„Bendravau su policijos atstovais, maloniai apsitarėme. Per reidus jie bandys naudoti vienkartinius kontaktinių alkotesterių antgalius, kuriuos kiekvienas pilietis išsipakuos pats ir antrą kartą jie nebebus naudojami. Teorinės užsikrėtimo galimybės tikrai negalima atmesti, juk (tikrinant blaivumą bekontakčiu daugkartiniu alkotesteriu, – aut. past.) kvėpuojama iš arti, o ypač, kai žmogus iškvepia, kai pučia į alkotesterį. Be to, po to kitas žmogus būna šalia to įrenginio, galbūt gali ir prisiliesti. Todėl atmesti riziką tokiu būdu užsikrėsti COVID-19 infekcija tikrai negalima. Tokia yra mano asmeninė nuomonė“, – portalo žurnalistams ketvirtadienį sakė prof. S. Čaplinskas.
Paklaustas, kas pakurstė rūpestį pastaruoju klausimu, pašnekovas pasakojo, jog jam pačiam teko važiuojant keliu nuo Nemenčinės pusės ir būti sustabdytam pareigūnų, kad šie patikrintų blaivumą. „Tikrinti vairuotojų blaivumą – būtina, pasisakau už tokias akcijas, tačiau tai turi būti daroma saugiai visomis prasmėmis“, – akcentavo ULAC direktorius.
Tikrinti vairuotojų blaivumą – būtina, pasisakau už tokias akcijas, tačiau tai turi būti daroma saugiai visomis prasmėmis.
„Vairuotojų blaivumo tikrinimas bekontakčiais daugkartiniais alkotesteriais laikinai yra sustabdytas. Kreipėmės į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistus, kad jie dar kartą pateiktų savo nuomonę, ar nuotoliniai detektoriai yra nesaugūs ir jais gali plisti infekcija. Kol negausime išvadų, laikinai nuotolinių detektorių nenaudosime. Naudosime įprastus alkotesterius, kur pats vairuotojas gali išsiimti ir įsidėti kištuką, kuris iškart po to išmetamas“, – patikino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, policijos pareigūnai anksčiau nebuvo gavę jokių specialistų parengtų rekomendacijų, kaip būtų saugiausia tikrinti vairuotojų blaivumą. Be to, visi reidai buvo sustabdyti, juos leista atnaujinti tik nuo gegužės 18 dienos.
„Klausimas, ar reikia, kiekvienam veiksmui išrašyti konkrečias rekomendacijas. Manyčiau, kad Lietuvoje ir taip yra paruošta konkrečių, specifinių rekomendacijų. Vis dėlto, (dabartinėje situacijoje, – aut. past.) turėtų veikti sveikas protas ir universalūs dėsniai. Jei kalbama apie tai, kokios turi būti saugos priemonės, kad pavyktų išvengti infekcijų, kurios plinta kraujo keliu, tai turbūt tikrai nereikia atskirai rašyti rekomendacijų virusiniam hepatitui B, ŽIV infekcijai ar dar kokiai nors infekcijai – tai bus universalu. Lygiai taip pat ir čia, kai kalbama, kaip išvengti oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų – tas pats galioja ir gripui, ir tymams ar kitoms infekcijoms. Vienu atveju yra skiepai, šiuo atveju (nuo COVID-19, – aut. past.) skiepų nėra – imlumas visuotinis“, – atsakydamas į R. Matonio teiginį, kad pareigūnams nebuvo suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis užtikrinant saugumą, kai tikrinamas vairuotojų blaivumas, akcentavo prof. S. Čaplinskas.
Atsižvelgiant į tai, pašnekovo teigimu, kiekviena organizacija pastaruosius principus turėtų pritaikyti savo veiklos specifikai. „Specialistų atsakymas (dėl bekontakčių daugkartinių alkotesterių, – aut. past.) galbūt bus toks, kad rekomenduos juos naudojanti dezinfekuojant, sunku pasakyti. Aš tiesiog išreiškiau savo nuogąstavimą“, – teigė ULAC direktorius.
