Vyras nė nežinojo, kad serga itin retu sindromu, kol jo nesustabdė policijos patrulis ir neliepė pūsti į alkotesterį. Vyras įpūtė keturis kartus daugiau promilių nei leistina ir turėjo stoti prieš teismą.  

Tik teisme medicinos ekspertai atskleidė, kad 40-mečio belgo organizmas veikia kaip alkoholio fabrikas. Su maistu, pavyzdžiui, makaronais, duona ar gaiviaisiais gėrimais gaunamus angliavandenius, organizmas pats, be šeimininko žinios, verčia alkoholiu.  

Tai itin retas sindromas, kurį turi tik apie 20 žmonių visame pasaulyje.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi belgas apie tokius jo kūne vykstančius procesus neturėjo žalio supratimo, teismas, dėl vairavimo išgėrus, jį išteisino.  

Tačiau nuo šiol vyras turės laikytis griežtos angliavandenius ribojančios dietos, mat jei dar kartą bus nutvertas už vairo, kai jo kraujyje bus per didelis alkoholio kiekis, jis jau bus baudžiamas, nes negalės pasiteisinti, jog nežinojo, kad jo organizmas pats gamina alkoholį.  

Įdomiausia, kad vyras dirba alaus darykloje. 

Pravieniškių pataisos namuose dėl netikslių alkotesterio rodmenų, 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas buvo neribotam laikui nušalintas nuo tarnybos, tačiau po nepilno mėnesio šios įstaigos vadovybei teko pareigūną grąžinti į tarnybą. Negana to, sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas.

Pasak  Lietuvos  Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko,  nors įstaigos vadovybė  grąžino pareigūną į darbą, atsiprašymo jis nesulaukė.

„Mano nuomone, įstaigos vadovybė turėtų pareigūno atsiprašyti. Tai nebuvo atvejis, kai pareigūnui girtumas tikrintas akivaizdžiai matant, kad jis neblaivus. Labai apmaudu, kad neįsiklausoma į tai, ką sako pareigūnai ir nepagrįstai dažnai jais netikima. Laimė, kad šiuo atveju pareigūnas pareikalavo kraujo tyrimo laboratorijoje. Jei nebūtų išdrįsęs paprašyti jį atlikti, šiandien jis jau būtų gatvėje su negarbingu įrašu darbo istorijoje ir suteršta reputacija“, – sakė K.Pauliukas.

Šiuo atveju pareigūno kraujyje alkoholio visiškai nerasta.

Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, situaciją lėmė netikslius duomenis rodantis alkotesteris. Jo rodmenys kartojant tyrimą tik didėjo.

„Išgėrusiam žmogui, kuriam nustatytas didesnis nei 1 prom. girtumas, po nepilnų dviejų valandų, pareigūnų atlydėtam į kraujo tyrimo laboratoriją, alkoholis nebūtų išgaravęs. Šiuo atveju pareigūno kraujyje alkoholio visiškai nerasta“, – K.Pauliukas.

Anot jo, įstaigos vadovybė turi užtikrinti tvarką ir gali rengti pareigūnų patikrinimus, taip pat ir blaivumo, tačiau tai turėtų daryti naudodami tiksliai ir gerai veikiančius alkotesterius, nes minėta istorija parodė, kaip paprasta sugriauti žmogaus gyvenimą.

Suvalkų koridoriuje apie 9.35 val. Marijampolės pareigūnai patikrinimui sustabdė vilkiką „Scania“, kurį vairavo lietuvis. Vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 0,68 prom. alkoholio girtumas. Pareigūnus nustebino tautiečio išradingas atsakymas, kad promilės atsirado dėl ryte išgerto buteliuko kefyro ir suvalgytos bandelės, bet tai tik privertė nusišypsoti pareigūnus ir situacijos nepakeitė. 

Portalas primena, kad pagal administracinių nusižengimų kodeksą transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Nedaug trūko, kad nė lašo nevartojusiai merginai grėstų baudžiamoji atsakomybė ir būtų atimtas automobilis. Tokios sankcijos taikomos, kai nustatomas 1,51 prom. ir didesnis girtumas.

Jei vairuotojui nustatomas 1,4 prom. girtumas,  gresia piniginė bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas 12-18 mėnesių.

Pirmadienį J. Kuprytė su dar dviem keleiviais vyko iš Vilniaus į Nidą. Ilgai lauktos atostogos.

Kelyje jai sureagavus į nukritusį telefoną, kuriuo naudotasi naviguojant, automobilis suvingiavo. „Kažkas pagalvojo, kad mes girtos. Paskambino policijai“, – iš tolimesnių įvykių sprendė vilnietė, kalbėdama su portalu kauno.diena.lt.

Ties Kaunu ekipažas trumpam išsuko iš magistralės. Tada ir pastebėjo, kad yra stabdomos.

„Pareigūnai paprašė vairuotojo pažymėjimo. Pasakė, kad turi pranešimą, jog girtos vairuojame. Važiavome kartu su vaiku. Sakau, kaip mes girtos galime važiuoti su nepilnamečiu. Atnešė alkotesterį. Kaip ir pridera liepė pačiai išsilupti antgalį. Kai pūčiau, žiūriu, raudona lemputė“, – nelemtą dieną prisiminė J. Kuprytė. Alkotesterio ekrane pasirodė skaičiai – 1,4 prom.

Aš žinojau, kad esu teisi – vairavau blaivi ir tikėjau, kad savo tiesą įrodysiu.

Lengvas girtumas. Pareigūnai, vilnietės pasakojimu, įspėjo, kad toliau vairuoti nebegalės, klausė, ar bus, kas parvairuos jos mašiną. Šalia sėdėjusi draugė turi vairavimo pažymėjimą. Čia pat patikrinamas jos blaivumas. Kokia staigmena. Ir ji – neva girta, nors abi dievagojosi neragavusios nė lašo alkoholio.

Nustebusi tuo, ką abiem atvejais parodė alkotesteris, paprašė, kad pareigūnai juo pasitikrintų savo blaivumą. Negalima. Gal vaikas gali papūsti? Su motinos sutikimu. Pasirodo, kad irgi ne.

Kokios mintys sukosi galvoje? „Draugė išsigando – važiavome su jos mašina. Aš žinojau, kad esu teisi – vairavau blaivi ir tikėjau, kad savo tiesą įrodysiu. Tik buvo liūdna, kad teks gaišti laiką“, – kalbėjo J. Kuprytė.

Pareigūnai trijulei nurodė, kad jeigu patikrintosios nesutinka su alkotesterio rodmenimis, jos gali vykti į gydymo įstaigą, kad ten būtų paimtas kraujas ir nustatytas jame esantis alkoholio kiekis.

Nenorėdama švaistyti laiko J. Kuprytė sumojo paprašyti, kad duotų kitą alkotesterį. „Žinau, kad negėriau. Atsirado antra pareigūnų mašina. Ir aš, ir draugė pripūtėme nulius. Pareigūnai užsirašė kažką, davė mums pasirašyti. Nenorėjome to daryti, bet sakė, kad būtina pasirašyti ir po 1,4 prom. Aiškino, kad visi rodmenys turi būti fiksuojami“, – dėstė vairuotoja, negavusi pasirašyto dokumento kopijos.

„Nustebino dar vienas momentas: nors buvau vairuotoja, kurią pareigūnai įtarė esant neblaivią, nebuvau paprašyta ateiti iki tarnybinio jų automobilio. Patruliai vis ateidavo iki mūsų automobilio, vėl nueidavo iki savojo. Mūsų vis kažko paklausdavo. Ar tikrai taip turėtų būti?“ – stebėjosi pašnekovė.

Savo istoriją ji paviešino socialiniame tinkle, perduodama linkėjimus Kauno angelams sargams, o paprastiems piliečiams linkėdama žinoti savo teises.

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė, toks atvejis šiais metais pirmasis.

„Tikrindami asmens (vairuotojo) neblaivumą ar apsvaigimą policijos pareigūnai privalo griežtai vadovautis šią procedūrą reglamentuojančiais teisės aktais ir matavimo prietaisų naudojimosi instrukcijomis.

„Policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės). Pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą.

Alkotesterių, dujų chromatografų ir kitų matavimo priemonių alkoholio kiekiui žmogaus organizme ir kraujyje matuoti meteorologinės patikros periodiškumas yra 6 mėnesiai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai patruliuodami naudoja matavimo prietaisus tik galiojančius meteorologine patikra.

Jeigu asmens neblaivumas buvo atliktas nepažeidžiant alkoholio kiekio naudojimo instrukcijos bei teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo nustatymą, asmuo (vairuotojas) neturi teisės prašyti pasitikrinti neblaivumą kitu alkoholio kiekio matuokliu. Tačiau asmuo turi teisę nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis“, – sakė Kauno policijos atstovė.

Prietaisui parodžius nulius, jaunuolis drąsiai sėdo prie BMW vairo. Tačiau pakliuvo į policijos reidą, o pareigūnų alkotesteris parodė visai kitokius skaičius.

Abiturientas neteko teisių ir turės susimokėti nemenką baudą.

Kelių policijos tarnybos pareigūnai Klaipėdos rajone sustabdė automobilį, vairuojamą stačiatikių šventiko. Jis į alkoholio matuoklį įpūtė didesnę nei leistina alkoholio garų kiekį – 0,65 prom.

Šventikas su pažeidimu sutiko ir kaltę pripažino bei paaiškino, kad vyno gėrė tik per mišias.

Vairuotojas turės sumokėti nuo 300 iki 450 eurų baudą, laikantis įstatymų, jam turėtų būti atimta teisė vairuoti.

Vairuotojų patikrinimui policijos dažnai naudojamo profesionalaus alkotesterio „Dräger Alcotest 7510“ matavimo ribos yra nuo 0.00 iki 6.00 promilių. Didesnę alkoholio koncentraciją galima būtų išmatuoti tik atlikus kraujo tyrimą. Tiek apgirtęs žmogus, greičiausiai, net nesugebėtų tinkamai atlikti pūtimo į alkotesterį. Tikrinant blaivumą, viršijus maksimalią promilių matavimo ribą, alkotesterio ekrane atsiranda trys į viršų nukreiptos rodyklės ↑↑↑. Mažai kam yra tekę tai išvysti, bet taip rašoma instrukcijose. Atlikti eksperimentą savo noru ir įsitikinti ar tai tiesa, vargu, ar atsirastų norinčių.

Įdomu tai, kad tikrinantis blaivumą automobiliuose įrengtais alkoblokais, ES ir Lietuvos standartai rekomenduoja išmatuotų promilių kiekio alkotesterio ekrane vairuotojui nerodyti. Alkoblokų, pvz., įrengtų geltonuosiuose mokykliniuose autobusuose, blaivumo matavimo ribos yra nuo 0.00 iki 5.00 promilių. Aptikus alkoholio, tiesiog blokuojamas variklio užvedimas. Tačiau tai nereiškia, kad tikrinant blaivumą, išmatuotų promilių kiekis lieka niekam nežinomas. Kiekvieno blaivumo patikrinimo rezultatai įrašomi alkobloko atmintyje ir bet kada gali būti peržiūrėti vairuotojo darbą kontroliuojančių asmenų. Dar daugiau, aptikus alkoholio, rezultatą alkoblokas analizuoja ir, priklausomai nuo užfiksuoto promilių kiekio, nustato, kada gali būti leista atlikti kitą blaivumo patikrinimą. Logika paprasta, kuo girtesnis vairuotojas mėgina užvesti automobilį, tuo daugiau laiko reikia jam išsiblaivyti iki kito bandymo. Nepavykus užvesti variklio pakartotinai, kitas šansas bus suteiktas tik po dar ilgesnio laiko tarpo. Tai yra dar viena atgrasymo nuo vairavimo išgėrus priemonė.

Beje, šalia blaivumo patikrinimo rezultato, alkoblokas atmintyje įrašo visų variklio užvedimų datas ir laiką sekundžių tikslumu, taip pat įrašomi visi elektros įtampos atjungimai, mėginimai užvesti variklį neatlikus pasitikrinimo alkotesteriu. Užfiksuojami visi nepavykę blaivumo pasitikrinimai, jų laikas, skaičius ir priežastys, kodėl nepavyko bei kt. informacija.

Blaivumo patikrinimo rezultato promilėmis nerodo dar viena alkotesterių grupė – alkoholio detektoriai. Promilės tikrinant alkoholio detektoriumi nerodomos, nes šie prietaisai yra skirti preliminariam blaivumo patikrinimui, kurių per minutę, priklausomai nuo modelio, galima atlikti net iki 12. Alkoholio detektoriai nustato faktą – yra alkoholio garų iškvėptame ore, ar nėra. Kiek promilių buvo tiksliai? Tai galima sužinoti įtarimą sukėlusį asmenį patikrinus įprastiniu alkotesteriu. Alkoholio detektoriai preliminariam vairuotojų patikrinimui jau naudojami ir Lietuvos keliuose bei įmonėse.

„Aš čia tokią lyg gynybinę poziciją (užėmęs), lyg kažkokius alkoholikus norėčiau ginti. Nėra Seime tų girtuoklių, nėra, Seimas yra blaivus ir sprendimus priima blaivus“, – teigė V. Pranckietis.

Tiek festivalio dalyvių klausimų sesiją V. Pranckiečiui moderavusi žurnalistė Rasa Tapinienė, tiek į susitikimą su Seimo pirmininku atvykę gyventojai kvestionavo sprendimą birželio pabaigoje neįleisti į parlamento rūmus policijos pareigūnų, kuriuos opozicijos atstovai iškvietė suabejoję Seimo vicepirmininko „socialdarbiečio“ Gedimino Kirkilo blaivumu.

„Jeigu prisiminėme jau tą gilią istoriją, prisiminkime dar gilesnę istoriją, kada tikrai po Seimą bėgiodavo girti Seimo nariai (...). Mes neturime į blogesnius lygiuotis, bet tai buvo suvaldyta – pirmiausia, kai mes atėjome į Seimą, sprendimas buvo, kad jokio alkoholio viduje neturi būti ir jo nėra, išskyrus kada yra protokolinė vyno taurė, bet ir tai praktiškai viską iškėlėme iš Seimo, visi delegacijų pasitikimai įvyksta kur nors kitur“, – dėstė V. Pranckietis.

Jis aiškino, kad Vadovybės apsaugos departamentas policijos dėl G. Kirkilo neįleido, nes jis nesukėlė jokio incidento.

„Jie neturi pagrindo (įleisti policijos – BNS), jeigu nėra jokio incidento. Incidento nebuvo, niekas nebuvo užpultas, tik tokiais atvejais, kai kam nors kas nors gresia, galima įleisti (...). Aš matau, kaip spekuliacijas kuria opozicija bet kokiu klausimu“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Kartu jis priminė, kad Seimo nariai turi teisinį imunitetą.

„Geriausias teisėjas yra rinkėjas – nerinkite tų, dėl kurių abejojate“, – ragino V. Pranckietis.

V. Pranckietis skeptiškai įvertino idėją pačiam Seimui turėti ir naudoti metrologiškai patikrintą alkoholio matuoklį.

„Tikėtina, kad artimiausiu metu to nebus, ir kol nedarysime Lietuvoje kažkokio bendro antialkoholinio alkotesterių tinklo, turbūt taip nebus ir Seime“, – kalbėjo jis.

Seime priešpaskutinę sesijos dieną konservatoriai pareikalavo, kad posėdžiui pirmininkavęs G. Kirkilas nusišalintų, išsakę abejones jo blaivumu.

Pats G. Kirkilas žurnalistams sakė alkoholio nevartojęs ir blaivumą tikrintis atsisakė.

Konservatoriams per posėdį išsakius abejones dėl G. Kirkilo, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys konservatorius Vilius Semeška iškvietė į Seimą policijos ekipažą. Pareigūnai į Seimą nebuvo įleisti Vadovybės apsaugos departamento darbuotojų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija vėliau neetiškais pripažino konservatorių Jurgio Razmos ir Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, kai jie G.Kirkilą apkaltino, kad jis neblaivus pirmininkavo posėdžiui.