Daugelis anties ir kalakuto kepimo laiką skaičiuoja pagal kilogramus (1 kg – maždaug viena valanda), tačiau jis priklauso nuo orkaitės temperatūros. Be to, reikia atsižvelgti į naudojamą marinatą. Jei mėgstate saldžiarūgštį, kepimo temperatūra turėtų būti mažesnė, o kepimo laikas – ilgesnis, nes saldesnis marinatas karamelizuojasi ir anties odelė pradeda greičiau skrusti. Iškepti 2,5 kg antį 175–180 °C temperatūroje užtenka 75–90 minučių. Galima išbandyti ir lėtą kepimo būdą, kai paukštis 90–95 °C temperatūroje kepa maždaug 5–6 valandas, o paskui trumpam aukštoje temperatūroje tik apskrudinama odelė.

Antį galima kepti tiek kepimo rankovėje, tiek apdengtą folija ar periodiškai aplaistant nubėgusiais riebalais, bet svarbiausia – neperkepti.

Prieš marinuojant antį, vertėtų ją subadyti ar padaryti nedidelių įpjovų, nes jos odelė storesnė nei kitų naminių paukščių. Prieskoniai marinatui priklauso nuo mėgstamų skonių ir naudojamo įdaro: jei antį įdarysite džiovintais vaisiais, geriausiai tiks saldžiarūgštis marinatas, o jei prikimšite ryžių su daržovėmis, derės druska, pipirai, česnakai ir rozmarinai.

Anties įdaras gali būti įvairūs švieži vaisiai (obuoliai, kriaušės, apelsinai), šviežios ar raugintos daržovės, kurios gali būti derinamos su ryžių ar grikių kruopomis. Tinka ir džiovinti vaisiai (slyvos, kriaušės, abrikosai).

Garnyrą galima rinktis: pradedant nuo keptų ar virtų bulvių iki šviežių, garintų, raugintų ar grilyje keptų daržovių. Jei išsikepėte kelias antis ir po švenčių dar liko nesuvalgytų, gabaliukus galite panaudoti sumuštiniams, lavašui ar net troškiniui.

Nors paukštiena dėl didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio yra laikoma sveikatai palankia mėsos rūšimi, sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad antiena ir žąsiena – gerokai riebesnės už kitus naminius paukščius, tad jas ruošti derėtų be papildomų riebalų ir skanauti saikingai.

„Per šventes dažniausiai renkamės paukštieną kepti orkaitėje, ją pagardiname įvairiais prieskoniais ar skirtingais marinatais. Tai sveikatai palankus kepimo būdas, jei nenaudojame daugybės riebalų, o pasigamintu patiekalu mėgaujamės saikingai. Prieš kepant antį rekomenduočiau šakute švelniai pabadyti jos krūtinėlę ar kulšeles, kad kepimo metu pertekliniai riebalai greičiau išbėgtų. Valgyti keptą antieną būtų geriausia be odelių“, – pataria E. Gavelienė.

Raugintais kopūstais ir obuoliais įdaryta antis

Marinatui:

100 ml sauso vyno,

100 ml vandens,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

po žiupsnelį druskos, maltų juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos miltelių, mairūno, baziliko, kalendros.

Įdarui:

800 g raugintų kopūstų,

3 svogūnai,

3 rūgštūs obuoliai,

150 ml sauso vyno,

druskos ir prieskonių pagal skonį.

Antį iš vidaus ir išorės įtrinkite marinatu ir mažiausiai 12 valandų palikite marinuotis šaldytuve. Svogūnus ir obuolius supjaustykite kubeliais. Nuvarvinkite raugintų kopūstų sūrymą. Jei reikia, šiek tiek pasmulkinkite. Pirmiausia iki auksinės spalvos ant sviesto ar aliejaus apkepinkite svogūnus, tada sudėkite obuolius ir kopūstus, supilkite vyną ir patroškinkite maždaug 10 minučių. Leiskite įdarui šiek tiek atvėsti. Tada pagardinkite jį mėgstamais prieskoniais ir druska. Prikimškite antį paruoštu įdaru. Galite užsiūti ar sukabinti dantų krapštukais ertmę, kad įdaras neiškristų. Į kepimo formą įpilkite maždaug pusę ar visą stiklinę vandens, kad antis neišsausėtų, ir pridenkite ją folija. Kepkite antį 180–200  °C temperatūroje apie 2 valandas. Po valandos pažiūrėkite, ar neišgaravo skystis, jei jo neliko, vėl truputį įpilkite. Likus 15 minučių iki kepimo pabaigos, nuimkite foliją ir kepkite antį padidinę kaitrą, kol odelė apskrus. Patiekite aplink paukštį išdėlioję įdarą. Prie tokio garnyro tiks mažos apvirtos ir keptuvėje apskrudintos bulvytės.

Išmanus laisvės naudojimas

Jau 22 metus VDU rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Kelerius metus kursai organizuojami Kaune ir Vilniuje, gyvai ir nuotoliniu būdu. Šiemet sausio mėnesį kursai vyks nuotoliniu būdu, juose dalyvaus daugiau nei 70 užsieniečių iš trylikos pasaulio šalių. Per kursus studentai mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, papročiais.

„Užsieniečius norime supažindinti su Lietuvai svarbiomis asmenybėmis, kursų metu norime kalbėti apie Lietuvos istoriją, laisvę, partizanus, valstybės simbolius. Tad Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų atidaryme A. Kaušpėdas skaitė pranešimą „Kam reikalinga laisvė?“, kalbėjo apie savo darbus ir Lietuvą. A. Kaušpėdas – iškili asmenybė, įkvėpusi ir įkvepianti darbams ir minčiai, skatinanti mus kritiškai ir su subtiliu grotesku gyventi laisvoje Lietuvoje“, – sako kursų organizatorė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Kursuose dalyvauja Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir kitų šalių studentai, kuriems svarbi ir aktuali laisvės tema. Paskaitos metu A. Kaušpėdas teigė, kad laisvė yra tarsi galinga stichija, ugnis. Rašytojas kalbėjo apie atsakomybę, laisvės patirtį. Pasak A. Kaušpėdo, mokyklose, šeimose ir universitetuose svarbu ugdyti naudojimosi laisve išmanymą – tobulėti, mokytis, integruotis, bendradarbiauti.

Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu.

„Atsakomybė – tai sąmoningas veikimas, išmanus laisvės naudojimas, tai lyderystė. Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu. Taip yra ir su laisve. Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę – žinoti, kaip grąžinsim laisvės kreditą. Dar daugiau – karti neatsakingo naudojimosi laisve patirtis gali sukelti laisvės baimę. Tada žmogus pradeda nepasitikėti savo laisvu pasirinkimu, ieško autoritetų, kontrolės, vadų – atiduoda savo laisvę į kitų rankas, atsisako lyderystės siekio ir pamažu tampa vergu arba zombiu“, – sako A. Kaušpėdas.

Algirdas Kaušpėdas ir Vilma Leonavičienė. / VDU nuotr.

Studijos nesustojo net ir pandemijos metu

Pandemijos metu pradėti organizuoti Lietuvių kalbos ir kultūros kursai įrodė, jog norint įgyti žinių laiko juosta nesvarbi, net už kelių tūkstančių kilometrų studentai gali užmegzti saitus su Lietuva.

„Džiaugiamės, jog studentų skaičius auga, geografija plečiasi. Šiemet nemažai studentų turime iš tolimųjų pasaulio šalių: Indonezijos, Brazilijos, Argentinos, Japonijos. Aš tokius studentus, kurie neturi jokių sąsajų su mūsų šalimi, vadinu ieškotojais. Po kursų nemažai šių studentų suserga Lietuva, čia sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai – ypatingi“, – teigia V. Leonavičienė.

Kursų istorija liudija, jog nemažai tokių studentų nusprendžia studijuoti Lietuvoje, kiti apsigyvena keleriems metams, įkuria verslą ar net išverčia lietuvių autorių knygas į savo šalies kalbą.

„Pavyzdžiui, mūsų ilgametė kursų dalyvė Aya Kimura išvertė ne vieną lietuvių knygą, neseniai dalyvavo Europos literatūros festivalyje Tokijuje, kur kalbėjo apie lietuvių literatūros vertimą į japonų kalbą. Reikia pasidžiaugti, jog tokioms šalims kaip Japonijai, Indonezijai esame jau pamažu atpažįstami ir galime išvysti lietuviškų ženklų“, – sako kursų vadovė V. Leonavičienė.

„Jei 2016 metų gruodį šviežių ančių parduota net keliais tūkstančiais daugiau nei šviežių viščiukų, tai nuo 2017-ųjų santykis pasikeitė, o pernai šviežių viščiukų parduota net du kartus daugiau nei ančių. Šiais metais tendencijos vėl kitokios: iki gruodžio vidurio ančių paklausa buvo didesnė. Tam didelę įtaką turėjo į parduotuvių lentynas grįžusios šviežios antys su kaklu, vien jų pirmosiomis gruodžio savaitėmis buvo nupirkta daugiau nei 20 tūkstančių vienetų“, – „Maximos“ pirkėjų įpročius aptaria prekybos tinklo komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Ji priduria, kad pirkėjai ypač vertina vietinių gamintojų produkciją ir tiek viščiukus, tiek antį pirmiausia renkasi šviežią, o ne šaldytą – šviežių paukščių kasmet parduodama nuo kelių iki keliolikos kartų daugiau nei šaldytų. Beje, tais atvejais, kai perkama šaldyta paukštiena, pirmenybė teikiama antims, o populiariausios – šaldytos lietuviškos ir vokiškos antys. Pastarųjų pardavimai pernai augo labiausiai, apie du kartus.

Pasak „Maximos“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, pagrindinio Kalėdų patiekalo pasirinkimą lemia įvairūs faktoriai, pradedant skoniu ir žmonių pageidavimais, baigiant svečių skaičiumi.

„Ančiukas tradiciškai sveria apie 2–3 kg, jo užtenka maždaug 4–6 asmenims, tuo metu vištų pasirinkimas platesnis – nuo 1,5 kg viščiukų iki 3–4 kg kaimiškų vištų. Tais atvejais, kai susirenka itin gausi artimųjų ir draugų kompanija, pasirinkimai keli – vienu metu kepti kelis paukščius, arba išsirinkti vieną itin didelį. Pavyzdžiui, kalakutą: jie sveria mažiausiai 4–5 kilogramus, o kartais ir visus 10 kilogramų, taigi tokiu galima pamaitinti ir keliolika svečių“, – skaičiuoja A. Poleninas.

Anot jo, tiek ančiai, tiek vištai paruošti ypatingų žinių ir gebėjimų nereikia, o ir su prieskoniais persistengti neverta – paukštieną užtenka pagardinti druska, pipirais, čiobreliais, česnaku, kmynais, tinka ir citrina, rozmarinai. Jei norite sultingesnės mėsos, įdarykite obuolių ar citrusinių vaisių griežinėliais.

Kepimo procesas taip pat panašus. Kad mėsa neišdžiūtų, kepkite žemesnėje, maždaug 160 laipsnių temperatūroje. Kepimo laikas priklauso nuo vištos ar anties svorio, standartiškai 2–3 kg paukštis kepa 1,5–2,5 valandos. Kepimo metu kelis kartus mėsą galite aplieti išsiskyrusiomis sultimis, taip odelė neperkeps, mėsa bus sultinga. Jei abejojate, ar iškepė, įsmeikite peilį: rausvos sultys reiškia, kad dar reikia kepti, bespalvės – galite kviesti namiškius prie stalo. Beje, jei likus 15 minučių kilstelsite orkaitės temperatūrą, paukštis lengvai apskrus, jo odelė taps traški.

Artėjant vienai gražiausių pavasario švenčių, šv. Velykoms, Vaida pasidalino receptais bei stalo serviravimo ir dekoravimo idėjomis, kuriomis žada nustebinti savo artimiausius šeimos narius.

Žinoma moteris įsitikinusi, jog maisto gamyba turėtų būti kaip ritualas, o ne vien tik pareiga. Gaminant reikia jausti malonumą, neskubėti, atsipalaiduoti, kartais net eksperimentuoti ir po to džiaugtis valgymo ritualu su tais, kam buvo gaminama.

„Maisto gaminimas man yra didelė aistra. Ją atradau dar būdama paauglė ir tai tapo tarsi savotiška kūryba, atsipalaidavimu po sunkių darbų. Mėgstu gaminti, ieškoti, eksperimentuoti. O kaip gera matyti, kaip žmonės mėgaujasi tuo, ką pagaminu!“, – teigia Vaida.

Vaida pasakoja, jog prieš kiekvienas didžiąsias šventes ji ieško idėjų ir minčių, kaip sukurti jaukią ir šventišką atmosferą tiek namuose, tiek ant šventinio stalo, kuris, susirinkus visiems artimiesiems, būna išties didelis.

„Velykos man visada asocijuojasi su bundančia gamta, atsinaujinimu, kuomet atitrūkus nuo darbų gali kuriam laikui atsipalaiduoti ir pasimėgauti šiltėjančiomis dienomis. Tiek per Velykas, tiek per Kalėdas šeimoje turime nelaužomą tradiciją susiburti prie didelio stalo ir jaukiai atšvęsti šias šventes. Neretai pati pasisiūlau tą stalą ne tik suruošti, bet ir papuošti, dekoruoti. Man patinka stebinti artimuosius, man svarbi estetika. Kalbant apie kulinariją, dažnai cituoju savo mylimo šefo Ruslano Bolgovo žodžius – maistas turi būti apgaulingai paprastas, jaudinamai skanus ir nepriekaištingai patiektas“, – sako Vaida.

Moteris atskleidžia, kad šv. Velykos jos šeimoje yra itin svarbi šventė. „Kalėdos ir Velykos nuo mažumės man yra itin svarbios šventės. Nuo vaikystės tėvai diegė šeimos artumo ir ryšio puoselėjimo svarbą, nepamiršdavo pabrėžti tikrosios tokių švenčių reikšmės, tad jos man su tuo ir asocijuojasi – noru būti kartu su šeima, jaukiai drauge leisti laiką, pamąstyti, padiskutuoti“, – pasakoja V. Skaisgirė.

Kartais į svečius užsuka tiek draugų ir artimųjų, kad ne visiems užtenka lėkščių iš vienodos serijos, todėl niekada nebijau maišyti ir derinti tarpusavyje skirtingų spalvų ar formų indus.

Artėjančių šv. Velykų proga indų salone „Žana“, įsikūrusiame prekybos centre CUP, žinoma moteris sukūrė savo velykinio stalo dekorą. Stalo dekorui šįmet Vaida pasirinko indus iš naujos pavasario kolekcijos – kaip ir drabužių madoje, taip ir indų dekore šiais metais karaliauja žemės ir gamtos spalvos, kurios puikiai atspindi Velykų nuotaiką. Anot moters, indai turėtų būti pastelinių spalvų, rusvų, pilkšvų, žalsvų ar kitokių atspalvių, lengvai randamų gamtoje.

„Kartais į svečius užsuka tiek draugų ir artimųjų, kad ne visiems užtenka lėkščių iš vienodos serijos, todėl niekada nebijau maišyti ir derinti tarpusavyje skirtingų spalvų ar formų indus. Tą pataria ir indų salono konsultantės, pristatančios naujausias stalo dekoro tendencijas. Net kėdės prie stalo nebūna vienodos ir tai tik suteikia žaismingumo“, –  šypsosi Vaida.

Salono konsultantės V. Skaisgirei patarė stalo įrankius derinti prie turimų lėkščių, nesvarbu ar tai bus plieniniai įrankiai, ar su medžio rankenėlėmis. Lygiai taip pat antram gyvenimui galima atgaivinti ir senus, nuo močiutės laikų likusius įrankius, kurie suteiks Velykų stalui jaukaus nostalgiškumo bei puikiai atitiks šių dienų tendencija laikomus „stone wash“ įrankius, kurie specialiomis technologijomis yra padaromi matiniais, tarsi amžiaus nugludintais.

„Kad velykinis stalas atspindėtų bundančią gamtą, siūlau naudoti lininę staltiesę ar ant baltos staltiesės užtiesti lininius stalo kilimėlius. Jog visi indai susijungtų į bendrą visumą, Velykų stalo dekorui renkuosi tai, ką galima rasti gamtoje – samanas, medžių šakeles, „kačiukus“, akmenukus ar pirmąsias pavasarines gėles. Fantazijai vietos daug, tereikia ją išlaisvinti. Viską komponuoti galima paprastose vazose, saldaininėse ar net ant padėklų, o sukurti stalui žaismingumui, tarp žalumos visada paslepiu keletą kiškučio figūrėlių“, –patarimais dalinosi Vaida.

Receptas Velykų stalui

Pasidalinus šventinio stalo dekoravimo idėjomis, Vaida atskleidė ir savo firminio patiekalo receptą, kuriuo žada palepinti artimuosius.

„Nors antis daugeliui asocijuojasi su kalėdiniu stalu, mano firminė apelsininė antis stalą puošia ne tik per žiemos šventes, bet ir šv. Velykų metu. Patikėkite, antis nepaliks abejingų!“, – sako V. Skaisgirė.

„Tačiau komplimentų sulaukia ne tik mano garsioji antis, bet ir įvairūs „starteriai“, kuriuos patiekiu prieš pagrindinį patiekalą. Tarp mėgstamiausių pirmų patiekalų – varškės ir sūrio spurgytės, aštuonkojo salotos, keptas pikantiškas varškės sūris, lašišos tartaras, silkės kapotinis, krevetės su mangų salsa, kalmarų iešmeliai ir kiti užkandžiai“, –pasakoja moteris.

Apelsininė antis

Patiekalui pagaminti reikės:

Antis

1 kg apelsinų

3 šaukštų medaus

Šaukšto alyvuogių aliejaus 

Česnako skiltelės

Raudonėliai

Muskatas

Druska

Juodieji pipirai

Švieži čiobreliai

Gaminimas. Antį įtrinkite česnako skiltelėmis, druska ir pipirais ir palikite antį šaldytuve nakčiai. Indelyje pasiruoškite marinatą: ištirpdykite medų, atvėsinkite, įspauskite pusę apelsino, įdėkite prieskonius. Apelsiną susipjaustykite skiltelėmis. Marinate „išmaudykite“ antį, į vidų pridėkite apelsino skiltelių, kelias skilteles bei šviežią čiobrelį dėkite ant anties viršaus. Antį dėkite į kepimo maišą ir kepkite apie 2-2,5val. 200 laipsnių kaitroje. Antį tiekite su keptomis bulvėmis ar kitų mėgstamu garnyru.

Trevoras prieš metus nutūpė Niujėje ir čia pasiliko. Iki šiandien niekas tiksliai nežino, iš kur jis atskrido. Spėjama, kad antis, įveikusi 2 500 km atstumą, salą pasiekė iš Naujosios Zelandijos. Dėl to ji buvo pavadinta Naujosios Zelandijos premjero Trevoro Mallardo vardu. Tačiau gali būti ir taip, kad antis yra iš Tongos ar kokios kitos Ramiojo vandenyno salos.

„Jis Niujėje pasirodė praėjusių metų sausį po smarkios audros. Mes manome, kad jis čia atskrido“, - sakė Raė Findlay'us, Niujės prekybos rūmų vadovas ir Trevoro profilio feisbuke tvarkytojas.

Niujėje, šiek tiek daugiau kaip 1 500 gyventojų turinčioje saloje, Trevoras, vietinių teigimu, buvo vienintelė antis apskritai. Ji gyveno didelėje baloje - didesnių upių ar ežerų Niujėje nėra. Vietos ugniagesiai pasirūpino, kad Trevorui netrūktų vandens.

Vienu metu net buvo svarstoma parūpinti antinui antelę, tačiau tai nebuvo padaryta. Vis dėlto Trevoras susirado draugų: gaidį, vištą ir vietinį paukštį veką.

Žinia apie žuvusį Trevorą su gailesčiu buvo sutikta Naujojoje Zelandijoje - Niujė yra laisvoje sąjungoje su šia šalimi. „Mums jo trūks“, - sakė R. Findlay'us.

„Didžiausią Naujosios Zelandijos parlamento užuojautą“ Niujės gyventojams perdavė ir vardą antinui suteikęs Trevoras Mallardas. „Mallard“ angliškai reiškia „didžioji antis“.

Niujorko centriniame parke apsigyveno neįprastos išvaizdos antis.

Paukščio akys juodos, krūtinė – purpurinė, plunksnos orandžinės, snapas raudonas, o kakta – smaragdinės spalvos.

Mandarininė antis kasdien pritraukia minias smalsuolių.

Šios rūšies antys paplitusios Rytų Azijoje – Rusijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje.

Visgi šie paukščiai labai reti, todėl veikiausiai į didmiestį antis atklydo ištrūkusi iš nelaisvės.

„Tai buvo keistas laikmetis, kada buvę sovietmečio chuliganai tapo Nepriklausomos Lietuvos verslininkais. Spalvingi treningai ir keisti bordo ar žalios spalvos kostiumai buvo to laikmečio aprangos akcentai – būtent tai išskyrėme kurdami video intarpą vienai šou daliai apie Nepriklausomybės iškovojimą, o šio epizodo veidu ir atlikėju pasirinkome A. Kaušpėdą. Tokių temų „Zero Live Show" bus penkios, visos jos netikėtais kampais atskleis kiekvienam tūlam lietuviui iki šiol itin aktualios šalies įvykius", – teigė režisierius E. Vėlyvis.

Pasak jo, tuo metu vyrai, arba tiksliau „bachūrai", dominavo viešajame Lietuvos gyvenime, todėl kilo mintis visą šią gražią 90-ųjų šutvę įdarbinti pakviečiant moteris į „Zero Live Show".

Algirdas Kaušpėdas buvo lakoniškas: „Šou išsiskirs tuo, kad jame dalyvaus visi blogiausi atlikėjai – pradedant SEL'u, baigiant manimi".

E. Vėlyvis ir A. Kaušpėdas kūrybinėje scenoje pečius suremia jau ne pirmą kartą – prieš porą metų E. Vėlyvis režisavo „Anties" 30 metų jubiliejaus koncertus.

Spalio 11 d. „Zero Live Show” startuos Vilniuje „Siemens arenoje”, spalio 19 d. – Klaipėdoje „Švyturio arenoje”, spalio 26 d. – Panevėžyje „Cido arenoje”, ir spalio 31 d. Kaune „Žalgirio arenoje”. Renginio bilietų partneris – „Tiketa”.

Emilis Vėlyvis Lietuvoje sukūrė keturis pilnametražius filmus: „Zero“, „Zero II“, „Zero 3” ir „Redirected / Už Lietuvą!“. Visi šie filmai Lietuvoje susilaukė milžiniško žiūrovų dėmesio.

Reikės:

600 g raudonųjų kopūstų,

pusė ananaso,

3 raudonieji svogūnai,

30 g imbiero,

2 šaukštai aliejaus,

0,5 šaukšto žaliosios kario pastos,

2-3 šaukštai baltojo vyno acto,

50 ml apelsinų sulčių,

50 ml paukštienos sultinio,

5 šaukšteliai sojos padažo,

apie 500 g antyčių krūtinėlės (apie 2 vnt.),

4 šaukštai sviesto,

4 šaukštai medaus,

1 nubrauktas šaukštelis "Madras" kario

4 česnako skiltelės,

1 šaukštelis kalendros sėklų,

1 šaukštelis nemaltų juodųjų pipirų,

250 g basmati ryžių,

druskos, maltų pipirų.

Gaminimas. Pašalinus kopūsto išorinius lapus ir kotą, daržovę padalinti į keturias dalis ir supjaustyti šiaudeliais. Nuvalytą imbiero šaknį sukapoti smulkiai, o svogūną – stambiai. Ananasą nulupti, pašalinus kietąją šerdį trečdalį vaisiaus susmulkinti labai smulkiai, likusią - supjaustyti maždaug graikiško riešuto dydžio kubeliais. Svogūnus kepti aliejuje, kol jie taps skaidrūs. Į keptuvę sukrėsti kopūstus, imbierą ir smulkiai supjaustytą ananasą, pakaitinti dar 10 min. Tuomet pridėti kario pastos, supilti actą ir pakaitinti dar 5 min. Galiausiai supilti apelsinų sultis, sultinį, kopūstus paskaninti 3 šaukštais sojų padažo ir, vis pamaišant, troškinti ant vidutinio stiprumo ugnies (geriausia – uždengus dangčiu). Po 15 minučių nuimti dangį ir patroškinti dar 25 min. Jei išgaruoja per daug skysčio, šliukštelėti sultinio. Tuo tarpu nuo antienos nulupti odelę, pastarąją susmulkinti, paskaninti druska, apkepti (nepilant papildomų riebalų), išgriebti ant virtuvinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Kitoje keptuvėje pašildyti 2 šaukštus sviesto ir 2 šaukštus medaus, į mišinį sukrėsti didžiuosius ananaso gabaliukus – apkepti ant vidutinio stiprumo ugnies, kol vaisus šiek tiek paruduos. Nuėmus keptuvę nuo ugnies, pabarstyti kariu, išmaišyti. Prieskonių trintuvėje sutrinti kalendrą ir 1 šaukštą pipirų. Šiuo mišiniu paskaninti nedideliais pailgais gabalėliais supjaustytą antieną. Keptuvėje, kur kepė odelės, apkepti griežinėliais supjaustytą česnaką, išgriebti ir taip pat nuvarvinti. Likus 10 min. iki serviravimo išvirti ryžius, tuo tarpu apkepti mėsą, paskaninti 3 šaukštais sojos padažo ir išmaišyti. Kopūstų troškinį paskaninti 2 šaukštais medaus ir 2 šaukštais sviesto, sojos padažu, pipirais. Į daržoves suberti apkeptą mėsą, išmaišyti ir trumpai pakaitinti. Serviruoti dubenėliuose, kopūstų karį dedant ant ryžių. Ant viršaus sudėti ananaso gabaliukus, apibarstyti anties odelių spirgučiais ir kepintu česnaku.

Lietuvoje žiemoja daugiau kaip 70 rūšių sparnuočių, bet tik daliai jų reikia žmogaus globos. Lesyklose paprastai lankosi iki 20 rūšių paukščių, o aktyviai – tik 4-5 rūšių, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Gamtosaugininkai primena, kad lesyklos įrengiamos ne akims į atskridusius paukščius paganyti, o jiems nuolat maitinti. Pakabinę lesyklą įsipareigojame, kad ji niekada nebūtų tuščia.

Kol kas ežeruose matyti dar daug vandens paukščių – gulbių nebylių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių, laukių. Dabar šie sparnuočiai ramūs, bet, kai susidarys ledas, turės skubėti į neužšalusius vandenis didesnėse upėse.

Lesyklos įrengiamos ne akims į atskridusius paukščius paganyti, o jiems nuolat maitinti. Pakabinę lesyklą įsipareigojame, kad ji niekada nebūtų tuščia.

Kasmet, kai užšąla vandens telkiniai, gamtosaugininkus užgriūva pranešimai apie neišskridusius paukščius. Juos pamatę ant ledo, žmonės ima nerimauti dėl jų likimo, ragina kuo skubiau gelbėti. Tačiau toli gražu ne visada paukščiams reikia pagalbos.

Pirmosiomis dienomis, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, sparnuočiai visai gerai jaučiasi. Jie sotūs, nebijo šalčio. Todėl antys ir gulbės gali bent porą dienų tupinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, kad ledas netirpsta, pakils kelionėn ir žiemaviečių paieškon.

Tokie paukščiai – sveiki ir stiprūs. Jų nereikia gelbėti. Kas kita – paliegę, negalintys skristi. Jiems gali padėti Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai. Apie tokius paukščius reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, bet tik įsitikinus, kad jie iš tiesų yra sužeisti ar paliegę.