„Begai” – nauja niša
„Begos” dar nebuvo, kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nutrūko įmonių tiekimas ir eksportas į rytus. Reikėjo persiorientuoti gabenti produkciją į Vakarus. Klaipėdos uostas nebuvo pasiruošęs – nekrovė palaidų trąšų, cemento, grūdų, skystų ne naftos produktų. Per jį pagrinde keliavo metalai, naftos produktai…”, – prisiminė dabartinis „Begos” valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
Kurti pirmąją privačią laivų krovos kompaniją pradėta ruoštis nuo 1991 m. pabaigos. 1992 m. Jonavos „Azotas“, Kėdainių chemijos gamykla, Klaipėdos kartono kombinatas, Akmenės cemento gamykla ir Klaipėdoje įkurta „Ega“ įsteigė Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“. Jos vadovu tapo A.Kuzmarskis. Kompanijoje pradžioje buvo 10 darbuotojų. Dabar jų per 280.
Pradžioje „Begai“ išnuomota 70 tūkst. kv. metrų buvusi Klaipėdos celiuliozės kombinato teritorija su 650 m ilgio pakrante ir laivams krauti tinkama apie 100 m krantine su 3,6 m gyliu.
Pirmasis laivas „Vinga“ buvo pakrautas 1992 m. lapkričio 19 d. Jis išgabeno
1199,5 tonas Jonavos „Azoto“ amonio salietros. Pirmieji kroviniai buvo karbamidas, salietra didmaišiuose. Jas gabeno geležinkelio vagonais. Maišai būdavo kraunami krantinėje į aukštas rietuves. Didmaišius kėlė kranu, triume juos atrišdavo ir pildavo į laivus palaidus. Maišus grąžindavo atgal į gamyklą.
Iš pirmųjų metų A.Kuzmarskiui įsiminė du epizodai. Būdavo reta savaitė, kai nuo bėgių nenuriedėtų vagonai ypač su cementu. Bėgiai tiesiog išsiskėsdavo nuo svorio. Tai buvo signalas, kad geležinkelius reikia perdaryti.
Nuo tada iki šiol „Bega“ kompanijos vidaus geležinkelių vystymui skiria didžiulį dėmesį. Pati yra įsirengusi dalį geležinkelio bėgių, valdo lokomotyvus.
Kitas atvejis iš 1993 m. sausio 18-osios. Į laivą „Startrader“ pakrovus 3850 tonų cemento A.Kuzmarskis kartu su tuometiniu uosto kapitonu Nikolajumi Severinčiku stovėjo ir stebėjo, kaip 5 m gramzdos laivas šliaužia dugnu link kanalo. Baiminosi, kad neužkliūtų už kokio nors netikėtai atsiradusio akmens.
1994 m. „Bega“ krovė 570 tūkst. tonų krovinių, milijoną tonų ji peržengė 1996 m, du milijonus - 1999 m., tris milijonus - 2007 m., keturis milijonus - 2013 m. Dabar bendras jos krovos pajėgumas per 8 mln. tonų.
Dirbo ir investavo, dirbo ir...
„Begos” vystymasis susidėlioja į tris etapus.
Pirmasis dešimtmetis, kai kompanija buvo suformuota su birių ir skystų trąšų krova, vieta cementui krauti, pertvarkytu geležinkeliu ir vagonų iškrovimo stotimis.
„Sudėtingas laikas. Teko vystytis ne nuo „plyno lauko”, o nuo statybinio laužo. Jį reikėjo išvežti, už kiekvieną toną mokėti po 20 ir daugiau litų. Vėliau teritorijai tvarkyti vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome statybinio laužo apdorojimo įrangą. Sutrupintą betoną naudojome keliams tiesti“, - tikino A.Kuzmarskis.
Pirmasis dešimtmetis – „Begos“ įsitvirtinimo ir stabilumo užtikrinimo laikotarpis.
Vystymasis 1995 m. pradėtas nuo švediško birių krovinių krautuvo, kuris orams atšalus nuolat strigdavo, ir 30 tonų keliamosios galios uostinio krano. 1996 m. gegužę pastatytas skystųjų trąšų terminalas su 5 tūkst. tonų talpykla, įsigytas dar vienas krautuvas. Vėliau kasmet skystų trąšų terminalo talpyklų vis daugėjo. 1999 m. rugpjūtį atsirado pirmasis uoste 40 tūkst. t talpos modernus mineralinių trąšų sandėlis su universalia transporterių sistema. Tais pačiais 1999 m. įrengtas ir modernus 20 tūkst. kub. metrų žemės ūkio produktų sandėlis. 2001 m. pastatytas antrasis 60 tūkst. tonų talpos biriųjų trąšų terminalo sandėlis su dengta geležinkelio vagonų iškrovimo stotimi.
„Dirbome, kaupėme pinigus, investavome, dirbome, investavome... Ir taip nuolat pastatydami ar įsigydami ką nors naują“, - mena tą laikotarpį A.Kuzmarskis.
Antrasis kompanijos vystymosi dešimtmetis nuo 2003 iki 2012 m. Tai buvo kompanijos pasiruošimo naujai plėtrai, krantinių statybos ir gilinimo laikotarpis. Pastatytas universalus eksporto-importo sandėlių kompleksas. Jis pritaikytas pakrauti ir iškrauti iš sandėlio laivus per atidaromus stogo liukus.
2005 m. didžioji investicijų dalis skirta naujo skystųjų cheminių medžiagų perkrovimo terminalo statybai. 2006 m. įsigyti vilkikai su cisternomis etilenglikoliui į plastiko žaliavos gamyklą „Orion Global PET“ gabenti. Tais pačiais metais įsigytas modernus mobilusis kranas „Liebherr LHM400“. Investuota į krovos terminalų modernizavimą ir naują įrangą.
2007 m. kompanija „Bega“ įdiegė iš JAV importuojamos kalcinuotos sodos transportavimo paslaugą su 35 tūkst. tonų sandėlio sekcija, modernia geležinkelio vagonų pakrovimo stotimi bei konvejerio linija.
Po įvairių modernizacijų, uosto gilinimo, krantinių pertvarkymo į „Begą“ nuo 2011 m. pradėjo plaukti dideli „Post Panamax“ klasės laivai.
„Antrąjį vystymosi dešimtmetį sukrėtė krantinės nr. 68 griūtis. Ji iš esmės pakeitė kompanijos galimybes priimti didžiuosius laivus. Mums tai buvo sunkus laikotarpis. Gerai, kad Uosto direkcija ryžosi per trumpą laiką sutvirtinti krantines“, - svarstė A.Kuzmarskis.
Per paskutinįjį penkių metų laikotarpį „Begoje“ vyko itin svarbūs procesai. Teritorijoje, kuri buvo išvalyta nuo senų statinių, iškasti net iš 6 metrų gylio betoniniai jų pamatai, ėmė dygti naujas universalus žemės ūkio produkcijos kompleksas su 8 talpyklomis po 20 tūkst. kub.metrų, krovos galerijomis, geležinkelio vagonų ir automobilių iškrovimo ir pakrovimo stotimi. Jau 2017 m. baigta kita dalis su 6 silosinės talpyklomis po 10 tūkst. kub. metrų su galerijomis, geležinkelių ir automobilių krovimo stotimis. Numatytas pilnos apimties žemės ūkio produktų krovos technologinis parkas tiek krauti juos į laivus, tiek iškrauti, tiek perkrauti iš laivo į laivą. „Begoje“ pradėjo veikti pirmasis rytinės Baltijos šalyse žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB-as).
„Vienu metu talpyklose galime sukaupti 300 tūkst. tonų žemės ūkio produktų. Tai didžiausias ir universaliausias žemės ūkio produktų terminalas visame Baltijos jūros regione“, – didžiavosi A.Kuzmarskis.
Uoste laukia naujų gylių
„Bega“ gali didžiuotis, kad jau iš esmės įgyvendintas kompanijos vystymo planas. Jis buvo apibrėžęs sandėlių, geležinkelių, kelių, iškrovimo stočių, komunikacijų, energetikos, ekologijos, aptarnavimo struktūros zonas. Dabar „Begoje“ dar statomas cemento terminalas. Ir liko vienintelė laisva teritorija, kuri rezervuota pagal poreikį naujiems kroviniams.
Per 25 metus į vystymą pati kompanija investavo per 200 mln. eurų. Sunos būtų buvusios dar didesnės, jei ne kompanijos darbuotojai. „Bega“ niekada nesamdė generalinių rangovų, tik subrangovus. Generalinę rangą vykdė pačios kompanijos statybos ir remonto padalinys, jos specialistai. Tai leido sutaupyti apie 30 proc. investicinių lėšų.
Kiek mažiau nei 100 mln. eurų į naudojamas „Begos“ krantines yra investavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jos investicijos į infrastruktūrą yra svarbios.
Sutvarkyta didžioji dalis krantinių, pastatyti du pirsai. 1995 m. pastatytas pirsas pietinėje „Begos“ dalyje. Jis atvėrė galimybę statyti skystų trąšų terminalą.
Naujasis, šiaurinis pirsas pradėtas statytas 2010 m. Pirmasis laivas prie 67A krantinės buvo prišvartuotas 2012 m. spalio 10 d. Nuo 2013 m. prie pirso pradėti statyti vienu metu du laivai. Atsirado naujasis žemės ūkio produktų terminalas. Pradėjo veikti žemės ūkio produktų skirstymo centras. Pirmasis „Panamax“ tipo laivas, prisišvartavęs prie to pirso, buvo 225 m ilgio sausakrūvis „Medi Kobe“, atgabenęs per 50 tūkst. t birių žemės ūkio produktų.
Krovinys iš jo vienu metu buvo kraunamas ir į sandėlius, ir į mažesnius laivus,
prišvartuotus kitoje pirso pusėje. Atgabenta produkcija paskirstyta į kitus Rytų Baltijos uostus.
„Begai“ iki šiol priklauso Klaipėdos uosto rekordas, kai laivas „Piera“ 2014 m. rugsėjo 17 d. iš jos išgabeno didžiausią kiekį - 74 tūkst. tonų grūdų.
Tai leido padaryti žymiai padidėję gyliai prie „Begos“ krantinių. Dabar ji gali priimti laivus iki 13,2 metrų gramzdos ir nebereikia, kaip 1993 m., stebėti, ar plaukdami link laivybos kanalo jie ko nors neužkabins.
Šiuo metu iš esmės tvarkomos 67 ir 68 krantinės. Jas rengiamasi pritaikyti naujiems Klaipėdos uosto gyliams prie krantinių iki 16,5 metrų.
„Kasmet priimame daugiau kaip po 20 laivų, kuriems reikia 15 metrų gramzdos. Mūsų partneriai, kaip „EuroChem“, yra įsigiję „Post Panamax“ tipo laivus. Jie atplaukia į Klaipėdą nepilnai pakrauti. Ir su grūdais laivus išsiunčiame ne pilnai pakrautus. Mūsų partneriai nuolat klausia, kada Klaipėdos uoste laivybos kanale bus 17 metrų gylis. Mums jau statomos pusės kilometro ilgio 67 ir 68 krantinės su galimu 16,5 metrų gyliu. Kai kanale bus 17 metrų gylis nesunku bus pagilinti ir iki šių mūsų krantinių. Ateityje tai bus mūsų strateginės krantinės, kur į didelius laivus krausime trąšas ir žemės ūkio produktus“, - pastebėjo A.Kuzmarskis.
Anot jo, šiandien taip pat žvelgiame, kaip 15,5 metrų gyliui parengti 69 krantinę, kad prie jos galėtume ateityje priimti laivus su 14,5 metrų grimzle.
Technologijos nepakeis žmonių
„Bega“ turi stiprias savarankiškas ne tik dokininkų, bet geležinkelio, energetikos, mechanikų, automatikos, statybos ir remonto, krovinių taravimo, teritorijos priežiūros, informacinių technologijų, programuotojų komandas. Kompanija pati projektuoja ir gamina įvairius naujus įrenginius, registruoja juos.
Apčiuopiamų rezultatų kompanijos specialistai pasiekė 2016 m., kai savo jėgomis sukūrė ir pagamino geležinkelio vagonų patraukimo robotą ROB-45. Jis valdomas nuotoliniu būdu. Toks įrenginys, kuris varomas elektra, pirmasis Klaipėdos uoste. Jam skirtas „Lietuvos metų gaminys 2016“ aukso medalis.
„Begos“ specialistai yra sukūrę ir geležinkelio technikos modernizavimo programą. Ji viena iš nedaugelio uoste, kuri turi nuosavus geležinkelio lokomotyvus.
Inovacijos ir naujovės diegiamos ir kitose srityse.
Neatsitiktinai A.Kuzmarskis apie „Begos“ darbuotojus atsiliepė kaip apie kūrėjus, progresyvaus mąstymo žmones, vertino juos kaip brangiausią bendrovės turtą.
„Begos“ beveik nepalietė emigracija – buvo keli išvažiavę, bet grįžę vėl prašėsi priimami atgal.
Bendrovėje daugėja žmonių dirbusių 20 ir daugiau metų. Išliko daug žmonių, kurie atėjo sunkiausiais 1993-1995 m.
Įvairiose tarnybose nemažai dirba jaunų žmonių. Į „Begą“ ateina atlikti praktiką studentai po 2 ar 3 kurso ir pasilieka. Taip „Begoje“ atsirado ir dabartinis jos generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
„Atėjo jis 1995 m. kaip studentas iš Klaipėdos universiteto. Kompanijoje praėjo visus laiptelius nuo dokininko, dispečerinės, komplekso, technikos direktoriaus pavaduotojo, technikos ir technologijų direktoriaus. Pats siūliau jį į generalinio direktoriaus pareigas“.
Panašiai karjeros laipteliais kilo ir kitų „Begos“ tarnybų vadovai. „Begoje“ tarnybų vadovai nepriimami iš šalies, jie, vykdant konkursus, iškyla iš pačių kompanijos darbuotojų.
„Mane žavi žmonių pareigingumas, atsakingumas, kvalifikacija, gebėjimas, moralinės savybės, siekis tobulėti, lojalumas kompanijai. Man malonu girdėti, kai žmonės sako, jog jiems dirbti „Begoje“ yra „aukšta klasė“. Ir pats „Begos“ ženklas tapo aukštos kokybės rodikliu“, - pastebėjo A.Kuzmarskis.
Jis akcentavo, kad kompaniją aukštai vertina ir klientai. Per 25 metus, kai ši veikianti su klientais nebuvo nė vieno teisminio ginčo dėl sugadinto krovinio, blogai atliktų paslaugų ar kitokių niuansų. Ir sutartis „Bega“ su klientais sudaranti ne vieneriems, dviem ar trims metams, o 10, 15 metų su pratęsimo galimybėmis. Taip yra todėl, kad ji yra užsitarnavusi gerą vardą. Ir klientai stambios, regione žinomos, dažnai užsienio kompanijos.
A.Kuzmarskis teigė su šypsena prisimenantis vieną pokalbį su žurnalistu 1993 metais, kai jie kartu su batais vaikščiojo po pažliugusią tuometinę kompanijos teritoriją. Jis paklausęs, kaip įsivaizduojantis kompaniją po 15-20 metų. Atsakęs, kad kompanijoje bus keliai, šaligatviai, apšvietimas, buitinės patalpos darbuotojams su šiltu vandeniu ir gėlynais prie jų, atplauks dideli laivai, bus modernios krovos technologijos. Prisiminė, kaip žurnalistas šyptelėjęs ypač dėl gėlių. Bet gėlės „Begos“ kompanijos gamybinėje dalyje žydi jau daugelį metų, stebina pašaliečius. Kompanijoje sumažėjo rūkančių žmonių, nes nerūkantiems skirtos papildomos išmokos. Į kompaniją kasmet suguža būsimieji pirmokai, nes „Bega“ juos pasveikina ir nuperka mokyklinių prekių krepšelį. Ir dar daug ką daro „Bega“ dėl savo darbuotojų.
Nemanau, kad robotai, automatika išstums žmones iš uostų.
O kas laukia kompanijos dar po 10-15 metų?
„Kompiuterinės technologijos vystosi taip greitai, kad net man sunku prognozuoti. Mes jau dirbame robotizacijos srityje, vertiname kitas netradicines perspektyvias uostų technologijas. Labiausiai bus vertinami žmonės, kurie sugebės valdyti ir aptarnauti kompiuterines technologijas ir naujus procesus. Bet nemanau, kad robotai, automatika išstums žmones iš uostų. Tikiu, kad Klaipėdos uostas, „Bega“ toliau sėkmingai vystysis, atsiras naujos veiklų rūšys“, - svarstė A.Kuzmarskis.
