Remiantis dokumentu, nuo šiol kariškiai turi teisę naudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones, kovinę ir specialiąją techniką, ginklus, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, nusikaltimo pobūdį, administracinį teisės pažeidimą ir kaltininką pagal 2014 m. bendrųjų karinių reglamentų reikalavimus.

Tokiu atveju asmeniui, prieš kurį gali būti panaudota „fizinė jėga, specialiosios priemonės, kovinė ir specialioji technika“, turi būti paaiškinta, kad tai gali būti padaryta, ir duota laiko „laikytis įstatymo reikalavimų“. Išimtis yra atvejai, kai „delsimas kelia tiesioginę grėsmę kario ar kitų piliečių gyvybei arba gali sukelti kitų rimtų pasekmių“.

Anksčiau Baltarusijos teisės aktai numatė, kad kariškių fizinės jėgos, specialiųjų priemonių, ginklų, karinės ir specialiosios technikos panaudojimas, siekiant piktnaudžiauti valdžia, užtraukia teisės aktų nustatytą atsakomybę.

Praėjusį mėnesį A. Lukašenka pristatė valstybės saugumo įstaigų įstatymo pakeitimus. Šios naujovės leido panaudoti ginklus prieš moteris, vaikus ir žmones su negalia „ginkluoto pasipriešinimo, ginkluoto ar grupinio išpuolio ar kitų veiksmų, keliančių grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, atvejais“. Anksčiau tai buvo leidžiama tik ginkluoto užpuolimo atveju.

Kaip teigia konferenciją organizuojantys Teisingumo ministerija su Teisės ir demokratijos centru, pagrindinis renginio tikslas – aptarti A. Lukašenkos režimo vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant masines represijas, nukreiptas prieš Baltarusijos žmones, kurios pagal tarptautinę paprotinę teisę vertintinos kaip nusikaltimai žmoniškumui.

Anot ministerijos, pagal tarptautinę teisę šis režimas yra atsakingas ir už dirbtinai sukeltą migrantų krizę. Atsižvelgiant į tai, vienas iš šios konferencijos tikslų yra visapusiškai įvertinti visas įmanomas galimybes pasiekti tarptautinį teisingumą užtikrinant valstybės atsakomybę ir individualią baudžiamąją atsakomybę, įskaitant specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą.

Konferencijoje dalyvaus Baltarusijos nacionalinė lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje Anais Marin (Anais Maren), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teisės patarėjas Alonas Margalitas, ESBO Maskvos mechanizmo pranešėjai Herve Ascensio (Hervė Asansijo), ir Wolfgangas Benedekas (Volfgangas Benedekas), Harvardo teisės mokyklos profesorius Alexas Whitingas (Aleksas Vaitingas), kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, institucijų atstovai, akademikai, teisininkai ir pilietinės visuomenės atstovai.

Konferencijoje bus diskutuojama tokiomis temomis kaip A. Lukašenkos režimo represijų politika atsižvelgiant į nusikaltimų žmoniškumui sampratą, nusikaltimų žmoniškumui nustatymas A.Lukašenkos režimo veiksmuose ir kitomis. Taip pat bus pristatyta ataskaita apie Baltarusijos režimo įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir teisingumo šioje srityje perspektyvas.

Anot ministerijos, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pernai yra paraginusi valstybes nares remti ir prisidėti prie atsakomybės už Baltarusijos režimo nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones sistemos sukūrimo, aktyviai taikyti universaliosios jurisdikcijos principą ir rengti teismo bylas Baltarusijos pareigūnams, įskaitant A. Lukašenką, atsakingiems už sistemingą smurtą bei represijas ir nusikaltimus žmoniškumui arba prie jų prisidėjusiems.

– Jūs skaitėte šiuos dokumentus, kas įdomaus juose parašyta ir kokia jūsų nuomonė?

– Ten kalbama apie sąjunginę valstybę. Mes dalį to matėme derybose, kuomet Kremlius derėjosi su Minsku dėl įvairių integracijos punktų. Matėme ir bandymus keisti Baltarusijos konstituciją. Iš principo pats dokumentas atrodo tarsi sensacija, bet jeigu apžvelgtume anksčiau vykusius procesus per pastaruosius dešimt metų Baltarusijoje, tai nėra kažkokia naujiena. Jau senokai planuojama visus tuos dalykus įgyvendinti, integruoti Baltarusiją iki 2030 metų. Mane stebina tai, kad reikia kažkokio tai dokumento, patvirtinančio to, kas ir taip jau vyksta. Ir žinome, kad to proceso kaltininkas yra Baltarusijos režimas. Suprantama, kad po 2020 metų protestų, taip ir neparėmus Baltarusijos demokratų, Baltarusija tapo pažeidžiamesnė, nes tas režimas naikino pagrindinį nepriklausomybės ir suvereniteto pamatą. T. y. pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą. Tai atvėrė erdvę Kremliaus politikai, propagandistams. Tai – tik viena medalio pusė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kokia antra medalio pusė?

– Kitas dalykas, kurį reikėtų pabrėžti, kas yra šio dokumento šaltinis, kodėl jis buvo nutekintas būtent dabar? Ar tai nėra bandymas nukreipti dėmesį nuo to, kas vyksta šiomis dienomis. Tai yra nuo karo Ukrainoje, pačios Vladimiro Putino kalbos. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų Kremlius tuos dokumentus nutekino, ar pats Minskas, bandydamas sugrįžti į vadinamą balansavimo politiką. Neva – pagalbos šauksmas, kad mus nori užgrobti. Mėginimus palaikyti šiltesnius santykius su Europa mes matėme ir 2010-aisiais, ir 2015-aisiais. Čia dar reikėtų išsiaiškinti to dokumento atsiradimo aplinkybes, nes tokių dokumentų dėl sąjunginės valstybės iš tikrųjų yra begalė. Dalis jų yra vieši, kita dalis – galbūt mažiau. Iš principo šis nutekintas dokumentas nepasako nieko tokio, ko žmonės ir ekspertai, stebintys Baltarusiją, nežinojo.

Kyla klausimas, ar iš tikrųjų Kremlius tuos dokumentus nutekino, ar pats Minskas, bandydamas sugrįžti į vadinamą balansavimo politiką.

 

– Kaip visas tas planas turėtų atrodyti žingsnis po žingsnio?

– Kad jau dabar tas vyksta. Energetika, ekonomika, informacinė erdvė – vyksta bandymas perimti visokias institucijas. Yra dalis žmonių tam tikrose struktūrose, kurie stebi šiuos procesus, nuogąstauja, bijo imtis iniciatyvos, bijo netgi garsiai įvardinti, kad vyksta karas, tai pripažinti, nes gali būti nubausti. Vieni žmonės sąmoningai išėjo iš tų struktūrų, kiti buvo išmesti, nes nepalaikė režimo politikos. Kita dalis – tiesiog „suparalyžiuoti“, nes į Užsienio reikalų ministeriją, ambasadas yra integruojami vadinami „silovikai“ (jėgos struktūrų darbuotojai), kurie, akivaizdu, kad nėra jokie diplomatai ir pan. Iš principo Baltarusijos režimas tampa tipiniu Kremliaus vasalu.

– Kaip manote, ar pats Aleksandras Lukašenka dar galėtų tam pasipriešinti. Ar jis nori likti eiliniu pėstininku šachmatų lentoje? Ar pati baltarusių tauta gali kažką padaryti?

– Tauta ir priešinasi. Ir tą mes matėme prasidėjus antrai karo fazei – geležinkelių partizanus, kiberpartizanus. Dėl A. Lukašenkos, svarbu neapsigauti, ar jis tikrai nori išeiti iš šios situacijos, nes šiandien daliai Baltarusijos režimo veikėjų ši situacija atrodo pakankamai gera. Jie gauna nemažus pinigus, jiems Rusijos rinka visiškai atverta, nėra jokios konkurencijos. Tačiau šis kelias yra netvarus, negyvybingas. Visi mąstantys žmonės supranta, kad dėl tokių ryšių, tokios politikos, Baltarusija iš principo tirpsta Rusijos ekonomikos, energetikos karo kontekste.

–  Ką reiškia šis diktatorių susitikimas Minske A. Lukašenkai?

– Visi puikiai suprantame, kad atvažiuoja šeimininkas iš esmės pas pavaldinį. Karas su Ukraina turi ir kitą dėmenį – bent jau priartėjimą prie to, kad Baltarusija desuverenizuojama, paskutinės galimybės politiškai elgtis savarankiškai. Ir šis vizitas savaime to nepakeis.

– Na, po Sergejaus Šoigu vizito buvo kalbama, kad atvyko „spausti“ Baltarusijos diktatoriaus, bet tarsi ir nepavyko. O štai V. Putinas yra visai kitas kalibras. Ar tai reiškia, kad A. Lukašenka nebeturės pasirinkimų?

– Svertų Rusija turi. Jeigu tik norės, vienokį ar kitokį rezultatą pasieks. Žvelgiant į dabartinę Baltarusijos situaciją matome, kad jos ekonomika smunka. Lyginant su praėjusių metų pabaiga, Baltarusijos ekonomika smuko beveik 5 proc. vertinant bendrąjį vidaus produktą (BVP). Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos tik auga. Žinome, kad Baltarusija taip pat yra agresorė. Leidžia naudoti savo teritoriją Rusijos armijai, taip pat ją apginkluoja, kiek turi savo pajėgumų. Akivaizdu, jog iš esmės diskusija apie tai, ar Baltarusijos kariai įsiverš į Ukrainos teritoriją, nekeis to paties fakto, kad Baltarusijos režimas taip pat yra šios agresijos veikėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet klausimas, kokius pasirinkimus turi A. Lukašenka tiek sutikdamas, tiek nesutikdamas su Rusijos spaudimu įsitraukti į karą Ukrainoje?

– Jis, ko gero, žino, kad Baltarusijos piliečiai nėra entuziastingai nusiteikę agresijos atžvilgiu. Bent jau tiek, kiek mes galime matyti iš apklausų, kurias atlieka Vakarų bendrovės labai sudėtingomis sąlygomis. Tik apie trečdalis Baltarusijos gyventojų palaiko pradėtą agresiją prieš Ukrainą. Ir dar mažiau žmonių norėtų, kad Baltarusijos armija į ją įsitrauktų. Jis supranta, kad yra pažeidžiamas. Puikiai atsimena, kas nutiko prieš dvejus metus – kilo dideli protestai, kurie galėtų atsinaujinti, jeigu priimtų sprendimą siųsti savo armiją. Bet tikrai nekeičia aplinkybės, kad Baltarusijos režimas jau dabar yra agresorius. Ir jai taip pat taikomos sankcijos, kurios yra nukreiptos ir prieš Rusiją.

– Jeigu mes kalbėtume apie patį V. Lukašenką, ar negali taip atsitikti, kad staiga jam pablogėja sveikata ir jis tiesiog išnyksta? Taip, kaip atsitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi.

– Tokių režimų funkcionavimo atveju tikrai įmanomi ir tokie scenarijai, bet klausimas, kas šiandien yra palankiausia Kremliui. Akivaizdu, kad A. Lukašenka tarnauja Kremliaus interesams. Galbūt kalbėti, kad yra būtinybė keisti to režimo vadą, nėra didelio pagrindo. Juolab kad tai galėtų dar labiau destabilizuoti situaciją Baltarusijos viduje. O Rusija, kaip žinome, ir taip turi daug problemų. Tad tol, kol A. Lukašenka yra priklausomas nuo Kremliaus, tol jokių strateginių sprendimų jis negali priimti savarankiškai, negavęs V. Putino leidimo. Tad, ko gero, nėra pagrindo teigti, kad Kremlius būtų suinteresuotas imti staiga ieškoti jam pamainos.

– Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad netrukus sulauksime kažkokio svarbaus V. Putino pranešimo. Ar šis vizitas ir V. Putino pranešimas gali būti tarpusavyje susiję?

– Be abejo, kad gali būti susiję. Nebūtinai taip bus, bet pats to vizito faktas po trijų su puse metų pertraukos į Baltarusiją yra pakankamai įdomus, bet nebūtinai tai bus susieta būtent su agresijos veiksmais. Ir su tuo, kas vyksta jau ne vieną mėnesį. Žinome, kad ir Ukrainos kariuomenės vadai kalba apie tai, kad yra tikėtinas dar vienas puolimo prieš Kyjivą scenarijus, kuriame Baltarusijos teritorija ar jos armija atliktų labai svarbų vaidmenį.

Yra tikėtinas dar vienas puolimo prieš Kyjivą scenarijus, kuriame Baltarusijos teritorija ar jos armija atliktų labai svarbų vaidmenį.

– Yra kalbama, kad V. Putinas būtent su šiuo pranešimu gali bandyti perorientuoti ekonomiką į karo režimą. Ką tai pakeistų?

– Manau, Rusijos ekonomika jau yra perorientuota į karo režimą. Ypač po to, kai buvo paskelbta mobilizacija. Akivaizdu, kad yra suvaržytos tiek piliečių teisės reikšti savo idėjas, tiek perorientuota ekonomika tam, kad apie trečdalis biudžeto būtų kitais metais skiriama neva gynybai. Iš tikrųjų, kaip žinome, – agresijai. Tad visi resursai, kuriuos Rusija sukaupusi per keliolika metų ir kuriuos gali generuoti šiandien, akivaizdu, kad yra nukeipti į Kremliaus strateginių tikslų tenkinimą, būtent – į agresiją prieš Ukrainą. Ko gero, tai nesikeis artimiausioje ateityje, nes tokie režimai, kaip Kremlius, gali sau leisti viską nustumti į šalį, mažinti išlaidas socialinėms reikmėms, ligoninėms ir, pirmiausiai, finansuoti karo reikmes.

– Na, Baltarusija lietuviams yra čia pat, už sienos. Jeigu ten įvyksta kažkokie dideli pokyčiai ir staiga mes matome, kad karas dar labiau eskaluojamas, ar yra pavojus, kad tai pereis ne tik į Ukrainos, bet ir į mūsų pusę?

– Mūsų geopolitinė situacija yra pablogėjusi nuo Rusijos invazijos pradžios. Ir akivaizdu, kad Baltarusija yra esminis to veiksnys. Jeigu būtume kalbėję iki vasario 24-osios, ko gero, svarstytume, kad vienas iš Baltijos šalių, NATO interesų yra nematyti Baltarusijoje dislokuotų nuolatinių Rusijos armijos pajėgų. Iki tol ji būdavo sąlyginai maža, išaugdavo skaičius tik per karines pratybas. Dabar tokia diskusija nebeturi jokios prasmės. Rusijos armija yra Baltarusijos teritorijoje. Ir vargu ar galima tikėtis, kad kada nors iš jos pasitrauks. Vadinasi, tai kelia papildomas rizikas NATO ir rytiniam sparnui. Ir mums svarbu, ko gero, tai priminti savo partneriams, nes Baltarusija kaip veiksnys dažnai yra paliekamas nuošalyje, nors kaip ir minėjau, sankcijos šiam režimui taip pat yra.

Baltarusijos diktatorius žada reaguoti į galimas grėsmes ir bandymus įvykdyti teroristinius išpuolius šalyje. Todėl Baltarusija reguliariai rengia pratybas, kuriose dalyvauja ir liaudies milicijos atstovai.

„Kovosime tik tada, kai reikės ginti savo namus, savo žemę“, – patikino A. Lukašenka.

Pasak jo, jo oponentai bando plėtoti temą apie galimą mobilizaciją Baltarusijoje, panašią į Rusijos.

„Mobilizacijos nebus. Mes neketiname mobilizuotis. Tai melas“, – pridūrė jis.

Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius taip pat pakomentavo galimą mobilizaciją Baltarusijoje.

Mobilizacija susijusi ne su mumis, Baltarusija ir jos žmonės ir taip jau yra mobilizuoti.

„Mobilizacija susijusi ne su mumis, Baltarusija ir jos žmonės ir taip jau yra mobilizuoti“, – sakė pareigūnas.

A. Volfovičius įsitikinęs, kad Baltarusijos kariuomenė, kuri šiuo metu vykdo šalies gynybos užduotis, yra pajėgi pasipriešinti.

Rugsėjo 20 d. susitikime su A. Volfovičiu A. Lukašenka iškėlė klausimą dėl NATO karinių grupių Rytų Europos regione ir pasienyje su Baltarusija stiprinimo.

„Jei esame su Rusija, vadinasi, esame su Rusija. Sukūrėme gynybos erdvę, turime bendras ginkluotąsias pajėgas. Tegul niekas ten mūsų nekritikuoja ir nedaro jokių klastočių ar ypatingų pareiškimų, pavyzdžiui, „o, ten yra Lukašenka, Rusijos kariuomenė ir t. t.“. Kodėl tai stebina? Tai sakome jau seniai. Turbūt jau 20 metų, kai dėl to susitarėme“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą.

Jis pabrėžė, kad Rusijos kariuomenei per Baltarusiją būtų neįmanoma „smogti į nugarą“.

„Nekaltinkite mūsų, kad ketiname kariauti Ukrainoje ir pan. Turime ginti savo tėvynę“, – diktatorius išdėstė šalies karines užduotis.

Neseniai A. Lukašenka įsakė rengtis Baltarusijos gynybai pagal karo meto normas ir tam turi būti sukurti mobilizacijos mechanizmai.

Minskas nori tapti trečiąja šalimi Ukrainos ir Rusijos taikos derybose. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, taikos susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į šalies interesus.

Taip tikino Razumkovo centro karinės programos direktorius Nikolajus Sungurovskis.

„Kol kas nėra politinės valios siųsti Baltarusijos armiją. A. Lukašenka ir toliau išsisukinėja. Jo pagrindinis tikslas – užtikrinti savo režimo ir savo gyvybės saugumą. Tam jis naudoja bet kokias priemones“, – pažymėjo ekspertas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusijos pasienyje su Ukraina buvo suburti septyni batalionai ir tikrinamas jų kovinis pasirengimas.

Šiuo metu visas demokratinis pasaulis įvairiais būdais bando solidarizuotis su didžiosios Rusijos invaziją patyrusia Ukraina.

O štai Tautų Sąjungos atstovybėje vienas V. Putino atstovas savo vienišu, viskam prieštaraujančiu balsu paima viršų. Dauguma lieka kvailių vietoje.

Kodėl tokia keista tvarkelė? Kai vienas balsas, net atstovaujantis nusikalstamos politikos šaliai, nustelbia padorumo siekiančios daugumos balsus.

Daugelyje gyvenimo sferų vyrauja daugumos nuomonė, o ne mažumos, juo labiau – vienišo balso.

Tie siekiantys padorumo politikai taip save supančioja įvairiais potvarkiais, rezoliucijomis ir panašiais apibrėžimais, kad dažnai daro didelę paslaugą įvairiems prasižengėliams ir politiniams ar kariniams nusikaltėliams, kurių nevaržo visos tos politinio mandagumo rezoliucijos.

Kalbant apie Ukrainą, labai stebina Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos elgesys.

Regis, nepaisant kai kurių nesutarimų, turėtų pulti į pagalbą savo kaimynei Ukrainai, kuri buvo akiplėšiškai užpulta didžiulio drakono – Rusijos, bet jis puolė "gelbėti" slibiną Rusiją ir jos diktatorių V.Putiną nuo daug kartų mažesnės ir niekam negrasinusios Ukrainos.

A.Lukašenka tuo parodė, kad jis – tikras pašlemėkas.

Labai keista ir čečėnų tautos metamorfozė, kai dar visai neseniai pati kovojusi už savo laisvę nuo V.Putino diktatūros, dabar tapo patikima tos pačios diktatūros gynėja, vadovaujama artimu tapusio V.Putino draugo Ramzano Kadyrovo.

Labai gaila, kad NATO šalys taip atkakliai laikosi nesikišimo į Ukrainos gynybą politikos tuo pagrindu, kad ta šalis nėra NATO narė.

Tik jei jai nebus suteikta reikiama pagalba, tai gali būti, kad ji niekada ir netaps NATO nare.

„Kankinimų aukas“ ginantys teisininkai pateikė skundą federaliniams prokurorams Karlsrūhėje prieš A. Lukašenką „ir kitus Baltarusijos saugumo pareigūnus“, sakoma jų pranešime.

Federalinė prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino gavusi tokį skundą.

Advokatai Markas Lupschitzas (Markas Liupšicas), Onuras Ozata (Onuras Ezata), Rolandas Krause (Rolandas Krauzė) ir Benediktas Luxas (Benediktas Liuksas) sakė, kad dokumentais patvirtino per 100 „smurto, sisteminio kankinimo ir kitų pažeidimų“ atvejų, Baltarusijos vyriausybei nuo 2020 metų rugpjūčio slopinant protestus prieš įtariamą rinkimų rezultatų suklastojimą.

„Dabartinė vyriausybė labai engia savo gyventojus pasitelkdama griežtas priemones, tarp jų savavališkus areštus, politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą ir kitas represijų formas“, – nurodė advokatai.

Jie sakė, kad visi besiskundžiantieji buvo įkalinti ir pranešė apie „neteisėtus areštus, kankinimus ir smurtavimą“.

Be to, jie buvo laikomi per mažose kamerose ar transporto priemonėse, patyrė fizinį smurtą, žeminimą, grasinimus, įžeidimus ir kitokį žeminamą elgesį.

„Be to, jie buvo laikomi per mažose kamerose ar transporto priemonėse, patyrė fizinį smurtą, žeminimą, grasinimus, įžeidimus ir kitokį žeminamą elgesį“, – pridūrė advokatai.

Byla keliama remiantis universalios jurisdikcijos principu, pagal kurį užsienio šalis gali persekioti baudžiamąja tvarka už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur nusikaltimai buvo įvykdyti.

Berlynas vasario mėnesį sakė, kad Baltarusijos režimui šiurkščiomis priemonėmis slopinant protestus Vokietija yra pasirengusi priimti 50 A. Lukašenkos oponentų.

„Šimtai atvejų“

Baltarusijoje teberengiami protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas beveik tris dešimtmečius šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, rezultatus.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Pastaruoju metu protesto akcijos buvo vietinio pobūdžio.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ praeitą mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apkaltino Baltarusijos valdžią žiauriu elgesiu su žmonėmis, sulaikytais per šalyje besitęsiančius antivyriausybinius protestus.

„Valdžios atstovai sistemingai pasitelkė kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį su sulaikytaisiais per protesto akcijas, įskaitant dalyvius, žurnalistus ir pašalinius asmenis. Vietos ir tarptautinės organizacijos užfiksavo šimtus tokių atvejų visoje šalyje“, – nurodoma „Amnesty International“ ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.

Ataskaitoje pažymima, jog „JT žmogaus teisių ekspertai gavo 450 pranešimų apie netinkamą elgesį su sulaikytaisiais, pagrįstų nuotraukomis ir vaizdo įrodymais, taip pat medicininėmis pažymomis, kurios patvirtina ilgą siaubingų piktnaudžiavimų sąrašą“.

„[Pranešimuose] apibūdinama, kaip protestuotojai buvo kankinami ir kaip su jais buvo žiauriai elgiamasi, juos sulaikant, perkeliant ir laikant perpildytose areštinėse. Demonstrantai buvo žeminami, žiauriai mušami, patyrė seksualinį smurtą (įskaitant moteris ir nepilnamečius). Be to, sulaikytiesiems ilgą laiką nebuvo duodama maisto, švaraus vandens, jiems nebuvo teikiama medicinos pagalba“, – nurodo „Amnesty International“.

Organizacijos teigimu, „iš sulaikytųjų buvo atimta teisė informuoti savo artimuosius apie jų buvimo vietą, kai kuriais atvejais – per visą jų administracinio arešto laikotarpį, taip pat jiems nebuvo leidžiama susisiekti su savo advokatais“.

„Siuntiniai ir laiškai nebuvo pristatomi, buvo konfiskuojami šilti drabužiai ir higienos priemonės, įskaitant skirtas menstruacijas patiriančioms moterims“, – rašoma ataskaitoje.

Anksčiau baltarusių valdžia pripažino gavusi apie 900 skundų dėl numanomos milicijos savivalės per demonstracijas, bet patikino, kad pareigūnai veikia proporcingai.

„Nėra įrodymų, kurie leistų teisėsaugos institucijų jėgos panaudojimą klasifikuoti kaip perteklinį ar neteisėtą“, – kovą Šveicarijos televizijai RTS pareiškė Baltarusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Juras Ambrazevičius.

Be to, daugiau kaip 80 buvusių karių ir saugumo pajėgų atstovų, ėjusių prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, neteko savo karinių ir tarnybinių titulų. Atitinkamą įsaką pasirašė A. Lukašenka.

Žmogaus teisių atstovai kaltino baltarusių teisėsaugą politiškai motyvuotais procesais. Neretai „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ pavadinamas A. Lukašenka savo priešininkus laiko neramumų kurstytojais. Jis daro spaudimą ir žurnalistams, žmogaus teisių aktyvistams ar profsąjungų atstovams, atlieka kratas jų namuose ar sulaiko.

Po suklastotų rinkimų ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.

„Vakar sutarėme su V. Putinu dėl mūsų darbo grafiko. Balandžio gale, greičiausiai 22 dieną, mes susitiksime Maskvoje. Tai bus rimtas susitikimas tam tikroms problemoms aptarti“, – sakė A. Lukašenka penktadienį per susitikimą su Minske viešinčiu Rusijos premjeru Michailu Mišustinu.

Vėliau, pasak A. Lukašenkos, planuojamas forumas Pamaskvyje bei Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės Ministrų Tarybos posėdis.