„Visiems linkėjimai iš Palangos“, – socialiniame tinkle gera nuotaika pasidalijo garsenybė.

Mados istorikas A. Vasiljevas sulaukė Rusijos valdžios ir tėvynainių pasmerkimo, kai viešai pasisakė prieš karą Ukrainoje.

„Nesu susijęs su Rusijos vadovybe, nesu apdovanotas jokiais vyriausybiniais apdovanojimais ir iš Rusijos nesu gavęs pagalbos savo fondui – Senovinių kostiumų ir mados istorijos kolekcijos saugojimui. Niekada nebuvau jokios partijos narys, pats buvau emigrantas iš sovietinio režimo į Prancūziją 1982 metais ir daugiau nei 20 metų turiu Lietuvos pilietybę. Aš griežtai pasisakau prieš agresyvų karą ir meldžiuosi už teritorijų saugumą ir pagarbą Europos kultūros paveldui!“ – karo pradžioje rašė A. Vasiljevas.

Vaikštinėdamas po lietingą Palangą mados guru prisiminė jaunystės laikus, koks Palangos vaizdas jam įsiminė anuomet.

„Palanga sovietmečiu buvo laikoma nuostabia vieta poilsiui, pačiu vakarietiškiausiu kurortu, kur ne kiekvienas žmogus, net ir labai norėdamas, galėjo papulti. Tuomet čia buvo teniso kortai. Anuomet buvo kalbama, kad neva čia tenisą žaidė pats Winstonas Churchillis“, – rašė A. Vasiljevas.

Aleksandras Vasiljevas. „Facebook“ nuotr.

A. Vasiljevas su šiluma prisiminė Palangos gintaro muziejumi tapusį grafų Tiškevičių dvarą.

„Pagrindine miesto puošmena buvo parkas ir dvaras. Toli kopose slėpėsi lietuviškoji Kosygino vila“, – prisiminimais dalijosi A. Vasiljevas.

Aleksejus Kosyginas Sovietų Sąjungos ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų.

„Tačiau užteko ir linksmybių: diskoteka, kavinė „Vaidilutė“, restoranai, kur meniu visų patiekalų ir gėrimų pavadinimai buvo išversti į rusų kalbą. Ir todėl konjakas „Courvoisier“ buvo išverstas „Суа зверь“. Labai džiaugiuosi, kad vėl atsidūręs šiame krašte prisimenu auksinę jaunystę“, – rašė A. Vasiljevas.

Trečiame prekybos centro "Akropolis" aukšte įkurdintoje ekspozicijoje – 50 suknelių, apie 100 aksesuarų: batai, skrybėlės, pirštinės, kvepalai, papuošalai, eskizai, rankinės. Taip pat pristatomi suknelių eskizai, fotografijos.

"Ši paroda yra puikus gero skonio pavyzdys: čia kupina prabangos, ypatingų audinių, gražių išsiuvinėjimų, fantastiškų mažų detalių", – atidarydamas parodą sakė A.Vasiljevas.

Spektras: parodai atrinkti išskirtiniai legendinių "Christian Dior" aukštosios mados namų moteriški kostiumai, aksesuarai ir drabužių fotografijos bei eskizai, atskleidžiantys šių mados namų ilgametę patirtį formuojant mados tendencijas.

Parodai atrinkti išskirtiniai legendinių "Christian Dior" aukštosios mados namų moteriški kostiumai, aksesuarai ir drabužių fotografijos bei eskizai, atskleidžiantys šių mados namų ilgametę patirtį formuojant mados tendencijas.

"1947 m. pristatęs savo debiutinę kolekciją Paryžiuje, Ch.Dioras sukėlė pasaulinio masto sensaciją ir vos per dešimtmetį sukūrė garbingą mados imperiją, kuri mados hierarchijos viršūnėje laikosi jau virš 70 metų. Tad retas mados žinovas pasiginčytų dėl jo įtakos moterų stiliui", – susirinkusiems pasakojo A.Vasiljevas.

Unikalios: visi parodoje esantys eksponatai – iš A.Vasiljevo asmeninės kolekcijos. Kiekviena suknelė verta mažiausiai 10 tūkst. eurų, daugiausiai – 100 tūkst. eurų. Jos visos haute couture – pasiūta tik po vieną vienetą, dauguma – rankomis.

Be eksponatų gausos, žymaus mados istoriko parodoje lankytojus pasitiko ir tų pačių mados namų sukurti kvepalai bei įspūdinga floristo-dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus sukurta parodos erdvė, kurios centre – čiurlenantis fontanas.

Trečiajame prekybos centro "Akropolis" aukšte esančioje Renginių aikštėje įrengta nemokama paroda veiks iki lapkričio 19 d.

Kaip portalui teigė Visagino meras Erlandas Galaguzas, fondas įsikurs daugelį metų pagal paskirtį nenaudojamame buvusios vaikų poliklinikos pastate, bendradarbiavimo sutartis pasirašyta praėjusią savaitę.

Anot mero, pagal sutartį fondas įsipareigoja surengti bent dvi parodas, už kurias nereikės mokėti savivaldybei, jos galėtų vykti Visagino kultūros centrui priklausantys pastatai. Savivaldybė taip pat neprisiima atsakomybės už kolekcijos saugumą, tuo turės rūpintis pats fondas.

Pasak portalo, pats A. Vasiljevas socialiniame tinkle parašė, kad Visaginas suteikė galimybę laikyti kolekciją, nors to nepadarė „Vilnius ir net Maskva“.

Žinomas mados istorikas daugiau nei dešimtmetį savo, kaip teigiama, 400 tūkst. eksponatų kolekciją laikė ir parodas rengdavo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje. Tačiau fondas pernai turėjo išsikelti iš patalpų po nepalankios Kultūros ministerijos audito išvados, jog kolekcija negali būti laikoma, nes nėra inventorizuota ir apskaityta.

Kaip anksčiau lrt.lt teigė Nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, auditas įpareigojo apskaityti kūrinius, tačiau A. Vasiljevo fondas atsisakė tai daryti. Jų aprašymui reikėtų bent penkerių metų, todėl kolekcininko buvo paprašyta rasti kitą vietą eksponatų sandėliavimui.

Pirmoji parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Lankytojai pamatys, kaip rokoko stilius pasireiškė to meto mados tendencijose, kaip pasikeitė audiniai, suknelių sukirpimas, spalvų deriniai, vėduoklių ir kitų aksesuarų – tabakinių, muselių-dėžučių, miniatiūrų ir pan. – forma.

Kita Prancūzijos mados dievaite tapo karalienė Marija Antuanetė iš Habsburgų giminės, Liudviko XVI žmona. Ji buvo ekstravagantiška moteris, aprangos pokyčių įkvėpėja. Būtent ji įvedė graikiško, amerikietiško ir angliško sukirpimo, taip pat „polonezo“ stiliaus suknelių madą. Skiriamasis to laikotarpio bruožas – įmantrios Marijos Antuanetės stiliaus šukuosenos, siekiančios iki vieno metro aukščio.

Parodoje, kaip praneša Lietuvos dailės muziejus, taip pat pristatoma Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Pasiskelbusio Prancūzijos imperatoriumi Napoleono I žmona Žozefina, kilusi iš Karibų jūros Martinikos salos, domėjosi ir mėgavosi mada. Jos skonį ir poreikius formavo senos Versalio tradicijos. Žozefina dievino šalius ir baltas permatomas sukneles, pabrėžiančias jos liekną figūrą. Ampyro stiliui, susiformavusiam Napoleono valdymo laikotarpiu ir imitavusiam graikų ir romėnų madą, parodoje atstovauja rūmų damų suknelės iš muslino, įvairūs šaliai, vyriškos siuvinėtos liemenės, aksominės apyrankės, papuoštos kamėjomis, diademos, lygiapadžiai bateliai ir kt.

Nuvertus Napoleoną prasidėjo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis (nuo 1837 iki 1901 m.). Jis išsiskyrė gana kukliu aprangos stiliumi. Karalienė labai mėgo Škotiją ir savo vasaros rezidenciją – Balmoralio pilį, kurios interjeras buvo drapiruotas langeliais. Todėl nenuostabu, kad XIX a., taikantis prie asmeninių Viktorijos pomėgių, tapo populiarios languotos krinolino suknelės.

Tuo laikotarpiu Prancūzijoje madų pasaulyje viešpatavo ir Eugenija, imperatoriaus Napoleono III žmona, kilusi iš Ispanijos. Būtent ji, tapusi pirmojo mados dizainerio anglo Charleso Fredericko Wortho kliente, buvo aukštosios mados dievaitė. Ch. F. Wortho sukurtos balinės krinolino suknelės išsiskyrė didele apimtimi, rafinuotu kirpimu, originalumu ir apdailos grožiu, pavyzdžiui, juodais Šantiji nėriniais.

Ypatinga ekspozicijos dalis skirta Rusijos imperijai. Parodos lankytojai pamatys, kaip puošėsi Romanovų dvaro aplinkos žmonės. Vienas iš išskirtinių eksponatų – „Brizak“ mados namų apsiaustas rotonda, priklausęs imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, Nikolajaus II žmonai.

Kalbant apie Rusijos aristokratų įtaką pasaulinei madai, negalima nekreipti dėmesio į 1917 m. revoliucijos pasekmes. Netekę per pilietinį karą savo turto, namų, Rusijos aukštuomenės nariai buvo priversti bėgti iš šalies. Norėdami įsitvirtinti naujuose emigracijos centruose – Konstantinopolyje, Berlyne, Prahoje, Paryžiuje, aristokratai ten ėmėsi kurti madą. Taip Paryžiuje radosi daugybė rusų emigrantų įsteigtų mados namų – didžiosios kunigaikštienės Marijos Pavlovnos Romanovos siuvinėjimo namai „Kitmir“, kunigaikščių Irinos (Romanovos) ir Felikso Jusupovų mados namai „Irfe“, kunigaikštienės Marijos Trubeckajos, Marijos Annenkovos ir kunigaikštienės Liubov Obolenskajos mados namai „TAO“, kunigaikštienės Jekaterinos Lobanovos-Rostovskos mados namai „Paul Caret“, imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos freilinos baronienės Jelizavetos Hoyningen-Huene mados namai „Yteb“ ir kiti. Daugelis tų garsių mados namų aprangos pavyzdžių, kaip teigiama Lietuvos muziejaus pranešime, šioje parodoje demonstruojami pirmą kartą.

Dalis ekspozicijos skirta Lietuvos aristokratijai, kuri taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį kuriant pasaulinę madą. Visų pirma tai – Jacqueline Kennedy sesuo amerikietė Lee Radziwill, kuri ištekėjo už garsios Lietuvos giminės kunigaikščio ir buvo tapusi JAV mados dievaite. Parodoje eksponuojamos Lee Radziwill stiliaus suknelės, taip pat drabužiai, sukurti kunigaikštienės Irene Galitzine, tiesioginės kunigaikščių Golicynų, rusų Gediminaičių, palikuonės, mados namuose.

Galiausiai parodoje „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ lankytojai išvys drabužių pavyzdžius, sukurtus mados dizainerių, kilusių iš senų garsių giminių. Tai Florencijos didikas Emilio Pucci, rusų ir italų kilmės grafas amerikietis Olegas Cassini, prancūzų markizas Jeanas-Charlesʼis de Castelbajacas, markizė Jacqueline de Ribes ir kiti. Šie unikalūs kūriniai primena mums, kaip aristokratai, pardavinėdami savo vardą ir išlavintą skonį, davė pasaulinei madai naują impulsą ir kartu suteikė galimybę kilmingoms šeimoms XX a. antrojoje pusėje gyventi oriai.

17.30 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaryta paroda veiks iki 2021 sausio 21 dienos.

Pirma parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Lankytojai pamatys, kaip rokoko stilius pasireiškė to meto mados tendencijose, kaip pasikeitė audiniai, suknelių sukirpimas, spalvų deriniai, vėduoklių ir kitų aksesuarų – tabãkinių, muselių-dėžučių, miniatiūrų ir pan. – forma.

Kita Prancūzijos mados dievaite tapo karalienė Marija Antuanetė iš Habsburgų giminės, Liudviko XVI žmona. Ji buvo ekstravagantiška moteris, aprangos pokyčių įkvėpėja. Būtent ji įvedė graikiško, amerikietiško ir angliško sukirpimo, taip pat „polonezo“ stiliaus suknelių madą. Skiriamasis to laikotarpio bruožas – įmantrios Marijos Antuanetės stiliaus šukuosenos, siekiančios iki vieno metro aukščio.

Parodoje taip pat pristatoma Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Pasiskelbusio Prancūzijos imperatoriumi Napoleono I žmona Žozefina, kilusi iš Karibų jūros Martinikos salos, domėjosi ir mėgavosi mada. Jos skonį ir poreikius formavo senos Versalio tradicijos. Žozefina dievino šalius ir baltas permatomas sukneles, pabrėžiančias jos liekną figūrą. Ampyro stiliui, susiformavusiam Napoleono valdymo laikotarpiu ir imitavusiam graikų ir romėnų madą, parodoje atstovauja rūmų damų suknelės iš muslino, įvairūs šaliai, vyriškos siuvinėtos liemenės, aksominės apyrankės, papuoštos kamėjomis, diademos, lygiapadžiai bateliai ir kt.

Nuvertus Napoleoną prasidėjo karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis (nuo 1837 iki 1901 m.). Jis išsiskyrė gana kukliu aprangos stiliumi. Karalienė labai mėgo Škotiją ir savo vasaros rezidenciją – Balmoralio pilį, kurios interjeras buvo drapiruotas langeliais. Todėl nenuostabu, kad XIX a., taikantis prie asmeninių Viktorijos pomėgių, tapo populiarios languotos krinolino suknelės.

Tuo laikotarpiu Prancūzijoje madų pasaulyje viešpatavo ir Eugenija, imperatoriaus Napoleono III žmona, kilusi iš Ispanijos. Būtent ji, tapusi pirmojo mados dizainerio anglo Charleso Fredericko Wortho kliente, buvo aukštosios mados dievaitė. Ch. F. Wortho sukurtos balinės krinolino suknelės išsiskyrė didele apimtimi, rafinuotu kirpimu, originalumu ir apdailos grožiu, pavyzdžiui, juodais Šantiji nėriniais.

Ypatinga ekspozicijos dalis skirta Rusijos imperijai. Parodos lankytojai pamatys, kaip puošėsi Romanovų dvaro aplinkos žmonės. Vienas iš išskirtinių eksponatų – „Brizak“ mados namų apsiaustas rotonda, priklausęs imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, Nikolajaus II žmonai.

Kalbant apie Rusijos aristokratų įtaką pasaulinei madai, negalima nekreipti dėmesio į 1917 m. revoliucijos pasekmes. Netekę per pilietinį karą savo turto, namų, Rusijos aukštuomenės nariai buvo priversti bėgti iš šalies. Norėdami įsitvirtinti naujuose emigracijos centruose – Konstantinopolyje, Berlyne, Prahoje, Paryžiuje, aristokratai ten ėmėsi kurti madą. Taip Paryžiuje atsirado daugybė rusų emigrantų įsteigtų mados namų – didžiosios kunigaikštienės Marijos Pavlovnos Romanovos siuvinėjimo namai „Kitmir“, kunigaikščių Irinos (Romanovos) ir Felikso Jusupovų mados namai „Irfe“, kunigaikštienės Marijos Trubeckajos, Marijos Annenkovos ir kunigaikštienės Liubov Obolenskajos mados namai TAO, kunigaikštienės Jekaterinos Lobanovos-Rostovskos mados namai „Paul Caret“, imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos freilinos baronienės Jelizavetos Hoyningen-Huene mados namai „Yteb“ ir kiti. Daugelis tų garsių mados namų aprangos pavyzdžių šioje parodoje demonstruojami pirmą kartą.

Remdamiesi Wallis Simpson, viena iš pripažintų mados dievaičių, pavyzdžiu, sužinosime, kokį vaidmenį XX a. mados raidoje suvaidino Anglijos aristokratai. W. Simpson labai skyrėsi nuo konservatyvių anglų moterų tiek savo žaviu elgesiu, tiek apranga, kuria demonstravo unikalų stilių, dėl jos karalius Eduardas VII turėjo atsisakyti sosto. Parodoje eksponuojama viena suknelė iš W. Simpson garderobo, taip pat suknelės, kurias dėvėjo Anglijos aristokratės, kai sostą perėmė karalienė Elžbieta II.

Dalis ekspozicijos skirta Lietuvos aristokratijai, kuri taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį kuriant pasaulinę madą. Visų pirma tai – Jacqueline Kennedy sesuo amerikietė Lee Radziwill, kuri ištekėjo už garsios Lietuvos giminės kunigaikščio ir buvo tapusi JAV mados dievaite. Parodoje eksponuojamos Lee Radziwill stiliaus suknelės, taip pat drabužiai, sukurti kunigaikštienės Irene Galitzine, tiesioginės kunigaikščių Golicynų, rusų Gediminaičių, palikuonės, mados namuose.

Galiausiai parodoje „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ lankytojai išvys drabužių pavyzdžius, sukurtus mados dizainerių, kilusių iš senų garsių giminių. Tai Florencijos didikas Emilio Pucci, rusų ir italų kilmės grafas amerikietis Olegas Cassini, prancūzų markizas Jeanas-Charlesʼis de Castelbajacas, markizė Jacqueline de Ribes ir kiti. Šie unikalūs kūriniai primena mums, kaip aristokratai, pardavinėdami savo vardą ir išlavintą skonį, davė pasaulinei madai naują impulsą ir kartu suteikė galimybę kilmingoms šeimoms XX a. antrojoje pusėje gyventi oriai.

Profesorius, kolekcionierius, scenografas, Rusijos Meno akademijos garbės narys, daugiau nei 30-ies knygų autorius, psichoanalitikas, televizijos laidų vedėjas ir lektorius mūsų šalyje pristatys naujausią mados šou „Mados alchemija (XX-XXI a. stiliaus ikonos)“. 

Jei Maskvoje garsiai ištartumėte žodžius „stilius“ ar „elegancija“, A. Vasiljevas bus pirmas vardas, kurį jums pasakys atsitiktinis praeivis.  „Elegantiškumas daugiausia priklauso nuo moters intelekto ir jos sugebėjimo kūrybiškai pasirinkti kasdienės aprangos drabužius,“ – teigia A. Vasiljevas.

Daugiausiai laiko Prancūzijoje praleidžiantis maestro yra vadinamas savotišku mados „pašvęstuoju“, kuris per savo ilgą karjerą išbandė įvairias kultūros ir stiliaus dermes. Jam priklauso didžiausia pasaulyje privati vintažo stiliaus kolekcija, kurioje yra per 10 tūkst. eksponatų – suknių, kostiumų ir aksesuarų nuo 18-ojo amžiaus iki dabartinių laikų.

Maestro A. Vasiljevas, kuriam kultūra yra tapusi realia egzistencija, mados šou „Mados alchemija“ dalinsis savo įžvalgomis apie mados fenomeną, atsakys į žiūrovų klausimus. Pirmąkart Vilniuje pristatomo teatralizuoto šou „Mados alchemija“ metu garsiausi Lietuvos dizaineriai pristatys  2019–2020 m. rudens ir žiemos drabužių kolekcijas.

„Renginys „Mados alchemija“ yra skirtas tiems, kurie domisi mada ir jos istorija, kuria savo stilių ir nori sužinoti naujausias mados tendencijas“, – sako režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

A. Vasiljevo mados šou „Mados alchemija (XX-XXI a. stiliaus ikonos)“ įvyks rugsėjo 27 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje.

Kiekvienos drabužių parduotuvės vitrinos skatina įsigyti ką nors naujo, tačiau kaip „nepamesti galvos“ ir neprisipirkti to, ko nereikia?

„Make Me Stylish” stilisčių komanda pataria „nepulti stačia galva“ į sezoninius apsipirkimus, nes tai gal ir moteriška, tačiau, dažnai nelabai racionalu. Jeigu atidžiau peržvelgtume savo spintą - tikrai visos turime tokių spontaniškų pirkinių, kurie it kokie spintos vaiduokliai laukia savo „žvaigždžių valandos“, tačiau ji taip niekada ir neateina.

Taigi nuo ko pradėti atsinaujinimą? – „O gi nuo apsivalymo ir spintos revizijos, nes tik taip ją tikslingai papildysite.“

Norint be didesnių investicijų atnaujinti savo įvaizdį, stilisčių komanda siūlo atsigręžti į aksesuarus. Jie gali neatpažįstamai pakeisti seną drabužį ir suteikti jam naujų atspalvių. Gera naujiena moteriškumo puoselėtojoms, kad šį sezoną vėl į madą sugrįžta įvairių dydžių skarelės.

Spalvos, įvairūs raštai, ir viskas, kas ryšku, gal net iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinama, puikiai pagyvins pavasario ir vasaros įvaizdį. Nebijokite skarelių panaudoti ne pagal paskirtį, pavyzdžiui vietoje dirželio, susirišti plaukus. Taip pat drąsiai, skareles derinkite prie paltų, švarkų. Čia fantazijai ribų nėra, svarbiausia, kad pačios jaustumėtės sau gražios!

Daugiau stiliaus patarimų ir kitų mados ekspertų, tokių  kaip Aleksandras Vasiljevas, Konstantinas Bogomolovas bei kiti galima bus išgirsti gegužės 25 d., apsilankius renginyje “Stilius LIVE”.

Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Paroda veiks iki kitų metų rugpjūčio 20-osios.

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su A. Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko A. Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų - dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.

Aleksandras Vasiljevas/Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ekspozicija pradedama mados namais „Lanvin“, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Jeanne Lanvin. Išskirtiniu mados namų „Lanvin“ bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį „Lanvin“ mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.

Antroji ekspozicijos herojė - garsioji Gabrielle Chanel. Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Chanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. „Chanel“ mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Chanel draugas. Garsiuosius kvepalus „Chanel N5“ 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernestas Beaux.

Trečioji ekspozicijos asmenybė - Maggy Rouff. Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Rouff į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai - moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.

Jacques Heimas, kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delaunay - viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo J. Heimas daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.

Christianas Dioras - dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. „Dior“ mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje CH. Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų - juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų. Kai Ch.Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Yves Saint Laurent, jų koncepcija iš esmės pasikeitė. Y. Sen Laurent pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu „Dior“ mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Yvui - pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.

Y. Sen Laurent buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondriano suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Pieto Mondriano tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius - boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas Y. Sen Laurent gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.

Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Hubert de Givenchy kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Cristobaliu Balenciaga ir Elsa Schiaparelli, o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Audrey Hepburn, pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent H. Givenchy kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. H. Givenchy tilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus Y. Sen Laurent kūrinius.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pierre Cardino, kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip Ch. Dioro mados namų sukirpėjas. P. Cardinas išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę - futurizmą - jis pavertė tikrove. Dauguma „Cardin“ mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent P. Cardino nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. P. Cardinas rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė P. Cardinas, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Cardinas dalijosi su kitu kūrėju - Andre Courregesu. A. Courregesas, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Courregesas laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mary Quant. Dėl savo kūrybos A. Courregesas išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.

Išskyrė lietuvių dizainerių kūrinius

Parodoje eksponuojama 60 pastarųjų šimtmečių vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų. 

„Svarbiausias šioje parodoje – aš. Be manęs nebūtų, kas renka kolekcijas ir pristato jas pasauliui, – šmaikštavo A. Vasiljevas, paklaustas, kuri iš Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamų suknelių yra vertingiausia. – Kiekviena suknelė yra išskirtinė, tačiau šiame darbe svarbiausi yra žmonės ir jų indėlis, kad kiekviena suknelė įgautų ekspozicinę išvaizdą.“

R. Piekautaitės suknelė papuošė parodą savo išskirtine šampanine spalva ir puošniu dekoru.

Mados istorikas, vesdamas improvizuotą ekskursiją vilos ekspozicijose, išskyrė lietuvių dizainerių kurtas sukneles: Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės, Liutauro Salasevičiaus. „R. Piekautaitės suknelė papuošė parodą savo išskirtine šampanine spalva ir puošniu dekoru“, – komentavo A. Vasiljevas.

Tarp parodos eksponatų taip pat yra JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo bei kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai, rašoma pranešime spaudai.

A.Vasiljevas ne tik aptarinėjo parodos eksponatus, bet pasakojo daugybę eksponatų įsigijimo, dizainerių gyvenimo ir mados namų istorijų, taip papildydamas parodą.

Viduramžiais dominavo žalia spalva

Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.

Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.

Viloje eksponuojama paroda atsikleidžia, kaip kito vestuvinių suknelių siluetai: jos laisvėjo, trumpėjo, prasidėjus masinei gamybai keitėsi jų audiniai ir kokybė. Šiems pokyčiams poveikį turėjo ir moterų emancipacija. „Vestuvinės suknelės atspindėdavo tuometinę moters socialinę padėtį, didėjantį visuomeninį, politinį aktyvumą“, – susirinkusiems pasakojo A. Vasiljevas.

XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.

Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.

Šiauliuose paroda veiks iki sausio 31 d.