Vien kovą įmonė Lietuvoje pervežė 51,3 tūkst. keleivių – 40 proc. daugiau nei prieš metus, bei atliko 587 skrydžius – 38 proc. daugiau nei pernai.

Bendrovės valdybos pirmininkas Martinas Gaussas (Martinas Gausas) sako, kad daugiau keleivių į Baltijos šalis ir iš jų tikimasi pasiūlius naujas kryptis vasaros sezonui.

„Esame numatę galimybių plėsti „Air Baltic“ tinklą Vidurio ir Pietryčių Europoje, pridėdami naujų krypčių ir didindami skrydžių dažnumą į kitas populiarias vietas Europoje. Šis patobulinimas suteikia mūsų keleiviams daugiau galimybių tiek laisvalaikio, tiek verslo kelionėms“, – pranešime  sakė M. Gaussas.

2023 metais „Air Baltic“ iš Baltijos šalių skraidino apie 4,5 mln. keleivių – 36 proc. daugiau nei 2022 metais, atliko daugiau nei 44 tūkst. skrydžių – 18 proc. daugiau.

„Turiu pataisyti, nes šita antraštė vakar pasirodė, bet tai nėra tiesa. Mes turėjom susitikimus tiek su Lietuvos, tiek su Estijos ministrais ir apskritai papasakojom pokyčius mūsų planų šiais metais. (...) Mes nepateikėme pasiūlymo“, – trečiadienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė bendrovės tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas.

Pasak jo, įvyko tik vienas susitikimas su Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. M. Skuodis su M. Gaussu paskutinį kartą buvo susitikęs sausio 25 dieną.

„Jeigu šita tema turėsim ką pasakyt, tai tada ir pasakysim, o dabar džiaugiuosi glaudžiu bendradarbiavimu su „Air Baltic“ ir šiandien paskelbtais naujais skrydžiais. (...) Nenoriu komentuoti šita tema, nes mano kiekvienas komentaras reiškia antraštes. Pakomentuosim, jeigu turėsim“, – vėliau trečiadienį BNS sakė M. Skuodis.

„Postimees“ pranešė, kad „Air Baltic“ pasiūlė Lietuvos ir Estijos vyriausybėms įsigyti savo akcijų. Portalas citavo įmonės valdybos pirmininką Martiną Gaussą, kuris teigė susitikęs su Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Estijos klimato ministre Kristen Michal ir pristatęs „Air Baltic“ pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) planus.

M. Skuodis dar sausį pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų, kurios turėtų užtikrinti, kad dalis lėktuvų stovėtų ir bazuotųsi Lietuvoje.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti „Air Baltic“ pernai rugsėjį pasamdė finansinius patarėjus būsimam IPO, kuris planuojamas antroje šių metų pusėje. M. Gaussas neseniai interviu portalui „15min“ sakė, kad akcijų pardavimas priklauso nuo Latvijos vyriausybės sprendimų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Tai trečiadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir „Air Baltic“ tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas.

„Jau nuo gegužės mėnesio pradžios Vilnių su Lisabona ir Hamburgu sujungs „Air Baltic“. (...) Tai vieni didžiausių Europos miestų, taip pat vienas svarbiausių Vokietijos miestų, vienas svarbiausių uostamiesčių“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

M. Vrubliauskas teigė, kad skrydžiai vyks du kartus per savaitę visus metus. 

„Lisabona yra labai svarbi tuo, kad ji siūlo jungtis į tiek Pietų Ameriką, tiek Afriką, tiek ir Europos valstybių, ko Lietuvoje apskritai nėra buvę – skrydžių į Lisaboną, o Hamburgas, be abejo, yra vienas svarbiausių Vokietijos ekonomikos centrų, labai didelis uostas ir mes matome labai didelį susidomėjimą“, – žurnalistams sakė M. Vrubliauskas.

Lietuvos oro uostai (LTOU) su Latvijos bendrove, laimėjusia dviejų reguliarių skrydžių operatoriaus atranką, pasirašė investicinio modelio sutartį – pagal ją šioms kryptims esant nepelningoms LTOU bendrovei kompensuos nuostolius, kol skrydžiai bus pelningi, o tuomet „Air Baltic“ pinigus grąžins.

Lisabona yra labai svarbi tuo, kad ji siūlo jungtis į tiek Pietų Ameriką, tiek Afriką, tiek ir Europos valstybių, ko Lietuvoje apskritai nėra buvę.

 

 

„Šitie skrydžiai ir šitos kryptys išsiskiria tuo, kad jos patvirtina mūsų ilgai apgalvoto rizikos pasidalijimo modelio efektyvumą,  šiandien startuojame naujomis kryptimis, kurios bus ilgalaikės, ne vienerių metų, ne kelerių metų, bet iš esmės – ilgalaikės“, – sakė ministras M. Skuodis.

Pasak LTOU pranešimo, tarp atrankos kriterijų buvo globali bilietų įsigijimo sistema, vietų skaičius orlaivyje, skrydžių dažnis, jungiamųjų skrydžių galimybės ir kiti patogiam susisiekimui reikalingi faktoriai.

M. Skuodžio teigimu, „Air Baltic“ yra Portugalijos oro bendrovės TAP jungiamųjų skrydžių partnerė, todėl keliautojai galės per Lisaboną tęsti kelionę visame TAP skrydžių tinkle, įskaitant Afrikos ir Pietų Amerikos šalis.

M. Vrubliauskas teigė, kad „Air Baltic“ šiuo metu vertina ir kitų naujų krypčių iš Lietuvos galimybes.

„Negaliu atskleisti (ar šiam sezonui tai paskutinė „Air Baltic“ naujiena – BNS), dar gali visko būti, bet mes visą laiką vertiname daug krypčių ir manau, kad šiais metais dar kažkas naujo turėtų būti“, – sakė jis.

LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus teigė, kad Lisabona ir Hamburgas buvo tos kryptys, į kurias iš Lietuvos su persėdimais buvo keliaujama itin dažnai.

„Abi šios kryptys patenka į dešimtuką tų krypčių, kur keleiviai dažniausiai skrenda su persėdimais ir jeigu iki šiol keleiviams į Lisaboną teko skristi per Varšuvą, Frankfurtą, Amsterdamą, bet kokį kitą Europos web'ą, tai nuo šiol iš Vilniaus galima tiesiogiai nuskristi šiomis kryptimis“, –  spaudos konferencijoje sakė jis.

S. Bartkaus teigimu, investicinio modelio sutartimis šiais metais tikimasi pasiūlyti ir daugiau naujų krypčių.

„Planuose yra, kad dar šiais metais daugiau krypčių pasiūlyta būtent šito modelio pagalba“, – sakė LTOU vadovas.

„Vienas iš tolimesnių plėtros prioritetų šiais metais yra skrydžių į Vokietiją plėtra, poreikis savotiškas atsiranda būsimam karių dislokavimui Lietuvoje“, – pridūrė S. Bartkus.

Abi šios kryptys patenka į dešimtuką tų krypčių, kur keleiviai dažniausiai skrenda su persėdimais.

 

Skrydžiai startuos gegužės pradžioje

Skrydžiai iš Vilniaus į Lisaboną bus pradėti nuo gegužės 4 dienos antradieniais ir šeštadieniais, o į Hamburgą – gegužės 2 dieną ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Jie vyks ištisus metus – tiek vasaros, tiek žiemos aviacijos sezonu – su galimybe daryti kelių mėnesių pertrauką sutartu metu.

M. Vrubliauskas pranešė, kad skrydį į Hamburgą dabar galima įsigyti už 50 eurų, į Lisaboną – už 150 eurų.

Pagal 2023 metais pradėtą naują skrydžių skatinimo modelį jau vyksta skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio – nuo pernai spalio juos atlieka Lenkijos bendrovė LOT.

„Air Baltic“ pernai rudenį taip pat pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų. Su naujomis kryptimis, bendrovė iš Lietuvos vykdys 18 tiesioginių skrydžių.

„Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du bendrovės orlaiviai.

Įmonės valdybos pirmininkas Martinas Gaussas portalui teigė susitikęs su Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Estijos klimato ministre Kristen Michal, kuriems pristatė „Air Baltic“ pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) planus.

„Turėjome tokias derybas, tai viskas, ką galiu pasakyti“, – „Postimees“ sakė „Air Baltic“ vadovas.

Susisiekimo ministerija šios informacijos BNS nekomentavo.

BNS žiniomis, M. Skuodis su M. Gaussu paskutinį kartą buvo susitikęs sausio 25 dieną.

M. Skuodis dar sausį pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų, kurios turėtų užtikrinti, kad dalis lėktuvų stovėtų ir bazuotųsi Lietuvoje.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus anksčiau sakė, kad „Air Baltic“ galėtų pasiūlyti tiesioginius skrydžius iš Lietuvos tolimesnėmis kryptimis, pavyzdžiui, į Vidurio Aziją, taip pat kitus Vokietijos miestus – augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.

Jo teigimu, „Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti „Air Baltic“ pernai rugsėjį pasamdė finansinius patarėjus būsimam IPO, kuris planuojamas antroje šių metų pusėje. M. Gaussas neseniai interviu portalui „15min“ sakė, kad akcijų pardavimas priklauso nuo Latvijos vyriausybės sprendimų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Kita vertus, bendrovės atstovai pabrėžė, jog oro vežėja atidžiai stebi saugumo padėtį Izraelyje ir negali atmesti galimybės, kad šių skrydžių atnaujinimo data būti vėl atidėta.

Tuo pat metu „Air Baltic“ skelbiamas skrydžių grafikas rodo, kad pirmasis skrydis iš Rygos į Tel Avivą numatytas gegužės 16-ąją, o bilietus šiam reisui jau galima įsigyti. Gegužę skrydžiai maršrutu Ryga–Tel Avivas planuojami 2–3 kartus per savaitę, vasaros mėnesiais – keturis kartus per savaitę.

Pernai spalio 7-ąją prasidėjus Izrealio ir palestiniečių grupuotė „Hamas“ kariniam konfliktui, „Air Baltic“ netrukus sustabdė skrydžius į Tel Avivą iki praėjusių metų pabaigos, o vėliau – iki šių metų kovo pabaigos.

2023-aisiais aviakompanija keleivių pritraukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o šiemet tikisi jų aptarnauti ne mažiau kaip 5 milijonus.

„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau kaip 100 krypčių Europoje, Skandinavijoje, NVS ir Artimuosiuose Rytuose.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Šiuo maršrutu dabar vyksta du skrydžiai per savaitę, nuo vasario vidurio jų bus trys, pranešė Lietuvos oro uostai.

Anot oro bendrovės atstovų, toks sprendimas priimtas įvertinus itin augančią Lietuvos keliautojų paklausą šiame sezoniniame maršrute. 

Tiesioginius skrydžius į Tenerifę „Air Baltic“ pradėjo pernai spalio pabaigoje.

Jis teigė artimiausiu metu ketinantis susitikti su už susisiekimą atsakingais Lietuvos bei Estijos ministrais

„Akcijas parduodu ne aš, tai darytų mūsų akcininkai – Latvijos valstybė ir privatūs investuotojai. (...) Manau, kad kad tai labai pozityvus pareiškimas (susisiekimo ministro M. Skuodžio – BNS) Baltijos šalims, nes tokį patį ar panašų pareiškimą padarė ir Estijos ministras. Po šių pareiškimų susitarėme susitikti tiek su Lietuvos, tiek su Estijos ministrais“, – „15min“ teigė M. Gaussas, paprašytas pakomentuoti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimą apie svarstomą „Air Baltic“ akcijų įsigijimą.

„Jei kalbėtume apie susitarimą dėl akcijų pirkimo, tai, žinoma, atsižvelgiant į IPO, tai labiau tikėtina nei netikėtina. Tačiau tai padaryti būtų įmanoma ir šiandien, tiesiog sudarius akcininkų susitarimą, tik, pasikartosiu, tai ne oro linijų atsakomybė, o akcininkų“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

M. Gaussas nenurodė, kiek „Air Baltic“ akcijų būtų parduodama per antroje šių metų pusėje planuojamą pirminį viešąjį akcijų platinimą (IPO).

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sausį pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

„Aviakompanija pradės vykdyti 13 naujų maršrutų, taip padidindama bendrą tiesioginių maršrutų skaičių iki daugiau nei 100“, – pranešime sakė M. Gaussas.

Skelbta, jog vasaros sezono metu septyni maršrutai planuojami iš Rygos – į Alikantę, Tiraną, Sofiją, Liublianą, Skopjė, Kišiniovą, Prištiną, trys iš Talino – į Bilundą, Maltą ir Burgasą. Iš Vilniaus suplanuota skraidinti į Krokuvą, iš Palangos – į Amsterdamą, o iš Tamperės – į Maljorką.

Anot jo, taip pat bus ruošiamasi numatytam pirminiam viešam bendrovės akcijų siūlymui (IPO).

M. Gausso teigimu, pernai bendrovė skraidino apie 4,5 mln. keleivių, arba 36 proc. daugiau nei 2022 metais, ji atliko daugiau nei 44 tūkst. skrydžių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, pristatyta daugiau nei 9,4 mln. kilogramų krovinių ir laiškų.

Populiariausios skrydžių kryptys buvo Amsterdamas, Barselona, Dubajus, Londonas, Paryžius, Talinas, Tamperė, Tenerifė, Viena ir Vilnius.

Pernai „Air Baltic“ įdarbino 684 darbuotojus, o bendras jų skaičius pasiekė 2,5 tūkst. 

„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau nei 100 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione.

„Mes stengiamės ir dirbame su aplinkinių šalių tradiciniais vežėjais, kad jie sujungtų mūsų oro uostus su kaip įmanoma dažnesniais (skrydžiais – BNS), su didesniais aplinkiniais hub'ais  – turime skrydžius į Frankfurtą, Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Varšuvą, aplinkinius hub'us, kuriuos kritiškai svarbu turėti būtent tam netiesioginiam susisiekimui“, – Žinių radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.

„Manau, kad „Air Baltic“ gali užpildyti nišą tarp šių dviejų pasaulių ir pasiūlyti dažnius tiesioginiais skrydžiais tomis  kryptimis, kurios galbūt yra kažkur tolimesnės, bet jos ypatingai svarbios ir verslui, ir kur galbūt nėra tinklo vežėjų, kurie būtų suinteresuoti mūsų rinka“, – pridūrė LTOU vadovas.

Pasak S. Bartkaus, „Air Baltic“ galėtų išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją į kitus Vokietijos miestus – jo teigimu, augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.

„Ta strategija, kurios laikosi aviakompanija „Air Baltic“, mes matome, kad iš mūsų pusės ji mums yra tinkama ir šioje vietoje reikalinga“, – teigė LTOU vadovas.

Jo teigimu, „Air Baltic“ šiuo metu yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.

Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę.

 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Mato galimybę tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Aziją

LTOU vadovas S. Bartkus teigia taip pat matantis galimybių ateityje tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Azijos miestus.

„Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę“, – teigė S. Bartkus. 

„Tomis Azijos kryptimis ir Vidurio Azijos kryptimis matome ir imigrantų daugėja mūsų šalyje iš tos pusės. Tai manau, kažkada irgi atsiras potencialo ir tiesioginiams skrydžiams į tą patį Taškentą, Almatą ir kitus to regiono miestus“, – pridūrė LTOU vadovas.

Jo teigimu, jau dabar turimomis skrydžių iš Lietuvos kryptimis būtų galima gerinti tvarkaraščius bei didinti jų dažnius. Pasak S. Bartkaus, „taškų“, į kuriuos nevykdomi tiesioginiai skrydžiai nebėra daug – tarp tokių jis išskyrė Portugaliją, Vokietijos Hamburgo miestą, Šveicarijos miestą Ženevą, keletą Ispanijos miestų.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pernai rudenį pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų.

„Jau esu turėjęs du pokalbius su Latvijos susisiekimo ministru apie galimybę galbūt Lietuvai įsigyti dalį „Air Baltic“ akcijų. Aš manau, sąlygos tokiu atveju turėtų būti tokios, kad dalis lėktuvų turėtų stovėti ir bazuotis čia, rotuoti iš Lietuvos“, – antradienį Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė M. Skuodis.

Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

„Kaip žinote, „Air Baltic“ kompanija ruošiasi viešam akcijų platinimui šių metų pabaigoje, tai mes žiūrėsime, ar tos pirminės diskusijos, pirminiai pokalbiai gali įgauti kažkokį konkretų pavidalą, ar ne. Bet vis dėl to, svarbiausia Lietuvai, kad būtų patogūs skrydžiai, dažniai ir patogiu laiku“, – sakė ministras.

M. Skuodis pažymėjo, kad „Air Baltic“ ateityje galėtų tapti ir visų trijų Baltijos šalių avialinijomis.

„Kol kas yra tiesiog bendras klausimas, ar Lietuva galėtų įsigyti, ar norėtų įsigyti, kokios sąlygos būtų ir panašiai. Kaip galbūt į tai žiūrėtų Estijos Vyriausybė, ar „Air Baltic“ galėtų būti trijų Baltijos šalių kompanija, nes bent jau pati kompanija mato save kaip trijų šalių kompaniją, o ne vienos“, – sakė M. Skuodis.

Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti „Air Baltic“ pernai rugsėjį pasamdė finansinius patarėjus –  bendroves „STJ Advisors“ ir „Superia“ – planuojamam pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO). Galimą įtraukimą į vertybinių popierių biržos sąrašus įmonės vadovai vadina reikšmingu žingsniu siekiant naujo jos plėtros lygio.

Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briskenas anksčiau sakė, jog „Air Baltic“ IPO gali įvykti antroje šių metų pusėje, tačiau tai priklausys nuo padėties pasaulinėje aviacijos bei finansų rinkose.

„Sėkmės atveju tai būtų didžiulis žingsnis „Air Baltic“ plėtroje, leidžiantis jai pereiti į kitą vystymosi etapą, taip pat suteikiantis galimybę Latvijai susigrąžinti per pandemiją aviakompanijai suteiktą finansinę paramą – apie 400 mln. eurų“, – sausio pradžioje sakė K. Briskenas.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.