Detalių apie J. Glenno ligą ir būklę nepateikiama, bet Johno Glenno viešųjų ryšių koledžo atstovas Hankas Wilsonas (Henkas Vilsonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvęs astronautas prieš daugiau kaip savaitę buvo paguldytas į universiteto Jameso (Džeimso) onkologijos ligoninę.

„Įspėju, kad nors senatorius Glennas guli Jameso (ligoninėje), tai nebūtinai reiškia, kad jis serga vėžiu“, – sakė H. Wilsonas.

Ligoninės atstovės pateikta informacija prieštarauja H. Wilsono žodžiams: ji sakė, kad J. Glenno nėra šios onkologijos ligoninės pacientų sąraše.

95-erių metų J. Glenno sveikata jau silpsta: 2014 metais jam buvo atlikta širdies vožtuvo pakeitimo operacija, jis yra patyręs insultą, nurodė Ohajo mieste Klivlande leidžiamas laikraštis „The Plain Dealer“, kuris paskelbė, kad jis buvo paguldytas į ligoninę šioje valstijoje.

J. Glenas po 23 metus trukusios karjeros JAV ginkluotosiose pajėgose ir kosmoso programoje 24 metus kaip demokratų senatorius atstovavo Ohajui.

1962 metais jis tapo pirmuoju JAV astronautu, apskriejusiu Žemę. Tas skrydis truko mažiau nei penkias valandas.

Į kosmosą jis vėl nuskrido po kelių dešimtmečių, jau būdamas 77-erių metų, ir tapo seniausiu kosmose pabuvojusiu astronautu.

Barackas Obama (Barakas Obama) 2012 metais apdovanojo J. Glenną Prezidento laisvės medaliu – aukščiausiu civiliniu šalies apdovanojimu.

„Johnas Glennas, pirmasis Žemę apskriejęs amerikietis, tapo didvyriu visomis šio žodžio prasmėmis“, – įteikdamas apdovanojimą sakė prezidentas.

J. Glennas kariavo Antrajame pasauliniame ir Korėjos karuose, o 1957 metais atliko pirmąjį viršgarsinį skrydį be sustojimų iš Los Andželo į Niujorką.

Vien tik Saulės energija varomas lėktuvas „Solar Impulse 2“ (Si2), leidęsis į kelionę aplink Žemę, jau pasiekė skrydžio tolio rekordą.

Kai šis lėktuvas nutūpė antradienį Ahmedabade Indijos vakaruose, įveiktas nuotolis buvo 1468 kilometrai, sakė skrydžio rengėjai. Prie lėktuvo vairalazdės buvo projekto „Solar Impulse“ pirmininkas pilotas Bertrand'as Piccard'as (Bertranas Pikaras)

Pasak šios akcijos rėmėjų, nuskristas nuotolis yra rekordinis saulės energija varomam lėktuvui, bet šį rekordą dar turi patvirtinti Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI).

Ankstesnis rekordas priklausė „Solar Impulse“ vadovui ir vienam steigėjų Andre Borschbergui (Andrė Boršbergui), kuris lėktuvu „Solar Impulse 1“, skirsdamas skersai Jungtinių Amerikos Valstijų įveikė 1386 kilometrus.

Si2 nutūpė vakarinėje Gudžarato valstijoje 23 val. 25 min. vietos (19 val. 55 min. Lietuvos) laiku, baigęs skrydį iš Omano sostinės Muskato, trukusį trumpiau negu 16 valandų.
Beje, planuotos kelionės aplink pasaulį dar viena atkarpa nus dar ilgesnė – ketinama be nutūpimo per penkias paras kirsti Ramųjį vandenyną nuo Nandzingo Kinijoje iki Havajų, ir įveikti 8500 kilometrų nuotolį.

Vienviečio lėktuvo elektros varikliams energiją tiekia daugiau negu 17 tūkst. saulės baterijų, įtaisytų jo sparnuose, kurių mojis yra 72 metrai – beveik kaip keleivinio superlainerio „Airbus A380“. Tačiau šis orlaivis sveria maždaug kaip šeimyninis automobilis – per 100 kartų mažiau negu A380.

Si2 yra pirmasis saulės energijos varomas orlaivis, kuris galės išbūti ore kelias paras.

Lėktuvo propelerius suka keturi 17,5 arklio jėgų elektriniai motorai, kuriems energija tiekiama per pakraunamus ličio jonų akumuliatorius.

Lėktuvas skris 50-100 km per valandą greičiu. Naktį jis skris lėčiau, taupant akumuliatorių energiją.

Visas kelias, kirtus du vandenynus, turėtų būti apie 35 tūkst. kilometrų, kuriuos ketinama įveikti 12 etapų per 25 paras gryno skrydžio. Visa ekspedicija, manoma, truks ilgiau kaip penkis mėnesius.