Trečiadienio rytą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių pasienio užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą ties Šilininkų kaimu (Šilutės r.) užfiksavo du Nemune žvejojančius vyrus.

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gaudoma šiuo metu uždrausta žvejoti žuvis – karšiai. Apie tai pranešę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojams, VSAT pareigūnai tuojau pat nuvyko į stebėtą vietą.

Kaip pranešė VSAT, pamatę atvažiuojantį pasieniečių, o netrukus – ir gamtosaugininkų automobilį, brakonieriai puolė nuo meškerių nutraukinėti kabliukus, tačiau sugautos žuvies nepaleido. 24-erių ir 25-erių alytiškiai buvo spėję sugauti šešis karšius.

Brakonieriai teisinosi nežinoję, kad žvejoja Nemuno deltos regioniniame parke ir kad iki gegužės 20 d. ten esančiuose vandens telkiniuose galioja draudimas žvejoti karšius.

Abu vyrai turės atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti po 300 eurų už neteisėtai sugautus karšius. Brakonieriams taip pat skirtos 60 eurų baudos ir konfiskuoti žvejybos įrankiai.

Kaip tikrinimas atrodys ir kada jau galite sulaukti aplinkosaugininkų reido? Apie tai komentavo Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė. 

– Visi pareigūnai, kurie atlieka išmetamų dujų patikrinimą, dėvės nustatyto pavyzdžio uniformą. Automobiliai bus žymėti. Aplink visą automobilį matoma oranžinės spalvos juosta. Šonuose ir priekyje – aplinkos apsaugos ženklas su užrašu „Lietuvos Aplinkos apsauga“. Taip pat įjungti mėlynos spalvos švyturėliai. Automobilis gali būti stabdomas ir lazdele, ir baltos spalvos su raudonu skrituliu lazdele. Nebūtina turi būti įjungti švyturėliai. 

– Kada reidai galėtų prasidėti? 

– Planuojame pradėti balandžio mėnesį. Noriu paminėti, kad pirmieji reidai bus prevencinio pobūdžio. Nustatę viršijimus tikrai nebausime ir techninių apžiūrų nenaikinsime.  

– O nuo kada bausite? 

– Padarę prevencinius reidus pereisime prie rimtesnių kontrolės veiksmų. Visuomenę informuosime. 

– Tai jau buvo daroma, tikrindavote taršius automobilius, tačiau tai vykdavo su policijos pareigūnais? 

– Taip. Iki šių metų taip pat vykdavo šiuo tikslu rengiami reidai. Policija padėdavo sustabdyti automobilius, o matavimus atlikdavo Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Nuo šių metų, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, viską darome patys.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakykime, sustabdžius automobilį, kaip viskas atrodys? Bus prijungta įranga, taip? 

– Visų pirma, priėjęs pareigūnas prisistatys, nurodys sustabdymo priežastį, paaiškins, kad bus atliekami matavimai, prijungs kompiuterį prie automobilio sistemos. Susives automobilio duomenis: markę, pagaminimo metus. Paklaus, koks yra variklis – benzininis ar dyzelinis? Nuo to priklausys, kokiu aparatu bei kokie parametrai bus matuojami. Į išmetamąjį vamzdį įstatomas zondas. Vairuotojo bus paprašoma šiek tiek spustelti akseleratoriaus pedalą ir paimti išmetamų dujų mėginiai.  

– Viskas labai panašiai, kaip vyksta ir techninės apžiūros metu, taip? 

– Iš principo beveik identiškai. Beveik tie patys parametrai matuojami.

– Įrangą reikėjo naują įsigyti? 

– Taip. Vis dar vykdome pirkimus. Turime pirmuosius rezultatus. Matavimui benzininio variklio skirtas prietaisas matuoja anglies monoksido koncentraciją, kitus parametrus, susijusius su benzininiu variklio darbu. Taip pat turime dar vieną aparatą benzininio variklio dūmingumui matuoti. 

 Nustačius viršijimą bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Paskirta bauda nuo 100 iki 300 eurų. Ir per 48 valandas nustos galioti techninė apžiūra. Ji bus panaikinta vietoje, bet dar dvi paras galios.

– Jeigu matavimai nebūtų sėkmingi, kas tada? 

– Kaip minėjau, pirmieji reidai bus prevencinio pobūdžio. Jokių sankcijų nebus taikoma ir administracinių sprendimų nebus priimta. Vėliau, kai pradėsime kontrolę vykdyti iš esmės, nustačius viršijimą bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Paskirta bauda nuo 100 iki 300 eurų. Ir per 48 valandas nustos galioti techninė apžiūra. Ji bus panaikinta vietoje, bet dar dvi paras galios. 

– Per dvi paras reikia nuvažiuoti ir susitvarkyti automobilį? 

– Taip, reikėtų. Visų pirma, reikėtų nuvykti į techninės priežiūros centrą arba paprastai sakant – autoservisą. Pažiūrėti, kas negerai su automobiliu ir pakartoti techninę apžiūrą.  

– Visuomenėje buvo ir neigiamų atsiliepimų. Kai kurie sako, kad tamsiu metu nežinos, ar stoti, ar ne, nes čia ne policijos pareigūnai. Ką atsakytumėte tokiems? 

– Tamsiu paros metu šių reidų tikrai nevykdysime. Automobiliai ženklinti, pareigūnai uniformuoti, švyturėliai, garso signalai naudojami. Iš principo nuo policijos skiriasi tik emblema ant automobilio. 

– Koks stabdymo pirmasis momentas?

– Na, stabdoma bus tarnybiniu automobiliu, įjungus mėlynos spalvos švyturėlius bei garso signalą arba tik įjungus švyturėlį ir baltos spalvos su raudonu skrituliu centre stabdymo lazdele.

– Tai, kaip ir policijos pareigūnai turėdavo ir turi tokią teisę, jūs įgyjate lygiai tokias pačias teises?

– Taip, iš esmės stabdymas niekuo nesiskirs.

– Kiek žinau, pagal naują tvarką, turės dalyvauti du pareigūnai. Ne veltui šiandien esate dviese.

– Taip, dalyvaus mažiausiai du pareigūnai arba vienas Aplinkos apsaugos pareigūnas ir bent vienas kitos institucijos, pavyzdžiui, policijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jums vis dar reikės policijos? Nes kiek kalbinau prieš Naujuosius metus gyventojus – kalbėjome apie kelių eismo taisyklių pakeitimus, kurie įsigaliojo šiemet – jie sakė, kad jei aplinkosaugininkai stabdys, tikrai nesiruošia stoti. Kas grėstų tokiems žmonėms?

– Na, policijos pareigūnų nebereikės, stabdysime savarankiškai. Sustoti vairuotojas privalo, o nepaklūstantiems grės administracinė atsakomybė – bauda iki 1200 eurų. Tikimės vairuotojų sąmoningumo ir kad vykdys teisėtus reikalavimus.

– Kiek anksčiau mes matydavome jus kartu su policijos pareigūnais, kai tikrindavote taršą, buvo organizuojami tokie reidai.

Nustačius šiuos pažeidimus, taikoma dvejopa sankcija – administracinė atsakomybė bei techninės apžiūros panaikinimas.

– Reidų tikslas lieka tas pats. Tikrinsime automobilių taršą, būtent benzininę automobilių taršą anglies monoksidui, dyzelinių automobilių dūmingumą. Taip pat bus patikrinama, ar iš automobilio neteka įvairūs pavojingi skysčiai, pavyzdžiui, tepalai. O nustačius šiuos pažeidimus, taikoma dvejopa sankcija – administracinė atsakomybė bei techninės apžiūros panaikinimas.

– Tik reido metu galėsite stabdyti ar, kaip ir policijos pareigūnai, pamatę, kad, pavyzdžiui, iš automobilio teka tepalai, galite liepti sustoti?

– Tikrai taip. Bus ir planuojama, bet pamačius akivaizdų pažeidimą kelyje, pareigūnas turi atlikti pareigą, sustabdyti ir užfiksuoti pažeidimą.

LNK stop kadras. 

– Ant jūsų uniformų matau vaizdo kameras, vadinamus bodycam'us. Tai reiškia, kad jūsų visi veiksmai yra filmuojami?

– Taip, mes savo veiksmus filmuojam.

– Į kokias situacijas jūs papuolate?

– Pasitaiko įvairių situacijų, įvairių žmonių – nuo pačių geriausių iki tikrai agresyvių ir nenusiteikusių draugiškai.

– Kaip atrodys dar jūsų apranga? Ar ji tik taip atrodys, ar čia yra žieminė apranga? Galbūt vasarą kitaip būsit apsirengę?

– Čia yra žieminė apranga, tačiau vasarinė apranga paženklinta tais pačiais ženklais t. y. ženklu su užrašu „Lietuvos aplinkos apsauga“, kaip ir automobilis tuo pačiu ženklu paženklintas. Lygiai taip pat ir vasariniai marškiniai, vasarinės uniformos paženklinamos šiais ženklais ir dėvima ta pati liemenė.

– Ar automobiliai skiriasi ar yra visi tokios žalsvos spalvos su Lietuvos aplinkos apsaugos emblemomis?

– Automobilio spalva gali skirtis, turime pas save parke ir kitų spalvų automobilių. Tačiau ženklai yra tokie patys.

– Taigi, kokie dabar būtų jūsų patarimai mūsų žiūrovams? Ar kažkaip jau ruoštis, susiimti, nes patikrinimai jau artėja?

– Tai, patikrinimai artėja. Na, tai visų pirma reikėtų pasirūpinti savo automobilio technine būkle, na, o sutikus pareigūnus, patarčiau su jais bendradarbiauti ir neprisidaryti dar papildomų protokolų už reikalavimų nevykdymą ir papildomų problemų.

AAA Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Monika Avižienė sako, kad norint įvertinti cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai, reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindines produktų sudedamąsias dalis.

„Kai kurios iš jų nėra pavojingos, pavyzdžiui, glicerolis ar natrio druska, tačiau produktų sudėtyje gali būti ir pavojingų sveikatai ingredientų, tokių kaip kvapiosios medžiagos, kurios gali sukelti alergiją, rūgštys ir šarmai, kurie gali nudeginti ar sudirginti odą, akis, kvėpavimo takus ir pan.“, – paaiškina M. Avižienė.

Specialistė teigia, kad informaciją apie Europoje pagamintas ir į ją importuotas chemines medžiagas kaupia ir teikia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Anot jos, šios agentūros puslapyje galima rasti informaciją ir apie medžiagas, kurios gali turėti neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje konsultacijas dėl cheminių medžiagų reglamentavimo bei tiekimo į rinką teikia AAA specialistai.

Kaip klasifikuojamos ir žymimos cheminės medžiagos?

Pasak M. Avižienės, cheminės medžiagos yra klasifikuojamos pagal kelis pagrindinius kriterijus: fizines, chemines, toksikologines, ekotoksikologines savybes. Prieš patiekdami chemines medžiagas ar jų mišinius rinkai, tiekėjai privalo juos paženklinti pagal CLP reglamento reikalavimus. Jei medžiagos yra pavojingos – papildomai pateikti produktų saugos duomenų lapus, kuriuose išsamiai aprašoma, kokios medžiagos yra produkte, jų savybės, pavojai ir rekomenduojamos saugos priemonės.

Apie pavojingas chemines medžiagas produkte galima sužinoti atidžiai perskaičius produkto etiketę. Lietuvoje naudojami Europos Sąjungos standartiniai pavojingumo simboliai, kurie atitinka CLP reglamentą.

Šie simboliai apima paveikslėlius (toksiškumą, degumą, sprogimą, kenksmingumą aplinkai ir kt.) bei žodžius (atsargiai ar pavojinga), kurie nurodo pavojų. Etiketėje dažnai nurodomas pavojingos medžiagos pavadinimas arba bendrinė žymė, kad būtų aišku, kokia medžiaga yra pavojinga, taip pat gali būti pateiktas pavojingumo aprašymas bei rekomendacijos dėl saugos priemonių, CAS (cheminio junginio registracijos) numeris, nuoroda į saugos duomenų lapą.

„Kitais metais pradėsime tos didesnės gamintojų atsakomybės principo srities praplėtimą. Bus nustatyta gamintojų atsakomybė baldams ir tekstilei. Mūsų teisėkūros planuose toks pokytis suplanuotas“, – pirmadienį Aplinkos apsaugos komitetui diskutuojant dėl atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumo teigė V. Slavinskienė.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė sakė, kad 2024 metais planuojama priimti tam reikalingas įstatymo pataisas. 

„Vartotojas du kartus nemokėtų: pirkdamas prekę susimokėtų už atliekų tvarkymą ir tas garantuotų (...) neatlygintiną atliekų pridavimą. Tai garantuotų neatlygintiną tekstilės ir baldų pridavimą“, – komitete teigė ji.  

„Tekstilė ir baldai yra tie srautai, kurie dabar sukelia didesnį finansinį krūvį gyventojams“, – pridūrė viceministrė.  

Pasak R. Radavičienės, tekstilei būtų taikoma bendra Europos Komisijos tvarka, kurios paskelbimas, anot jos, vėluoja. Jos teigimu, Lietuvoje nenorima išradinėti dviračio ir skubinti proceso.

„Iškyla klausimas, kam šiuo atveju taikytina atsakomybė: ar žaliavų audinių tiekėjams ar drabužių teikėjams į rinką, ar užsakovams. Čia yra pagrindinis klausimas ir diskusija“, – tvirtino viceministrė. 

Į verslo sričių, kam taikoma gamintojo atsakomybė, sąrašą įtraukus baldų ir tekstilės gamintojus, jie patys turėtų organizuoti į rinką patiektų gaminių atliekų ir jų pakuočių tvarkymą arba steigti organizaciją ir jai pavesti šį darbą.

Dabar gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas taikomas elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių bei taros, padangų gamintojams ir tiekėjams. 

Daugiausia atsieis komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas – apie 2,9 mln. eurų. 1,5 mln. eurų planuojama Klaipėdos rajono viešųjų erdvių priežiūros darbams finansuoti.

Taip pat 1,5 mln. eurų planuojama išleisti lietaus nuotekų sistemų įrengimo darbams. Jos bus įrengiamos Jakų k., Gindulių k. Liepų, Ievų ir Toplaukio g., Girkalių k. Sodų g., Gargždų miesto Pušų g. atkarpoje nuo Žvejų iki J. Basanavičiaus g. Lietaus nuotekų šalinimo tinklų statyba planuojama ir Gargždų m. Žalgirio ir Kvietinių g.

„Lietaus nuotekų įrengimo darbai itin svarbūs – jie užkerta kelią gatvių, pastatų tvinimui. Gyventojams dažnai atrodo keista, kad tokios didelės lėšos tiesiog pakasamos po žeme – nėra sukuriama jokios matomos infrastruktūros, tačiau investicijos naudą kiekvienas pajus per pagerėjusią kelių būklę liūčių metu bei išvengę rūsių tvinimo“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Augantis savivaldybės biudžetas suteikia galimybę daugiau lėšų skirti ir aplinkos apsaugos sričiai. Tai leis įgyvendinti dar daugiau svarbių darbų. Vienas tokių – Gargždų miesto parko tvarkymas. Šiemet jo želdynams ir infrastruktūrai atnaujinti numatomas daugiau nei milijono eurų finansavimas.

„Nemažai gražių pokyčių parke jau matyti, dar daugiau bus galima pastebėti vasarą. Gargždų miesto parką poilsiui renkasi šeimos, vyksta įvairūs renginiai. Tad ši vieta turi būti įvairiapusiška, tinkama tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus poilsiui ir pomėgiams“, – teigia Administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Antrojo parko tvarkymo etapo metu bus įgyvendinama nemažai infrastruktūros darbų. Parke bus nutiesti Šeimos ir Istorijos takai su asfalto danga ir skaldyto granito trinkelių apvadu, bus išasfaltuotas takas, jungiantis Šeimos ir Kultūros takus vakarinėje parko dalyje šalia sporto įrenginių. Jau praminti takai bus padengiami skaldele. Greta takų bus įrengti ir nauji suolai, dviračių stovai, šiukšliadėžės.

„Vaikai galės dūkti naujoje žaidimų aikštelėje, o renginių mėgėjus turėtų nudžiuginti amfiteatras. Bus įrengtas ir visiškai naujas bei modernus apšvietimas, leisiantis parką lankyti ir tamsiu paros metu“, – sako Česlovas Banevičius.

Taip pat parke bus atnaujinami vadinami senieji ir naujieji laiptai, lieptas per senvagę. Vietoje senojo tualeto bus pastatytas naujas sanitarinis konteineris, atvestas vandentiekis ir nuotekų tinklai. Visus darbus planuojama įgyvendinti iki metų galo.

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta šešis kartus, medžioklę – keturiolika kartų. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 22 kartus, netinkamo atliekų tvarkymo – devyniolika, nuotekų – keturiolika, vandens taršos – devynis, neteisėtų kirtimų – septynis, oro taršos – šešis, pranešimų apie sumedžiotus vilkus – keturis, nukeltus gandralizdžius – keturis, kitos taršos – tris, miškų – penkis, avarijų – du, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 36 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 113 kartų (ankstesnę savaitę – 94), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 45 kartus (ankstesnę savaitę – 35).

Iš ne darbo metu gautų 117 pranešimų devyniolika buvo skubūs, iš jų 50 pranešimų buvo gauta savaitgalį ir 67 darbo dienomis po darbo valandų.

Aplinkosaugininkai, gavę pranešimą, kad Minčaičių karjero prieigose, Žagarės seniūnijos Joniškio rajone, yra išmestos automobilių ardymo atliekos, nuvyko į įvykio vietą.

Kadangi ši teritorija priklauso Žagarės regioniniam parkui, aplinkosaugos pareigūnai atliekas vietoje apžiūrėjo kartu su Žagarės regioninio parko direkcijos specialistu ir Žagarės seniūnijos seniūnu.

Nustatyta, kad miške rastos atliekos – išardytų transporto priemonių dalys. Daugiausiai apdailos dalys: durų apmušalai, plastikai, lubų apmušalai, sandarinimo gumos, žibintai, vairas, jungtukai, tuščios talpos, pakuotės ir kt. Bendras išmestų atliekų kiekis sudarė apie 3,76 kub. m.

Tarp atliekų aplinkosaugininkai rado dokumentus su tam tikrais duomenimis, pagal kuriuos pavyko identifikuoti ir surasti miško teršėją.

Nuvykus į Akmenės rajone gyvenančio pažeidėjo namus aplinkosaugininkai rado neteisėtai ardomus automobilius ir laikomas išardytų automobilių dalis. Aplinkosaugininkai atpažino ir dar vieną svarbią detalę – išardytų automobilių dalys buvo sudėtos į tokius pačius vienos įmonės logotipu pažymėtus maišus, kaip ir rastos miške.

Asmuo pripažino, kad išsiardė kelis savo automobilius ir išmetė atliekas nurodytoje vietoje. Išmestas atliekas asmuo buvo įpareigotas surinkti ir priduoti atliekų tvarkytojams.

„Už atliekų išmetimą regioninio parko teritorijoje asmeniui paskirta 1400 eurų bauda, kai atliekų tvarkytojui priduodant atliekas reikėjo sumokėti tik 18 eurų. Be to, pažeidėjui teks sumokėti 150 eurų už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą neturint leidimo (...)“, – teigia Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Konstantinas Rezgys.

„Bendradarbiaujant kartu su policijos pareigūnais, galime laiku ir operatyviai užkardyti neteisėtą veiklą ir išvengti žalos gamtai. Kaip ir šiuo atveju, pagal gautą informaciją, nustatytas asmuo, kuris automobiliu gabeno septynis draudžiamus ne mėgėjų žvejybos įrankius – statomus tinklus. Laiku sulaikytas asmuo žuvų sugavęs nebuvo ir žalos gamtai padaryti nespėjo“, – sakė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Jarmalavičius. 

Pasak aplinkosaugininko, už neteisėtą draudžiamų žvejybos įrankių laikymą jam gresia bauda nuo 60 iki 200 Eur ir tinklų konfiskavimas.

Aplinkosaugininkai kviečia žvejus būti sąmoningais ir laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių bei tausoti gamtą ir jos išteklius. 

„Jei išsiruošėte į žvejybą prisiminkite, kad visos taisyklės ir reikalavimai kuriami norint išsaugoti žuvų išteklius. Dar vis aktualu pasikartoti, kad prieš žvejybą ir po žvejybos privaloma susitvarkyti žūklės vietą, t. y. 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos visos komunalinės atliekos. Jos vėliau turi būti išvežamos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, – akcentavo viršininkas.

Aplinkosaugininkai pagal kelis mėnesius kruopščiai rinktą informaciją nustatė asmenį, neteisėtai savo sodyboje laikiusį 37 statomuosius tinklus, traukiamąjį tinklą, užmetamąjį tinklą ir 3 neleistino dydžio bučius. Bendras tinklų ilgis – apie pusantro kilometro.

Visi įrankiai iš pažeidėjo buvo paimti, taip pat jam reikės susimokėti baudą.

„Džiugu, kad įdėtas darbas atsipirko ir pavyko sulaikyti asmenį, kol nebuvo padaryta žala žuvų ištekliams. Primename, kad asmenims už neteisėtų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą iki 200 eurų“, – teigia Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas.