Energetikos sektoriui 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu daugiausiai lėšų planuojama skirti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių plėtrai, viešųjų pastatų atnaujinimui, šilumos tiekimo, skirstymo ir elektros perdavimo sistemų modernizavimui bei mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtrai. Pasak energetikos viceministro dr. Aleksandro Spruogio, visų numatytų projektų tikslas – atpiginti šilumos kainą vartotojams.
„Daugumą priemonių jau patvirtinome, tačiau kol kas sunkiausiai juda kietojo kuro katilų keitimas namų ūkiuose, nes Europos Sąjunga neleidžia remti fizinių asmenų. Šiuo metu bandoma surasti schemą, kaip būtų galima paremti šių katilų keitimą. Galėtume finansuoti savivaldybes, tačiau tokiu atveju katilai bent jau kurį laiką priklausytų ne gyventojams. Finansuoti 100 proc. negalėsime, taigi gyventojas turės skirti ir savų lėšų. Kas norės investuoti į katilą, kuris jam nepriklausys?“, – sakė viceministras susitikime su verslo atstovais.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad galima būtų pasinaudoti asbesto stogų keitimo praktika, kai privatiems asmenims iš ES fondų taip pat padengiama dalis išlaidų. Be to, yra nemažai sėkmingų užsienio šalių pavyzdžių. Verslininkai galėtų padėti užvesti ministeriją ant kelio ir surastų būdą, kaip finansuoti privačius ūkius.
Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, kogeneracinių elektrinių statybai bus skirta 280,9 mln. Didžiosioms – Vilniaus ir Kauno – elektrinėms modernizuoti numatyta 233 mln. eurų, o mažos galios kogeneracinių elektrinių modernizavimui – 47,9 mln. eurų. Į subsidijas galės pretenduoti Vilniaus ir Kauno elektrinių projektus vystančios bendrovės, o į antrąją priemonę – įmonės, gaminančios ir tiekiančios energiją į tinklus.
Viešųjų pastatų renovacija, kuriai numatyta 94 mln. eurų, bus finansuojama iš naujai įsteigto Energijos efektyvumo fondo. Šias lėšas administruos Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuri jau per mėnesio laikotarpį turėtų patvirtinti priemones, o sutartis su rangovais planuojama pasirašyti dar šiemet. Finansavimas vyks nauju būdu – pagal grąžinamąją subsidiją. Kaip ji bus teikiama, dar bus rengiamos gairės.
Elektros sektoriuje investicijos bus skiriamos dvejomis kryptimis – elektros perdavimo sistemos bei elektros skirstymo sistemos modernizavimui bei plėtrai. Tam numatyta beveik 89 mln. eurų. Planuojama, kad sutartys su tinklų perdavimo sistemos operatoriumi ir skirstymo operatoriais bus pasirašytos 2016 m. antrą ketvirtį.
Gamtinių dujų sektoriaus paramos biudžete – per 70 mln eurų. Analogiškai elektros sektoriaus finansavimui – bus remiamas gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra (53 mln. eurų) ir skirstymo sistemos modernizavimas bei plėtra (17,5 mln. eurų). Finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija.
Gatvių apšvietimui planuojama skirti 14,5 mln. Nors suma santykinai nedidelė, manoma, kad sugrįžusios lėšos leis investuoti į naujus projektus. Į šią paramą galės pretenduoti miestų savivaldybės, energijos taupymo paslaugų teikėjai (ESCO įmonės).
Senų susidėvėjusių biokuro katilų keitimui efektyvesniais katilais namų ūkiuose numatyta 10 mln. eurų.
