Lietuvos 470 asociacija jau kelerius metus moko vaikus plaukti, vykdo įvairias programas, organizuoja tarptautines plaukimo varžybas.

Projektą, per kurį plaukti mokė antrokus, vykdė daug patirties turintys plaukimo treneriai. Jų padedami dauguma vaikų išmoko plaukti dviem plaukimo stiliais be pagalbinių priemonių. Kauno antrokai taip pat išmoko nerti po vandeniu, pasiekti baseino dugną ir saugiai šokti į vandenį.

Kauno mokyklų, mokytojų ir vaikų aktyvumas parodė, kad šis projektas – reikalingas ir naudingas visiems Lietuvos vaikams.

Projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0152.

Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino su biudžeto projektu grąžintas Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, kuriomis buvę valdantieji numatė kitąmet skirti nemokamą maitinimą visiems antrokams nevertinant šeimos pajamų.

Šiuo metu nemokamą maitinimą gali gauti visi šalies pirmokai ir ikimokyklinukai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtose pataisose nurodoma, kad jas priėmus, nemokamą maitinimą gautų apie 26 tūkst. antrokų ir tam kitąmet papildomai reikėtų apie 4,6 mln. eurų, o vėlesniais metais – po 10 mln. eurų.

Nuo šio rugsėjo nemokamą maitinimą jau gauna apie 100 tūkst. arba beveik 29 proc. visų šalies moksleivių, iš jų – apie 70 pradinukų ir priešmokyklinukų – tam šiemet skirta 20,1 mln. eurų, o kitąmet, be antrokų maitinimo, buvo suplanuota skirti 29,1 mln. eurų.

Įstatymas įsigaliotų nuo liepos ir realiai maitinimas būtų skiriamas nuo rugsėjo – nemokamas maitinimas bus skiriamas automatiškai, tėvai galės teikti prašymą atsisakyti šios privilegijos.

Projekto iniciatoriai teigia, kad tai padės mažinti moksleivių socialinę atskirtį, ugdyti sveikos mitybos sąmoningumą, kartu tai vertinama kaip parama šeimoms mažinant koronaviruso pandemijos keliamas socialines pasekmes.

Pataisomis taip pat siūloma iki 21-erių pailginti amžių nepasiturinčių moksleivių, besimokančių pagal suaugusiųjų mokymo programas, kurie turėtų teisę į nemokamą maitinimą – tam reikėtų dar apie 170 tūkst. eurų.

Šiuo metu nemokamą maitinimą gali gauti visi šalies pirmokai ir ikimokyklinukai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtose Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisose nurodoma, kad priėmus pataisas, nemokamą maitinimą gautų apie 26 tūkst. antrokų ir tam, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, kitąmet prireiks apie 3,6 mln. eurų.

„Tai papildomai įtrauktų į nemokamą maitinimą 26 tūkst. mokinių. Taip pat yra nuostata, kuri iki šiol kėlė tam tikrą nepasitenkinimą tėvų tarpe – siūloma nemokamus pietus nevertinant pajamų skirti be atskiro tėvų ar globėjų kreipimosi, kitaip sakant, kad tai būtų skiriama automatiškai“, – Vyriausybės posėdyje teigė L. Kukuraitis.

Tai papildomai įtrauktų į nemokamą maitinimą 26 tūkst. mokinių.

Nuo šio rugsėjo nemokamą maitinimą jau gauna apie 100 tūkst. arba beveik 29 proc. visų šalies moksleivių, iš jų – apie 70 pradinukų ir priešmokyklinukų – tam šiemet skirta 20,1 mln. eurų, o kitąmet, be antrokų maitinimo, buvo suplanuota skirti 29,1 mln. eurų.

Įstatymas įsigaliotų nuo liepos ir realiai maitinimas būtų skiriamas nuo rugsėjo – nemokamas maitinimas bus skiriamas automatiškai, tėvai galės teikti prašymą atsisakyti šios privilegijos.

Pasak SADM, ši priemonė siūloma siekiant „ir toliau mažinti socialinę atskirtį ir mokinių diferenciaciją“, taip pat kuo ankstesniame amžiuje ugdyti vaikų sveikos mitybos sąmoningumą ir paremti šeimas mažinant koronaviruso pandemijos keliamas socialines pasekmes.

Ministerija anksčiau tvirtino, kad nemokamas maitinimas visiems padeda išvengti ir vaikų iš nepasiturinčių šeimų stigmatizavimo.

Pataisomis taip pat siūloma iki 21-erių pailginti amžių nepasiturinčių  moksleivių, besimokančių  pagal suaugusiųjų mokymo programas, kurie turėtų teisę į nemokamą maitinimą – tam reikėtų dar apie 170 tūkst. eurų.

Plaukimas – viena populiariausių popamokinių veiklų Kauno vaikams. Skaičiuojama, kad vien tarp antrokų treniruotes miesto sporto mokyklų baseinuose reguliariai lanko vienas iš penkių mokinių. Tačiau mieste jau nebe pirmus metus keliamas tikslas išmokyti visus antrų klasių mokinius plaukimo pradmenų, kad atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose jie jaustųsi saugūs.

„Kokie pavojai tyko vandenyje ar šalia jo, kaip išsilaikyti vandens paviršiuje, taisyklingai kvėpuoti – privalo žinoti kiekvienas. Sudarome sąlygas mokytis plaukimo pagrindų nuo pat mažumės, kai vaikai yra imliausi. Šiemet visi norintys antrų klasių mokiniai vėl dalyvaus nemokamoje programoje, mokydamiesi plaukti be apsauginių priemonių, taisyklingai panerti, o tuo pačiu smagiai praleis laiką kassavaitinėse treniruotėse.

Baigę visą plaukimo kursą, vaikai gaus sertifikatus, o gabiausieji galės toliau tobulėti sporto mokyklose.

Prižiūrimi trenerių ir instruktorių, mažieji kauniečiai įveiks baimes, drąsiau jausis vandenyje bei ugdys bendruosius savisaugos įgūdžius. Baigę visą plaukimo kursą, vaikai gaus sertifikatus, o gabiausieji galės toliau tobulėti sporto mokyklose“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Vaikų plaukimo programa startuoja jau šią savaitę ir tęsis iki gruodžio vidurio. Iš 3144 Kauno miesto mokyklas lankančių antrokų plaukimo pagrindų mokysis 2792 vaikai. Apie dešimtadalis vaikų pirmenybę teikia jau lankomiems sporto būreliams, o kitiems teko atsisakyti šių mokymų dėl sveikatos problemų.

Kiekvienam antrokui priklauso 14 nemokamų užsiėmimų. Jos vyks trijuose miesto baseinuose – „Girstutyje“, Kauno plaukimo mokykloje bei sporto mokykloje „Startas“. Šios įstaigos pasirinktos ne tik dėl baseinų dydžių, bet ir dėl patogios vietos – jos lengvai pasiekiamos iš visų miesto mikrorajonų.

Organizuojant nemokamų plaukimo pamokų ciklą stengtasi itin kruopščiai planuoti vaikų srautus, ieškant palankiausio laiko užsiėmimams, kuomet baseinų užimtumas mažiausias. Grafikai sudaryti taip, kad nesikirstų su kasdieniais pamokų tvarkaraščiais ir būtų užtikrintas sklandus vaikų nuvežimas į baseinus bei grįžimas iš jų.

Antrokų plaukimo pamokoms ir kelionėms iš mokyklų į baseinus iš viso skirta per 132 tūkst. eurų.

Ministerija pranešė, kad toks siūlymas teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Jeigu jam būtų pritarta, papildomai nemokamą maitinimą gautų 26 tūkst. antrokų, per metus papildomai reikėtų apie 9,9 mln. eurų.

„Nemokamas mažesnių vaikų maitinimas yra veiksminga priemonė ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius, kurie vėliau gali tęstis per visą gyvenimą ir nulemti jau suaugusio žmogaus sveikatą bei gyvenimo kokybę“, – pranešime cituojamas socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Jis taip pat pažymi, kad nemokamas maitinimas visiems padeda išvengti vaikų iš nepasiturinčių šeimų stigmatizavimo.

Nemokamas mažesnių vaikų maitinimas yra veiksminga priemonė ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius, kurie vėliau gali tęstis per visą gyvenimą.

Nuo šių metų pradžios nemokamas maitinimas nevertinant tėvų pajamų buvo teikiamas priešmokyklinukams iš 314 bendrojo ugdymo mokyklų, o nuo šių metų rugsėjo 1-osios teisę į nemokamus pietus turi visi priešmokyklinukai ir pirmokai.

Vyresni mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 187,5 euro. Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, 20–40 proc. darbo užmokesčio, tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.

Išimties atvejais nemokamas maitinimas, taip pat parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų. Išimties atvejai yra liga, nelaimingas atsitikimas, maitintojo netekimas, taip pat situacijos, kai mama ar tėvas vieni augina vaiką, kai šeima augina tris ir daugiau vaikų, kai bent vienas iš šeimos narių arba vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

Kaip pranešė ministerija, nemokamas maitinimas nuo šio rugsėjo mokyklose bus užtikrinamas apie 100 tūkst. mokinių, iš kurių apie 27 tūkst. yra priešmokyklinukai ir apie 28 tūkst. pirmokai.

Per metus nemokamam maitinimui mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukams ir pirmokams teikti reikia apie 37,3 mln. eurų. Jeigu būtų pritarta idėjai nemokamai maitinti antrokus, tuomet papildomai tam prireiktų apie 9,9 mln. eurų.

Iš viso Lietuvoje „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2019” projekto metu plaukti mokėsi net 6369 mokiniai. Nepaisant to, kad baseinų sostinėje nėra pakankamai, daugiau nei trečdalis projekto vaikų yra būtent vilniečiai.

Palyginus su praėjusiais metais, Vilniuje projekto dalyvių skaičius išsaugo tris kartus. Tai lėmė tai, kad prie šios idėjos prisidėjo ne tik Lietuvos plaukimo federacija, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Labai džiugu, kad prie projekto prisijungė Vilniaus savivaldybė, nes prieš tai šis projektas buvo tik leliuko stadijoje, o dabar kasmet viskas juda į priekį. Anksčiau kituose didžiuosiuose miestuose buvo daugiau vaikų išmokinama, o dabar Vilnius tapo lyderiu, - pasakojo VšĮ „Sveiko miesto“ projektų vadovas Ignas Vaičaitis. - Didžiausias iššūkis buvo surasti tinkamus baseinus ir trenerius. Turime Žirmūnų baseiną, kuriame telpa 1200 vaikų. Jis yra negilus, todėl galima pilnai išnaudoti. Kituose baseinuose dėl saugumo visuose takeliuose plaukioti negalima. Tai ir buvo sunkiausia paskirstyti tuos vaikus į baseinus. Reikėjo sureguliuoti visą logistiką, nes treniruotės vyko kūno kultūros pamokų metu“.

Faktai vis dar sako liūdną informaciją – per metus Lietuvoje vis dar nuskęsta viena klasė vaikų.

Jis džiaugėsi, kad praktiškai visos projekte dalyvaujančios mokyklos leido savo antrokams išnaudoti šias galimybes.

„Į projektą patenka tos mokyklos, kurios greičiausiai pasirengia šiam projektui ir susidėlioja savo grafikus. Tose mokyklose, kur kyla klausimai, dažniausiai įsitraukia tėveliai ir tada jau direktoriai nebeturi kitos išeities, kaip tik palaikyti šią idėją“, - pridūrė I. Vaičaitis.

Šis projektas Lietuvoje atsirado norint akcentuoti saugų elgesį vandenyje, nes skęstančiųjų statistika mūsų šalyje vis dar nedžiugina.

„Tai yra labai rimtas ir atsakingas projektas „Sveikam miestui“. Faktai vis dar sako liūdną informaciją – per metus Lietuvoje vis dar nuskęsta viena klasė vaikų. Džiaugiamės, kad galime kuruoti šį projektą, esame labai dėkingi vaikų tėveliams, mokytojams, mokyklų direktoriams, kurie sutiko prisidėti prie šio projekto ir geranoriškai palydi vaikus į plaukimo užsiėmimus. Visiems antrokėliams, kurie pabaigė šiuos mokymus, linkiu gražios ir saugios vasaros“, - kalbėjo „Sveiko miesto“ direktorius Mantas Paulauskas.

Jau dabar aišku, kad projektas tęsis, o jo augimas priklausys nuo infrastruktūros galimybių.

„Labai daug didinti skaičiaus negalime, nes baseinų yra per mažai. Tačiau bent keliais šimtais vaikų turėtų padaugėti. Labai laukiame, kol bus atidarytas Lazdynų baseinas. Tuomet plaukti galės mokytis net 75-80 proc. Vilniaus antrokų“, - pridūrė I. Vaičaitis.

Anot rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, Mokymo plaukti programoje šiais mokslo metais dalyvavo 877 iš 927 Kauno rajono bendrojo ugdymo įstaigose besimokančių antrokų. Ir šios programos vykdymui rajono savivaldybė šiemet skyrė 35 tūkst. eurų. Dalį programos išlaidų (plaukimo pamokas 114-ai mokinių) finansavo Lietuvos plaukimo federacija.

Baigiamajame renginyje vaikai demonstravo, ką išmoko per mokslo metus, dalyvaudami programoje (vyko 18 pamokų). Remiantis Lietuvos plaukimo federacijos rekomendacijomis, moksleivių gebėjimai patvirtinti atlikus pasiekimų vertinimo testą.

„Džiugu, kad Kauno rajone kasmet vis daugiau vaikų moka plaukti ir saugiai elgtis prie vandens. Šie įgūdžiai jums tikrai pravers gyvenime“, – kalbėjo šventėje dalyvavęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Jau ketvirti metai Kauno rajone kasmet plaukti bei saugiai elgtis vandenyje išmoksta beveik po tūkstantį antrokų. Kauno rajono sporto mokyklos baseine Mastaičiuose vaikus plaukti moko 5 patyrę šios mokyklos plaukimo treneriai. Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklos turi mokyklinių autobusų, kuriais vaikai pavežami į plaukimo pamokas baseine. Mokoma plaukti ne tik Mastaičiuose, bendradarbiaujama ir su kitais baseinais – „Girstučio“ baseine plaukti mokėsi 60 rajono mokinių, Kauno plaukimo mokyklos baseinuose – 117 mokinių, Kėdainių sporto mokyklos baseine – 43 mokiniai.

Kauno rajone kasmet vis daugiau vaikų moka plaukti ir saugiai elgtis prie vandens. Šie įgūdžiai jums tikrai pravers gyvenime.

Kauno rajono savivaldybės pranešime teigiama, kad gausiausiai programoje dalyvauja Garliavos Jonučių progimnazija, čia plaukti mokėsi 174 mokiniai, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla – 89 mokiniai, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla – 89 mokiniai ir Ringaudų pradinė mokykla – 58 mokiniai.

„Kauno rajono bendrojo ugdymo įstaigų II klasių mokinių mokymo plaukti programos vykdomos ketvirtus metus, jų tikslas – išmokyti kuo daugiau antrų klasių mokinių plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Arūnas Talalas. 

Penktadienį, paskutinę dieną prieš pradinukų atostogas, antrokų tėvams mokytojos pranešė, kad po atostogų jų vaikai pamokas lankys Raudondvario gimnazijoje. „Tiesiog mokyklos administracijos buvo priimtas toks skubotas sprendimas be tėvų žinios. Jokio aiškumo, kodėl antrokai, o ne ketvirtokai, kurie jau kitąmet lankys gimnaziją? Su tėvais ir tėvų komitetu visiškai nederinta. Tėvai visiškoje nežinioje, kaip bus maitinami vaikai, kaip bus su būreliais, prailginta grupe ir kitais reikalais. Ar kas pagalvojo kaip antrokai jausis išvaryti iš savo komforto zonos? (…) O kur dar vaikų saugumas? Nejaugi suaugę žmonės (mokyklos administracija) tiek daug metų išdirbę su vaikais, nepagalvojo apie tai?“ – laiške portalui kauno.diena.lt piktinosi vienas antrokų tėvų V.R.

Pirmadienį telefonu atsiliepusi A. ir A. Kriauzų pradinės mokyklos l. e. p. direktorė Žydrūnė Jankūnienė tikino, kad antrokų tėvams viskas bus detaliai paaiškinta antradienį: „Rytoj 18 val. turime susirinkimą – jame viskas tėvams bus smulkiai paaiškinta.“

Pranešė ir feisbuke

Ji tikino, kad ir iki šiol informacija antrokų tėvams buvo teikiama. „Tie tėvai, kurie buvo atėję, mes jiems paaiškinome, pagaliau ir visagalis feisbukas yra – ir jame parašyta. Kas norėjo, tas girdėjo“, – sakė Ž.Jankūnienė.

Pasiteiravus, ar į Raudondvario gimnaziją persikels ir antrokų būreliai, pašnekovė atsakė: „Pirmiausiai formalus ugdymas turi būti prioritetas, o paskui – neformalus. Dėl būrelių ir neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) užsiėmimų, deriname – mes sudarysime visas galimybes pagal esamas sąlygas.“

Tie tėvai, kurie buvo atėję, mes jiems paaiškinome, pagaliau ir visagalis feisbukas yra – ir jame parašyta. Kas norėjo, tas girdėjo.

Laikinoji direktorė aiškino, kad antrokai į Raudondvario gimnaziją išsikrausto dėl prasidedančios viso pradinės mokyklos korpuso renovacijos. „Vyksta didžiulė renovacija – viso lopšelio-darželio pastato renovacija. Pradinės mokyklos pastatas taip pat sėkmingai yra renovuojamas. Renovacija visada kelia tam tikrus nepatogumus. Tą laikotarpį reikia išgyventi. O vaikams sąlygos numatytos idealios. Mes, vadovai, viską suderinome taip, kad viskas būtų vaikų labui, – tikino direktorė. – Visos sąlygos vaikams bus užtikrintos: ir maitinimas, ir formalusis, ir neformalusis ugdymas. Visos paslaugos – Ir logopedo, psichologo paslaugos toliau bus teikiamos.“

Pasiteiravus, kodėl perkelti pasirinkta antrokus, Ž.Jankūnienė atsakė: „Antrokų yra keturios klasės. Be to, antrokams kūno kultūros pamokos vyksta baseinuose – jie mokosi plaukti. Vadinasi, Raudondvario gimnazijoje, kur patalpų užimtumas yra didelis, jie praleis mažiau laiko.“

Pasak direktorės, pasibaigus renovacijai, kuri tęsis apie metus, antrokai nebegrįš į senąsias A. ir A.Kriauzų pradinės mokyklos patalpas: kaip ir kiti mokyklos pradinukai, kelsis į Instituto g. 20. Šis buvęs Žemės ūkio inžinerijos instituto pastatas šiuo metu yra rekonstruojamas, pritaikant jį pradinei mokyklai su meno mokyklos filialu. Po renovacijos Vyturių g. 2, kur dabar veikia A. ir A.Kriauzų pradinė mokykla, liks tik darželinukai ir priešmokyklinukai.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos Mokymo plaukti projekto vadovo Igno Jančaičio, šioje srityje absoliutus lyderis - Kauno miestas, Klaipėda. Pagal išmokymo plaukti kokybę pirmauja Panevėžys.

Kaip Eltą informavo Vilniaus moksleivių sveikatos centro direktorius Vytautas Janušaitis, artimiausiu metu planuojama pradėti vykdyti Mokymo plaukti programą antrokams Vilniaus mieste.

„Prioritetas bus skiriamas arčiausiai baseinų esančioms mokykloms. Kadangi atvykimas į baseiną joms užtruks trumpiausiai ir bus mažiausiai sutrukdytas įprastas mokymo procesas. Programa bus vykdoma formalaus švietimo principu. Tai yra fizinio lavinimo pamokų metu, ir bus integruota pradinio mokymo dalis“, - komentavo V. Janušaitis.

Pasak jo, plaukimo pamokos, kaip ir įprastos pamokos, vyks nuo 8 iki 13 valandos.

„Antraklasiai plaukti mokysis Žirmūnų baseine, naujame baseine Fabijoniškėse, kai jis atsidarys, bei privačiuose baseinuose, kuriuose bus galimybė gauti laisvus plaukimo takelius“, - pridūrė V. Janušaitis.

Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Planuojama, kad plaukimo projektas Vilniuje vyks apytiksliai 32 savaites, po kartą per savaitę, nuo spalio.

2018 metų pavasarį pradės veikti 8 takų 25 metrų plaukimo baseinas Fabijoniškėse, tad, savivaldybės skaičiavimais, plaukimo užsiėmimus jame galės lankyti dar apie 860 vaikų. 2019 metų pradžioje, pradėjus veikti Lazdynų daugiafunkciam sveikatinimo centrui, užsiėmimus papildomai galės lankyti dar apie 2 500 antrokų.

Planuojama, kad plaukimo moksleiviai galės mokytis ir privačių sporto klubų baseinuose, tuomet plaukimo pamokos vyktų visiems sostinės antrųjų klasių moksleiviams, kurių šiuo metu yra apie 6 500.

ELTA domėjosi, ar norintys mokytis plaukti valstybės lėšomis, bet esantys toliau nuo plaukimo bazių sostinės antrokų kolektyvai galėtų pasinaudoti galimybe valstybės lėšomis mokytis plaukti savaitgaliais ar per atostogas, jei susitartų dėl to su mokytojais, mokyklų administracijomis.

Atostogų metu projektas įprastai nevyksta, nes mokinius į projektą lydi mokytojai pamokų metu, todėl ne visada atostogų metu yra galimybė tai įvykdyti. „Vaikai bus mokomi kasdien, tačiau ta pati klasė lankys tik kartą per savaitę“, - pridūrė jis.

Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, kasmet plaukti valstybės lėšomis išmoksta nuo 26 tūkst. iki 32 tūkst. antrokų. Federacijos Mokymo plaukti projekte dalyvauja apie 6500 vaikų. „Be to, dar kelios savivaldybės savo lėšomis moko vaikus plaukti, tik tų skaičių mes nevaldome. Kiek žinau, Vilnius mokys apie 1500 vaikų, Klaipėda - apie 2000. Visus sudėję matytume, kad optimistiniu atveju visoje šalyje valstybės lėšomis plaukti išmoksta apie 33 proc. vaikų“, - komentavo I. Jančaitis.

Idealiausia situacija - Kaune ir Klaipėdoje. Pasak I. Jančaičio, galima sakyti, kad čia plaukti išmoksta visi vaikai, su retomis išimtimis.

„Kaunas - idealiausias pavyzdys, kokį mes Lietuvoje turim, ideali baseinų bazė. Ten projektas vyksta 7 baseinuose, kurie yra skirtinguose rajonuose, tad galimybe gali pasinaudoti visame mieste gyvenantys vaikai“, - komentavo Plaukimo federacijos atstovas.

Pasak Eltos pašnekovo, į Kauno baseinus mokytis plaukti vežami ir Kauno rajono vaikai, kaip ir į Ignalinos baseiną gyvenantieji už keliasdešimt kilometrų. Bet tokiu atveju turi būti labai motyvuotas direktorius, mokytojai, labai motyvuoti tėvai, kurie sakytų, kad mums tikrai to reikia ir mes viską padarysim, susidėliosim, susiorganizuosim, kad vaikai pasinaudotų galimybe išmokti plaukti“, - pabrėžė I. Jančaitis.

Panevėžį federacijos atstovas išskyrė kaip miestą, kuriame vaikai geriausiai išmokomi plaukti.

„Panevėžio rajonas turi geriausią sistemą, kaip per tas pamokas pasiekti efektyviausius rezultatus. Jie gal neturi visų vaikų išmokyti plaukti, moko apie 500 per metus iš 800-900, bet tuos, kuriuos moko, išmoko labai gerai“, - konstatavo I. Jančaitis.

Labiausiai nuskriausti tų regionų vaikai, kuriuose nėra baseinų. „Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis“, - pridūrė pabrėžė I. Jančaitis.

Pagal vaikų mokymą plaukti tarp Baltijos šalių Lietuva, Eltos pašnekovo žodžiais, pirmaujanti šviesmečiais, nes latviai šioje srityje nedaro nieko, o Estijoje mokymas plaukti vyksta primityviai.

„Nuo tokių šalių, kaip Olandija, Didžioji Britanija, visos Skandinavijos šalys, mes labai stipriai atsiliekame, nes jie vaikus moko plaukti mažiausiai 40 metų“, - sakė I. Jančaitis.

Savo įgytus plaukimo įgūdžius moksleiviai demonstravo estafetėse. Rungtyniavo visų Kauno rajono bendrojo ugdymo įstaigų, dalyvavusių projekte, komandos.

"Šiais metais jūs išmokote plaukti ir saugiai elgtis prie vandens, tai labai reikalingi įgūdžiai. Bet tai tik pradžia, gal kai kurie iš jūsų ateityje tapsite meilutytėmis ar titeniais", - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis pažadėjo, kad jau greitai Mastaičių baseinas bus atnaujintas, šalia pastatytas vaikų darželis ir pradinė mokykla.

Bet tai tik pradžia, gal kai kurie iš jūsų ateityje tapsite meilutytėmis ar titeniais.

Šventę papuošė mergaičių sinchroninio plaukimo pasirodymas ir profesionalių sportininkų, įvairių Lietuvos ir pasaulio varžybų prizininkų ir nugalėtojų, parodomasis plaukimas. Visi šie plaukikai – Kauno rajono gyventojai.

Antrokų mokymo plaukti programa vykdoma jau trečius mokslo metus. Šiemet joje dalyvavo beveik visi Kauno rajono antrokai - 950 iš 1013. Kiekvienas vaikas gavo 18 plaukimo pamokų. Į jas moksleiviai buvo pavėžėjami mokykliniais autobusiukais, juos turi visos mokyklos.

"Pagrindinis programos tikslas – išmokyti kuo daugiau Kauno rajono antrų klasių mokinių plaukti ir saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje", - pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Arūnas Talalas.

Daugiausiai besimokančiųjų plaukti buvo didžiausiose rajono mokyklose –Garliavos Jonučių progimnazijoje – 173, Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje – 93, Ringaudų pradinėje mokykloje ir Raudondvario A. ir A. Kriauzų mokykloje-darželyje – po 92 antrokus.

Kauno rajono savivaldybė programai finansuoti skyrė 30 tūkst. eurų. Ją planuojama tęsti ir kitais mokslo metais.