Raižiniai rasti Manauso mieste, Brazilijos šiaurėje. Jie yra ant kranto ruožo, netoli tos vietos, kur Rio Negro ir Solimões upė įteka į Amazonę.

„Tai, ką mes čia matome, yra antropomorfinių figūrų atvaizdai“, – sakė archeologas Jaime’as Oliveira.

Kaip rašo „The Telegraph“, uolose matyti lygūs grioveliai, kur, kaip manoma, vietiniai gyventojai galąsdavo strėles ir ietis dar gerokai prieš atvykstant europiečiams.

J. Oliveira sakė, kad raižiniai pirmą kartą buvo pastebėti 2010 metais, tačiau šiemet sausra buvo didesnė, todėl buvo atidengtos didžiulės uolos.

Amazonė vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį pažabojant klimato kaitą.

„Suprantame, kad mūsų atsakomybė įtikinti pasaulį, jog investuoti apsimoka, jei tai susiję su atogrąžų miškų išsaugojimu“, – sakė kairiųjų veteranas per rytinį susitikimą su naujienų agentūra AFP ir kita tarptautine žiniasklaida.

„Pasaulis turi padėti mums išsaugoti ir plėtoti Amazonę“, – teigė jis, atsakydamas į klausimą, kaip suderinti Amazonės regiono ekonominės plėtros poreikį ir miškų apsaugą.

Kitą savaitę Belene Brazilijos šiaurėje L. I. Lula da Silva ir kitų Amazonijos teritorijoje esančių šalių lyderiai susitiks aptarti atogrąžų miškų, kuriems labai kenkia kirtimas, apsaugos politiką.

Tai bus pirmasis aštuonių Amazonės bendradarbiavimo sutarties organizacijos narių susitikimas nuo 2009 metų.

Remiantis oficialiais duomenimis, per pirmuosius šešis L. I. Lulos da Silvos kadencijos mėnesius, tai yra nuo sausio iki birželio, miškų kirtimas Brazilijai priklausančioje Amazonės dalyje per metus sumažėjo 33,6 procento.

Brazilijai priklauso 60 procentų Amazonės atogrąžų miškų.

2019–2022 metais valdant jo kraštutinių dešiniųjų pirmtakui Jairui Bolsonaro (Žairui Bolsonarui), vidutinis Amazonės miškų kirtimas išaugo daugiau nei 75 procentų, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu.

L. I. Lula da Silva sakė, kad planuoja bendradarbiauti su kitais Amazonės baseino lyderiais ir dalytis regiono biologinės įvairovės tyrimais bei ieškoti būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę dirbti nesunaikinant trapiosios ekosistemos.

77-erių L. I. Lula da Silva, kuris vadovavo Brazilijai 2003–2010 metais, taip pat pakartojo norįs padėti sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos.

Tiek Rusija, tiek Ukraina „yra „aš ketinu laimėti“ etape. Tuo tarpu žmonės miršta“, teigė jis.

Jis taip pat pasisakė už ekonominio bloko BRICS, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indijos, Kinija ir Pietų Afrika, plėtrą.

Jis teigė, kad vėliau šį mėnesį Pietų Afrikoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime grupė turėtų aptarti galimybę pakviesti naujų narių, tokių kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Argentina.

Tai didžiausias rodiklis per pirmuosius šešis metų mėnesius nuo stebėjimų pradžios 2016 metais, pareiškė agentūra. Iki šiol didžiausias užregistruotas sunaikintas plotas buvo 3 605 kvadratiniai kilometrai 2021 metais.

Amazonės atogrąžų miškai turi didžiulę reikšmę pasaulio klimato apsaugai. Jie laikomi Žemės „žaliaisiais plaučiais“. Braziliją valdant kraštutiniam dešiniajam prezidentui Jairui Bolsonarui, atogrąžų miško naikinimo mastai dramatiškai išaugo. Aplinkosaugos ir klimato aktyvistai dėl to tiesiogiai kaltina J. Bolsonaro politiką. Jis esą skatina neteisėtus miškų kirtimus.

„Dešimčių dėl žmogaus veiklos sukeltų gaisrų dūmai Amazonės miškuose driekiasi tūkstančius kilometrų“, – rašo L. Parmitano. Astronautas į savo tviterio paskyrą taip pat įkėlė kelias Amazonės gaisrų nuotraukas, padarytas iš TKS.

L. Parmitano į TKS atvyko liepos 21 d. Tai yra antra jo kelionė į kosmosą.

Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto (INPE) duomenimis, nuo šių metų sauso iki rugpjūčio gaisrai sunaikino per 1,8 mln. ha Amazonės miškų – apie 0,44 proc. visos Amazonės miškų teritorijos.

INPE atstovai teigė, kad palydovai užfiksavo, jog Amazonės miškuose šiemet kilo 84 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu metu 2018 metais. Taip pat šiemet Brazilijoje būta net dvigubai daugiau miškų gaisrų nei 2013 metais.

Amazonėje yra didžiausias pasaulio atogrąžų miškų telkinys – tai gyvybiškai svarbi žalioji zona, lėtinanti visuotinio atšilimo tempą. Amazonės miškuose gyvuoja milijonai augalų ir gyvūnijos rūšių.

G-7, kuriam priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, taip pat sutiko paremti vidutinės trukmės miškų atkūrimo planą, rugsėjį ketinamą pristatyti Jungtinėse Tautose.

Apie tai pietvakarių Prancūzijoje vyksiančio G-7 viršūnių susitikimo kuluaruose paskelbė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Čilės vadovas Sebastianas Pinera (Sebastianas Pinjera).

Tačiau Brazilija ir vietos bendruomenės privalės sutikti su miškų atkūrimo planu, pažymėjo lyderiai.

Bjarico kurorte susitikę Didžiojo septyneto lyderiai, be kita ko, aptarė aplinkosaugos problemas, įskaitant Amazonijos regiono miškus niokojančius gaisrus.

E. Macronas pasistengė, kad ši tema taptų vienu iš susitikimo prioritetų ir pagrasino blokuoti didelės apimties naują Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos sutartį, jeigu Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), griežtas klimato kaitos skeptikas, nesiims rimtų žingsnių Amazonės miškams apsaugoti.

„Privalome reaguoti į šiuo metu Amazonijoje degančių miškų šauksmą“, – kalbėjo jis.

Nuo metų pradžios Brazilijoje užfiksuota daugiau kaip 80 tūkst. miškų gaisrų; kiek daugiau nei pusė jų užregistruota Amazonės valstijoje.

Spaudžiant tarptautinei bendruomenei gelbėti klimato stabilumui gyvybiškai svarbias ekosistemas J. Bolsonaro sekmadienį galiausiai pasiuntė du priešgaisrinius lėktuvus „C-130 Hercules“ malšinti liepsnojančių miškų.

Gaisras prasidėjo rugsėjo 10 dieną čionykštėje Picikujos (Pitsiquia) bendruomenėje – pačioje Peru Amazonės miškų širdyje, pranešė Nacionalinis civilinės apsaugos institutas.

Nuo to laiko ugnis sunaikino daugiau nei 19 tūkst. hektarų – triskart už Manhataną didesnį – plotą miškų ir dar 200 hektarų dirbamos žemės Chunino regione, pranešė nelaimės padarinių likvidavimo agentūra.

„Mums vis dar nepavyksta jo (gaisro) suvaldyti“, – sakoma agentūros pranešime.

Ugnis siaučia labai atokiame rajone – Apurimako, Enės ir Mantaro upių slėniuose. Ši vietovė garsėja tankiais miškais ir tropinėmis kultūromis – kava, kakava ir didžiausiais plotais kokainmedžių šalyje.

Valdžios pareigūnai nerimauja, kad gaisras gali sukelti sumaištį vietinių čiabuvių rezervate, kuriame gyvenančios bendruomenės beveik nepalaiko ryšių su išoriniu pasauliu, ir persikelti į netoliese esantį Otiši nacionalinį parką.

„Gaisro epicentras, pavojingiausia jo dalis, pasiekė Ašaninkų rezervatą. Jis juda labai greitai“, – sakė Rio Tambo municipalinio rajono atstovas Jimmy Laura (Džimis Laura).

Šiame rezervate gyvena maždaug 5 tūkst. žmonių ir 10 bendruomenių.

Pasak pareigūnų, prie greito ugnies plitimo labai prisideda ir sausra. Gaisrą sukėlė vietos ūkininkai, kurie paprastai išdeginę mišką jo vietoje augina kultūrinius augalus.

„Deja, šita praktika yra nekontroliuojama“, – sakė Marco Pastoras (Markas Pastoras), nacionalinės parkų tarnybos patarėjas.

Pasak jo, gaisro padarytą žalą ir jo išplitimą įvertinti padeda neseniai Puru paleistas palydovas „PeruSAT-1“.

Organizacijos „Greenpeace“ teigimu, maždaug 40 naujų užtvankų statybos negrįžtamai paveiks tenykščių žmonių gyvenimą ir Amazonės regiono ekosistemą, o to negalima pateisinti net ir ekonomine nauda.

Penkios didžiulės ir 35 mažesnio dydžio užtvankos planuojamos statyti Tapajos upėje ir jos intakuose. Šis projektas itin skatinamas vyriausybės, inžinerijos ir energetikos įmonių. Manoma, kad užtvankų statyba ir hidroelektrinių kūrimas galėtų padėti išvengti recesijos ir elektros trūkumo. Naujausios didelio pajėgumo hidroelektrinės turėtų būti pastatytos iki 2024 m., o užtvankos atvertų kelią ir masinei regiono industrializacijai.

Tačiau „Greenpeace“ abejoja oficialiomis valdžios prognozėmis ir mano, kad tokiems milžiniškiems projektams prireiks kur kas daugiau gamtos išteklių, nei numatyta. Nežiūrint į tai, kad statant užtvankas būtų užlieti šimtai kvadratinių kilometrų nepaliestų miškų, nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad ateityje tai tik paskatintų tolimesnį miškų naikinimą, nekontroliuojamą ekonominę zonos eksploataciją. Visa tai turėtų pražūtingas ekologines pasekmes visam Amazonės baseinui.

Naujausioje organizacijos „Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad yra kitų kur kas mažiau žalingų būdų energijai pasigaminti. Aplinkosaugininkai abejoja, ar hidroelektrinių energija yra užtektinai patikimas ir efektyvus pasirinkimas kainos prasme, mat energijos išgavimas remiasi vien užtvankomis. Organizacija atkreipia dėmesį, kad užtvankų statyba paveiktų ne tik Amazonės regiono ekosistemą, bet ir vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Munduruku genties žmonės, jei būtų pastatyta viena iš užtvankų, prarastų savo žemes. Vietoj vietų, kuriose per šimtmečius gyveno čionykščiai žmonės, atsirastų šešta pagal dydį pasaulyje hidroelektrinė. Jos užtvanka būtų 7,5 km pločio ir, skaičiuojama, dėl jos būti užlieti šimtai kvadratinių kilometrų Amazonės atogrąžų miško. 

Planai statyti šią užtvanką kol kas sustabdyti, nes Brazilijos aplinkosaugos agentūra kol kas statybai neišduoda licencijos. Agentūra taip pat išreiškė abejonių dėl galimo neigiamo poveikio čiabuvių bendruomenėms. Munduruku gentis jau ne vienerius metus kovoja su Brazilijos vyriausybe, kad ši oficialiai pripažintų jų gyvenamas žemes. Nevyriausybinės organizacijos padėjo genčiai pažymėti jų žemes, įdiegti saulės baterijas, kad taip būtų gaminama energija. Munduruku atstovai teigia, kad ši kova yra ne tik tarp jų genties ir valdžios, bet tarp Brazilijos valdžios ir visų žmonių, kuriems svarbi žemės gerovė, mat vyriausybės remiamas projektas kėsinasi dar labiau pažeisti vieną svarbiausių miškų planetoje.

O vyriausybė remia šį ambicingą, tačiau ir aplinkai žalingą projektą, nes taip didžiulė Amazonės baseinui priklausanti Tapajos upė taptų svarbia industrine vieta, iš kurios regione užauginti produktai, ypač sojų pupelės, galėtų būti laivais plukdomi tiesiai į Atlanto vandenyną, kad pasiektų Europą ir JAV. Munduruku ir dar trys regiono gentys kaltina ir taip į korupciją įklimpusią vyriausybę pasidavus verslo atstovų spaudimui.

Organizacija „Greenpeace“ ragina statybos kompanijas atsisakyti statyti užtvankas, tačiau tiek Brazilijos, tiek JAV, Europos ar Kinijos kompanijos jau dabar yra parengusios projektus užtvankų statybai. Aplinkosaugininkai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad Brazilijos ekonominis vystymasis remiasi į ekologinę Amazonės baseino gerovę. Dėl numatytų užtvankų statybos būtų užlietas didesnis plotas už Londono, Paryžiaus ir Amsterdamo bendrai sudaromą plotą, o tai sukeltų grėsmę kai kurių gyvūnų rūšių išlikimui.

Popiežius Pranciškus antradienį paragino plėtoti dialogą, kalbėdamas beveik milijonui tikinčiųjų, susirinkusių į jo aukojamas mišias po atviru dangumi Ekvadoro sostinėje, taip pat kvietė dėti didesnės pastangas Amazonės baseino regiono gamtai išsaugoti.

Popiežius kreipėsi į maždaug 900 tūkst. tikinčiųjų, nepabūgusių šaltų lietingų orų, kad išgirstų Šventojo Tėvo homiliją 200-ųjų metinių parke Kite – mieste, kurį neseniai drebino masiniai protestai prieš vyriausybę.

Argentinoje gimę pontifikas kalbėjo apie „mūsų revoliuciją“ ir būtinybę skleisti katalikų tikėjimą.

„Didžiuliai įvairovės turtai ... tolina mus nuo pagundos, kurią kelia pasiūlymai, artimesni diktatūroms, ideologijoms arba sektantizmui“, – pabrėžė Pranciškus, kuris yra pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius.

„Kovokite dėl įsitraukimo visais lygmenimis“, – ragino jis, taip pat pasisakydamas už „dialogą“ trečiąją savo kelionės po Pietų Ameriką dieną. Per šią kelionę popiežius dar aplankys Boliviją ir Paragvajų.

Per vėliau surengtą susitikimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant vietos indėnų grupes, nusistačiusius prieš naftos gavybą jų genčių žemėse, pontifikas pabrėžė, kad Amazonės regionas atlieka itin svarbų vaidmenį „pasaulio ekosistemoje“ ir kad jo „milžiniškai (biologinei) įvairovei“ reikalingas ypatingas dėmesys.

„Ekvadoras, kartu su kitomis Amazonės krašto šalimis, turi galimybę praktikuoti integruojančios ekologijos mokymus“, – sakė jis.

Pranciškus, primindamas praeitą mėnesį paskelbtą savo encikliką, kurioje ragino skubiai imtis veiksmų, galinčių sulėtinti pasaulio klimato pokyčius, antradienį ragino rūpintis, kad Žemė taptų geresnė vieta ateities kartoms.

„Viena aišku – nebegalime nusigręžti nuo savo tikrovės, nuo mūsų brolių, nuo motinos Žemės“, – sakė jis per susitikimą su studentais ir dėstytojais Kito šiauriniame rajone.

Aplinkosaugos iššūkiai tapo opia tema jau aštuonerius metus dirbančiai prezidento Rafaelio Correos (Rafaelio Korėjos) administracijai, tęsiantis vietos indėnų protestams dėl jų žemių niokojimo, plėtojant kasybą ir naftos gavybą.

Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė atsidūrė dar sunkesnėje padėtyje dėl protestų prieš R.Correos socialistinę politiką, pykdančią verslo lyderius, turtinguosius bei viduriniąją klasę, kurie nori, kad šalies vadovas atsistatydintų.

R.Correa, kuris yra didelis dabartinio popiežiaus gerbėjas, surengė privatų susitikimą su Pranciškumi pirmadienio vakarą. Pontifikas vėliau sakė, kad palaimins Ekvadorą, kad jo vidiniai nesutarimai galėtų būti išspręsti.

Per antradienį aukotas mišias Katalikų Bažnyčios vadovas priminė prieš 200 metų Pietų Amerikoje kilusius nepriklausomybės nuo Ispanijos judėjimus.

„Tam šauksmui už laisvę ... nestigo pasišventimo ir jėgos, bet istorija mums byloja, kad jis buvo įtikinamas tik tuomet, kai asmeniškumas, vienvaldystės troškimas buvo atidedamas į šalį“, – pabrėžė Pranciškus.

Jis konkrečiai neminėjo jokios šalies arba vyriausybės regione, žinomame dėl savo ankstesnių dešiniosios pakraipos diktatūrų ir prieštaringai vertinamų kairiųjų pažiūrų lyderių, atėjusių į valdžią pastaraisiais metais.

Tačiau kai kurie tikintieji popiežiaus žodžiuose įžvelgė paslėptą žinią tiek Ekvadoro opozicijai, tiek R.Correai, kuris dalyvavo mišiose.

„Jis netiesiogiai pasakė prezidentui atsižvelgti, kad esama žmonių, kurie turi kitokių idėjų negu jis“, – sakė 22 metų studentas Felipe Lascano (Felipė Laskanas).

Anksčiau popiežius aukojo dideles mišias po atviru dangumi pajūrio mieste Gvajkilyje, kuriose dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių. Tąsyk savo homilijoje Pranciškus sutelkė dėmesį į šeimą – visuomenės kertinį akmenį.

Pontifikas viešnagę Ekvadore baigs trečiadienį, kai aplankys Kičės šventovę netoli Kito, kur, kaip tikima, yra apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, o vėliau išvyks į Boliviją.

Penktadienį Pranciškus išvyks į Paragvajų, kurio policija sakė drausianti naudoti plakatus, susijusius su kontroversiškomis temomis, tokiomis kaip abortai arba vienalytės santuokos.

Jaunas amerikiečių gamtininkas, filmų kūrėjas ir nuotykių Amazonijoje ieškotojas ketvirtadienį sukėlė sujudimą internete pareiškęs, kad televizijos šou labui leidosi praryjamas didžiulės gyvatės.

„Aš esu Paulas Rosolie (Polas Rosolis) ir tuoj pat tapsiu pirmuoju žmogumi, kurį gyvą praris anakonda“, – sako jis 30 sekundžių klipe „Twitter“, reklamuodamas naują šou „Eaten Alive“, kurį gruodžio 7 dieną turi parodyti „Discovery Channel“.

Ilgesniame anose, kurį kanalas paskelbė „YouTube“, matyti P.Rosolie, besivelkantis „specialiai pasiūtą, nuo gyvačių apsaugantį kostiumą“, kad galėtų patekti į baisingosios gyvatės pilvą – galva į priekį.

„Kol kas tai anonsas ir reklaminis filmukas“, – ketvirtadienį sakė „Discovery Channel“ atstovas. Jis pridūrė, kad greitai bus paskelbtos tolesnės detalės apie tą šou, kurį kanalas parodys visame pasaulyje.

Savo „Twitter“ paskyroje P.Rosolie sekėjams sakė: „Jei pažįstat mane – aš niekada nekenkčiau gyvam padarui. Bet jūs turit pamatyti #EatenAlive“.
Socialinė žiniasklaida ir bulvariniai tinklalapiai pasigavo šią istoriją, bet gyvūnų teisių gynimo organizacija PETA, baimindamasi dėl gyvatės gerovės, pareikalavo „Discovery“ atšaukti šou.

„Kad ir ką šis filmų kūrėjas suplanavo, už viską galiausiai turbūt sumokės gyvatė, kaip gyvūnams paprastai tenka daryti, kai jie yra naudojami pramogai“, – sakė PETA.

Anakondos, gyvenančios Pietų Amerikos atogrąžose, yra vienos didžiausių gyvačių pasaulyje. „Eaten Alive“ anonse matomai gyvatei pakelti reikėjo mažiausiai septynių vyrų.

Anksčiau šiais metais P.Rosolie, kuris savo laiką paskirsto Niujorkui, Indijai ir Peru, išleido knygą apie savo nuotykius „Dievo Motina: nepaprasta kelionė į nepažymėtus Vakarų Amazonijos intakus“ (Mother of God: An Extraordinary Journey into the Uncharted Tributaries of the Western Amazon).

2013 metais jis laimėjo Jungtinių Tautų Miškų forumo trumpo filmo apdovanojimą už dokumentinę juostą „An Unseen World“, sakoma biografijoje leidyklos „Harper Collins“ interneto svetainėje.

Tačiau PETA jį pavadino „pseudoekspertu“.

„Privertus šią gyvatę naudoti energiją ryjant šį kvailį, o tada galbūt atryti jį, vargšas gyvūnas liktų išsekęs ir netekęs energijos, kurios jam reikia“, – sakė viena organizacijos teisininkų Delcianna Winders (Delsiana Vinders).