Anot tarybos, baudų nesumokėjo ir nepateikė finansinių garantijų agentūros „Augida“, „Hausa“, „Juda NT“, „Laurus Real Estate“, „Namelita“, NT paslaugų centras, „Oberstata“, „Proreal Invest“, „Rebesta“, „Renatos namai“, „Rezidentas“.

Dar vienai baudos nesumokėjusiai pažeidėjai institucija pateikė finansinį reikalavimą bankroto byloje.

Pernai gruodžio pabaigoje taryba paskelbė, kad Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija ir jos 39 narės susitarė nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių ir taip apribojo tarpusavio konkurenciją. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso buvo skirta 969 tūkst. eurų baudų.

Kovo 29 dieną baigėsi trijų mėnesių terminas, per kurį pažeidėjos turėjo į valstybės biudžetą sumokėti baudas už konkurenciją ribojantį susitarimą, nepaisant to, ar nutarimą apskundė teismui. Per šį terminą asociacija ir 21 įmonė baudas sumokėjo.

Naujausiais Registrų centro duomenimis, e. varžytynių portale per 2018 metus buvo paskelbta beveik 9,7 tūkst. varžytynių ir beveik 2,3 tūkst. aukcionų, įvyko kiek daugiau nei 2,2 tūkst. varžytynių ir aukcionų.

Daugiausia turto – iš viso už beveik 29,4 mln. eurų – praėjusiais metais rinkoje realizuota antstolių skelbtose varžytynėse, o didžiausią turto dalį, kaip įprasta, sudarė nekilnojamasis turtas.

Tarp stambiausių šių aukcionų dalyvių laimikių atsidūrė už 880 tūkst. eurų parduotas žemės sklypas ir gyvenamieji namai Vilniaus Lvovo gatvėje, kiek mažesnė 515 tūkst. eurų suma sumokėta už Klaipėdos Artojo gatvėje esančius sandėlius.

Bankroto administratorių varžytynėse pernai realizuota turto už 12,5 mln. eurų. Daugiau kaip trečdalis šios sumos – 4,5 mln. eurų – gauta sostinės Ukmergės gatvėje pardavus administracinį pastatą, garažą ir kitus statinius. Antroje vietoje vėl atsidūrė uostamiestis, kur 730 tūkst. eurų sumokėta už pastatų kompleksą Kooperacijos gatvėje su administraciniu pastatu, verpimo cechu, mechaninėmis dirbtuvėmis, valgykla, sandėliais ir kitais statiniais. Nemažas sandoris sudarytas ir Mažeikiuose, kur gamybinių pastatų kompleksas parduotas už beveik 640 tūkst. eurų.

Praėjusiais metais pastebimai išaugo aukcionus skelbusių savivaldybių ir jų skelbiamų aukcionų skaičius, kuriuose parduoto turto vertė siekė 10,1 mln. eurų. Per 2018 m. turtą aukcionuose bandė parduoti 33 savivaldybės, o užpernai tokių buvo vos 8.

Didžiausi sandoriai fiksuoti Vilniaus ir Kauno savivaldybių organizuotuose aukcionuose. Pavyzdžiui, Kaune, Rotušės aikštėje, už pradinę 272,1 tūkst. eurų kainą siūlytos administracinės patalpos ir dalis palėpės buvo nupirktos už 662 tūkst. eurų. Sostinės L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje esančios administracinės patalpos su kavine įsigytos už 505 tūkst. eurų.

Be to, pernai aukcione už beveik 2,2 mln. eurų sumą buvo parduotas Vilniaus savivaldybei priklausęs administracinis pastatas ir kiti statiniai, esantys Vinco Kudirkos gatvėje.

Turto bankas praėjusiais metais aukcionuose turto pardavė už 6,3 mln. eurų. Bene įdomiausias sandoris įvyko už beveik 74 tūkst. eurų pardavus prieš beveik keturis dešimtmečius Ukrainoje gamintą transportinį lėktuvą AN-26B.

Varžytynių ir aukcionų internete paslauga pradėta teikti 2013 metais. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko daugiau kaip 11 tūkst. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už daugiau kaip 326,4 mln. eurų.

Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, jis šiemet yra 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negalėdavo patenkinti minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpdavo į skolas, teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Panaši situacija buvo ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (728 eurus atskaičius mokesčius) išskaitomi 437 eurai, o skolininkui lieka tik 291 euras.

Teisingumo ministerija pranešė, kad nuo gruodžio pradžios įsigaliosiančiose pataisose numatoma, jog skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. algos. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,70 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – apie 436 eurus.

Be to, nuo kitų metų sausio 1 dienos didėjant minimaliai mėnesinei algai ir įsigaliojus mokesčių reformai, minimali alga sieks 379–395 eurus (priklausomai nuo to, ar asmuo kaups pensiją 2 pakopoje), skolininkui liekanti dalis dar padidės.

„Naujosios pataisos dėl priverstinio skolų išieškojimo leis į skolas įklimpusiems asmenims gyventi oriau ir neįklimpti į naujas skolas,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šios įstatymo nuostatos negalios išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte.

Dainų atlikėjas ir renginių vedėjas J. Liesis į teismų maratoną stojo dėl principinių dalykų ir nuginčijo antstolės veiksmus.

Vyras 2003 m. vasarą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą gavo 50 litų (14,48 Eur) baudą. Tačiau tik 2017-ųjų vėlyvą rudenį antstolė priėmė patvarkymą nuskaityti nuo atlikėjo sąskaitos 82,50 Eur sumą, esą kaip honorarą už atliktus veiksmus procesinėje byloje.

Su tuo J. Liesis nesutiko ir tikino, jog nepelnytai yra prašomas susimokėti.

Vyras aiškino baudą sumokėjęs dar 2003 m., tiesa, pripažino, jog nebuvo to padaręs laiku.

Kadangi atlikėjas praleido 15 dienų laikotarpį, per kurį turėjo sumokėti baudą, policija baudos išieškojimo procesą perdavė antstoliams.

Iš pradžių išieškojimu užsiėmė viena uostamiesčio antstolė, tačiau jai baigus veiklą kolegės darbus perėmė kita antstolė, kuri ėmėsi veiksmų, kad būtų užbaigtos net ir itin senos išieškojimų bylos.

Antstolė argumentavo aiškindama, kad J. Liesis baudą sumokėjo tik gavęs antstolių pranešimą, tad nėra teisus teigdamas, jog esą laiku atsiskaitė su valstybe.

Tačiau J.Liesis teisme ginčijo išieškojimo teisėtumą, teigdamas, jog šiam procesui yra suėjusi senatis.

Civilinio proceso kodeksas (CPK) nurodo, jog vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip 10 metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

CPK taip pat nurodyta, jog, nustačius, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki 300 eurų baudą.

Klaipėdos apygardos teismas tokių kraštutinių priemonių nesiėmė, tačiau nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Teismas panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir antstolę įpareigojo į pareiškėjo J. Liesio sąskaitą grąžinti 82,5 Eur sumą.

Bendrovės, Konkurencijos tarybos pripažintos pažeidusios Konkurencijos įstatymą, turi per tris mėnesius sumokėti paskirtas baudas į valstybės biudžetą, vėliau skaičiuojamos palūkanos. Tačiau kai kurios įmonės nevykdo šios Konkurencijos įstatyme numatytos prievolės net ir pasibaigus teismų procesams, todėl institucija nedelsdama kreipiasi į antstolius. Tokiu atveju, be baudos ir palūkanų, bendrovė taip pat turi padengti ir antstolio patirtas vykdymo išlaidas.

Konkurencijos taryba per pirmus septynis šių metų mėnesius dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo į antstolius kreipėsi keturis kartus. Išieškomų sumų dydis – nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt milijonų eurų. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje antstolis į valstybės biudžetą išieškojo 2 100 Eur baudą, skirtą bendrovei „Ledevila“, kuriai taip pat teko padengti beveik 400 Eur antstolio vykdymo išlaidų. Pastaroji įmonė buvo nubausta už viešuosiuose pirkimuose statybos ir įrengimo darbams pirkti sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą. Kitai kartelį sudariusiai įmonei „Vortex Capital“ skirta 12 600 Eur bauda. Kadangi ši bendrovė Konkurencijos tarybos sprendimą apskundė teismui, jai priverstinis baudos išieškojimas sustabdytas.

„Pažeidėjų pareigą sumokėti paskirtas baudas per Konkurencijos įstatyme numatytus terminus vertiname principingai. Praėjus šiems terminams, nedelsdami kreipiamės į antstolius nepriklausomai nuo paskirtos sankcijos dydžio“, – sakė Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.

Konkurencijos taryba primena, kad ji inicijuoja vykdomąsias bylas, o priverstinį baudų ir palūkanų išieškojimą vykdo antstoliai. Institucijos praktika rodo, kad baudų išieškojimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

2016 m. pažeidėjai į valstybės biudžetą iš viso sumokėjo 18,7 mln. Eur baudų, iki šių metų rugpjūčio 1 d. – 4,5 mln. Eur.

Antstolė Asta Stanišauskaitė sako, kad toks atsainus elgesys žmonėms nuostolingas. Ji pataria su antstolio siunčiamais laiškais elgtis taip pat rūpestingai kaip su pinigais: juk pinigų neišmetame, norėdami sutaupyti.

Antstolio siunčiama informacija skolininkui padeda įvykdyti prievolę palankiausiu būdu, apsaugant savo teises ir interesus. Todėl vertėtų šiuos laiškus labai atidžiai perskaityti, o kilus klausimų – susisiekti su antstolio kontora. Radus pranešimą apie registruotą laišką iš antstolio kontoros, taip pat geriau nedelsiant jį atsiimti pašto skyriuje arba kreiptis į antstolio kontorą.

Pavyzdžiui, antstolio siunčiamas raginimas suteikia galimybę atsiskaityti geruoju ir išvengti ne tik priverstinių teisinių procedūrų, bet ir didesnių skolos išieškojimo išlaidų. Atsiskaičius per raginime nustatytą terminą, nereikia mokėti atlygio antstoliui. Priverstinis procesas pradedamas tik tada, kai skolininkas nesumoka skolos ar baudos per įstatymų nustatytus terminus ir nepasinaudoja galimybėmis jų mokėjimą atidėti ar išdėstyti.

Bendradarbiauti su antstoliu naudinga ir priverstiniam procesui jau vykstant. Tai apsaugo nuo darbo užmokesčio, pašalpos apribojimo ar panašių netikėtumų. Antstoliui gavus informaciją apie gaunamų lėšų kilmę, nustatoma tam tikra piniginių lėšų suma, kurią skolingas žmogus gali laisvai naudoti būtiniausioms reikmėms.

Netgi tuo atveju, kai dengiant skolą tenka realizuoti asmens turtą, skolininkas turi galimybę pasirūpinti naudingesnėmis sąlygomis, iki varžytynių pasiūlydamas antstoliui savo pirkėją. Taip išvengiama varžytinių, atsiranda galimybė turtą parduoti su atpirkimo teise arba tartis dėl parduoto turto nuomos.

Neringos savivaldybė laimėjo tris mėnesius, kad rastų sprendimą, kaip sumokėti teismo priteistą milijoninę sumą nugriauto Juodkrantės žuvų restorano savininkams. Tačiau išieškojimo procedūrą pradėję antstoliai atsitraukia tik laikinai.

Savivaldybėje – šaltas dušas

Prieš dvi dienas Neringos savivaldybėje apsireiškę antstoliai pranešė, kad liepos 10-ąją ketina areštuoti savivaldybės sąskaitas ir nurašyti visas turimas lėšas. Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nugriauto restorano "Sorento" byloje.

Verslininkai pareikalavo priteisti patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad 1,115 mln. eurų žalą privalės solidariai atlyginti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su Neringos savivaldybe.

Ši nutartis yra neskundžiama ir galutinė.

Atsakomybės šioje žalos atlyginimo byloje savivaldybė esą negalėjo kratytis. Ieškovai ieškinyje tiksliai nurodė atsakovus – Neringos savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Personalinės atsakomybės nėra?

Tačiau ir šiuo atveju kaltos liks tik institucijos, vėl nekalbama apie personalinę valdininkų atsakomybę. Veikiausiai nuostolių atlyginimo dėl padarytų klaidingų sprendimų konkretiems fiziniams asmenims atlyginti ir šį kartą nereikės.

"Tam nėra juridinio pagrindo, – tas statinys nelegaliu tapo tik 2005 m. po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes iki tol valstybės tarnautojai, pasirašinėdami statybų leidimų dokumentus, šventai tikėjo, kad jie viską daro teisėtai. Ir iki tol visi išduoti statybos leidimai Kuršių nerijoje buvo teisėti", – pabrėžė Neringos meras Darius Jasaitis.

O esą 1994 m. Vyriausybės nutarimas dėl Kuršių nerijos generalinio plano neturėjo jokio juridinio pagrindo, nes jis niekada nebuvo skelbtas "Valstybės žiniose". Joks Vyriausybės nutarimas ar įstatymas neįsigalioja, kol nėra paskelbtas šiame valstybės leidinyje.

"Tas generalinis planas tapo žinomas tik po viešų skandalų žiniasklaidoje. Saugomų teritorijų tarnyba turėjo informuoti Vyriausybę, kad yra tokia problema, ir jau tada ieškoti sprendimo būdų, o ne susikviesti spaudą ir pateikti visuomenei, kad tie pastatai, remiantis generaliniu planu, yra nelegalūs. Manau, kad kalti tie pareigūnai, kurie nemąstė blaiviai, koks bus finalas. O finalą mes matome", – dėstė D.Jasaitis.

Laimėjo tik laiko

Vakar paaiškėjo, jog Neringos savivaldybė laimėjo tris mėnesius, kad rastų sprendimą, kaip grąžinti teismo priteistą milijoninę sumą nugriauto Juodkrantės žuvų restorano savininkams.

"Labai gerai, kad teisinė sistema yra paini ir sudėtinga. Ieškovai atliko procedūrinių pažeidimų dėl savo pinigų atgavimo pagal teismo sprendimą. Jie neišnaudojo kitų galimybių iki kreipimosi į antstolius. Antstoliai pranešė, kad jau šiandien nutraukia žalos išieškojimo procedūrą", – tvirtino D.Jasaitis.

Neringos savivaldybė laimėjo lygiai tris mėnesius. Esą tai labai gerai, nes kurorto valdžia ir administracija galės toliau vykdyti visas funkcijas sezono metu.

 Meras viliasi, kad per tą laiką pabendraus su Vyriausybe ir aptars, kaip padengti visą skolą ieškovams dėl nugriauto restorano.

Šalia Lėbartų kapinių iš nelegaliai ten stovinčių garažų paminklais prekiaujančių verslininkų nesutramdo nei statybų inspektoriai, nei teismai. Jie prekeivių iš ten iškrapštyti nepajėgia jau trejus metus.

Nevykdo teismų sprendimo

Lėbartų kapinėse netoli administracinio pastato nuo 1996 m. stovi du garažai-parduotuvės, ant kurių yra iškabos – "Paminklai". Šie statiniai čia stovi nelegaliai.

Tačiau verslininkai jaučiasi teisūs ir mano, kad kiekvienas bandymas juos iškrapštyti iš nelegaliai užimamos vietos yra kažkieno pikta valia ir sąmokslas.

Statytojui A.B. dar 2010 m. gegužės 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas dėl garažo Lėbartų kaime ir reikalavimas savo lėšomis likviduoti padarinius. Šio reikalavimo statytojas neįvykdė. Inspekcija dėl to kreipėsi į teismą.

Teismas įpareigojo verslininką per du mėnesius savo lėšomis pašalinti metalinį garažą, panaikinti išbetonuotus laiptus ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas taip ir liko neįvykdytas.

Neįveikiamas ir kolega

Kitas greta stovintis garažas taip pat nelegalus. Statytojui A.L. daugiau nei prieš trejus su puse metų surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai pastatyto gelžbetoninio monolitinio statinio Lėbartų kaime ir reikalavimas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Ir šis statytojas reikalavimo neįvykdė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija kreipėsi dėl to į teismą. Tačiau verslininkas nevykdė ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo įpareigojimo.

Paskutinį kartą inspekcija teismo sprendimo vykdymą tikrino šių metų spalio 31 d. ir nustatė, kad reikalai nepajudėjo iš vietos. Todėl kreipėsi į antstolius.

Nenugriovė nė vieno statinio

Antstoliai, iš inspekcijos gavę vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus, buvo įpareigoti toliau organizuoti savavališkai pastatytų statinių griovimą. Tačiau ir jie su garažų-parduotuvių savininkais bendrą kalbą bando rasti teisme.

"Teismas savininkus buvo įpareigojęs arba susitvarkyti įteisinimo dokumentus, arba nugriauti tam tikrus statinius. Tačiau neįvykdyta nei viena, nei kita. Šiandien bylinėjamės. Prašome, kad teismas leistų sankcionuoti nugriovimą. Kol kas galutinio sprendimo nėra", – tvirtino antstolis Jonas Petrikas.

Pasak antstolio, nugriovimas nėra pagrindinė siekiamybė, bet esą šiuo atveju įstatymas kito dalyko ir nenumato. J.Petriko teigimu, jis turi dar ne vieną analogišką atvejį, bet visi jie kol kas teismuose ir kol kas nė vienas nelegalus statinys Klaipėdoje nebuvo nugriautas.

Po 15 metų gyvenimo Klaipėdoje restauratorių iš Jekaterinburgo Vladimirą Špilčiaką užgriuvo sunkūs išbandymai. Vyrą antstoliai vakar teismo sprendimu už skolas iškeldino iš savivaldybės buto į gatvę.

Uošvis – tremtinys

Vladimiras į Lietuvą atkeliavo su savo žmona, lietuvio tremtinio dukra. Jo uošvis Zigmas Kilbauskas pokariu, dar būdamas 18 metų, apsigyveno Klaipėdoje ir įsidarbino jūrininku viename laive. 1947-aisiais sovietų valdžia jį nuteisė 25 metų kalėjimo ir tremties bausme už mėginimą kateriu pasprukti į Kanadą.
Tremtyje Kazachstane Z.Kilbauskas vedė, susilaukė dviejų dukrų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis su antrąja žmona bei jo dukros Irina ir Liudmila su šeimomis atvyko gyventi į Klaipėdą.

Z.Kilbausko dukra Irina su vyru V.Špilčiaku ir sūnumi apsigyveno tremtiniams savivaldybės suteiktame trijų kambarių bute Liubeko gatvėje.

Buto privatizuoti nesugebėjo

Lygiai prieš 15 metų dienraštyje "Klaipėda" buvo išspausdintas straipsnis apie dvi tremtinio Z.Kilbausko dukras, kurios grįžo į istorinę tėvynę, mokosi lietuvių kalbos ir bando prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Tačiau adaptuotis sekėsi sunkiai, gyvenimas nesusiklostė. Irina su Vladimiru išsiskyrė 2005 m., ji su sūnumi išvyko į Angliją, vyras pasiliko gyventi bute, kuris nežinia kodėl nebuvo privatizuotas ir liko savivaldybės nuosavybe.

Vladimiro bėdos prasidėjo tada, kai drastiškai išaugo savivaldybės būsto mokestis.

Nuomininkas be vietos

Dar prieš keletą metų šio trijų kambarių buto nuoma buvo 94 litai per mėnesį, šiandien ji siekia 433 litus. Vladimiras teigė negavęs naujos savivaldybės sutarties ir paaiškinimo, kokiu pagrindu yra pakelta nuoma.

Penkiasdešimtmetis V.Špilčiakas teigia mokėjęs tik tuos 94 litus už nuomą ir nesutiko mokėti išaugusios sumos. Dėl to nesumokėto skirtumo ir susidarė nemaža suma. Ją savivaldybė traktavo kaip skolą, dėl kurios iškilo grėsmė, kad vyrą iškeldins.

"Esu šioks toks meistras, gaminu skulptūrėles iš kaulo, medžio, jas parduodu, taip ir verčiuosi. Ką darysiu dabar? Turbūt teks šokti per balkoną. Nebežinau, kaip gyventi", – guodėsi

Vladimiras, kai vakar rytą į namus, kuriuose jis gyvena, užgriuvo antstoliai ir policija.

Vladimiras kilęs iš Karagandos. Su buvusia žmona, tremtinio dukra Irina, prieš atvykdami į Lietuvą, gyveno Jekaterinburge. V.Špilčiakas ten dirbo restauracinėje gamykloje.

"Mums atsiuntė tada dokumentus, kad galime kaip tremtiniai grįžti į Lietuvą. Atvažiavome, tiesa, su žmona išsiskyriau ir dabar aš tapau kažkokiu nuomininku be vietos", – stebėjosi V.Špilčiakas.

Įsiskolino 10 tūkst. litų

Vyras nemokėjo pakilusio nuomos mokesčio, todėl vien už nuomą susikaupė 7 tūkst. 55 litų skola. "Klaipėdos energijai" nesumokėta 2,3 tūkst. litų, už atliekų išvežimą įsiskolinta 554 litus.

Bendra skola siekia beveik 10 tūkst. litų.

"Iš savivaldybės buto jį nutarta iškeldinti už skolas. Jos susikaupė ne per vienerius metus, kai savininkui, tai yra savivaldybei, V.Špilčiakas nemokėjo už patalpų nuomą", – pabrėžė P.Maskeliūnienė.

2012 metais keitėsi savivaldybės butų nuomos įkainiai. Teigiama, kad visi nuomininkai, kurie turėjo neterminuotas sutartis, buvo įspėti. Nuomos mokestis padidėjo gan žymiai.

Gaunantieji mažas pajamas galėjo kreiptis į savivaldybę, deklaruoti turtą ir tokiu atveju buvo galimybė sumažinti nuomos koeficientą. Vladimiras esą to nepadarė. Nors delspinigiai už nuomos įsiskolinimus nėra skaičiuojami.

Negailestingos procedūros

Šią savaitę Klaipėdoje gyventojai buvo iškeldinti iš trijų socialinių būstų.

Ketvirtadienio rytą Vladimirą irgi užgriuvo antstoliai, policija, kiti asmenys. Tikslas – išmesti žmogų iš savivaldybės buto.

"Buvo raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir per mėnesį išsikraustyti, jis to nepadarė. Laukėme dar kurį laiką, nes vyko teisminiai dalykai. Teismas iškeldinimo nesustabdė. Jam išsiuntėme pranešimą, kad spalio 24 d. bus vykdomas iškeldinimas, ir mes tai darome", – teigė antstolis Jonas Petrikas.

Esą žmogus turi palikti šitą butą. Kiek laiko bus leista jame pasilikti daiktus, atskirai teks derėtis su savivaldybės atstovais. Tačiau jau vakar Vladimiras privalėjo išeiti iš šio buto, kuriame gyveno 15 metų ir kuriame lig šiol yra deklaravusi gyvenamąją vietą jo buvusi žmona Irina bei sūnus Romanas.

Dar nepasibaigus iškeldinimo procedūroms, atvykę darbininkai pradėjo keisti buto duris. Vladimiras suvokė, kad jis turi išeiti.

Tyliai, be jokių audringų emocijų, jis pasiėmė mažą aptrintą lagaminėlį su įrankiais, brangiausią turtą, ir nunešė pasaugoti pas kaimyną.

Kur reikės dėti visą kitą užgyventą turtą, V. Špilčiakas teigė nežinantis, jis nežinojo ir kur jam reikės nakvoti išmestam į gatvę mieste, kuris taip ir netapo jo namais.

Bute, iš kurio iškeldintas Vladimiras, ketinama apgyvendinti kitą buvusių tremtinių šeimą.

Nuo 1998 m. Klaipėdoje politiniams kaliniams ir tremtiniams yra nupirkta beveik 150 butų, kuriuos vėliau leista privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.