„Nauja daina švelni ir kinematografiška. Sukūrėme šį kūrinį vieno susitikimo metu, improvizuodami su muzikantais Pauliumi Vašku ir Adu Gecevičiumi. Atspirties tašku tapo Pauliaus gitaros improvizacija džiazo motyvais, o aš įdainavau amerikiečių dvidešimto amžiaus dramaturgo Tennessee Williams nedidelį eilėraštį. Šiame paslaptingame, žiemiškų spalvų ir kvapų tekste, jis kalba apie meilės ir šilumos ilgesį, moteris ir vyrus, atskleidžia tokį lyg karčiai saldų androginiško herojaus žvilgsnį“, – apie kūrybinį procesą pasakojo Alina.

Alina Orlova. M. Penkutės nuotr. 

Pasak muzikanto A. Gecevičiaus, vyko malonus kūrybinis procesas, kurio metu pavyko sukurti šilumą.

„Nauja Alinos daina, tai šiluma, kurios kartais taip trūksta per šventes ir ne tik, tai subtilumas, kurio kasdienybėje taip pasigendam“, – teigė bendraautorius.

Kartu su naujausiu kūriniu „Winter Smoke“ A.Orlova klausytojams dovanoja ir kinematografo Arno Mažylio sukurtą „one – take“ formato vaizdo klipą.

Režisieriaus teigimu, sukurti tokio tipo muzikinį klipą yra nemažas iššūkis, reikalaujantis visos komandos pastangų ir nepriekaištingo darbo. „Darbas aikštelėje turi būti itin sustyguotas, tačiau nors ir su maža, bet profesionalia komanda idėją pavyko įgyvendinti“ –  pasakojo Arnas.

Alina Orlova. M. Penkutės nuotr. 

Alina džiaugiasi galutiniu vaizdo klipo rezultatu. Kūrėja teigia, kad režisieriaus ir visos komandos pastangos padėjo kūriniui dar labiau atsiskleisti bei įgauti stiprų jaukumo pojūtį.

„Dainą „Winter Smoke“ įrašėme ir šį procesą nufilmavome „Vilniaus plokštelių studijoje“. Šios erdvės dvasia ir Arno sukurta vaizdo klipo atmosfera, manau, labai dera prie nostalgiško, kiek vintažinio dainos skambesio. Labai džiaugiuosi ir dėkoju visai kūrybinei komandai už rezultatą, kurio pavyko pasiekti“, – džiaugėsi Alina.

A. Orlovos dainos ir kompozitoriaus M. Urbaičio muzika skambės naujausiame, sausio pabaigoje Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame režisieriaus E. Jankausko kino filme „Man viskas gerai“. Netrukus trečiąjį savo pilnametražį vaidybinį kino filmą žiūrovams pristatysiantis E. Jankauskas mėgsta pabrėžti, kad jis pirmiausia yra muzikantas, o tik paskui – kino režisierius. Štai kodėl jo filmuose muzika yra tokia svarbi.

Dainininkę A. Orlovą jis pasakoja atradęs, kai kūrė vaizdo reklamą Kauno filmų festivaliui. Ieškojęs nuoširdžios, išskirtinės melodijos, jai parodė savo būsimą darbą. „Pamačiusi vaizdą, Alina tiesiog sugrojo melodiją, kuri visiškai atitiko mano lūkesčius ir įsivaizdavimą“, – pasakoja ir priduria, kad Kauno kino festivalio vaizdo klipą su Alinos daina vis dar galima rasti internete.

Filme „Man viskas gerai“ skamba net dvi gerai žinomos Alinos dainos – „Mėnulis“ ir „Ramuma“. Dainininkė sako, kad bendradarbiavimas su kino kūrėjais jai yra įdomus potyris: „Kino kūrėjai muziką pamato savaip, suteikia jai naują, kartais visiškai netikėtą reikšmę ir kontekstą. Muzika filmuose atlieka lyg ir palydintį, įprasminantį vaidmenį, taigi visada smalsu stebėti, kaip tavo dainos atsiskleidžia naujai, įsipindamos į bendrą kino piešinį.“

E. Jankausko pažintis su M. Urbaičio muzika įvyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. „Mano žmona labai mėgsta baletą, kartais ir mane nusitempia jo pažiūrėti. Tąsyk mane pakvietė į šiuolaikinį baletą „Procesas“, tuo metu kaip tik kūrėme filmą „Man viskas gerai“. Kai išgirdau balete skambančią muziką, iškart supratau, kad norėčiau dirbti su jos kūrėju – M. Urbaičiu.“

E. Jankauskas pasakoja, kad kūrybos procesas buvo ilgas ir labai įdomus. Specialiai filmui sukurta kompozitoriaus muzika buvo įrašyta su orkestru ir choru. „Man tai buvo visiškai nauja patirtis“, – prisipažįsta režisierius ir sako, kad muzika filmą praturtina, sustiprina pagrindinės veikėjos Marijos išgyvenimus, kai kur prideda sveikos ironijos.

Kompozitorius M. Urbaitis teigia kūrybos procese su filmo režisieriumi pagavęs bendrą bangą. „Ne taip dažnai pasitaiko, kad kūrėjai suprastų vienas kitą, iššifruotų vienas kito sumanymus, – sako M. Urbaitis. – Man patinka kino specifika – ateinu paskutinis, kai viskas padaryta. Režisierius turi įsivaizduoti, kokios muzikos filme jis norėtų, bet man patinka tas paskutinio jausmas – kurti muziką, kai filmas jau užrakintas.“

E. Jankauskui itin svarbu, kad jo filmuose skambėtų lietuvių kūrėjų muzika. „Aš ilgai atsirinkinėju, daug klausau, knibinėju, ieškau. Alinos muziką pastebėjau seniai, rodos, visada žinojau, kad mano kūryba ir jos kūriniai kada nors susitiks. Tai, ką ji kuria, – svajinga, jautru, atvira, pagauna ir nuneša. Panašiai jaučiausi pirmą kartą išgirdęs ir M. Urbaičio muziką. Ją atlikdami muzikantai šypsojosi, o žiūrovai linksėjo į ritmą. Plati, jautri, ritmiška muzika, rodos, pagavo ir nebepaleido“, – sako režisierius.

„Man viskas gerai“ – linksmas ir ironiškas filmas apie mokslininkę, kuri visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo sukurtą tobulos moters įvaizdį. Grįžusi iš klinikos, ji siekia įtikinti šeimą ir kolegas, kad jai viskas gerai. Vis dėlto nuslėpti panikos atakas, tuo pačiu metu varžytis dėl mokslinio projekto bei šeimos meilės daug sunkiau, nei ji mano. Ypač kai paauglė dukterėčia girta naktimis dainuoja Vitalijos Katunskytės dainas, mama ginčijasi su gydytojais dėl operacijos, močiutė prikaišioja, kad per mažai valgo, o sužadėtinis visiškai nenorėtų matyti jos karjeros aukštumų.

Kino filmas „Man viskas gerai“ Lietuvos kino teatruose bus rodomas nuo sausio 27 dienos. Filmo kūrimą finansavo Lietuvos kino centras. Filmo režisierius E. Jankauskas, operatorius Feliksas Abrukauskas, dailininkas Paulius Jurevičius, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, vaidina: G. Siurbytė, A. Paulavičius, Marius Repšys, Donatas Šimukauskas, Mija Di Marco, Nelė Savičenko, Elvyra Žebertavičiūtė, Dovilė Kundrotaitė.

„Man viskas gerai“ anonso nuoroda:

Alinos Orlovos muzika panaudota Kauno tarptautinio kino festivalio vaizdo klipe:

Alinos daina „Mėnulis“:

Mindaugas Urbaitis:

Gimtadienį mininti atlikėja dar prieš koncertą dėkojo visiems už sveikinimus ne tik šia, bet ir naujausio solinio albumo „Laumžirgiai“ išleidimo proga.

Nerami, skaudi šiandiena kelia vis daugiau egzistencinių, bendro žmogaus likimo klausimų, todėl į kūrybą atsigręžiu su dar didesne viltimi nei ankščiau.

„Gera gimti ir gera kurti – gera kartu stebuklus burti. Ačiū tėvams, išleidusiems į šį margą pasaulį! Taip pat iš širdies dėkoju visiems, kas prisidėjo prie „Laumžirgių“ gimimo. Ačiū ir mieliems klausytojams – šios muzikinės kelionės bendrakeleiviams. Tegul ji tęsiasi ir būna mums visiems maloni“, – dėkojo kūrėja.

Koncertą atlikėja pradėjo jau gerai žinomu, dar 2018 m. pristatytu kūriniu „Kam?“ Atlikėją publika pasitiko garsiais aplodismentais.

„Nerami, skaudi šiandiena kelia vis daugiau egzistencinių, bendro žmogaus likimo klausimų, todėl į kūrybą atsigręžiu su dar didesne viltimi nei ankščiau. Joje galiu tuos klausimus įgarsinti – užduoti sau ir kitam. Suprantu, kad dabar, karo ir kitų pasaulio problemų kontekste, kai realybė negailestingai atveria savo beprasmybės ir nužmogėjimo bedugnę, menas gali atrodyti labai trapus ir kiek perteklinis reiškinys. Tačiau tikiu, kad kūryba daro mus humaniškesnius – juk būtent meno kūriniuose dažniausiai skamba vienas amžinas ir svarbiausias žmogui klausimas: kas aš iš tiesų esu?“ – teigė kalbinta dainininkė.

M. Repečkos nuotr.

Šį kartą atlikėja specialiai dekoruotoje scenoje pasirodė neįprastai dideliu sąstatu – atlikėjai pasirodymo metu talkino ne tik muzikinė grupė, bet ir pučiamųjų instrumentalistų kvintetas.

Koncerto metu nuskambėjo naujausio albumo kūriniai tokie kaip „Bless The Demaged“, „Laumžirgiai mėlyni“, „Apie ką šitas filmas“, „Labas, ką tu?“ ir kiti, taip pat nebuvo užmirštos ir senesnė dainos – „Little Bird‘s Song“ ar „Paskutinio mamuto daina“.

Atliekant paskutinį koncertinį kūrinį „Ruduo tau tinka“ publikos aplodismentai ir šūksniai „pakartot“ Alinai skambėjo taip garsiai, kad atlikėja su grupe neturėjo kito pasirinkimo. Į sceną sugrįžo su ypatinga staigmena – gerai žinomos ukrainiečių grupės „Okean Elzy“ kūriniu „Holodno“.

Tuo metu prie ir taip stipriai emocijas suvirpinusio pasirodymo prisidėjo ir gamta – būtent šio kūrinio metu pradėjo lyti, tarsi koks nors ženklas.

– Alina, albumą išleidi dabar – prasidėjus vasarai. Jai visuomet turime daug planų, lūkesčių, kurie vėliau vis tiek neišsipildo. Bet šiam laikui tiesiog tinka svajonės, nes po žiemos būname išalkę gyvenimo, kvapų, saulės, nuotykių ir... „Margos Suknelės“? Tai – vasariška daina?

– Manau, kad vasara dažnam primena vaikystę ir nesibaigiančių atostogų laisvę. Gal iš ten tie lūkesčiai ir svajonės, ir noras ją praleisti kažkaip ypatingai? Tuo labiau, kad ji tokia trumpa mūsų kraštuose. „Margos Suknelės“ – tai daina apie pačią vasaros pradžią, kai „Dangus pilnas kregždžių ir oro balionų“ ir „Ore tiek vilties, ir žydi, kas gali žydėti“, apie jos duodamą šviesų pažadą, atgimimo viltį. Taip pat ir apie tikėjimą – „Mums reiki tikėti, tikėti ir būti“.

– Tave pačią vasarą lengviau įsivaizduoti ne gulinčią saulėje, o žvejojančią ar rūkančią cigarilę valtyje, kuri niekur neplaukia. O ką iš tiesų mėgsti veikti vasarą? Ko iš jos prašai?

– Vasarą, kaip visi, daugiau būnu gamtoje ir prie vandens, kai man tai pavyksta. Laikas sulėtėja, miestas ištuštėja. Patinka, kad koncertai vyksta lauke, žmonės atsipalaidavę. Kadangi šią vasarą išleidome naują albumą, norėčiau, kad viskas gražiai išsipildytų. O labiausiai noriu, kad baigtųsi karas.

A. Orlova / M. Repečkos nuotr.

– Šis – karo laikas – menininkams yra apie fundamentalius dalykus – laisvės kainą, patriotizmą, pasiaukojimą, tikruosius herojus. Bet gal kartu tai – ir metas, kai reikia maksimaliai mylėti savo paprastą, kasdienę laimę?

– Man atrodo, kad karui vykstant taip arti, ta kiekvieno iš mūsų kasdienė laimės paieška įgauna kiek kitokią, gilesnę prasmę.

Tai, kas visai neseniai atrodė elementaru ir savaime suprantama, staiga tapo labai trapu ir lengvai pažeidžiama, netgi sunaikinama („Ką dar vakar galvojau, kad žinau tikrai, šiandien – sudegę stagarai“ – dainuoju dainoje „Labas, Ką Tu?“). O juk žmogus neturi nieko daugiau, nei jam duotas gyvenimas – tai jo vienintelis ir didžiausias turtas.

– Dainos „Labas, Ką Tu?“ pavadinimas kelia asociacijų su skambučiu geram draugui.

– Taip, tai lyg skambutis ar žinutė draugui, atėjus sunkiems laikams – „Labas, ką tu, ar turi su kuo būt kartu?“ – tokia jos pradžia. Ši daina atsirado tik prasidėjus karui Ukrainoje. „Kur eina maldos? Gal palydovai sutrikdo bangas?“ – klausiu ir toliau vystau tikėjimo klausimą, susidūrus su baisia nelaime, „karo liga“ – „Ar žodžiai tai saldūs, ir nepasiekiamas tas, Tas, kuris miega, miegantis Dievas?“.

A. Orlova / M. Penkutės nuotr.

– Tavo naujausiame albume – dešimt dainų. Keturios iš jų – parašytos anglų kalba. Kaip tavo – kūrėjos – pasąmonėje persijungia mygtukas iš lietuvių į anglų? Ar tiesiog tekstai ateina tam tikra kalba, prasideda „prikibusiu“ lietuvišku ar anglišku sakiniu, iš kurio vėliau išsivysto tekstas?

– Dainose „I Laid Me Down“ ir „The Garden of Love“ naudoju anglų poeto William'o Blake'o eiles. O kitos dvi dainos anglų kalba – „Bless“ ir „Forever in Between“ rašytos mano pačios. Kuriant tekstą, įprastai būsimos dainos frazės ir eilutės į galvą ateina tarsi savaime, o paskui, žodžių ritmikos padiktuota, atsiranda ir melodija.

– Visiems norisi meilės, kuri būtų gėlėta ir dėl jos neskaudėtų. Bet, turbūt, taip nebūna? Arba tai – ne meilė, tik kažkas tarp vieno ir kito kranto? „Forever in Between“?

– „Forever in Between“ yra tokia lyg ir filosofinė daina, jei taip galima pasakyti. Joje kalbama apie žmogaus vienišumą, nežinojimą ir pasimetimą šaltoje, bekraštėje visatoje. „Forever in between the two eternities“ – „amžinai tarp dviejų amžinybių“, t. y. tarp praeities ir ateities begalybių.

– Tavo gerbėjai jau turėjo progos pamilti tokius kinematografinius kūrinius iš naujojo albumo, kaip „Ruduo Tau Tinka“, „Apie Ką Šitas Filmas“. Yra ir dar viena panašaus charakterio daina – „Akyse Užges Paryžius“.

– Dainoje „Akyse Užges Paryžius“ naudoju tragiško likimo poeto Rimo Buroko eilėraštį. Mūsų pasirinktas jos išpildymas man atrodo toks kiek stilizuotai nostalgiškas, apgaulingai lengvo retro skambesio.

A. Orlova, P. Vaškas ir A. Gecevičius / M. Penkutės nuotr.

– Gera dovana sau ir gerbėjams gimtadienio (tavasis – birželio 28 d.) proga – muzikos albumas. Koks jis, kokias emocijas ir patirtis į jį sudėjai? Ir jau tradiciniu tampantis klausimas – ar bus plokštelė?

– Albumas – lėtas, minimalistinis ir atmosferinis, gana gyvo, lengvai psichodelinio skambesio. Dominuoja ilgesio ir vilties motyvai, egzistenciniai, tikėjimo klausimai. Į dainas sudėjau, ką turėjau geriausia – kelių paskutinių metų ryškesnius jausmus, mintis, metaforas, klausimus.

Metus su muzikantais dirbome studijoje, ieškojome dainų formos ir skambesio, ir tai, ką radome, ta nauja muzikos kryptis, mane džiugina. Manau, kad šiame albume daugiau distancijos ir gylio, negu tiesioginės emocinės ekspresijos, kurios buvo daug anksčiau. Plokštelę išleisime, tik kiek vėliau.

Ji gali kalbėti pusbalsiu ar dainuoti, pritardama sau armonika – jos bus daug. Jos bus negana.

Kaip sakė gerbiamas britų kritikas Kieronas Tyleris, kartą apsilankęs jos koncerte Hamburge, „Alina nekoncertavo. Ji transliavo. Ji pati buvo muzika.“

Gerai žinomų Alinos kūrinių ir violončelės variacijų žiūrovai kviečiami pasiklausyti spalio 24 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Pirmadienio scena ir atmosfera „Lofte“ nusidažys geltonai – būtent ši spalva yra MEANDI vizitinė kortelė. MEANDI – 24 metų spalvingasis reperis, dainininkas ir prodiuseris iš Vilniaus, kuriantis hiphopo bei R&B muziką. Jo kūryboje atsispindinti geltona spalva jam asocijuojasi su gera energija ir pozityvumu.

2018-aisiais buvo pristatytas atlikėjo debiutinis albumas „YELLOW“. Šių metų pradžioje MEANDI išleido dainą „DRIP“, su kuria dalyvavo Lietuvos Eurovizijos atrankoje ir pateko į finalą, ten jis buvo vadinamas metų atradimu.

Antradienio vakarą „Lofto“ terasoje laukia rimta kova – čia dėl muzikos inkubatoriaus „Novus“ nugalėtojų titulo susirungs penkios jaunos ir itin talentingos grupės.

Teisę groti finale iškovojo saksofono, boso ir būgnų garsus jungiantys „Fused Trio“, jaunatviška post-roko ketveriukė iš Šakių „Mėlyna“, elektronikos atlikėjas Palmės Žiedas, su chalatais džiazo ir funk vakarėlį kuriantys „Chalat Jazz“ bei neo-soul stilių atstovaujanti grupė „Dargana“, susišlavusi publikos simpatijas.

Trečiadienio vakaras „Lofte“ nusimato ramus ir labai labai jaukus. Scenoje pasirodys su niekuo nesumaišomo ir užburiančio balso savininkė A. Orlova.

Lietus, mamutai, aguonos tarp traukinio bėgių ir nemokamos bandelės mėnulyje – tik dalis beribio fantazijų pasaulio, po kurį Alina kvies keliauti Naujamiesčio kiemuose leidžiantis besibaigiančios vasaros saulei.

Ketvirtadienio dieną „Lofte“ duris atvers „Open Kitchen“ – draugų, skanaus maisto ir gyvos muzikos erdvė. O naktis, kaip jau įprasta, bus skirta visiems, neabejingiems regio ritmams. Čia regio, jungle, D&B ir dub skambesius jungs ir rytą šokių aikštelėje pasitikti kvies maestro Doctah Jahngle bei būrys kolegų.

Penktadienio vakarą „Lofte“ – uždaras vakaras, tad „Open Kitchen“ kvies į kiemą šeštadienį, kur galėsite mėgautis pasaulio virtuvių skoniais. O visus tądien pasitiks ir du muzikiniai atradimai – 2019 metų „Novus“ antrosios vietos laimėtojai „John’s Shower Band“ bei šiemet finale kovojanti „Dargana“.

Dizainas išlieka toks pats, o instrumentų spektras – kiek kitoks. Kauno filharmonijoje A. Orlovos pasirodymą lydės violončelės variacijos ir armonikos garsai.

Programoje skambės ir kinematografinio vizualumo turinčios dainos iš kultinio albumo „Mutabor“.  Jos per dešimtmetį įgavo dar daugiau spalvų, taip pat jau atmintinai niūniuojami kūriniai iš debiutinio atlikėjos albumo „Laukinis šuo dingo“, bei jos pasaulietiškoji kūryba iš puikiai Europos kritikų įvertinto albumo „88“ ir naujausiojo albumo „Daybreak“.

Per dvylika metų A. Orlovos skambesys keitėsi – nuo pianino klavišais skambančio jaunatviško maksimalizmo iki gilių išgyvenimų kupinos dramos ar melancholiškos kabareto ironijos. Bet vienas dalykas niekada nesikeitė – Alinos atlikimo tikrumas ir nuoširdumas. Kaskart dainininkė savo klausytojams dovanoja nepamirštamus koncertus, pilnus, lyrikos, švelnios melancholijos ir ramybės.

Vakaro metu bus pristatytas atlikėjos debiutinis albumas „Laukinis šuo dingo“, išleistas riboto tiražo vinilinės plokštelės formatu.

Prieš 11 metų pasirodęs pirmasis albumas akimirksniu pelnė šalies melomanų simpatijas, juos prikaustė išskirtinė Alinos dainavimo maniera, tobulai deranti su gyvų instrumentų skambesiu, dainų lyrika ir jomis perduodamos emocijos. Visus šiuos pagrindinius kūrybos akcentus atlikėja išlaikė ir tolimesnėje savo kūryboje.

„Kūryba yra tarsi amžinas akumuliavimas, o koncertai – iškrova to, kas sukaupta. Kūryba ir koncertai – tai skirtingi, bet neatsiejami vienas nuo kito procesai. Esu labai laiminga galėdama ir kurti, ir dalintis tuo, ką sukūriau“, – pasakoja Alina.

Alinos muzika skamba šalies ir užsienio festivaliuose, jos kūrybą melomanų periodikos skiltyse apžvelgia įtakingi Europos muzikos profesionalai. 

Tikriausiai niekas ir neprieštarautų, kad klausantis Alinos Orlovos gali išgirsti ne vieną istoriją ar mitą, kuris dar neparašytas. Muzikos kritikai atlikėjos kūrybai negaili skambių žodžių: „Jos (Alinos) graudžios, akimirksniu įsimenamos melodijos prisotintos grakščių, vingiuotų Baltijos tautinių piešinių tradicijų“.

Atlikėjos ir fortepijono bei armonikos valse susilieja melsva melancholija, poezija, akvarelė. Jos muzika sukuria kiek teatrališką atmosferą.

Užburiančios, intriguojančios, lyriškos A. Orlovos dainos neabejotinai ras užuovėją unikalioje erdvėje su vaizdu į Pažaislio vienuolyno rūmų ansamblį, o savitas talentingos atlikėjos balsas, visus susirinkusius šiek tiek pakels nuo žemės ir nukels į kitą, neegzistuojantį laiką.

„Kaip tik neseniai pamaniau, kad norėčiau kada nors surengti koncertą vienuolyne. Taip ir bus – norai pildosi“, – šypteli atlikėja, pasiruošusi publikai padovanoti įsimintiną muzikinį pokalbį.

Ekskliuzyvinę, riboto tiražo pirmojo albumo „Laukinis šuo dingo“ vinilinę plokštelę bus galima įsigyti koncerto metu. Susitikti koncerte kviečia geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT“ ir svetingumo kompleksas ,,Monte Pacis“.

Po pasirodymo Pažaislio vienuolyne A. Orlovos laukia labai įdomi vasara, kupina koncertų, kurie vyks pajūryje, pilyse, bažnyčiose, jaukiuose muzikos klubuose ir festivalių aikštėse.

Tikriausiai niekas neprieštarautų, kad klausantis Alinos Orlovos gali išgirsti ne vieną istoriją ar mitą, kuris dar neparašytas. Jos koncertuose klausytojus prikausto kaskart savita, lyriška, teatrališka, intrigą išlaikanti atmosfera, muzika ir unikalus, šiek tiek nuo žemės pakeliantis balso tembras.

2008 m. talentingoji kūrėja išleido debiutinį studijinį albumą „Laukinis šuo dingo“, kuriame skambėjo ir vieni populiariausių jos kūrinių: „Mėnulis“, „Lijo“ ar „Vaiduokliai“. Klausytojų dėmesį iškart prikaustė išskirtinė Alinos dainavimo maniera, tobulai deranti su gyvų instrumentų skambesiu, dainų lyrika ir jomis perduodamos emocijos. Išlaikydama šiuos pagrindinius savo kūrybos akcentus atlikėja išleido dar tris studijoje įrašytus albumus. 2010 m. pasirodė albumas su švelniu elektroninės muzikos prisilietimu „Mutabor“, į gilesnius muzikinius eksperimentus kūrėja pasinėrė 2015 m. albume „88“ ir iš dalies prie ištakų ir gyvo skambesio grįžo pernai, išleidusi naujausią savo albumą „Daybreak“.

„Bus jaukus ir ypatingas vakaras. Dabar man svarbus metas – vasarą išleistas naujas albumas „Daybreak“, tik ką pasirodė ir pirmojo albumo „Laukinis šuo dingo“ vinilinė plokštelė. Tai lyg savotiškas vieno daugiau nei dešimtmetį trunkančios mano muzikinės karjeros etapo apibendrinimas, po jo prasidės naujas. Koncerte atliksiu senus ir naujus bei dar niekur negirdėtus kūrinius, akomponuojant styginių kvintetui. Gal ir simboliška, kad toks retrospektyvinis koncertas vyks šimtmečius menančioje Trakų pilyje, bet tokiam koncertui tinkamesnės erdvės tikriausiai ir nesugalvočiau“, apie būsimąjį koncertą sako atlikėja.

Per vienuolika metų A. Orlovos skambesys keitėsi – nuo pianino klavišais skambančio jaunatviško maksimalizmo iki gilių išgyvenimų kupinos dramos ar melancholiškos kabareto ironijos. Bet vienas dalykas nesikeitė niekada – Alinos atlikimo tikrumas ir nuoširdumas. Atrodo, visus tuos metus, kupinus koncertų ir pasirodymų įvairiose šalyse, išgyvenimų ir ieškojimų, atlikėja sugėrė į save tam, kad publikai atiduotų visą save. Nesvarbu, kuria kalba – lietuvių, rusų ar anglų – ji dainuotų, Alina transliuoja tikrus, visiems suprantamus, jausmus. Todėl į jos koncertus, ar jie vyktų Lietuvoje, ar Lenkijoje, ar Prancūzijoje, ar kitoje svečioje šalyje susirenka žmonės, vertinantys nuoširdumą ir originalumą.

Jaukus ir švelniai melancholiškas A. Orlovos koncertas įvyks rugpjūčio 7 d. Trakų pilies kieme. Bilietus į renginį galima įsigyti kakava.lt.