Savo ruožtu aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokių veiklų vykdymą miestų centruose laiko problema ir tikina, kad ją padės spręsti 2025 m. įsigaliosiantys nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.

PAGD: per ketverius metus perdirbimo įmonėse – 16 gaisrų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskis pabrėžia, kad ūkio subjektuose, kurie registruojami kaip perdirbimo įmonės, Nuo 2020 m. iki dabar iš viso kilo 16 gaisrų, kas sudaro 0,04 proc. visų per įvardytus metus kilusių gaisrų (2024 m. kilo 2 gaisrai, 2023 m. – 4, 2022 m. – 5, 2021 m. – 2, 2020 m. – 3).

„Gaisrų skaičius tokiuose objektuose siekia vos kelias šimtąsias procentinės dalies“, – patikslina J. Targonskis.

Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad degant tokiems objektams į orą įprastai išsiskiria tamsus dūmai, kurie dažnai būna kenksmingi, todėl ugniagesiai rekomenduoja gyventojams likti patalpose ir užsidaryti langus.

Konkrečių siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų ar objektų vietų parinkimą – nėra

Po gaisro „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, kurioje įsikūrusi automobilių atliekų tvarkymo įmonė „Ruvis“, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad tokie objektai kaip automobilių laužynas neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų bei netoli miesto centro.

Aplinkos ministras S. Gentvilas taip pat sakė, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose.

Savo ruožtu aplinkos viceministrė R. Radavičienė Eltai teigia, kad nors civilinė sauga šiuo metu yra viena iš prioritetinių valstybės valdymo sričių, kurią reglamentuojant vyksta daug pokyčių ir svarstomos įvairios galimybės gyventojų saugai padidinti, tačiau šiuo metu nėra konkrečių planų reglamentuoti pavojingų veiklų ar objektų vietą.

„Konkrečių siūlymų ar projektų, kurie nacionaliniu lygmeniu imperatyviai reguliuotų pavojingų veiklų, objektų vietų parinkimą šiuo metu nėra“, – pabrėžia ji.

Gaisrų skaičius tokiuose objektuose siekia vos kelias šimtąsias procentinės dalies.

Viceministrė akcentuoja ir tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą ūkinei veiklai, kartu ir pavojingiems objektams planuoti bei jų keliamoms grėsmėms gyventojams valdyti daugiausia svertų turi savivalda.

„Viskas prasideda nuo teritorijų planavimo sprendinių, pagal kuriuos nustatomos pagrindinės sąlygos, apribojimai veiklai skirtinguose miestų, rajonų vietose, zonose. Vėliau savivalda vertina statybos projektus, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, kontroliuoja statinių saugą, atlieka savivaldybės administruojamoje teritorijoje galinčių kilti ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir pan.“, – vardija viceministrė.

Nuo 2025 m. – Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai

R. Radavičienė pabrėžia ir tai, kad kiekvienas gaisras, kad ir kokiame objekte jis kiltų, yra susijęs ne vien su grėsme žmonėms bei turtui, bet ir su dideliu neigiamu poveikiu aplinkai, dėl šios priežasties Aplinkos ministerijai ši sritis labai rūpi.

„Aktyviai dirbame su Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, ieškodami efektyvių sprendimų, kurie leistų sumažinti gaisrų ir kitokių pramoninių avarijų tikimybę ir / arba sušvelninti jų padarinius“, – sako viceministrė.

Anot jos, naujausias šios srities reguliavimo pokytis yra Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) pakeitimai.

„Jais nustatomi leistini atliekų sankaupų dydžiai, atstumai tarp kaupų, iki pastatų, kaupų aukščiai, taip pat reikalavimas, kad atliekų sankaupos negali užimti daugiau nei 65 proc. aikštelės ploto – likusi teritorija turi būti palikta laisva galimo gaisro gesinimo darbams organizuoti ir kt.“, – vardija ELTA pašnekovė.

„Pakeitimai sugriežtins degių atliekų laikymo sąlygas taip sumažinant gaisrų tikimybę, jų mąstą ir valdymo trukmę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BGST projektą šiuo metu derina su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene“, – priduria ji.

Laidoje „ELTA kampas“ S. Gentvilas patikino, kad nuo 2025 m. įsigaliosiantys nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie reikalaus sąvartynuose skaidyti atliekų krūvas, ateityje turėtų sustabdyti tokius gaisrus.

Jis taip pat pabrėžė, kad nauji reikalavimai paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.

„Jiems (atliekų tvarkytojams – ELTA) bus sunkiau įsirengti miestuose, o tai reiškia, kad tokios erdvės jiems nebebus tinkamos“, – teigė politikas.

Įmonės jau ir dabar privalo laikytis griežtų taisyklių

Aplinkos viceministrė R. Radavičienė taip pat pažymi, kad atliekų tvarkymo veiklos vykdytojai, kaip ir bet kurie kiti potencialiai pavojingos gamybinės veiklos vykdytojai, privalo laikytis gaisrinės saugos, pavojingų įrenginių naudojimo, statinių naudojimo, priežiūros, aplinkos apsaugos ir daug kitų su veiklos sauga susijusių taisyklių, kurios skirtos išvengti gaisrų ar kitokių avarijų bei minimizuoti jų padarinius.

„Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, jų dalys ar medžiagos turi būti surenkamos ir apdorojamos negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties ir kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose“, – patikslina R. Radavičienė.

„Surinkimo įmonėje turi būti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir laikymo zona, atliekamas Monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka požeminio vandens kokybės monitoringas, jei neapdorotos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos atviroje teritorijoje“, – priduria ji.

Aplinkos apsaugos departamentas: kasmet tikrinama dešimtys pavojingų ir potencialiai pavojingų objektų 

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai informuoja, kad pagal bendradarbiavimo susitarimą su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu kasmet numatomi bendri patikrinimai objektų, kurių žala aplinkai įvykus gaisrui – aplinkos tarša, praliejimui ar pan. – būtų labai didelė.

„Per praėjusius metus Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu dalyvavo 83 bendruose patikrinimuose“, – komentuoja AAD specialistai.

„Be to, per praėjusius metus Aplinkos apsaugos departamentas įvertinto 30,8 tūkst. kontroliuotinų objektų vykdomos veiklos riziką. Parengė objektų tikrinimo planą ir planine tvarka patikrino 2 198 objektus“, – priduria jie. 

ELTA primena, kad sostinėje, Panerių gatvėje, kovo pabaigoje kilusio gaisro metu degė maždaug 5 000 kv. m plotas, o atliekų krūvos siekė ir 9 metrų auktšį.

Tuo metu artimiausia gaisro vietai Savanorių prospekte veikianti oro kokybės tyrimų stotis rodė kone 6 kartus didesnę kietųjų dalelių koncentraciją nei prieš gaisrą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžė, kad gaisro metu kylantys dūmai ypač toksiški, tad gyventojams rekomenduota užsidaryti langus, išjungti rekuperacines sistemas, nebūti lauke, o kitą dieną į gaisro taršos poveikio zoną patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai rekomenduota ugdymo procesą vykdyti per nuotolį.

„Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje kilusio gaisro žala aplinkai gali siekti 5,8 mln. eurų.

Anot ikiteisminiam tyrimui dėl gaisro vadovaujančios prokurorės Ingos Gulbikienės, šiuo metu tiriamos įvairios gaisro kilimo versijos, įtarimai kol kas niekam nepateikti. Dėl kilusio gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip pranešė PAGD, balandžio 22 d. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės papildytos nauju skyriumi „Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymas“, kuriuo reglamentuojamas atliekų tvarkymas. Šias taisykles patvirtino PAGD direktorius Saulius Greičius.

Anot PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, iki šiol nebuvo teisės aktų, kurie reglamentuotų atliekų, išskyrus padangų ir gumos, plastiko ir medienos, laikymą ir tvarkymą, tad, pakeitimais siekiama, jog tokios taisyklės atsirastų.

„Įvertinus prieš keletą metų atliekų utilizavimo įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro bei kitų pastaraisiais metais kilusių gaisrų, susijusių su atliekų tvarkymu bei laikymu, aplinkybes, kartu su Aplinkos ministerija buvo inicijuotas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuriuo siekiama reglamentuoti atliekų tvarkymą. Nauji reikalavimai taikomi atliekoms, kurios pasižymi degumo ar sprogimo požymiais, sudaro degią aplinką ar gali savaime užsiliepsnoti“, – PAGD pranešime spaudai cituojamas J. Targonskas.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas buvo inicijuotas pernai rudenį. Tuo metu pradėtos diskusijos su Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento specialistais.

Anot PAGD, šių metų sausį projektas buvo pateiktas oficialiam derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje. Jį galėjo vertinti visuomenė ir suinteresuotos asociacijos. 12 institucijų bei asociacijų pateikė įvairiausių pastabų. Jos buvo įvertintos kovo mėnesį surengtame tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo valstybinės institucijos ir asociacijos.

Pasak J. Targonsko, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimo taikymas bus aktualios daugeliui ūkio subjektų, užsiimančių atliekų laikymo veikla.

Papildytos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įsigalios 2025 m. sausio 1 d. – per tiek laiko verslas turės galimybę prisitaikyti prie naujojo reglamentavimo.

Nuostatos dėl gaisro gesinimo sistemos įrengimo įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Taip pat nuo 2025 m. liepos 1 d. šios taisyklės bus taikomos Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų atliekų laikymo ir tvarkymo infrastruktūros objektams.

Seimo nario teigimu, priemiesčiuose gyvenančios daugiausia jaunos šeimos yra atsidūrusios tarsi uždarame rate: savivaldybės neskiria šioms gatvėms prioritetinio dėmesio, o gyventojai nepajėgūs vien savo lėšomis finansuoti pagal esamus reikalavimus visos apimties gatvės  – su šaligatviais, apšvietimu ir lietaus nuotekomis –  įrengimo.

„Todėl de facto tokiose gatvėse asfaltas klojamas arba nelegaliai, arba gyventojai dešimtmečius be aiškios perspektyvos yra priversti dardėti dulkėtais žvyrkeliais,“ – sakė Seimo narys konservatorius M. Skritulskas.

Pernai sausio mėn. Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis inicijavo viešą diskusija apie šią problemą, kuri tuo metu buvo aktuali net tik priemiesčio gyventojams, bet ir sodų bendrijų gyventojams. Kaip pastebi M. Skritulskas, įsigaliojus statybos techninio reglamento, kuris reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pakeitimams, sodų teritorijose gyvenantiems gyventojams nebereikės statybą leidžiančio dokumento tiesti ar rekonstruoti gatves.

„Deja, priemiesčio gyventojai vis dar yra žvyrkelio ir biurokratinių spąstų įkaitai, nors gatvės, kurių dangą norima asfaltuoti dažniausiai yra pagalbinės, t.y. netranzitinės, lokalinės, užtikrinančios privažiavimą prie atskirų objektų, jomis praktiškai nevažiuoja sunkusis transportas. Nelabai suprantama, kuo jos skiriasi nuo sodų bendrijų gatvių, kuriose iškilę gyvenamieji namai ir gyvena nuolatiniai gyventojai“, – sakė kreipimąsi inicijavęs M. Skritulskas.

Kadangi nuo Seimo komitete vykusios diskusijos praėjo daugiau nei metai, parlamentaras tikisi iš Aplinkos ministerijos gauti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima supaprastinti priemiesčių gatvių asfaltavimo teisinį reguliavimą.

Pasipiktinimas dėl užteršto grunto

Aplinkos ministerija rengiasi keisti aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46A-2002. Jis susijęs su grunto kasimu jūroje bei jūrų uostų teritorijose ir iškasto grunto šalinimu.

Iki šiol daug iečių buvo sulaužyta dėl to, kad aplinkosaugininkai laikėsi itin griežtų nuostatų dėl užteršto grunto šalinimo. Uoste būdavo keliami klausimai dėl to, kad Lietuvos jūrų grunto šalinimo normatyviniai dokumentai yra patys griežčiausi Europoje.

Netgi būdavo pateikiamas pavyzdys, kad Norvegija iš savo uostų lengvai atsikratė užteršto grunto iš po laivų dokų, kur, manoma, esanti visa Mendelejevo cheminių medžiagų lentelė. Norvegija išvežusi tą gruntą į jūrą, supylusi į vieną vietą, o viršui – švaraus grunto ir skaldos.

O Lietuva įrengė brangią užteršto grunto kaupimo aikštelę prie Kuršių marių, šalia Smeltės pusiasalio. Iš uosto iškastas gruntas būdavo pilamas į specialius maišus, iš kur natūraliai nubėgo vanduo.

Dėl tokio grunto tvarkymo buvo kilęs pasipiktinimas, nes manyta, kad teršalai iš maišų su vandeniu pakliūva į Klaipėdos uosto akvatoriją, po to – į jūrą. Teigta, kad teršalai nuodija klaipėdiečius.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu kokių nors teršalų išsiskyrimo iš užteršto grunto aikštelės į aplinką nebuvo pastebėta. Vis tiek liko spėjimų, kad valdžia kažką slėpė nuo žmonių, nes pasitikėjimas ja Lietuvoje yra itin mažas.

Sprendimas: užterštu gruntu užpildžius aikštelę netoli Kiaulės Nugaros, ieškoma būdų, kaip uoste likusius teršalus panaudoti statyboms. / KVJUD nuotr.

Gruntas – naujoms statyboms

Šiuo metu valdžia rengia naują Klaipėdos uosto užteršto grunto tvarkymo planą. Pagal jį, labiausiai užterštą ketvirtos klasės uosto gruntą, kaip ir iki šiol, bus draudžiama išvežti laidoti į jūrą.

Tuo pat metu numatyta, kad, kaip buvo iki šiol, uosto gruntas galės būti sandėliuojamas specialiai įrengtose aikštelėse. Buvusioje nebaigtoje statyti Klaipėdos miesto valčių prieplaukoje įrengta užteršto grunto saugykla jau beveik užpildyta. Prieš kurį laiką buvo vykdomas tyrimas, kaip praplėsti šios aikštelės teritoriją.

Gali būti, kad aikštelės praplėsti nereikės. Aplinkos ministerija yra parengusi normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 pakeitimo projektą. Užterštą gruntą planuojama leisti naudoti uosto infrastruktūros ir kitų statinių statyboms uosto teritorijoje.

Numatyta viena sąlyga. Prieš naudojant užterštą gruntą statybose, turi būti atlikta objekto poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

Gali būti, kad iš uosto iškastą užterštą gruntą ateityje planuojama panaudoti statant pietinį uostą ar pramoginių laivų prieplauką, pietinius uosto vartus ir panašiai. Ateityje planuojama prie Kiaulės Nugaros užpilti nemažą Kuršių marių dalį, įskaitant ir jos protaką prie Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio.

Teršalai tarsi gėris

Numatyta, kad net ir tuo atveju, jei ketvirtosios klasės užterštas gruntas būtų naudojamas uosto statybose, privalės būti atliekamas jo teršalų tyrimas.

Manoma, kad labiausiai užterštas buvęs uosto gruntas iš po dokų jau yra iškastas ir sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje. Daugiausia jo buvo Malkų įlankoje, po Vakarų laivų gamyklos dokais. Dabar jo ten visai neliko, nes dokai perkelti į naują vietą, po jais iškastos ir naujos dokų duobės.

Neįtikėtina, kad užterštu gruntu formuojant naujas teritorijas ir krantines įžvelgiamos vien teigiamos šio veiksmo pusės.

Kai kuriose uosto vietose dar yra likę tributilalavu ir kitais elementais užteršto ketvirtai klasei priskiriamo grunto. Jį ir planuojama panaudoti naujose uosto statybose. Aplinkos ministerija užsiminė, kad naujas užteršto grunto panaudojimo tikslas atsirado Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu.

Galbūt tapusi akcine bendrove ši institucija stengiasi sumažinti uosto objektų statybos išlaidas? Galbūt kažkas iš aukštų valdžios asmenų yra suinteresuotas mažinti šios institucijos išlaidas su slapta viltimi, kad į biržą paklius dalis jos akcijų ir žinantys tai jas supirks? Pagal panašią schemą iš valstybės rankų išslydo dalis Lietuvos energetinių bendrovių turto.

Oficialiai pristatoma, kad aukščiausios klasės užterštą uosto gruntą statyboms panaudoti galima pagal susiklosčiusią Europos patirtį, įskaitant ir Baltijos jūros regioną. Neva panaudoti patį taršiausią gruntą leidžia naujos technologijos, kurios numato, kad jis gali būti „surištas“ stabilizuojančiomis medžiagomis.

Aplinkos ministerijos aiškinimo dokumentuose teigiama, kad naudojant užterštą gruntą galėtų būti formuojamos naujos teritorijos ir krantinės. Užsimenama, kad dėl to pagerėtų Klaipėdos sąsiaurio vandens ir dugno nuosėdų kokybė, būtų sutaupyta kuro ir kitų resursų, nes nereikėtų užteršto grunto transportuoti į kitas vietas, sumažėtų anglies dvideginio emisijos, būtų skatinama žiedinė ekonomika.

Kai norima ką nors atlikti, kas anksčiau buvo laikoma neįmanomu dalyku, viską galima įvilkti į „gražų rūbą“ taip, kad netgi pati tamsiausia naktis, parinkus tinkamą apšvietimą, atrodys tarsi saulėta diena.

Dar devynis vilkus partrenkė automobiliai arba jie sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

Daugiausiai – 19 – vilkų sumedžiota Anykščių rajono savivaldybėje, Rokiškio rajono savivaldybėje – 15, Varėnos rajono savivaldybėje – 11, Utenos rajono savivaldybėje – dešimt, Mažeikių rajono savivaldybėje – devyni.

2023–2024 metais medžioklės sezono metu buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas.

Medžioklės taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 dienos iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Kaip skelbia ministerija, šiemet anksčiau nutraukti sezoną neprireikė.

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos. Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau vilkų žiemos pabaigoje), populiaciją planuojama tolygiai mažinti ir išlaikyti 32–62 šeimų ribose.

2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui. Gyventojai, nusprendę atsisakyti seno taršaus automobilio ir vietoje jo pasirinkę mažiau taršų automobilį ar kitas mobilumo priemones gali teikti paraiškas dėl 1000 Eur kompensacijos.

AM Klimato politikos grupės patarėja Emilija Šaulytė Eltą informavo, kad iki 2024 m. kovo 20 d. buvo gauti 239 prašymai mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui (rezervuota 239 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 5 mln. Eur). Taip pat gauti 866 prašymai visuomeninio transporto ir darnaus judumo priemonėms, tokioms kaip dviračiai, paspirtukai ir kt. įsigyti (rezervuota 700 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 8 mln. Eur).

„Parama nuo 2024 m. pradžios jau pasinaudojo daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų, jie sunaikino 1105 taršius eisme dalyvaujančius automobilius“, – pažymėjo E. Šaulytė.

AM primena, kad parama mažiau taršiems automobiliams įsigyti sunaikinus senąsias eisme dalyvaujančias transporto priemones teikiama nuo 2019 m., o kitoms alternatyvioms judumo priemonėms, tokioms kaip viešasis transportas, paspirtukai, dviračiai, parama teikiama nuo 2020 m.

Šioms priemonėms nuo 2019 m. iki 2023 m. iš viso skirta 34,7 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų. Nuo 2019 m. Lietuvoje sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių.

AAD: daugiausiai ŠESD susidarė transporto sektoriuje

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) priduria, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), iš kurių labiausiai paplitęs yra anglies dioksidas (CO2). Transporto sektorius sukuria beveik 20 proc. pasaulio anglies pėdsako.

AAD duomenimis, 2022 m. Lietuvoje daugiausiai ŠESD susidarė būtent transporto sektoriuje – 31,2 proc. Be jau minėto CO2, transporto priemonės į aplinką išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų. 

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc.; žemės ūkiui – 11 proc.; pramonei – 19 proc.; atliekoms – 65 proc.; mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.

Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus.

Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.

„Taikomos sankcijos neveiksmingos, nes pažeidimų skaičius nemažėja, fiksuojami ir pakartotiniai atvejai, už kuriuos griežtesnė atsakomybė nenustatyta“, – skelbia ministerija.

Siūloma apie 6 kartus padidinti baudas asmenimis už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Kai kuriais atvejais šis padidinimas gali siekti ir iki 16 ar 30 kartų, pavyzdžiui, už prekybą laukiniais augalais ar grybais, taip pat saugomomis rūšimis.

Siūloma didinti baudas už pažeidimus saugomose teritorijoje, prekybos pažeidimus neturint augalų, grybų ar gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, apie 2 kartus didinamos baudos už miško išteklių naudojimo pažeidimus, apie 5 kartus – už žvejybos reikalavimų nesilaikymą, apie 3 kartus – už įmonių veiklą neturint leidimo.

Be to, siūloma nustatyti asmenims atsakomybę už miško kirtimo taisyklių nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu, už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto tvarkos ir šiems darbams keliamų aplinkosaugos  reikalavimų nesilaikymą.

Siūloma padidinti baudas už pakartotinį nusižengimą: apatinę ribą – apie 3 kartus ir viršutinę – apie 2 kartus, palyginti su pirmą kartą taikoma bauda.

Verslui siūloma nustatyti atsakomybę už pažeidimus gyvosios gamtos, miško išteklių, F-dujų naudojimo, monitoringo ir GMO srityse, už želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo pažeidimus. Siūlomos didesnė baudos įmonėms už neteisėtą želdinių sunaikinimą miesto gyvenamojoje vietovėje.

Šiuo metu baudos už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą siekia 60–120 eurų (vadovams – 60–200 eurų), už neteisingą laukinių gyvūnų išteklių naudojimą – 14–30 eurų (40–90 eurų), už saugomų rūšių naudojimo pažeidimus – 30–300 eurų (60–600 eurų), už laukinių augalų ir grybų naudojimo pažeidimus – 30–60 eurų (70–140 eurų), už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus – 10–60 eurų, už miško įveisimo, išteklių naudojimo ir jų atkūrimo pažeidimus – 30–60 eurų (60–120 eurų), už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jų turinčių gaminių ir tvarkymo pažeidimus – 150–850 eurų.

Latvijoje ir Estijoje už tokius pat pažeidimus numatytos baudos yra kur kas didesnės, atskirais atvejais siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

Teigiama, jog priėmus pakeitimus, bus nustatytos adekvačios pažeidimo mastui ir proporcingos, diferencijuojant pagal žalą aplinkai, sankcijos.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dabar vidutiniškai sumokama nuo 61 iki 67 proc. visų paskirtų baudų: asmenims už aplinkosauginius pažeidimus 2021 metais buvo paskirta baudų 411 tūkst. eurų, o sumokėta 276 tūkst. eurų, 2022 metais – atitinkamai 499 tūkst. eurų ir 305 tūkst. eurų.

„Susirinkom, kad Aplinkos ministerija pagaliau išpildytų savo pažadą, nes žadėjo mėšlu ir srutomis leisti tręšti nuo kovo pirmos dienos, tačiau šiandien jau kovo dvylikta. Vis dar nepadeda parašo ant įstatymo“, – kalbėjo ūkininkas Dainius.

„Mums neleidžia vežti ant laukų skysto mėšlo, kraikinio mėšlo, o miesto valymo įrenginių dumblą jau galim pilt nuo kovo pirmosios. Kas didesnis blogis? Ar miesto dumblas iš visų gyventojų, ar ekologinis karvių mėšlas?“ – šnekėjo ūkininkas Tomas.

Ūkininkai piktinosi, mat dėl rudenį pliaupusio lietaus negalėjo įvažiuoti į laukus. Tad tręšimą teko nukelti, rezervuarai prisipildė. 

„Mes nesutalpinam tų srutų. Dėl to važiuojam į Vilnių prašyti paankstinti terminą, kad galėtume išsivežti nors dalį srutų ar mėšlo į laukus, kad pasidarytume vietos talpyklose dar kokiam mėnesiui išsilaikyti“, – teigė ūkininkas Tadas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ūkininkai baiminasi, kad svarstymui užsitęsus jiems gresia baudos.

„Rezervuarai gali išsilieti, išsilies srutos, kas tada atsitiks? Gali prisistatyt Aplinkos ministerija ir skirti baudas. Baudos gali būti ir 400 eurų, ir 1 tūkst. ar net keli tūkstančiai“, – sakė ūkininkas Tadas.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė tręšimo laikotarpį paankstinti, kad į laukus būtų galima išvažiuoti ne kovo pabaigoje, o pradžioje. Visgi, šis įsakymas galioja tik pasirašius ir žemės ūkio, ir aplinkos ministrams. Pastarojo parašo dar laukiama.

„Man labai keista. Derinamas šitas mėšlo aprašo įsakymas baigėsi vasario 22 dieną, šiandien kovo dvylikta. Bet aplinkos ministras parašo niekaip neuždeda“, – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dergienė. 

Pasibaigus protestui ūkininkams visgi pavyko susitikti su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais. Čia keliamos sąlygos buvo kiek pakeistos. Tręšti dirvas mėšlu ir srutomis ūkininkams ir toliau bus draudžiama nuo lapkričio penkioliktos iki gruodžio pirmos dienos. Tačiau pavasarinis terminas bus paankstintas. Tręšti leidžiama bus nuo kovo pirmosios, bet reikės laikytis tam tikrų draudimų.

„Per visą draudžiamąjį laikotarpį galioja ta bendrinė nuostata, kad įmirkusios, įšalusios ir apsnigtos žemės negalima tręšti mėšlu ir srutomis“, – sakė Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Abiejų ministrų pasirašyto dokumento tikimasi sulaukti kovo tryliktąją. Jeigu ūkininkai parašų nesulauks, žada  į Vilnių sugrįžti ketvirtadienį, tik šį kartą ne tik su mėšlu, bet ir kratytuvais bei traktoriais.

– Turto konfiskavimas – griežta nuobauda. Kodėl prireikė šios bausmės?

– Visų pirma, turto konfiskavimo institutas šiandien yra įtvirtintas Administracinių nusižengimų kodekse. Bet taikomas fiziniams asmenims. Iš tiesų pastebime atvejų, kad neretai tai – ir juridinių asmenų vykdoma veikla. Tampa labai sudėtinga rasti tą fizinį asmenį. Galų gale matome, kad visgi tai vienos ar kitos įmonės registruotas turtas. Tai tam, kad turėtume tokį nuoseklumą, siekiame įtvirtinti turto konfiskavimo institutą Aplinkos apsaugos įstatyme. Jis būtų taikomas, žinoma, ne tik atliekų išmetimo į aplinką atvejais. Griežtintų juridiniams asmenims taikomą atsakomybę prie ekonominių sankcijų.

– Apie kokias įmones kalbame?

– Kalbame apie visus juridinius asmenis, nesvarbu, mažas ar didelis. Iš esmės koncentruojamės į pačią veiką, už kurią būtų taikoma tokia atsakomybė. Jeigu kalbėtume apie aplinkos teršimą atliekomis, tai turim specializuotas nuostatas dėl jūros teršimo, bendresnes – dėl aplinkos. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio subjektas būtų. Svarbu pabrėžti, kad mes nekalbame apie turtą bendrąja prasme, bet kalbame apie pažeidimo padarymo įrankį ar priemonę. Jeigu tai, pavyzdžiui, laivas, iš kurio išmesti teršalai į jūrą, ar transporto priemonė, su kuria atvežtos atliekos ir išverstos miške, ar kitoje teritorijoje. Tai būtent apie tokio turto konfiskavimą mes ir kalbame.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu yra vamzdis, kuriuo teka teršalai į upę. Kur tada turtas? Ar tada taikomos finansinės bausmės?

– Taip, iš esmės visais atvejais taikomos ekonominės sankcijos. O apie turto konfiskavimą mes kalbame kaip apie papildomą priemonę. Pasitaiko piktybinių teršėjų, iš kurių tas ekonomines sankcijas labai sudėtinga išieškoti. Tai tokio griežto sprendimo taikymas čia ir dabar, sakykim, turto paėmimas, kitą kartą yra veiksmingesnis negu pati ekonominė sankcija.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais.

– Ar žadama didinti ir baudas?

– Tam tikri žingsniai jau buvo padaryti praėjusių metų pabaigoje. Būtent priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos. Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo baudos buvo sugriežtintos. Numatyta baudžiamoji atsakomybė už atitinkamo kiekio atliekų išmetimą į aplinką – tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų. Nereikia įrodyti didelio neigiamo poveikio aplinkai, vien už patį faktą gali būti griežčiausia atsakomybė. Ta atsakomybė – laisvės atėmimas iki trijų metų.

– Turto konfiskavimas, baudžiamoji atsakomybė. Kada tai galėtų būti realiai pritaikoma? 

– Baudžiamosios atsakomybės taikymas už atliekų išmetimą į aplinką įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Jau vykdomi ikiteisminiai tyrimai šiais pagrindais. Jeigu kalbėtume apie turto konfiskavimo instituto įsigaliojimą, tai lūkestis, kad Seimo pavasario sesijoje jau pritartų šiems Aplinkos ministerijos siūlomiems pakeitimams. Įsigaliojimas numatytas liepos 2 dieną.

Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Didžioji dalis pažangos priemonei numatytų lėšų bus skirta iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinkamai 7,4 ir 6 mln. eurų.

Pasak ministerijos, mažinant potvynių riziką bei jų žalą gyventojams, bus skirtas finansavimas savivaldybėms, kad potvynių rizikos teritorijose būtų įrengti apsauginiai pylimai, sutvirtintos upių krantinės, rekonstruoti hidrotechnikos įrenginiai. Kartu su nauja infrastruktūra bus atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, parengti potvynių valdymo planai. Šiai veiklai iš viso numatyti 42 mln. eurų.

Didinant Baltijos jūros kranto atsparumą Palangos ir Šventosios rekreacinių zonų paplūdimiai bus papildomi smėliu, o Kuršių nerijoje bus atliekami Kopagūbrio tvirtinimo ir kopų regeneracijos darbai. Tam numatyta skirti 6,3 mln. eurų.

Tam, kad Lietuva galėtų užtikrinti efektyvų taršos grėsmių valdymą ir incidentų padarinių likvidavimą Baltijos jūroje, už 40 mln. eurų ketinama įsigyti daugiafunkcinį laivą, gebantį gesinti gaisrus laivuose, atlikti jų avarinį vilkimą, likviduoti teršimo incidentų padarinius, vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus.

Taip pat Aplinkos ministerija nurodo, kad 9,4 mln. eurų investicijos į hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą leis atnaujinti ir išplėsti stebėjimų sistemą, kokybiškai matuojančią, modeliuojančią ir laiku informuojančią visuomenę apie hidrometeorologinius reiškinius ir klimato sąlygų poveikį.

Visuomenės informavimui ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimui suplanuota 1,5 mln. eurų. Numatoma įgyvendinti įvairias viešinimo priemones, kurios pagerins gyventojų supratimą apie klimato kaitos keliamas grėsmes, gebėjimą joms tinkamai pasiruošti, pažymima išplatintame pranešime.

Pažangos veiklos bus įgyvendinamos iki 2029 metų.