Poilsio ir pramogų komplekse bei vadovo namuose kratos atliktos ketvirtadienį. Taip pareigūnai atskleidė įmonės vadovams kortas – tyrimas buvo pradėtas dar prieš kelis mėnesius gavus informacijos, kad darbuotojams šioje įmonėje buvo mokamos algos vokeliuose, o už banketus ir įmonėje vykusius renginius gautos lėšos buvo imamos grynais ir neapskaitomos finansiniuose įmonės dokumentuose.

Tyrimą koordinuojanti ir kuruojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė patikslino, kad „Radailių dvaro“ kompleksą sudaro keli padaliniai, teikiantys maitinimo, sveikatinimo paslaugas, jos padaliniai yra picerija, ledainė, „Babilono sodai“ ir kiti.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš kelis mėnesius. Dabar tiriamos dvi nusikalstamos veikos: apgaulingas įmonės apskaitos tvarkymas ir mokesčių vengimas, tai yra neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimas. Pagal mūsų turimą informaciją, nuslėpta nemažai mokesčių. Tyrimas bus didelės apimties, nes įmonėje įdarbinta daug žmonių, juos reikės apklausti, bus atliekami ir kitokie procesiniai veiksmai. Po to, kai paaiškės visa nusikalstamos veikos apimtis, pasitelksime specialistus, kurie paskaičiuos, kiek mokesčių galėjo būti išvengta. Tikiuosi, ikiteisminį tyrimą užbaigsime sėkmingai“, – kalbėjo prokurorė.

Nuslėpta nemažai mokesčių.

Kam tiksliai pareikšti įtarimai, prokurorė nenorėjo įvardinti, teigdama, kad nenori pažeisti nekaltumo prezumpcijos, bet įvardijo, jog tai yra juridinio asmens vadovas.

Internete viešai skelbiama, kad bendrovės „Radailių dvaras“ vadovė yra Vita Aušrienė.

Ji nėra sulaikyta, įmonei neuždrausta veikti.

Ar įtariamųjų bus daugiau, kol kas neatskleidžiama, bet ir neatmetama tokia galimybė.

Jei kaltė būtų įrodyta, už abu nusikaltimus gresia baudos, bet gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Tiriama penkerių metų įmonės veikla.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus teigė, kad tarnyba turėjo informaciją apie mokamą neapskaitomą atlyginimą. Patikrinę šią informaciją pareigūnai sužinojo, kad būtent taip ir yra – nemaža dalis darbuotojų buvo įdarbinti puse etato, bet dirbdavo visu etatu, dalį atlyginimo jie gaudavo vokeliuose. Taip dirbo barmenai, virėjai ir kiti darbuotojai.

Pasak pareigūno, taip buvo atlyginama už darbą maždaug 120-čiai žmonių, tiek žmonių dirba visose įmonės veiklose.

Nustatyta ir nelegalaus darbo faktų.

Neapskaitytos pajamos ne tik už banketus, renginius, dalis „Babilono sodų“ lankytojų sumokėtų pinigų taip pat buvo neapskaitomi.

Nuo 2022 metų sausio 1 dienos įstatymas įpareigoja įmones mokėti atlyginimus darbuotojams banko pavedimu.

„Operacija vyko standartiškai, buvo 20 mūsų pareigūnų, VMI atstovai, atlikome devynias kratas, įmonės veiklos vykdymo vietose, vadovo namuose. Rasti reikšmingi duomenys, kurie patvirtina įmonėje vedamą apgaulingą apskaitą. Kratų metu rasta ir grynųjų pinigų, bet ikiteisminio tyrimo metu nuspręsta neapriboti jų disponavimo, nes apribotas turtas, kurio turėtų pakakti žalai atlyginti. Kalbu apie pastatą ir žemės sklypus“, – teigė D. Rimkus.

Žala valstybei dar bus tikslinama, bet jau skelbiama, kad gali būti, kad neapskaityta per 500 tūkst. eurų pajamų. Dalis jų panaudoti atlyginimams vokeliuose sumokėti. Ši suma tyrimo metu dar gali keistis.

Metinė įmonės apyvarta siekia apie tris milijonus eurų.

Po pandemijos viešajam maitinimui buvo taikoma lengvata – taikoma 9 proc. PVM, kuri galioja iki šių metų pabaigos, bet mokesčiai vis tiek slepiami.

Kratos metu nustatyti du nelegalūs darbuotojai, tačiau pareigūnai neabejoja, kad jų bus kur kas daugiau.

Prokurorė D. Mackevičienė neabejojo, kad tyrimas gali užtrukti, nes jo apimtis – nemenka.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių.

Kaip trečiadienį pranešė policija, į teisiamųjų suolą sėsiantys keturi, bendrininkų grupėje veikę asmenys, kaltinami tuo, kad vertėsi šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekė išvengti mokesčių.

Pasak policijos, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus nesumokėta 283 tūkst. 613 eurų mokesčių. 

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužę įtarus, kad Plungės rajono ūkininkas, galbūt apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą galbūt įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Tų pačių metų gruodį, bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Plungės rajono policijos komisariato, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais net keliolikoje vietų – automobiliuose, parduotuvėse, ūkiuose, ofise, skerdykloje, darbuotojų namuose – buvo atlikta daugiau kaip pusšimtis kratų.

Tyrimui vadovavo, jį organizavo ir bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Pareigūnai teigia, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys pakankami dviem bendrininkų grupėje veikusiems asmenims pareikšti kaltinimus ir dėl poveikio darymo liudytojams.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už poveikį liudytojui – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą.

Kaip skelbia tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kauno apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad Kauno oro uoste veikusių kavinių vadovė buvo įtariama buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi 14 darbuotojų mokėto neoficialaus darbo užmokesčio.

FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad per trejus metus galėjo būti išmokėta beveik 27 tūkst. eurų vokeliuose, siekiant išvengti mokesčių valstybei. Nesumokėtų mokesčių bendra suma siekė beveik 24 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą kavinių vadovei buvo pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas teikimo. Įtariamoji savo kaltę pripažino ir savanoriškai atlygino padarytą žalą, todėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Pasak Kauno apskrities policijos, pirmadienį šios įmonės buveinėse Kaune ir Tauragėje, jai priklausančiuose automobiliuose ir darbuotojų gyvenamosiose vietose buvo atliktos kratos. Taip pat pareigūnai apklausė 49 įmonės darbuotojus.

Pranešama, kad viename iš automobilių buvo rasta daugiau nei 16,7 tūkst. eurų į skirtingus vokus su darbuotojų maršrutų numeriais sudėtų grynųjų pinigų. Manoma, kad jie buvo skirti darbuotojų atlyginimams „vokeliuose“.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 1951 metais gimęs įmonės direktorius ir 1981 metais gimęs darbuotojas nuo pernai sausio 1 dienos iki šių metų gegužės 7 dienos apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nelegaliai mokėjo atlyginimus darbuotojams ir atsiskaitymus už prekes bei paslaugas vykdė grynaisiais pinigais, neįtraukdami jų į apskaitą.

Už neteisingų  duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai

FNTT tyrėjai atskleidė, kad statybų bendrovė buvo registruota viename iš Partizanų gatvės daugiabučių, o jai vadovavo 35-erių metų plungiškis.

„Dažniausiai bendrovė veikdavo kaip subrangovė kitų statybų įmonių vykdomose objektuose visoje Lietuvoje, atlikdavo tiltų, dujotiekio vamzdynų dažymo, stogų dengimo, metalo pjaustymo darbus“, – rašoma tarnybos išplatintame pranešime.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad statybų bendrovėje įdarbintiems dviem darbuotojams be oficialaus darbo užmokesčio buvo mokamas neoficialus atlyginimas.

Per keletą 2017 metų mėnesių jiems išmokėta daugiau kaip 12 tūkst. eurų „vokeliuose“. Tačiau dar didesnė suma sumokėta 23 nelegaliai dirbusiems statybininkams.

Dažniausiai bendrovė veikdavo kaip subrangovė kitų statybų įmonių vykdomose objektuose visoje Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad penkiolika ukrainiečių ir aštuoni Lietuvos piliečiai gavo 23 tūkst. eurų neapskaityto atlyginimo. Nelegalių statybininkų atlyginimai svyruodavo nuo jų darbo trukmės ir turimos patirties.

Kai kuriems iš jų buvo mokėtas vos 57 eurų mėnesinis užmokestis, o kitų statybininkų atlygis siekdavo ir iki 2,5 tūkst. eurų už porą mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo metu paskaičiuota, kad Kauno statybų bendrovė, sumokėjusi beveik 36 tūkst. eurų „vokeliuose“, nesumokėjo daugiau kaip 26 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų.

Neapskaitytą atlyginimą darbuotojams mokėjusio ir buhalterinės apskaitos dokumentus klastojusio statybų direktoriaus baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Kaip skelbia FNTT, įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo pareikšti bendrovės direktoriui ir pačiai bendrovei, kaip juridiniam asmeniui.

Tyrimo metu nustatyta, kad Panevėžio rajone registruota bendrovė statybos darbus atlikdavo Karaliaučiuje, kur jos darbuotojai statė ir remontavo parduotuves, privačius namus. Lietuvoje statybininkai dirbdavo trumpai ir atlikdavo nedidelius darbus tol, kol būdavo sudaromos naujos sutartys su klientais Rusijoje ir parengiami būtini dokumentai darbui užsienyje.

Oficialiai nedidelė statybų bendrovė savo darbuotojams mokėdavo minimalų atlyginimą. Atlikdami tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad likusi atlyginimo dalis statybininkams galbūt buvo išmokama nefiksuojant duomenų statybų bendrovės žiniaraščiuose, neįtraukiant jų į apskaitos registrus. Įtariama, kad tokiu būdu bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą daugiau kaip 15 tūkst. eurų mokesčių bei kitų privalomų įmokų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. 

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad parduotuvių tinklą valdanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 260 tūkst. eurų mokesčių.

BNS žiniomis, tyrime figūruojanti bendrovė – „Rubija“, joje dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui pateikti ir juridiniam asmeniui – Klaipėdos rajone registruotai bendrovei.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad 25 parduotuves (tarp jų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose) valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais ar kitais apskaitos dokumentais.

Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.

Paskaičiuota, kad bendrovė per dvejus metus nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, gautų už parduotus dėvėtus drabužius. Įtariama, kad į bendrovės buhalteriją neįtraukus tūkstantinių pajamų bendrovės direktorius teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą į valstybės biudžetą nesumokėta gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno mokesčių bei socialinio draudimo įmokų bendra suma siekia beveik 260 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad dalis neapskaitytų pajamų buvo skirta neoficialiems parduotuvių darbuotojų atlyginimams. Išaiškinta, kad bendrovės direktorius 16 parduotuvių vedėjų ir pardavėjų kas mėnesį mokėdavo nuo 20 iki 300 eurų papildomą atlyginimą vokeliuose.

FNTT tyrėjai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais bendrovės patalpose ir padaliniuose atliko daugiau kaip 30 kratų. Per jas rasta ir paimta beveik 40 tūkst. eurų grynųjų pinigų, dalis jų, kaip tyrimo metu išaiškinta, buvo neįtraukta į parduotuvių tinklą valdančios bendrovės apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu parduotuvių tinklą valdanti bendrovė iš beveik 260 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų ir padarytos žalos savanoriškai atlygino beveik 75 tūkst. eurų ir įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį – 185 tūkst. eurų.

Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Bendrovėje bei sulaikytųjų asmenų gyvenamosiose vietose atliktos kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

Sulaikytiems asmenims įteikti įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, jiems paskirtos kardomosios priemonės, nustatoma valstybei padaryta žala, pranešė policija.

Gruodžio 8 dieną sostinės Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai po ilgalaikio tyrimo ir, atlikę procesinius ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kriminalistai nustatė, kad paslaugas teikiančios bendrovės Visų Šventųjų gatvėje, Vilniuje, vadovai ir darbuotojai jos veiklą organizuoja ir vykdo taip, kad didžioji dalis bendrovės gaunamų pajamų yra neapskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o nuo šių gautų pajamų valstybei nesumokami privalomi mokesčiai, taip pat atlyginimai darbuotojams yra mokami neoficialiai.

"Apie 30 proc. darbininkiškų profesijų žmonių turi problemų su antstoliais dėl greitųjų kreditų, alimentų, kitų įsiskolinimų. Jiems geriau algą gauti vokelyje, nes antstolis šių pinigų nemato ir nenurašo. Todėl įmonės, net siūlydamos gerą algą baltaisiais pinigais, šešėliui pralaimi konkurencinę kovą dėl darbuotojų", - tvirtina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos "Linpra" prezidentas Gintaras Kvietkauskas.

Lietuvos antstolių rūmų preliminariais duomenimis, šalies antstolių kontorose šiuo metu vykdomi priverstinio išieškojimo procesai iš maždaug 500 tūkst. fizinių asmenų, apie 20 proc. šių asmenų negauna jokių legalių pajamų. Tikėtina, kad daliai šių žmonių, gaunančių tik legalų uždarbį, lėšų pragyvenimui lieka visai nedaug.

FNTT duomenimis, į vairavimo mokyklos buhalterinę apskaitą per vienerius metus buvo neįtraukta daugiau kaip 5,4 tūkst. eurų, gautų už suteiktas papildomas vairavimo pamokas ir parduotas Kelių eismo taisyklių knygeles. Nustatyta, kad per minėtą laikotarpį trims bendrovėje dirbusiems vairavimo instruktoriams buvo išmokėta daugiau kaip 8,8 tūkst. eurų atlyginimų vokeliuose, o valstybei nesumokėta beveik 5,3 tūkst. eurų mokesčių.

Įtarimai pareikšti bendrovės direktoriui ir buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiusiai personalo vadove įdarbintai jo dukrai.

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.