Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė, jog šiuo metu panaudos sutartimi VDU valdomas turtas būtų perduotas universitetui didinant universiteto savininko kapitalą.

Iš viso perduoti 47 pastatai Kaune, Kauno rajone, Kazlų Rūdoje, Kėdainių rajone, Molėtų rajone, Palangoje, Šilutėje, bendra jų rinkos vertė – 1,95 mln. eurų.

Nutarime nurodyta, kad pastatus ketinama parduoti, o pinigai būtų panaudoti modernizuoti kitiems, naudojamiems pastatams, užtikrinant „kokybiškas mokslo darbuotojų darbo bei studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“.

Aleksandro Stulginskio universitetas Seimo sprendimu prijungtas prie VDU nuo sausio.

Kaip BNS sakė ASU lektorius Kastytis Šimkevičius, tyrimai bus platesnio „Natūra 2000“ buveinių optimizavimo projekto dalis, kuriuo mokslininkai, saugomų teritorijų, nacionalinių parkų, urėdijų atstovai sieks ištirti paukščių paplitimą įvairiose šalies vietose.

„Stebėjimo tinklas bus dėliojamas daugiausia saugomose teritorijose, bet taškai greičiausiai bus išmėtyti visoje Lietuvoje. Daugiausia tyrinėsime kelių paukščių rūšis, kurios įrašytos į Europos mastu svarbių paukščių rūšių sąrašą, jų paplitimą, sąlygas. Tai bus kelios genių rūšys, mažoji musinukė, projekte yra įrašytas ir tetervinas, juodasis gandras, bet juos apsiima tyrinėti kiti“, – BNS sakė mokslininkas.

Universitetas numato, kad įrangos kaina neturėtų viršyti 40 tūkst. eurų.

Anot K. Šimkevičiaus, šiuo metu universitetas turi senesnio modelio aparatūrą, naudotą ir paukščių, ir žinduolių balsams fiksuoti – naujoji įranga turės specialius mikrofonus, pritaikytus įrašyti būtent paukščių balsams.

Jis teigė, kad įrašai bus skirti moksliniams tyrimams, siekiant išsiaiškinti tikslų paukščių rūšių paplitimą.

„99 procentai įraše bus įvairūs kiti garsai. Aparatai įrašinės kokias 8 valandas aktyviausio paukščių čiulbėjimo nepertraukiamai, vėliau programos filtruoja, ieško, analizuoja, kiek paukštelis sučiulbėjo kartų, kada aktyvumas didžiausias“, – pasakojo mokslininkas.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis pabrėžė, kad Akademijos miestelyje kuriama pradinė mokykla šiam kraštui gyvybiškai reikalinga. „Ugnės Karvelis gimnazija perpildyta, o vaikų sparčiai daugėja ne tik Akademijos seniūnijoje, bet ir šalia esančiuose Ringauduose“, - tvirtino direktorius.

Buvusio bendrabučio patalpas ASU vadovybė perdavė Kauno rajono savivaldybei naudoti ugdymo reikmėms. Mokykla įsikurtų tame pačiame pastate, kur nuo 2016-ųjų veikia Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ filialas. Projekte numatyta, kad mokyklos patalpos bus įrengtos trečiame ir ketvirtame pastato aukštuose.

Mokymo įstaigoje numatoma įrengti 12 klasių, kurių plotai siektų 40-55 kv. m, jose tilptų po 24-25 mokinius. Taip pat žadama įrengti sporto salę, persirengimo kambarius, dušą, tualetus, drabužines, biblioteką, valgyklą, specialistų kabinetus, laisvalaikio erdves, kuriose vaikai galėtų leisti laiką per pertraukas ir užsiimti užklasine veikla po pamokų. Mokykloje galės mokytis 290 vaikų.

Planuojama, kad pradinė mokykla bus suprojektuota iki šių metų gegužės, po to prasidės statybų darbai. Mokykla savo duris moksleiviams atvers 2019-aisiais, naujienų agentūrai ELTA sakė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. 

Aleksandro Stulginskio universitetas renka rektorių, kandidatai bus paskelbti pasibaigus konkursui.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) taryba paskelbė viešą konkursą rektoriaus pareigoms užimti. Asmenys, norintys dalyvauti konkurse, dokumentus turi pateikti iki vasario 26 d.

ASU rektoriaus kadencija – penkeri metai. Nuo 2011-ųjų universitetui vadovauja profesorius Antanas Maziliauskas. Jis yra keturioliktasis ASU rektorius.

Prof. A. Maziliauskas šiuo metu nekomentuoja, ar dalyvaus konkurse. Informacija apie kandidatus į rektoriaus postą bus paskelbta, kai baigsis dokumentų priėmimas.

Naujojo rektoriaus kadencijos pradžia – kovo 25 d.

Šiandien Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) atidarytas Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras (KTPC) su šiuolaikinėmis laboratorijomis ir verslo inkubatoriumi.

2,3 mln. eurų kainavęs centras užbaigia prieš penkerius metus pradėto „Nemuno“ slėnio kūrimą. Šio projekto partneriai yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras bei Kauno technologijos universitetas. „Nemuno“ slėnis orientuotas į žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriaus plėtrą.

Jame iš viso įrengti 8 atviros prieigos mokslinių tyrimų centrai, kuriuose galima atlikti verslui ir mokslui aktualius bandymus. Į slėnio įrengimą iš viso investuota apie 40 mln. eurų.

Atidaryme dalyvavęs Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus pabrėžė, kad Lietuvos agroverslui reikia stengtis ne eksportuoti žaliavas, o vietoje kurti pridėtinę vertę.

Naujame centre įrengtos dvi technologinės laboratorijos, iš viso čia jų turėtų įsikurti 10. Taip pat čia turėtų pradėti veiklą 20 įmonių.

ASU rektorius Antanas Maziliauskas tvirtino, kad norinčių patekti į verslo inkubatorių įmonių prašymų laukiama iki lapkričio 23 d., tada bus sprendžiama, kas labiausiai atitinka inovatyvių agroverslo įmonių statusą.

Naujajame centre jau įsikūrė Vytenis Natanas, MB „Sumanios technologijos“ įkūrėjas, ASU studentų atstovybės prezidentas. Šios įmonės veiklos kryptys – IT projektai, pagalba besikuriančiam verslui.

„Žinau, kad Komunikavimo centras jau užmezgė ryšius su Ugnės Karvelis gimnazija ir surengė paskaitų ciklą, kuriame buvo mokoma verslumo. Tikiu, kad naujasis centras bus dar vienas svarbus žingsnis, jungiantis mokslą, studijas, verslą ir šiuolaikines komunikacijas“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė ir Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius: universitete rengiami verslo logistikos specialistai.

Vienintelė rajono aukštoji mokykla, neseniai pasiūliusi naują studijų kryptį "Logistika ir prekyba", sulaukė didelio susidomėjusiųjų būrio. Šiemet į perspektyviausią specialybę susirinko net 148 bakalauro pirmakursiai ir 16 magistrantų. Ateinančių metų birželį šios specialybės bakalaurą įgis pirmoji absolventų laida ir verslo logistikos magistrantų grupė.

Ekonomikos ir vadybos fakultete suformuota studijų programa sukurta atsižvelgus į rinkos poreikius. "Lietuvoje yra 7 tūkst. logistikos ir pervežimo įmonių ir tai yra labiausiai besiplečianti ūkio šaka Lietuvoje", – specialybės poreikį pagrindė ASU profesorė Astrida Miceikienė.

Šį rugsėjį ASU ir bendrovė "Hoptrans" pasirašė sutartį, kuri atvėrė naujas galimybes būsimiems specialistams. "Įprasta, kad aukštosiose mokyklose studentams suteikiama teorinių žinių. Tačiau mes aktyviai bendradarbiaujame su verslo sektoriumi, kur mūsų studentai atlieka praktiką. Patirties įgiję jaunuoliai išgraibstomi įmonių dar nebaigę studijų", – pasakoja profesorė.

ASU pirmasis Lietuvoje suformavo logistų specialybės studijų programą. Nors bendradarbiaujama ir su kitais miestais, tačiau Kauno rajonas išlieka šios aukštosios mokyklos prioritetas: "Daugelis mūsų studentų, atlikę praktiką Kauno rajono įmonėse, čia ir lieka dirbti", – džiaugiasi A. Miceikienė.

Profesorės teigimu, mokslas, verslas ir viešasis sektorius susivienijo tam, kad studijuojantieji Kauno rajone įgytas teorines ir praktines žinias pritaikytų čia. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią jaunimo emigracijai.

Universiteto atstovai tikino, kad šios specialybės studentų gretose sunku rasti bedarbį. Jau atsiranda ir kuriančiųjų savo verslą arba svarstančiųjų apie tokią galimybę.

Pasak Kauno rajono vadovų, bendradarbiaujant universitetui, verslui ir savivaldybei, bus siekiama sėkmingo verslo, o kartu ir pakaunės krašto plėtros.

Šiais metais Aleksandro Stulginskio universitetą baigė 60 Kauno rajono gyventojų. Du iš jų – didžiausius ūkius turinčių Juočionių ir Majerų vaikai.

Viso penkis universiteto fakultetus baigė 651 specialistas. Penktadienį vyko diplomų įteikimo šventė. Absolventus sveikino universiteto rektorius  prof. dr. Antanas Maziliauskas, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, fakultetų dekanai bei visa akademinė bendruomenė.

V. Baltraitienė pati yra baigusi šio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetą, todėl puikiai supranta, kokius jausmus išgyvena gaunantieji diplomus. „Atsakingai rinkitės tolesnį kelią“, – patarė žemės ūkio ministrė.

V. Makūnas džiaugėsi, kad vienintelis šalies universitetas, įsikūręs kaimiškoje teritorijoje, yra Kauno rajone. „Simboliška, kad šiais metais Kauno rajono savivaldybė švenčia 60-metį, o universitetą baigia 60 rajono gyventojų. Tikiuosi, kad tiek rajono gyventojai, tiek kiti absolventai darbo ras Lietuvoje, dar geriau – Kauno rajone“, – sakė jis.

Dviem iš šiais metais baigusiųjų universitetą darbo vietos Kauno rajone jau užtikrintos. Tai Gintarė Juočionytė ir Gytis Majeras. Jų tėvams priklauso didžiausi rajono ūkiai. Romualdas Majeras valdo per 1,5 tūkst. ha žemės, Antanas Juočionis – 860 ha.

Abu ūkininkai užsiima grūdinių kultūrų – žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, rugių, kvietrugių, taip pat cukrinių runkelių, rapsų auginimu. Rita Majerienė vadovauja malūnui. Novatoriški ūkininkai įsisavina įvairių Lietuvos ir užsienio fondų paramą.

Sukūrus tokio dydžio imperijas norisi, kad jos atitektų į patikimas rankas. O kuo galima pasitikėti labiau nei savo vaikais? Tėvų ūkiuose įgytas žinias tikisi pritaikyti Agronomijos fakultetą baigę jų įpėdiniai. G. Juočionytė nežada apsiriboti bakalauro studijomis. „Ateityje planuoju tęsti tėvų pradėtus darbus. Norisi jiems padėti, todėl ir pasirinkau studijas šiame universitete. Žadu gilinti žinias magistro studijose“.

R. ir R. Majerai tikisi, kad jų ūkiui netrukus vadovaus sūnus. „Ūkyje daug darbų, būtų lengviau, jei dalį jų galėtume kažkam perleisti. Tikimės, kad tai bus sūnus, visgi užaugo šioje aplinkoje ir žino, kaip viskas vyksta.“ Tačiau už sūnų spręsti nesiryžta. „Pats pasirinks, kas jam geriausia“, – šypsosi absolvento mama.

Šiais metais Aleksandro Stulginskio universiteto diplomas įteiktas jau 50000–ąjam studentui. Juo tapo Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto fakultete studijas baigęs Linas Žvinakevičius.

Aleksandro Stulginskio universitete Kaune kuriama žuvų auginimo laboratorija arba vadinamasis akvakultūros sistemų kompleksas.

Veiks laboratorija

Dalyje A.Stulginskio universiteto patalpų bus įrengta mokslinė-mokomoji ikrų inkubavimo ir žuvų jauniklių laikymo bei paauginimo sistemos, mokslinės-mokomosios žuvų auginimo recirkuliacinė sistemos, bei imitacinio-demonstracinio žuvų auginimo recirkuliacinės sistemos. Jos bus pritaikytos žuvininkystės mokslo, studijų ir mokymo reikmėms. Laboratorijose vienu metu bus auginamos ne mažiau kaip trijų rūšių žuvys, kurių bendra masė bus apie viena tona per metus. 

Iš dalies tai reiškia, kad Lietuvos žuvininkystės mokslas, buvęs Klaipėdoje ir prie Kuršių marių – Rusnėje, Ventėje, persikelia į Kauną. Lietuvoje priimta nauja kryptis – platesnė orientacija į dirbtinį žuvų auginimą.

Toks krypties keitimas Klaipėdoje nėra suprantamas. Jūrinė žvejyba visais laikais atrodė efektyvesnė, tik reikia ją tinkamai moksliškai pagrįsti.

Tačiau žuvininkystės mokslui uostamiestyje skiriama vis mažiau dėmesio.

Tinkami plotai – ir pajūryje

Į dirbtinį žuvų auginimą orientuojamasi dar ir todėl, kad laukinių žuvų resursai nuolat senka. Žuvininkystės srities specialistai sutaria, kad Lietuvoje yra geros sąlygos auginti gėlavandenes žuvis – karpius, lydekas, ešerius, kuojas. Iš tos veiklos, manoma, netgi galima gauti gerų pajamų ir išsilaikyti atskiriems verslams.

Žuvų auginimas Lietuvoje uždarose sistemose, kokia ir rengiama A.Stulginskio universitete, žengia tik pirmuosius žingsnius. Lietuvoje kiek labiau paplitęs žuvų auginimas tvenkiniuose.

Daug tvenkinių buvo įrengta dar sovietmetyje. Dalis jų išliko ir naudojami, bet nemažai ir sunyko.

Arčiausiai Klaipėdos tokių sunaikintų  tvenkinių pavyzdžiai yra Rusnėje. Išlaikytų tvenkinių pavyzdžiai – vėlgi Šilutės rajone šalia Kintų.

Tokių didelių tvenkinių, kokie yra šalia Kintų, dabar niekas nebekuria. A.Stulginskio universitete steigiant žuvininkystės laboratoriją tikimasi paskatinti Lietuvos ūkininkus papildomai auginti žuvis tiek uždarose patalpose, tiek tvenkiniuose, kurie galėtų būti kasami mažesnio našumo žemėse.

Žuvims dirbtinai auginti nemažai tinkamų vietų būtų Vakarų Lietuvos regione, kur yra pakankamai žemų įmirkusių plotų.

Konkurencija su Lenkija

Dirbtinai auginamomis žuvimis Lietuva vėlgi orientuotųsi į artimiausią kaimynę – Lenkiją. Ši šalis pirmauja visoje ES pagal dirbtinai išaugintų žuvų kiekį.

Lenkijoje yra apie 70 tūkst. ha tvenkinių, apie 600 specializuotų žuvų augintojų ūkių. Tačiau pagrindinės Lenkijos ūkių auginamos žuvys yra karpiai – apie 15–16 tūkst. tonų per metus. Pagal šį kiekį Lenkija ir pirmauja ES.

Didelės žuvų augintojos Europoje yra ir Čekija bei Vokietija. Tačiau bendra tendencija per pastaruosius metus buvo tokia, kad ES šalyse dirbtinai išaugintų žuvų paklausa mažėjo. Tvenkiniuose užaugintąsias iš rinkos smarkiai stūmė Norvegijos fermų lašišos.  

Oficialioje statistikoje nurodoma, kad Lietuvoje yra apie 10 tūkst. ha tvenkinių, tačiau tik 25 iš jų sertifikuoti.

Pagrindinės auginamos žuvys Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, – karpiai.

Dirbtinis žuvų auginimas Lietuvoje siekia maždaug 1 proc. visos žuvų produkcijos, kai jūrų žvejybai tenka net 97 proc.

Šiandien Aleksandro Stulginskio universitete prasidėjo jubiliejinė 20-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015“. Paroda vyks kovo 26–28 dienomis.

„Augink savo kraštą“ – su tokiu šūkiu Žemės ūkio ministerija šiemet dalyvauja parodoje. Anot žemės ūkio ministro patarėjos Jolantos Butkevičienės, šia akcija norima atkreipti žmonių dėmesį į vietinės gamybos produktus, paskatinti juos valgyti šviežią, sveiką ir kokybišką maistą, labiau rūpintis savo sveikata, o kartu ir šalies ekonomine gerove. Kiekvienas iš mūsų galime ginti ir auginti savo šalies ekonomiką, tereikia tik kiek pakoreguoti savo kasdienius įpročius ir rinktis vartoti produktus, užaugintus šalia mūsų.

J. Butkevičienė taip pat atkreipė dėmesį, jog parodoje pristatoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa, žadama atsakyti į visus žmones dominančius klausimus – kas, kur, kodėl, kaip. Ji pažymėjo, jog šiemet parodoje nauja tai, kad mūsų verslininkai bus mokomi, kaip patekti į kitų šalių rinkas.

„Parodoje dalyvauja Jungtinių Amerikos valstijų ekspertai, kurie labai konkrečiai atsakys į klausimus, nuo ko pradėti, ką daryti, kokių veiksmų imtis, kad lietuviškas pienas, duona, mėsa būtų patrauklūs JAV rinkai“, – pabrėžė J. Butkevičienė.

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius doc. dr. Virginijus Venskutonis atkreipė dėmesį, jog per 20 parodos gyvavimo metų ši paroda pakeitė savo struktūrą, išvaizdą, labai smarkiai išsiplėtė ir dar labiau plėsis kitais metais, kai abi parodos – „Ką pasėsi“ ir „AgroBalt“ vyks kartu.

„Patirtis liudija, jog kasmet parodos ekspozicijos atsinaujina net 80 proc., nes kasmet atsiranda labai daug naujovių“, – sakė V. Venskutonis.

Parodos lankytojai ir dalyviai gali susipažinti su naujausiais žemės ūkio pasiekimais. Savo gaminius pristato apie 500 dalyvių –  firmų ir organizacijų, smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Šešiolika bendrovių atvyko iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos. 

Gausiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija. Organizatoriai žada ir įvairiapuses naujausias technologijas, fermų įrangą ir produktus gyvulininkystei demonstruojančias ekspozicijas. Vis daugiau firmų pristato naujoves vandentvarkos ir šilumos ūkio įrangos srityse, didėja trąšų ir augalų apsaugos priemonių pasiūla.

Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Parodų organizavimo centro vadovė Birutė Steikūnienė teigė, jog vienos ekspozicijos kaina siekia apie 4 mln. eurų, o, tarkim, vienas eksponatas – pašarų smulkintuvas, kuris bus parduotas ūkininkams, kainuoja apie 508 tūkst. eurų. 

„Tai liudija, kokia gera yra šiuo metu Lietuvos žemės ūkio padėtis, nors augti, žinoma, visuomet yra kur“, – tvirtino B. Steikūnienė. Parodų organizavimo centro vadovė taip pat pastebėjo, jog kaimo plėtros programos parama labai įsuko bendruomenių plėtros ratą, todėl jos aktyviai dalyvauja parodoje su smulkiaisiais verslais.

Kaip ir kasmet, parodos lankytojų laukia ypač gausi šviečiamoji programa. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja šioje programoje ir pristato žemės ūkio politiką, tačiau daug ir kitokios tematikos renginių. Keturiasdešimt du seminarai apims pačias įvairiausias temas, nuo gerosios patirties sklaidos iki Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos. Gausu ir bendresnių temų, gvildenančių nevyriausybinių organizacijų kūrimo, šilto būsto ar ūkio valdymo programas.

Parodoje taip pat aktyviai dalyvauja Aleksandro Stulginskio universiteto studentai, kurie turi unikalią galimybę vienoje vietoje susipažinti su daugybe parodos eksponatų: technika, trąšomis, sėklomis.

Aleksandro Stulginskio universitetas švenčia 90 metų jubiliejų.

"A.Stulginskio universitete prabėgo mano studijų metai, čia man patiko viskas: ir erdvių auditorijų labirintai, ir linksmas bendramokslių klegesys, ir įdomios paskaitos. Didžiuojuosi, galėdama pasveikinti visą A. Stulginskio universiteto bendruomenę brandaus jubiliejaus proga. Per 90 metų universitetas išugdė daug gabių, kvalifikuotų ir kūrybingų žmonių", – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

Šiuo metu universitete studijuoja pusšešto tūkstančio studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. Šiemet studijas A. Stulginskio universitete pasirinko 941 studentas, tai yra net 40 proc. daugiau negu pernai.

Dar viena naujiena – daugiau valstybės finansuojamų vietų skirta žemės ūkio specialybėms. Šiemet jų yra net 312.

A. Stulginskio universitetas, tuo metu dar Žemės ūkio akademija, buvo įkurtas 1924 metais Dotnuvoje. Šis universitetas – viena iš seniausių valstybinių aukštųjų mokyklų.