašenko, kurios balsu žiūrovai gėrėjosi iki 2017 m.
Jaunųjų balsai
Prieš metus žiūrovų simpatijų neprarandančio miuziklo atlikėjų sudėtį buvo nuspręsta atnaujinti, įvairius vaidmenis čia sukūrė jaunoji teatro dainininkų karta. Į spektaklį įsiliejusi Gabrielė Bielskytė prisipažino, kad Aida – jos svajonių vaidmuo, o E.Johno sukurta muzika tiesiog pakerėjo, todėl šis spektaklis pats mėgstamiausias.
Kurdama Aidą dainininkė nemėgino atkartoti kolegių sukurto personažo. "Manoji gal vaikiškesnė, žaismingesnė, o gal panaši į mažą laukinį žvėriuką, kuris, pakliuvęs į auksinį narvelį, privalo laikinai paklusti, bet jokiu būdu dvasiškai nepalūžti", – sakė G.Bielskytė, džiaugdamasi, kad režisierius leido laisvai kurti ir interpretuoti vaidmenį, artimesnį jai pačiai, tik pakreipdamas teisingu keliu.
"Domėjausi nubių (Aida – nubių princesė – aut. past.) kūno kalba, judesiais, praleidau daug valandų prie kompiuterio, studijuodama šokius, kultūrą judesius, – juk kūnas, jo kalba taip pat labai išraiškingai gali perteikti nuotaiką, jausmus, emocijas, – sakė G.Bielskytė. – Man tai pirmasis įtraukimas į spektaklį, kuriame kolegos viską žino ir neleidžia suklysti, ištiesdami pagalbos ranką. Visas kūrybinis procesas buvo mielas dėl puikių scenos partnerių, su kuriais jaučiuosi užtikrintai ir saugiai, ir nuostabaus režisieriaus, kurio taktiškai išsakoma kritika, patarimai buvo nemenka paspirtis."
Marija Arutiunova prisipažįsta, kad apie Amneris vaidmenį gali pasakoti nesustodama – vaidmuo ne tik gražus, išskirtinis. "Būti princese trokšta kiekviena iš mūsų. Amneris man artima savo vidiniu pasauliu, išgyvenimais – žinau praradimo jausmo skonį, ką reiškia netekti, pasielgti kilniai, atsitiesti ir eiti pirmyn, – sakė dainininkė, čia pat pridurdama, kad didelė garbė kurti vaidmenį, kurį puikiai atlieka Kristina Siurbytė. – Tikiuosi, kad spektakliuose pavyko maksimaliai išspinduliuoti Amneris energiją, perteikti jos jausmus ir charakterį žiūrovams taip, kad jie ją suprastų, pamiltų o gal ir atpažintų joje save."
Radameso vaidmens atlikėjas Egidijus Bavikinas sako, kad kurti vaidmenį miuzikle taip pat sunku, kaip ir malonu, todėl kiekvienas naujas vaidmuo – jo dalis. "Stengiuosi rasti personažui reikiamus bruožus savo viduje ir juos paryškinti, tačiau niekada nežinai, kaip pavyks", – atviravo dainininkas, susigyvenęs su savo vaidmeniu ir gludinamas jį scenoje, iš spektaklio į spektaklį. – Radamesas – įdomus charakteris. Viena vertus, jis tvirtas, vyriškas, atkaklus, kita vertus, mylintis, jautrus, kenčiantis. Visa paletė skirtingų bruožų ir jausmų. Viskas, ką jaučiame, patiriame kiekvienas."
Kas? 11-asis spektaklis "Aida".
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Kada? birželio 3 d. 18 val.
