Baudžiamuoju įsakymu moteris pirmadienį pripažinta kalta dėl sukčiavimo, jai paskirtas devynių mėnesių laisvės apribojimas. T. A. taip pat įpareigota atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Bylos duomenimis, šių metų birželio 19 dieną T. A. surašė ir nukentėjusiojo pašto dėžutėje paliko netikrą dokumentą pavadinimu „Pranešimas bauda už netinkamai parduotą savo automobilį kitam asmeniui“, kuriame buvo nurodytas išgalvotas bylos numeris.

Paliktame laiške T. A. melagingai prisistatė skolas išieškančios bendrovės skyriaus vadove ir nurodė, jog nukentėjusysis už netinkamai parduotą automobilį yra skolingas bei privalo sumokėti 650 eurų.

Laiške moteris taip pat nurodė ir savo banko sąskaitą, nurodydama, jog pinigai turi būti pervesti į ją. Nukentėjusysis, patikėjęs gauta informacija, po dviejų dienų į T. A. pervedė 400 eurų, o dar kitą dieną – likusius 250 eurų.

Tęsdama nusikalstamą veiką, birželio 27 dieną T. A. surašė ir kitam nukentėjusiajam į pašto dėžutę įmetė laišką, ant kurio buvo nurodyta „Lietuvos antstolių rūmai“, o jame buvo įdėtas netikras dokumentas – „Patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir bylos uždarymo“. T. A. šiame laiške prisistatė antstole ir nurodė, jog asmuo už automobilio saugojimą aikštelėje bei netvarkingai parduotą automobilį yra skolingas 1 250 eurų. T. A. sukurtame dokumente „Patvarkymas“ nurodė ir išgalvotą bylos numerį bei duomenis kur turi būti pervesti pinigai.

Remiantis bylos duomenimis, T. A. prašomų pinigų negavo dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių: nukentėjusysis negalėjo atlikti 1 250 eurų mokėjimo dėl „Patvarkyme“ trūkstamos informacijos – nenurodyto įmonės kodo, antstolės asmens kodo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko su Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro siūloma bausme.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, T. A. turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui skundą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Plungėje gyvenantis kaltinamasis galimai sukurstė advokatą, jog šis už piniginį atlygį sugalvotų neteisėtą būdą kaip įteisinti 157 tūkstančius eurų, nesukeliant įtarimų teisėsaugos pareigūnams. 

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, minėti pinigai buvo įforminti kaip po minėto plungiškio tėvo mirties paliktas ir paslėptas turtas, kurį kaltinamojo motina po dvejų metų neva rado rūsyje.

Įtariama, kad dar viena bylos kaltinamoji, antstole dirbanti moteris, už piniginį atlygį suklastojo dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas pinigų radimo faktas.

Manoma, kad šį dokumentą kaltinamojo plungiškio motina pateikė notarui ir šis, nežinodamas apie jo suklastojimo faktą, išdavė jai pinigų paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismui perduotoje byloje plungiškis kaltinamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei dokumento suklastojimo ir jo disponavimo.

Advokatu dirbančiam vyrui bei antstolei kaltinimai pareikšti dėl piktnaudžiavimo. Moteris taip pat privalės atsakyti ir dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Dėl to kaltinimai pareikšti ir Plungėje gyvenančio kaltinamojo motinai.

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą asmuo gali būti baudžiamas laivės atėmimu iki septynerių metų.

Tas, kas siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu taip pat iki septynerių metų.

Už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą ar realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Šokiruojantys signalai

Atrodo, kad galima taip įvelti žmogų į finansinės aferos pinkles, kad jis tik po daugelio metų sužino esąs skolingas nemenką sumą?

"Kaip kilo klausimas? Man užblokavo sąskaitą", – siūlo galą, kuris į kamuolį vynioja ne tik į teismų maratonus, bet ir Finansinių nusikaltimų tarnyboje (FNTT) pradėtą ikiteisminį tyrimą, mini kaunietė Violeta (pavardė redakcijai žinoma).

Užblokuota sąskaita – tik dalis bėdų puokštės. Dar viena naujiena buvo ne mažiau šokiruojanti: jai priklausantis nekilnojamasis turtas – namas – buvo areštuotas. "Turiu bėdų dėl pinigų, kurių akyse nemačiau", – šyptelėjo aklavietėje atsidūrusi moteris.

Violeta neneigia skolinusis pinigų, tačiau tikina, kad, kreditorius, kuris vėliau mirė, grąžinamas sumas žymėjo savo žiniaraščiuose.

Iš pirmo žvilgsnio – banali paskolos istorija. Tačiau visas paveikslas susideda iš painių detalių: Violetos buvusio sutuoktinio veiksmų, vekselio, paskolos raštelio, daug klausimų keliančių kreditoriaus ir antstolės santykių bylos dėl skolos, FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo.

Keturių vaikų mama mintimis grįžta į 2010-uosius, kai du vyresnieji vaikai buvo paaugliško amžiaus, mažoji – metukų, o Violeta laukėsi ketvirtosios dukrelės. Moters pasakojimu, tuo metu vyko teismai dėl žemės. Užsitęsęs procesas pareikalavo nenumatytų lėšų, kurių šeima pristigo. Tuometinio sutuoktinio siūlymui užstatyti namą moteris nepritarė.

Tada jis pasiūlė kitą išeitį – pasiskolinti pinigų iš jo vaikystės draugo Henriko Antano P.(pavardė redakcijai žinoma). Vyrai sutarė dėl 30 tūkst. litų.

"Man aiškino, kad čia viskas daroma draugiškai, tačiau dėl viso pikto reikia pasirašyti vekselį. Esą jį geriau man pasirašyti. Viską, kas buvo surašyta, skaičiau būdama pas notarę: 30 tūkst. litų, jokių procentų nenurodyta. Mėnesiui laiko. Aiškino, kad paskui sutvarkysime dokumentus, kažką pakeisime. Žinoma, neturėjau jokios praktikos paskolų reikaluose, su teisininkais nesikonsultavau. Fiksuota suma, procentų nėra – lyg ir viskas aišku", – tuometę situaciją dėstė Violeta.

Pasak moters, nuo 2010 m. Henriko Antano P. pinigai buvo mokami kiekvieną mėnesį. Pinigus kreditoriui perduodavo arba Violetos buvęs sutuoktinis, arba ji pati.

"Buvo kartojama, kad čia viskas daroma draugiškai, o nurodytas mėnesio terminas tėra nieko nereiškiantis formalumas", – susitarimus su Henriku Antanu P. minėjo Violeta.

Apie bylą nepranešė

Tačiau dar 2010 m., kitą dieną, kai suėjo mėnesio paskolos grąžinimo terminas, Henrikas Antanas P. kreipėsi į notarę. Pastaroji išdavė vykdomąjį raštą skolos išieškojimui, o antstolės Redos Stašenienės kontoroje ėmė suktis Violetos bylos reikalai. Dar po kelių mėnesių į antstolės kontoroje užvestą bylą Henrikas Antanas P. įrašė, kad sumokėta 444 litų, o skliausteliuose brūkštelėjo "atleisti". Violetos bylos, esančios pas antstolę, viršelį papuošė užrašas pieštuku "nieko nedaryti išieškotojo prašymu".

Įdomu tai, kad apie užsisukusią skolos išieškojimo procedūrą Violeta sužinojo tik 2018 m., nuvykusi į antstolės R.Stašenienės kontorą ir paprašiusi susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Jokių užuominų, jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad Violeta susipažinusi su dar nuo 2010-ųjų antstolės atliekamais veiksmais, esą nebuvo. Kaunietė tikino, kad nebuvo ir Henriko Antano P. oficialaus prašymo nevykdyti išieškojimo veiksmų.

"Kreditorius (Henrikas Antanas P. – red.past.) turėjo siųsti skolininkui priminimą ar reikalavimą sumokėti skolą. Tada tuos laiškus, į kuriuos skolininkas nekreipė dėmesio, turėjo nešti notarui, taip pat – vekselį ar skolos lapelį ir tik tada prašyti notaro išduoti vykdomąjį išrašą. Notaras privalėjo įvertinti, ar nepažeistos procedūros. Išdavus vykdomąjį išrašą, vekselis tampa aktyvuotas ir tada dokumentas nešamas antstoliui. Šiuo atveju toli gražu ne viskas buvo padaryta", –  situaciją komentavo advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Užrašas pieštuku ant bylos viršelio "nieko nedaryti" lyg ir patvirtina, kad tarp kreditoriaus ir skolininko finansiniai susitarimai vyko taip, kaip jie buvo sutarę.

Pasak Violetos, buvęs sutuoktinis arba ji kartą per mėnesį Henrikui Antanui P. grąžindavo dalį sumos, kaip ir buvo sutarę žodžiu. Pastarasis apie grąžintus pinigus žymėdavosi savo žurnale.

Įtartina antstolės pozicija

Dabar Violetą stebina, kodėl antstolė, paleidusi skolos išieškojimo mechanizmą ir areštavusi namą, nieko nedarė maždaug septynerius metus? "Septynerius metus aiškinama, kad nieko nereikia, o po septynerių metų atsibunda – oi, grąžinkite", – antstolės ir kreditoriaus veiksmais stebėjosi ir teisininkas E.Pavlovičius.

Pasak advokato padėjėjo, antstolio veiksmus apibrėžiančiose taisyklėse aiškūs terminai ir žingsniai, kaip greitai jis privalo veikti. "Jie turi staigiai išieškoti skolą, bet šiuo atveju delsiama septynerius metus. Kodėl?" – retoriškai klausė E.Pavlovičius. Hipotetiškai tokius neatsakomus klausimus galimai pridengia keliaženklės sumos, stiprinančios kreditorių ir antstolių susitarimus.

Violetos vardu pažymėtame bylos segtuve – vos keli popierėliai. Tarp jų – iš Lietuvoje veikusių bankų gauti atsakymai. Pastarieji byloja, kad viename banke Violeta turi dvi sąskaitas.

"Tuo metu mano atlyginimas siekė 6 tūkst. litų. Jei jau aš piktybiškai nemokėjau skolos, antstolė galėjo atlikti procesinius veiksmus ir nuo mano sąskaitos nurašyti tam tikrą sumą. Skola būtų buvusi seniai išieškota. Kodėl antstolė iš karto nesiėmė išieškoti? Kodėl ta byla šitiek metų tiesiog gulėjo?" – klausimus kėlė Violeta.

Aiškėja tikslas

Moteriai atstovaujantis E.Pavlovičius dėlioja teisinius akcentus: "Antstolė negalėjo areštuoti namo, nes sąskaitoje buvo pakankamai lėšų. Ji turėjo kreiptis į darbdavį, kad lėšos būtų nusiųstos į antstolės sąskaitą. Būtų pakakę kelių mėnesių, ir skolos neliktų.  Tačiau, matyt, tokio tikslo nebuvo", – svarstė E.Pavlovičius.

Iš padrikų gabaliukų dėliojasi, kad Henrikas Antanas P. turėjo visai kitą tikslą. Užrašas ant bylos "nieko nedaryti", regis, leidžia daryti prielaidą, kad pirmąkart paskolinta buvo tam, kad, turėdamas antstolės garantą, kreditorius skolininką prisirištų kone visam likusiam gyvenimui.

Pasak E.Pavlovičiaus, apie bet kokius procesinius veiksmus Violeta turėjo būti informuota, tačiau jokie laiškai su antstolio patvarkymais jos nepasiekė. Moteris visą laiką gyveno toje pačioje vietoje, augino vaikus ir didžiąją laiko dalį leido namuose. Ir per septynerius metus iš antstolės – jokių žinių.

"Galų gale, prieš imdamasis veiksmų, antstolis privalo įsitikinti, kad pašalintos visos kliūtys jo patvarkymams vykdyti. Įsitikino? Kaip?" –  stebėjosi E.Pavlovičius. Jo teigimu, nėra jokių dokumentų, liudijančių, kad jo klientė žinojo apie galimą išieškojimą .

Advokato padėjėjas E.Pavlovičius įsitikinęs, kad antstolė turėjo galimybę išieškoti skolą gerokai anksčiau, o ne laikyti bylą stalčiuje.

Grąžinta dvigubai?

Po pirmojo vekselio, pasirašyto 2010 m., 2011-aisiais buvo surašytas skolos lapelis dar 20 tūkst. litų. Sunku patikėti, kad Henrikas Antanas P. būtų skolinęs dar vieną sumą asmeniui, kuris negrąžina to, ką jau buvo pasiskolinęs.

"Nuolat mokėta po 1 000 litų, o nuo 2015 m., pasikeitus nacionalinei valiutai, mokėta po 300 eurų. Pinigai buvo perduodami ne tik Henrikui Antanui P., bet ir jo sutuoktinei Vidai P. (pavardė redakcijai žinoma) arba dukrai Jūratei S. (pavardė redakcijai žinoma). Tai vyko jų namuose, mūsų namuose, buvusioje mano darbovietėje", – pasakoja Violeta.

Išeina, kad Violeta iš Henriko Antano P. iš viso pasiskolino 50 tūkst. litų tuomete valiuta (14 481 eurų). Aiškinama, kad mokėta nuo pirmo paskolos mėnesio dar 2010 m., tad, kaunietės skaičiavimu, pasiskolinta suma grąžinta du kartus, t.y. sumokėta beveik 29 tūkst. eurų. Violeta tikina, kad visus šiuos mokėjimus Henrikas Antanas P. žymėjosi savo užrašuose, tačiau neteikė jokių pakvitavimų.

2017 m. spalį Henrikas Antanas P. mirė. Jo turto ir suteiktų paskolų paveldėtojomis tapo žmona ir dukra. Štai tada Violetos bėdų karuselė įgavo pagreitį. Paveldėtojos ėmė raginti moterį grąžinti skolą ir pasirašyti skolos lapelį velionio žmonos vardu.

Iškalbinga medžiaga

Violeta tikina, kad ne vieną kartą kalbėjosi su paveldėtojomis apie tai, jog pinigai buvo mokami ir paskola atiduota. Šiuos pokalbiu filmavo Violetos dukra. Juose aiškiai girdėti, kaip paveldėtojos sutinka, kad Violeta mokėjo, kalba apie tai, kad "tėvelis žymėjosi", tačiau, nepaisant to, vis tiek reikalauja mokėti. "Gerai, kad mokėjote. Visi taip daro", – girdėti Vidos P. žodžiai.

Kone kiekvieno pokalbio metu Henriko Antano P. dukra ragina Violetą pasirašyti su mama naują skolos lapelį. "Gal tai būtų buvusi dar viena skola", – dabar šį spaudimą vertina Violeta.

Galiausiai mirusio Henriko Antano P. žmona ir dukra Violetai pareiškė civilinį ieškinį dėl skolos. Tačiau kaip įrodyti, kad mokėjai skolą, jei neturi jokio pakvitavimo apie atliktą mokėjimą?

"Teismų praktikoje yra numatyta, jei nėra pakvitavimo, įrodinėti galima kitais teisėtais būdais. Buvo liudininkai, vaizdo įrašai, pradėtas ikiteisminis tyrimas Vidos P. ir jos dukros atžvilgiu, tačiau to teismui nepakako", – juridinius niuansus akcentavo advokato padėjėjas E.Pavlovičius, atstovavęs Violetai teisme.

Teismas priėmė ganėtinai keistą sprendimą – lyg ir pripažino, kad skolą Violeta mokėjo, tačiau vis tiek priteisė ieškovėms per 11 tūkst. eurų. Šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Paveldėtojos pozicija

Vida P., kalbėdama su "Kauno diena", neslėpė pykčio. "Ji nieko nemokėjo ir nori pasinaudoti vyro mirtimi. Ji padavė į teismą, užsiundė FNTT", – liejosi moteris. Tik vėliau Vida P. pasitaisė, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi pati, tačiau Violeta apskundė teismo sprendimą.

Moteris neigė ir filmuotoje medžiagoje savo pačios sakomus žodžius, kad Violeta mokėjo skolą dalimis, prisiminimus, kad 2017 m. gruodį, prieš Kalėdas, kartu su pinigais atvežė žąsį.

Vida P. neslėpė, kad Violeta – ne vienintelė, kuri esą turi grąžinti paskolintus pinigus. Dėl įsiskolinimų teisminiai procesai pradėti ir su kitais asmenimis, kurių yra gal koks dešimt.

Kiek nuo procentų buvo sumokėta mokesčių?  Vida P. puolė tikinti, kad jos vyras niekada neskolino pinigų už procentus. Esą visada tokie finansiniai santykiai buvę draugiški.

Iškalbingas įrašas

"Kauno diena" gavo pokalbio tarp Violetos ir Vidos P. ištrauką.

Violeta: Aš nežinau ką manyti, raštiško susitarimo mes neturime.

Vida: Tai niekas ir nedaro, su visais mes taip bendraujame.

Violeta: Ir visi žmonės neturi jokio raštelio? Nė jokio raštelio?

Vida: Taip. Jokio.

Violeta: 28 800 sumokėjome ir mes problemiški buvome?

Vida: O kur tas jūsų mokėjimas? Kur jis yra?

Violeta: Kiekvieną mėnesį mokėta.

Vida: Nu tai gerai, nu taip ir priklauso, visi taip daro.

Violeta: Ir vyras?

Vida: Ką jūs manote, už dyką kas duoda?

Violeta: 28 tūkst. sumokėta vietoj 16 tūkst.

Vida: Tai šitie dalykai nesiskaito todėl, kad jums priklauso sumokėti. Ir visi taip moka. O pagrindinė skola yra va tokia, kurią mes prašome, kurią jūs turite grąžinti. O kad jūs tiek metų taip, tai jūs manot, už gražias akis jums kas duoda? Ką mes pinigus iš dangaus gavome? Mes irgi uždirbom.

Violetos advokato įsitikinimu, šis pokalbis patvirtina, kad klientė sumokėjo skolą.

Tačiau Vida P. laikėsi savo: "Ji mane provokavo, uždavinėjo visokius klausimus. Ji mane filmavo mano namuose."

"O gal ji buvo mano vyro meilužė", – atrėmė Vida P., paprašyta pakomentuoti, kodėl jos sutuoktinis atidėjo pas antstolę pradėtą skolos išieškojimą.

Galimai nusikalstama veika

Verta dėmesio ir dar viena linija Violetos istorijoje. Tuo momentu, kai dėl Henriko Antano P. paveldėtojų reikalavimų žemė slydo iš po kojų, Violeta kreipėsi į nemokamos teisinės pagalbos advokatus. Ten dirbusi teisininkė netruko suprasti, kad Violetos paimtos paskolos – gudriai paspęsti spąstai lėšų pristigusiems asmenims.

"Aš nežinojau, ką man daryti. Važiuodama pas Henriko dukrą ir žmoną aiškintis dėl tų pinigų, paprašiau, kad dukra nufilmuotų mūsų pokalbius. Laikas buvo sunkus, todėl bijojau, kad galiu kažko nesuprasti ar pamiršti. Tuose įrašuose moterys pačios patvirtina, kad aš mokėjau pinigus", – paraginta nemokamos teisinės pagalbos advokatės, Violeta kreipėsi į FNTT.

Moters filmuota medžiaga tapo šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo pagrindu. FNTT padėkojo Violetai už pasitikėjimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų.

"Viskas gerai. Rūpinamasi, kad valstybei būtų sumokėti mokesčiai, tačiau kas iš to mano klientei?" – faktą, kad Violetos nėra tarp nukentėjusiųjų, pabrėžė E.Pavlovičius.

Galimai finansinių aferų lizdą ant lėkštutės pareigūnams atnešusi moteris palikta ant ledo. Pareigūnai net nepasivargino neviešinti Violetos pavardės. "Jei jums grasintų, kreipkitės", – pareigūnų raminimus prisiminė moteris.

Užfiksuoti pripažinimai

Kuo ypatinga moters filmuota medžiaga? Ne tik tuo, kad joje pinigus skolinusios moterys pripažįsta tokią savo veiklą. Joje užfiksuotos ir didžiulės dėžės, pilnos skolininkų lapelių. Tikėtina, kad tokių pririštų ir nuolat melžiamų asmenų, kuriems nebuvo išduodami jokie pakvitavimai, yra net kelios dešimtys.

Per kratas pareigūnai paėmė ir žurnalą, kuriame greičiausiai pinigus skolinęs dabar jau velionis, žmona, dukra galimai rašėsi, kiek kuris skolininkas pinigų grąžino. Tačiau šiuo žurnalu FNTT su Violeta nepasidalijo, kai ji kapstėsi teisme ir visais įmanomais būdais siekė įrodyti mokėjusi skolą nuo pat 2010 m.

Savo įsitikinimus apie galimą nusikalstamą veiką Violeta išdėstė ir FNTT pateiktame prašyme pripažinti ją nukentėjusiąja. Moteris užsiminė ir apie įtarimus, kad galbūt tarp Henriko Antano P. ir antstolės R.Stašenienės egzistavo slaptas susitarimas.

Įtartinų sandorių schema paprasta: grąžinamas sumas žymėjosi savo žiniaraščiuose, tuo užtikrindamas, kad įsipareigojimai mažėja. Kai skola buvo grąžinta, kreipėsi į antstolę, kad ji pradėtų išieškojimą ir neigė pinigų grąžinimo faktą.

Po Henriko Antano P. mirties galimai nusikalstamą versliuką perėmė jo žmona ir dukra, kurios, Violetos įsitikinimu, veikė išvien.

Komentaras

Reda Stašenienė

Antstolė

Tiksliai pakomentuoti situacijos negalėčiau, nes buvo paprašyta tos moters bylą perduoti į civilinę bylą, kurioje kreditoriaus įpėdiniai su ja bylinėjasi. Tačiau ji buvo atėjusi ir advokatas buvo atėjęs.

Kiek prisimenu, kai kreditorius buvo gyvas, prašė nepardavinėti nekilnojamojo turto, tik užtikrinti, kad tas turtas būtų areštuotas. Tad raginimas ir turto areštas skolininkei buvo išsiųsti, kiek pamenu, tais pačiais metais, kai buvo užvesta byla (2010 m. – red.past.).

Kai kreditorius mirė, įpėdiniai paprašė nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Skola viršija Civilinio proceso kodekse numatytą sumą, kurią galima nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Ar gali būti, kad raginimai nepasiekė skolininkės? Jei ji neatsiėmė iš pašto, tai gali būti. Tačiau ji buvo pernai, užpernai ir tą informaciją turėjo ir anksčiau. Negaliu komentuoti, ar raginimas buvo įteiktas, ar ne, tačiau jos adresu jis buvo išsiųstas. Dėl įvairių priežasčių žmonės neatsiima procesinių dokumentų, tačiau negaliu komentuoti be vykdomosios bylos.

Ar normalu, kad kreditorius paprašo nerealizuoti turto? Kodėl gi ne, jei jis su skolininku susitaria, kad mokės dalimis, tai negalima pulti tuoj pat realizuoti tą nekilnojamąjį turtą. Čia labiau kreditoriaus ir skolininko susitarimas.

Pakanka žodinio kreditoriaus pasakymo, kad nerealizuotų skolininko nekilnojamojo turto. Kreditoriaus žodinio pasakymo nepakaktų, jei būtų pažeidžiami skolininko interesai. Būna įvairių prašymų, dėl ko kreditorius prašo nepardavinėti turto. Šitas miręs kreditorius nebuvo toks drastiškas, kad sunaikintų skolininką. Yra įvairių kreditorių, įvairių aplinkybių, dėl kurių kreditorius neskuba išieškoti skolos.

Jei prašo nerealizuoti, juo labiau kad jokių palūkanų nenumatyta vykdomajame dokumente, tai tikrai nepažeidžiamos skolininko teisės.

Jei yra skola, tai ar kreditoriui, ar šiuo atveju mirusio kreditoriaus įpėdiniams turi būti grąžinta. Jei žmogus turi skolą, tai jis su kreditoriais sprendžia, kaip tą skolą grąžinti, o ne siekia išvengti grąžinti skolą. Ji eina per visas instancijas, štai ir į "Kauno dieną", tarsi tai padės jai išvengti skolos mokėjimo.

Informacijos, kad ji mokėjo, mes neturime. Ji galėjo parašyti, kad sumokėjo tiek ir tiek, tada antstolis būtų aiškinęsis ir gal paaiškėtų, kad skola visiškai padengta. Ar patariau tai daryti? Ne vienas ir ne du skolininkai yra ir apie kažkurį konkrečiai pasakyti tikrai negaliu.

Jei būtų parašiusi, būtume aiškinęsi, kaip, kokiu būdu mokėta, mums nepateikta informacija, ar ji aiškinasi su kreditoriaus įpėdiniais dėl skolos mokėjimo.

Finansinių nusikaltimų tarnybos komentaras

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 202 str. 1 dalį, įtariama vykdyta neteisėta finansinė veikla. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Surinkti duomenys perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Specialisto išvados dar nėra. Kol kas šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti įtarimai.

Ar veikla buvo versliška, ar vykdyta stambiu mastu, nustatoma ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis. Šiuo metu teigti, kad vykdyta veikla buvo versliška ar stambiu mastu, galimybės nėra.

Kratų metu buvo rastos paskolos sutartys, paprastieji neprotestuotini vekseliai ir juodraščiai. Ikiteisminio tyrimo metu tiriama, ar buvo vykdyta neteisėta veikla. Paskolos sutarčių, paprastųjų neprotestuotinų vekselių neteisėtumo nustatymas nėra FNTT atliekamo tyrimo objektas. Šiuo metu nėra nustatyta ir tiriamai veiklai naudota suma.

Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, numato, kad tokia nusikalstama veika daro žalą valstybės finansų sistemai, todėl fizinio asmens pripažinimas nukentėjusiuoju nėra galimas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos fizinių asmenų atžvilgiu nebuvo padarytos. Santykius tarp kreditoriaus ir skolininko reglamentuoja civilinė teisė.

Iškrausto iš namų

Kleboniškyje gyvenančio kauniečio Manto (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) šeima, turinti du vaikus, kurių vienas mažametis, priversta varstyti teismų duris. Jų būstas prestižinėje Kauno vietoje varžytinėse parduotas už neadekvačiai mažą kainą.

Kauniečių šeima įsipainiojo į nepavydėtiną situaciją. Kol vyksta teisminis ginčas dėl antstolio veiksmų, kitas teismas priėmė sprendimą iškeldinti šeimą su dviem mažais vaikais.

Dabar teisiniais veiksmais bus bandoma stabdyti iškeldinimo procesą, kol nėra atsakyti kiti klausimai, susiję su namo pardavimu.

Kaunietis trumpai papasakojo šios istorijos pradžią. Namas prestižinėje Kauno vietoje priklausė jo tėčiui, būstas baigtas statyti apie 2006-uosius. Maždaug po metų tėtis namą praplėtė ir padidino apie 80 kv. m., tad bendras namo plotas padidėjo iki beveik 290 kv. m. Priestato kauniečiai iš karto neįregistravo, tačiau dabar tvarkomi dokumentai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprieštarauja, kad jis būtų įteisintas.

Būstą tėtis perleido Mantui. Pastarasis neslėpė, kad suprato, jog dėl susidariusių skolų namas bus parduotas varžytinėse, tačiau nesitikėjo, kad antstoliai Kleboniškyje esantį didelį namą įvertins tokia maža suma. Dėl to šeima priversta kreiptis į teismą.

Pardavė dalį namo

Tiek kauniečiams, tiek juos ginantiems teisininkams užkliuvo antstolės Redos Stašenienės veiksmai. Anot advokatų, antstolė turėjo antrą kartą atlikti turto vertinimo procedūrą, įvertinti tai, kad namas yra didesnis, nei įregistruota "Registrų centre" bei pagal tai nustatyti ir adekvačią turto kainą ar išvis jo neparduoti, kadangi neįteisintas turtas nėra civilinių santykių objektas.

"Situacija tokia, kad Kleboniškyje esantis turtas įregistruotas kaip 200 kv. m, bet faktiškai yra beveik 290 kv. m. Kaip teigia antstolė, ji buvo atvykusi į vietą ir įvertino turtą. Tad ji negalėjo nematyti, kad objektas yra trečdaliu didesnis, nei rodo dokumentai. Byloje yra pateikta Statybų inspekcijos pažyma, kad turtas buvo pastatytas ne pagal projektinę dokumentaciją daugiau nei prieš 10 metų. Vadinasi, šiandien jis gali būti įteisintas be prievolės jį nugriauti. Šuo atveju turėjo būti apskaičiuota turto vertė jau su priedu, bet antstolė to nepadarė ir pirkėjams nurodė mažesnį namo plotą", – aiškino advokatų profesinės bendrijos "Černiauskas ir partneriai" advokatė Laura Daumantaitė.

Advokatė L.Daumantaitė įsitikinusi, kad antstolė negalėjo parduoti namo, kai dalis jo nėra įteisinta.

Ji pridūrė, kad šioje situacijoje antstolė turėjo arba kreiptis į teismą ir prašyti, jog dar neįteisintas priestatas būtų nugriautas, arba įpareigoti įregistruoti pagerintą namo dalį ir taip pakelti bendrą turto vertę.

Jei namas būtų parduotas už realią kainą, gautų pinigų pakaktų ne tik padengti Manto skolai, bet ir liktų nemaža suma jam gyventi su mažamečiais vaikais.

Neaiški namo vertė

Pasak Manto,  nei jis, nei jo žmona negavo jokių raštų apie antstolės atvykimą ir namuose jos nesulaukė. Šeimai kyla klausimų, kaip R.Stašenienė galėjo nebūdama vietoje, nustatyti tiek turto vertę, tiek realų pastato plotą.

Be to, iki šiol nėra paaiškinta, kokia namo vertė būtų atskyrus turtą – t.y. kokią vertę prideda beveik 80 kv. m priestatas.

"Antstolės teigimu, ji, vertindama turtą, atsižvelgė į 2016 m. atlikto kito antstolio vertinimą, taip pat Registrų centro masiniu vertinimu ir išvedė iš to vidurkį. Nėra tokio apskaičiavimo, nes kiekvieną kartą vertinant turtą, vertinamas individualus pastatas, o ne vadovaujantis masiniu vertinimu, ar kitaip tariant, rinkos verte. Be to, tuo metu masinė nekilnojamojo turto vertė augo (2016 m. buvo mažesnė nei 2017 m.), todėl dar neaiškiau, kodėl pradinė kaina buvo sumažinta", – stebėjosi advokatė.

"Mes dabar teisme ginčijame varžytinių aktą. Net Kauno apygardos teismas paskyrė turto vertinimo ekspertizę, vadinasi, ir teisėjui kilo įtarimų dėl turto vertės. Norime atkreipti dėmesį, kad ir kiti žmonės turėtų stebėti antstolių veiksmus. Jei žmogus neišmano įstatymų, gali už savo turtą beveik nieko negauti", – pastebėjo "Černiausko ir partnerių" kontoros advokatė.

Pirmasis antstolis buvo namą Kleboniškyje įvertinęs 150 tūkst. eurų, bet namas už tokią sumą nebuvo parduotas. Vėliau varžytines organizavo R.Stašenienė ir pradinę kainą nurodė jau 20 tūkst. eurų mažesnę. Kadangi per pirmas jos organizuojamas varžytines namas nebuvo parduotas, teko dar kartą sumažinti kainą.

Po antrųjų varžytinių pirkėjas 290 kv. m. namą nusipirko už 78 tūkst. eurų. Kauniečiai stebisi, kad antstolė namą Kleboniškyje įvertino taip pigiai – vieno kvadratinio metro kaina nesiekė nė 370 eurų.

Paslauga kitam vystytojui?

Iš namų išmetamai kauniečių šeimai kyla įtarimų, kad antstolė galėjo susitarti su pirkėju dėl mažesnės kainos. Tokių minčių jiems kyla, nes šalia sklypo vystomas sublokuotų namų projektas.

Kaip pasakojo kauniečių šeimą ginantys teisininkai, teisme R.Stašenienė nurodė, kad kainą teko dar sumažinti, nes namu Kleboniškyje niekas esą nesidomėjo, pastatą apžiūrėjo vos keli pirkėjai.

Tačiau Mantas tikino, kad potencialių pirkėjų buvo tikrai daugiau, nes namą apžiūrėti buvo atvykę gal 10–15 susidomėjusių žmonių. Tokie pasakymai tik dar labiau sustiprino kauniečių abejones dėl galimo susitarimo namą parduoti pigiau konkrečiam asmeniui.

Tačiau šioje istorijoje yra ne tik pigiai parduoto namo klausimas. Mantas tikino, kad antstolė netiesiogiai sudarė galimybę šalia jo namo statomų kotedžų vystytojams pabandyti už ypač mažą kainą įsigyti ir žemės sklypą.

Šiuo atveju turėjo būti apskaičiuota turto vertė jau su priestatu, bet antstolė to nepadarė ir pirkėjams nurodė mažesnį namo plotą.

Teisininkai pastebėjo, kad varžytinėse parduotas tik namas, priklausęs Mantui. Tačiau sklypas, ant kurio jis stovi, priklauso kauniečio tėvams. Namo pirkėjai siūlė nupirkti tokio ploto sklypą už maždaug 10 tūkst. eurų.

"Šiuo atveju buvo parduotas tik namas be žemės sklypo, nes jis priklauso kitiems savininkams. Tam, kad būtų galima privažiuoti prie namo, pirkėjai pateikia teismui planą dėl servitutinio privažiavimo. Servitutą jie įvertino mažiau nei 60 eurų, o visą sklypą 10 tūkst. eurų suma ir nurodė, kadangi eis keliukas, savininkai vis tiek negalės naudotis sklypu, todėl už tokią sumą savininkai gali jiems parduoti visą sklypą. Visi suprantame, kad sklypas Kleboniškyje vertas gerokai daugiau", – aiškino "Černiauskas ir partneriai" advokatė L.Daumantaitė.

"Kaip spėjama, antstolė su pirkėju aptarė varžytinių ir sklypo vertės klausimą, kai pasiūlo ypač mažą sumą už sklypą, per kurį eis servitutas iki namo. Aišku, pirkėjas gali ir pasinaudoti padėtimi bei bandyti įsigyti žemės Kleboniškyje už nedidelę kainą", – pridūrė Mantas.

Šiuo metu teismo procesas dėl servituto nustatymo sustabdytas, kadangi sprendžiamas klausimas dėl turto savininko. Dabar nežinia, ar jame gyvens sklypo savininkai, ar reikės kažkaip jį atskirti nuo pagrindinio namo. Sprendimas dėl servituto suteikimo bus priimtas, kai bus baigta kita byla dėl antstolės veiksmų. Iki šiol neaišku, kam priklausys namas ir kas gyvens įteisintame priestate.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad nors viename teisme byla dėl servituto buvo sustabdyta, tačiau iškeldinimo byloje, net ir esant prašymui stabdyti procesą, buvo priimtas sprendimas šeimą iškeldinti. Teisininkės nuomone, šie sprendimai prieštarauja tarpusavyje.

Vengė komentuoti

Pati antstolė R.Stašenienė apie ginčą dėl varžytinėse parduoto namo nedaugžodžiavo ir teigė, kad visas konfliktas yra tik dėl to, jog Mantas nenori mokėti skolos.

"Yra teisminis ginčas, jis šiuo metu nagrinėjamas teisme. 2016 metų antstolio vertinimu nesiremta. Namas nepagerintas. Apie įvertinimą skolininkas bei jo žmona žinojo ir įvertinimas jiems tiko. Esmė ta, jog skolininkas visomis priemonėmis stengiasi išvengti skolų grąžinimo", – pareiškė R.Stašenienė.

Kaip jau rašyta, jokių į akis krentančių išorinio smurto žymių, aptikus R.Mikliušienės kūną, nerado ir įvykio vietoje jį apžiūrėjęs ekspertas. O kitą dieną atlikus palaikų skrodimą, jau oficialiai konstatuota, kad ant velionės kūno aptikti tik paviršiniai nubrozdinimai, būdingi kritimui.

Tačiau, kaip įprasta, dar buvo skirti ir papildomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti ir galimus neakivaizdaus smurto požymius. Tačiau, jų taip pat neaptikta.

Kaip jau rašyta, Jonavoje bei Kėdainiuose antstolių kontoras turėjusi R.Mikliušienė, su kuria artimiesiems nepavyko susisiekti nuo gruodžio 10-osios, buvo aptikta sausio 2-ąją netoli savo namų L.Ivinskio gatvėje.

Anot teisėsaugininkų, šis nuošalus gamtos kampelis, vietiniu vadinamas Ąžuolyno parku, buvo mėgiama jos pasivaikščiojimų vieta.

Šalia daugiau kaip tris savaites ieškotos antstolės kūno, aptikto beveik pačioje aukštoko skardžio papėdėje, buvo rasti ir, išeinant iš namų, jos pasiimti asmeniniai daiktai – raktai bei mobilusis telefonas. Pastarasis – išsikrovęs. Neatmetama, kad nuo skambučių gausos, jos pasigedus.

Paskutinis šio telefono signalas buvo užfiksuotas, einantis nuo artimiausio šiose apylinkėse mobiliojo telefono bokšto. Tačiau, jis nenurodo konkrečios vietos, o tik kryptį, kuriai būdingas tam tikras atstumas.

Ties nelaimingo atsitikimo prielaida buvo apsistota ir dingusiosios palaikų radimo vietoje. Konstatavus tam tikrus mirtino sušalimo požymius velionės elgesyje.

Tačiau, teisėsaugininkai prisipažino, kad tarp gausybės versijų, kas galėjo nutikti dingusiai antstolei, prielaidos apie nelaimę nukritus nuo šio skardžio nebuvo. Greičiausiai, to nenumatė ir R.Mikliušienės paieškose dalyvavę kiti asmenys, šiandien neslepiantys nuostabos, kaip galėjo nepastebėti jos kūno tarp skardžio medžių. Kaip jau rašyta, jį, pagaliau nutirpus sniegui, aptiko tarnybinis policijos šuo.

Teisėsaugininkai teigia tyrę ir kitas galimas versijas. Pavyzdžiui, neatmetant, kad antstolė dėl savo darbo specifikos galėjo turėti nemažai priešų, tirtos ir jos turėtos konfliktinės situacijos su klientais. Galiausiai konstatuota, kad visos jos išsisprendė dar iki mįslingos R.Mikliušienės mirties.

Peržiūrėti ir vaizdo kamerų, buvusių jos pasivaikščiojimo kelyje, įrašai. Juose nieko įtartino neužfiksuota, nors pripažįstama, kad šie įrašai įamžino tik dalį kelio.

Apie R.Mikliušienės dingimą pranešė sūnus. Tačiau, ne tą pačią dieną, o kitą. R.Mikliušienė gyveno su juo tame pačiame name. Tačiau turėjo atskirus įėjimus, dėl ko sūnus jos pasigedo ne iš karto.

Gavus papildomų tyrimų išvadas, anot ikiteisminiam tyrimui dėl 51-erių R.Mikliušienės mirties priežasties vadovaujančio prokuroro, artimiausiu metu bus priimtas ir procesinis sprendimas. Greičiausiai, šis tyrimas bus nutrauktas.

Antstolė neišlaikė atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdyto egzamino raštu, nes atestavimo metu kilo abejonių dėl jos kvalifikacijos ir profesinių žinių, sugebėjimo jas  taikyti praktikoje bei jos veikoje nustačius profesinės veiklos pažeidimus.

„Antstoliui, kaip svarbias funkcijas vykdančiam valstybės įgaliotam asmeniui, turi būti keliami itin aukšti profesiniai reikalavimai. Pasikartojančios klaidos jo darbe rodo jo neprofesionalumą ir teisės aktų neišmanymą. Todėl netinkamai atliekamą darbą vertinsiu labai principingai,“ – sakė teisingumo ministras E. Jankevičius.

Teisingumo ministras šiemet iškėlė tris drausmės bylas (vienam Šilutėje dirbančiam ir dviem Klaipėdoje dirbantiems  antstoliams). Šios bylos buvo perduotos nagrinėti Antstolių garbės teismui; viena byla jau išnagrinėta (priimtas sprendimas skirti antstoliui papeikimą).

Visuose ministro įsakymuose dėl drausmės bylų iškėlimo teigiama, kad šie antstoliai piktnaudžiavo skaičiuodami papildomas vykdymo išlaidas.

Išskirtinis ministro dėmesys

Naujausiais duomenimis, mįslingos antstolės mirties aplinkybės turėtų išsigryninti po mėnesio. Papildomus tyrimus atliekantys ekspertai žada savo išvadas vasario pabaigoje. Nepaisant teisingumo ministro Elvio Jankevičiaus kartu su užuojauta velionės artimiesiems bei visai antstolių bendruomenei parodyto dalį visuomenės suerzinto padidinto dėmesio šiam įvykiui, ekspertai teigia įtraukę šį tyrimą į bendrą eilę.

Tuo tarpu jų išvados, turėsiančios sudėti visus taškus ant „i“, laukiantys teisėsaugininkai teigia neabejojantys pirmine savo prielaida, kad R.Mikliušienės mirtis nebuvo smurtinė. Nepaisant dalyje visuomenės vyraujančios nuomonės, kad buvo atvirkščiai, tačiau, kažkas šioje nemažą atgarsį sukėlusioje istorijoje nutylima arba tiesiog nueita lengviausiu keliu.

Tačiau, anot prie panašių išvedžiojimų tokio atgarsio bylose pripratusių teisėsaugininkų, kol kas visi surinkti duomenys patvirtina jų prielaidą, kad viskas įvyko dėl kažkokio 51-erių metų R.Mikliušienės negalavimo. Dėl jo ne tik įvyko nelaimė, bet ir nebuvo galimybės išsikviesti pagalbos.

Skardžio versija netirta

Patikslintais duomenimis, pasivaikščioti sekmadienį išėjusios ir dingusios antstolės telefonas buvo rastas prie jos – beveik pačioje aukštoko skardžio papėdėje. Tačiau, išsikrovęs. Neatmetama, kad nuo skambučių gausos, jos pasigedus.

Paskutinis šio telefono signalas buvo užfiksuotas, einantis nuo artimiausio šiose apylinkėse mobiliojo telefono bokšto. Tačiau, jis nenurodo konkrečios vietos, o tik kryptį, kuriai būdingas tam tikras atstumas.

Be to, teisėsaugininkai prisipažįsta, kad tarp gausybės versijų, kas galėjo nutikti dingusiai antstolei, nebuvo prielaidos apie nelaimę nukritus nuo šio skardžio. Greičiausiai, to nenumatė ir kelias savaites trukusiose R.Mikliušienės paieškose dalyvavę kiti asmenys, šiandien neslepiantys nuostabos, kaip galėjo nepastebėti jos kūno tarp skardžio medžių.

Visus laurus dėl to, kad sausio 2-osios popietę pagaliau pavyko jį aptikti, teisėsaugininkai atiduoda ne tik savo tarnybiniam keturkojui, bet ir tądien staigiai nutirpusiam sniegui.

Artimieji kol kas tyli

Anot teisėsaugininkų, ties nelaimingo atsitikimo prielaida apsistota ir dingusiosios palaikų radimo vietoje konstatavus tam tikrus mirtino sušalimo požymius velionės elgesyje.

Be to, neatmetant, kad antstolė dėl savo darbo specifikos galėjo turėti nemažai priešų, buvo tirta ir ši versija. Galiausiai konstatuota, kad visos R.Mikliušienės turėtos konfliktinės situacijos išsisprendė dar iki jos mįslingos mirties.

Tikrinant galimos smurtinės mirties versiją, peržiūrėti ir vaizdo kamerų, buvusių antstolės pasivaikščiojimo kelyje, įrašai. Juose nieko įtartino neužfiksuota, nors pripažįstama, kad šie įrašai įamžino tik dalį kelio.

Šiandien portalas kauno.diena.lt pasiteiravo R.Mikliušienės dukters, ar ji tiki esą teismo medicinos ekspertų patvirtinta teisėsaugininkų prielaida, kad jos mamos mirtis galimai susijusi kažkokia liga? Ir, ar mama tikrai turėjo sveikatos problemų?

R.Mikliušienės dukra, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, atsakyti į šiuos klausimus atsisakė.

Pasigedo tik kitą dieną

Kaip jau rašyta, Jonavoje bei Kėdainiuose antstolių kontoras turėjusi R.Mikliušienė, su kuria artimiesiems nepavyko susisiekti nuo gruodžio 10-osios, buvo aptikta netoli savo namų L.Ivinskio gatvėje.

Anot teisėsaugininkų, šis nuošalus gamtos kampelis, vietiniu vadinamas Ąžuolyno parku, buvo mėgiama R.Mikliušienės pasivaikščiojimų vieta.

Šalia jos kūno buvo rasti ir, išeinant iš namų, pasiimti asmeniniai daiktai – mobilusis telefonas ir raktai.

Jokių į akis krentančių išorinio smurto žymių, aptikus R.Mikliušienės kūną, jį įvykio vietoje apžiūrėjęs ekspertas nerado. O kitą dieną atlikus palaikų skrodimą, jau oficialiai konstatuota, kad ant velionės kūno aptikti tik paviršiniai nubrozdinimai, būdingi kritimui.

Apie R.Mikliušienės dingimą pranešė sūnus. Tačiau, ne tą pačią dieną, o kitą. R.Mikliušienė gyveno su juo tame pačiame name. Tačiau turėjo atskirus įėjimus, dėl ko sūnus jos pasigedo ne iš karto. O galimai tik tada, kai pamatė pirmadienį prie namų stovintį mamos automobilį, kuriuo ji turėjo būti išvažiavusi į darbą.

Kauno policija praneša, kad sausio 2 d. apie 14.15 val. Aukštuosiuose Šančiuose esančiame miškelyje Kauno kinologas, dirbdamas kartu su tarnybiniu šunimi, vokiečių aviganiu Barbar-Z-Danaro, aptiko moters kūną.

Keturkojis pareigūnas kūną rado tarp medžių, viduryje skardžio. Šalia moters rasti ir jos asmeniniai daiktai. Pirminiais duomenimis, kūnas be išorinių smurto žymių.

R. Mikliušienė turėjo antstolio kontorą Jonavoje ir skyrių Kėdainiuose.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.