Orams šylant, vis dažniau automobilių plovyklose pasitaiko vairuotojų, kurie ne tik plauna automobilių kėbulus, bet ir variklius.

Tai dažniausiai daro mašinų perpardavinėtojai.

Pasak Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Laimos Grižaitės, variklių plovimas teršia aplinką, nes nuo variklio nuplaunamos medžiagos – kenksmingos.

„Jeigu variklių ar detalių plovimui naudojamas ne vanduo ar paviršiaus aktyvios medžiagos, bet kitos medžiagos – tirpikliai ar tirpiklių turintys preparatai, plovimo metu susidarantys skysčiai negali patekti į nuotekų tinklus ir turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos“, – pasakojo L. Grižaitė.

Ketinant plauti automobilio variklį, privaloma kreiptis į specializuotas plovyklas.

Įprastų plovyklų gamybinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti apvalyti tirpikliuose esančių cheminių medžiagų, todėl tokie skysčiai be valymo patenka į gamtinę aplinką. Kad to išvengtume, varikliai turi būti plaunami specialiai pritaikytose vietose.

„Ketinant plauti automobilio variklį, privaloma kreiptis į specializuotas plovyklas. Patalpose privalo būti įrengta ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, kuri negali būti sujungta su jokiais nuotekų tinklais. Įprastai tokios paslaugos savitarnos plovyklose nėra suteikiamos“, – sakė skyriaus vedėja.

Pastebėjus, kad žmogus plauna automobilio variklį savitarnos plovykloje, pirmiausia reikėtų kreiptis į plovyklos operatorių, kuris turėtų sustabdyti plovyklos veiklą ir apie įvykį informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis numatyta administracinė atsakomybė ir užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų, pakartotinai padarius nusižengimą, bauda išaugs nuo 550 iki 1,2 tūkst. eurų.

Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus.

Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.

„Taikomos sankcijos neveiksmingos, nes pažeidimų skaičius nemažėja, fiksuojami ir pakartotiniai atvejai, už kuriuos griežtesnė atsakomybė nenustatyta“, – skelbia ministerija.

Siūloma apie 6 kartus padidinti baudas asmenimis už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Kai kuriais atvejais šis padidinimas gali siekti ir iki 16 ar 30 kartų, pavyzdžiui, už prekybą laukiniais augalais ar grybais, taip pat saugomomis rūšimis.

Siūloma didinti baudas už pažeidimus saugomose teritorijoje, prekybos pažeidimus neturint augalų, grybų ar gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, apie 2 kartus didinamos baudos už miško išteklių naudojimo pažeidimus, apie 5 kartus – už žvejybos reikalavimų nesilaikymą, apie 3 kartus – už įmonių veiklą neturint leidimo.

Be to, siūloma nustatyti asmenims atsakomybę už miško kirtimo taisyklių nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu, už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto tvarkos ir šiems darbams keliamų aplinkosaugos  reikalavimų nesilaikymą.

Siūloma padidinti baudas už pakartotinį nusižengimą: apatinę ribą – apie 3 kartus ir viršutinę – apie 2 kartus, palyginti su pirmą kartą taikoma bauda.

Verslui siūloma nustatyti atsakomybę už pažeidimus gyvosios gamtos, miško išteklių, F-dujų naudojimo, monitoringo ir GMO srityse, už želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo pažeidimus. Siūlomos didesnė baudos įmonėms už neteisėtą želdinių sunaikinimą miesto gyvenamojoje vietovėje.

Šiuo metu baudos už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą siekia 60–120 eurų (vadovams – 60–200 eurų), už neteisingą laukinių gyvūnų išteklių naudojimą – 14–30 eurų (40–90 eurų), už saugomų rūšių naudojimo pažeidimus – 30–300 eurų (60–600 eurų), už laukinių augalų ir grybų naudojimo pažeidimus – 30–60 eurų (70–140 eurų), už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus – 10–60 eurų, už miško įveisimo, išteklių naudojimo ir jų atkūrimo pažeidimus – 30–60 eurų (60–120 eurų), už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jų turinčių gaminių ir tvarkymo pažeidimus – 150–850 eurų.

Latvijoje ir Estijoje už tokius pat pažeidimus numatytos baudos yra kur kas didesnės, atskirais atvejais siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.

Teigiama, jog priėmus pakeitimus, bus nustatytos adekvačios pažeidimo mastui ir proporcingos, diferencijuojant pagal žalą aplinkai, sankcijos.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dabar vidutiniškai sumokama nuo 61 iki 67 proc. visų paskirtų baudų: asmenims už aplinkosauginius pažeidimus 2021 metais buvo paskirta baudų 411 tūkst. eurų, o sumokėta 276 tūkst. eurų, 2022 metais – atitinkamai 499 tūkst. eurų ir 305 tūkst. eurų.

Už tokias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 34, o Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams pritarė 78, prieš buvo vienas, o susilaikė 38.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad Vyriausybė buvo pateikusi švelnesnę poziciją dėl baudų, bet komitetas jas siūlė padidinti.   

„Bausmės įmonėms turi būti tikrai griežtos, nes jos gyvena iš tos veiklos, kuri susijusi su taršos valdymu“, – Seino posėdyje kalbėjo komiteto vadovė.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad Aplinkos apsaugos departamentas „dar turi pasistengti įgyvendinant tas baudas ir realiai skiriant“.

„(Baudos – BNS) daug metų buvo nedidintos, nebeatitinka realaus poveikio“, – teigė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio teigimu, griežtinti atsakomybę už žalą gamtai reikia, tačiau ji per griežta: „Palengva pereiname iš galimybės reguliavimo administracine tvarka į baudžiamąjį persekiojimą“.

Tos pačios frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika mano, kad prezidentas pataisų nepasirašys, o grąžins tobulinti.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priminė Valstybės kontrolės ataskaitą apie atliekų importą į Lietuvą – pagal ją per trejus metus įvežta 700 tūkst. tonų atliekų: „Šalinti sąvartyne negalima, deginti negalima. Kur tos atliekos nukeliavo? 700 tūkst. tonų. Neva perdirbimui“.

Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubų pavojingų atliekų bus taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kils baudžiamoji atsakomybė.

Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubų pavojingų atliekų bus taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kils baudžiamoji atsakomybė.

 

Dabar išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau taikomos vienodos baudos.

Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis siejamas su išmetamų teršalų kiekiu: išmetus 5–15 kubinių metrų (dabar – 5–50 kubų) nepavojingų atliekų grėstų 3,9–8,4 tūkst. eurų bauda (dabar – 1,4–3 tūkst. eurų), o už pakartotinį nusižengimą – 4,8–11 tūkst. eurų (1,7–4 tūkst. eurų), tuo metu išmetus 5–7 kubų (dabar 5–50 kubų) pavojingų atliekų – 22–39 tūkst. eurų bauda (8–14 tūkst. eurų), o už pakartotiną pažeidimą – 39–84 tūkst. eurų (14–30 tūkst. eurų).

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.

Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.

Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo, nustatyti 236 neteisėti atvejai, konfiskuota 10 transporto priemonių. 

Parlamentarai šią savaitę po svarstymo pritarė tokiems Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams: už balsavo 85 Seimo nariai, o susilaikė 15. Dėl pataisų priėmimo Seimas galutinai balsuos dar kartą.

Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubinių metrų pavojingų atliekų būtų taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kiltų baudžiamoji atsakomybė. Iki šiol išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau, taikomos vienodo dydžio baudos.

Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos siektų iki 84 tūkst. eurų, jų dydis siejamas su išmetamų teršalų kiekiu. 

Jeigu nepavojingų atliekų į aplinką būtų išmetama nuo 5 iki 15 kubinių metrų (dabar – 5-50 kubinių metrų), įmonėms grėstų 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda (1,4 iki 3 tūkst. eurų), o už pakartotinį nusižengimą – 4,8-11 tūkst. eurų (1,7-4 tūkst. eurų).

Už 5-7 kubinių metrų (dabar 5-50 kubinių metrų) pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22-39 tūkst. eurų vietoje dabartinių 8-14 tūkst. eurų. Už pakartotiną pažeidimą baudos siektų 39-84 tūkst. eurų (14-30 tūkst. eurų).

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.

Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.

Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo. Nustatyti 236 atvejai dėl neteisėto atliekų tvarkymo, yra 10 paimtų transporto priemonių.

Riogso šiukšlių krūvos

"Aš nežinau, kas su žmonėmis yra ne taip. Nesibaigiančios istorijos. Nuo pavasario į vieną vietą rinkome visas miškuose rastas šiukšles. Išvežėme arti 10 tonų. Tai tik kelių mėnesių surinkimas", – šiurpo Šernų girininkas Arūnas Samoška.

Jis tikino, kad labiausiai apšnerkšti yra miškai šalia gyvenviečių ir sodų bendrijų.

"Kur tik žmonių koncentracija, ten ir šiukšlės. Tik dalis tampa sąmoningesni. O štai vyresnio amžiaus žmonės turi kitokį supratimą", – pastebėjo A.Samoška.

Pasak girininko, kai tik savivaldybės prie viešųjų atliekų konteinerių ėmė statyti kameras, atliekos, seni čiužiniai ar net ir padangos ėmė kauptis miškuose.

"Kelerius metus džiaugėmės – buvo stipriai sumažėję šiukšlių. Bet dabar vėl jos kaupiasi. Ir atveža ne vieną kitą maišelį, o išverčia didžiulėmis krūvomis. Yra įtarimas, kad taip gali elgtis nelegalūs šiukšlių išvežėjai. Gal ir statybininkai. Bet verta priminti, kad tokią paslaugą užsisakęs žmogus gali sulaukti baudos, o pats niekuo dėtas bus", – perspėjo A.Samoška.

Nesibaigiančios istorijos.

Atsekė pagal sąsiuvinius

Miškininkai Butkų miške, aptikę atliekų krūvą, ėmė žiūrinėti, ar tarp jų nėra kokių nors dokumentų ar čekių.

"Radome vaikų sąsiuvinius su vardais ir pavardėmis. Taip ir išsiaiškinome, kokioje mokykloje jie mokosi ir kas jų tėvai. Perdavėme informaciją aplinkosaugininkams. Žmonės viską sutvarkė, išvalė net grėbliais mišką", – prisiminė A.Samoška.

Dar vienas pavyzdys, kaip veikia bendruomenės jėga, yra istorija, nutikusi Pajūrio regioniniame parke. Aptikę šiukšlių krūvą, savanoriai su aplinkosaugininkais išsiaiškino įmonę, kurios užsakymu buvo pirktos statybinės medžiagos, o jų pakuotės atsidūrė miške.

Po dienraščio "Klaipėda" publikacijos šiukšlintojai naktį susirinko visą savo "turtą" ir taip pat grėbliais iššukavo pajūrio miško žolę.

"Kiškėnų bendruomenė miške rastas šiukšles neša į vieną sutartą vietą. Važiuodami pro šalį mes jas paimame. Galima ir taip bendradarbiauti", – prisiminė A.Samoška.

Sutvarkė svetimas

Dar viena istorija, nutikusi kovo mėnesį, baigėsi aplinkosaugininkų patikrinimu. "Klaipėda" rašė apie situaciją, užfiksuotą dviratininko ("Vairuotojas nurūko palikęs šiukšles" (2022 03 22).

Gyventojas užfiksavo automobilį "Volvo" paženklintą "M" raide. Veikiausiai jaunuosius vairuotojus mokantis vairavimo kursų mokytojas po darbo švystelėjo šiukšlių maišus į pakelę.

Nors vairuotojo elgesį matė vietinis gyventojas, nufotografavo mašiną, tačiau nuotraukose nepavyko užfiksuoti valstybinių numerių.

Aplinkosaugininkai liepos viduryje patikrino Lėbartų mišką.

"Papildomai atlikus apžiūrą vietoje, nustatyta, kad viename sklypų atliekų nebėra, matyti, kad miškas buvo tvarkytas galbūt kartu pašalinant atliekas", – rašoma aplinkosaugininkų rašte.

Bet gretimame miško sklype šiukšlių kalnai tebebuvo, todėl sklypo savininkui išsiųstas pranešimas. Žmogus surinko svetimas šiukšles ir išvežė jas.

"Kartais surandame, kas galėjo šiukšlinti. Tenka nuvažiuoti į kiemą ir pasikalbėti su žmogumi. Labai veiksminga. Žinojome, kokia mašina, nujautėme, kas galėjo pasidarbuoti. Dažniausiai jie visi ginasi, bet paprastai po pokalbio susitvarko", – patikino A.Samoška.

Už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus galima sulaukti baudų nuo 20 iki 140 eurų.

Nusižengus pakartotinai, gali grėsti nuo 140 iki 600 eurų bauda.

Aplinkos užteršimas rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose gali grėsti bauda net iki 1,5 tūkst. eurų.

Bankroto įmonės atstovė Aplinkos apsaugos departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pernai gruodį priimtu nutarimu buvo nubausta už tai, kad būdama įgaliota bankrutuojančios įmonės „Kėdainių oda“ atstovė neužtikrino, kad jos teritorijoje, rezervuare saugomos, ribines teršalų vertes viršijančios gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai ir neprasiskverbtų į aplinką. Taip pat, kad iš aplinkos nepatektų į Kėdainių centralizuotą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą bei Obelies upę.

Už šį administracinį nusižengimą atstovei buvo paskirta 400 eurų bauda, tačiau gavėja ją apskundė.

Pareiškėjos vertinimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą administracinėn atsakomybėn turi būti patraukta ne ji, kuri yra tik įgaliotas vykdyti nemokumo procesą asmuo, bet nemokumo administratorius.

Administracinė atsakomybė, pareiškėjos vertinimu, gali būti taikoma teritorijos savininkei, bendrovei „Kėdainių oda“ arba teismo nutartimi paskirtam nemokumo administratoriui, bet jokiu būdu ne administratoriaus darbuotojams.

Pažymima, kad ginčo dėl paties nuotekų išbėgimo fakto administracinio nusižengimo byloje nebuvo.

Teismas nustatė, jog pernai liepos 29 dienos vakarą buvo gautas pranešimas, kad iš bendrovės „Kėdainių oda“ prakiurusio gamybinių nuotekų laikymo rezervuaro į aplinką teka nuotekos.

Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atvykę į vietą nustatė, kad įmonės teritorijoje esančiuose dviejuose metaliniuose rezervuaruose laikomos gamybinės nuotekos.

Rezervuarų metalinės sienos buvo stipriai pažeistos korozijos, skylėtos. Nuotekos į aplinką tekėjo iš vieno prakiurusio rezervuaro. Jų tekėjimą į aplinką sustabdė atvykę Kėdainių ugniagesiai.

Bendrovė „Kėdainių oda“ nuotekų išsiliejimo į aplinką metu ūkinės veiklos nevykdė. 2020 metų liepos pabaigoje Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis bendrovei iškelti bankroto bylą, kuri yra įsiteisėjusi. Šiuo metu įmonė yra likviduojama, teismas paskyrė bankroto administratorių ir atsakingą asmenį.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakingas asmuo neužtikrino, kad ribines teršalų vertes viršijančios gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai ir neprasiskverbtų į aplinką bei iš aplinkos nepatektų į Kėdainių miesto centralizuotą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą bei Obelies upę.

Taigi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai netenkino S. S. skundo ir nutarimą paliko nepakeistą. Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog S. S. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui

Gyventojai mano, kad šiukšlintojų – ne vienas, todėl atsekti kaltininkus sudėtinga. Dėl šios priežasties nerezultatyvu kreiptis ir į valdininkus, nes nenurodžius konkrečių įtariamų asmenų baudos skiriamos nebus.

Socialiniame tinkle "Facebook" klaipėdietė pasidalino pasibaisėjimą keliančiomis nuotraukomis.

Šalia yra ir šiukšlių konteineriai, prie kurių daug kas palieka maisto likučius „vargšams“ gyvūnėliams ir paukščiukams.

Minijos g. 122 daugiabučio namo kieme įvyko tikra šiukšlinimo "šventė": vienoje pusėje išmėtyti žali kiaušiniai, kitoje – kepti su dešrelėmis.

Pasak gyventojos, taip teršiama jau ilgą laiką.

"Šalia yra ir šiukšlių konteineriai, prie kurių daug kas palieka maisto likučius "vargšams" gyvūnėliams ir paukščiukams. Į tą vietą suskrenda daug varnų, žuvėdrų, kirų. Per juos visas kiemas ir mašinos apdirbtos", – pasakojo klaipėdietė.

Po moters įkeltomis nuotraukomis pasipylė komentarai – žmonės pasakojo, kad ir jų kiemuose netrūksta teršėjų.

Viena gyventoja liudijo, kad senyvo amžiaus moterys mėto kirams per langą maisto, kurį sudeda į plastikinius maišelius.

Pro šalį skrendantys paukščiai kartu su maistu sulesa ir plastiką, o kas lieka, mėtosi kieme.

Klaipėdiečiai baisėjosi tokiu elgesiu ir siūlė susekus atkeršyti šiukšlintojams.

Reikia viską surinkti ir pakratyti prie to žmogaus durų, jei dar galima jį žmogumi vadinti.

"Reikia viską surinkti ir pakratyti prie to žmogaus durų, jei dar galima jį žmogumi vadinti", – pasiūlė įpykęs gyventojas.

Tačiau nuotraukų autorė atsakė, kad to padaryti neįmanoma, nes šiukšlintojų esą per daug.

Pašnekovės teigimu, kiemai dergiami ir prie Sulupės g. esančių daugiabučių.

Kita moteris minėjo, kad Minijos g. 130 situacija – identiška.

Jeigu pavyktų identifikuoti šiukšlintojus, jiems būtų skiriamos baudos iki 600 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą ir pasitelkus Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų pagalbą nustatyti asmenys, kurių vienas atsikratė atliekomis, o kitas jas atidavė ne atliekų tvarkytojui.

Asmeniui, kuris užteršė aplinką, gresia iki 29 tūkst. eurų siekianti bauda. Jam statybines atliekas perdavusiam asmeniui gresia iki 300 eurų siekianti bauda.

Aplinkosaugininkai primena, kad prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas – jis privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti.

Atliekas perdavęs asmuo privalo nepavojingųjų atliekų perdavimą įrodančius dokumentus (priėmimo-perdavimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą) saugoti trejus metus, o pavojingųjų atliekų – penkerius metus.

„Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas gyventojas registruotus atliekų tvarkytojus gali rasti ATVR svetainėje. Atsidarius ATVR svetainės langui, laukelyje „atliekos pavadinimas“ galima įvesti reikiamos tvarkyti atliekos pavadinimą (pvz., padangos) ir paspaudus mygtuką „ieškoti“ bus pateiktas atliekų tvarkytojų, turinčių teisę tvarkyti nurodytą atlieką, sąrašas. Visgi dažnu atveju atliekos atsiduria ne atliekų tvarkymo įrenginiuose, bet gamtinėje aplinkoje, todėl itin svarbu laikytis nustatytų reikalavimų“, – sako Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.

„Jei už rankos pagautume skirtume baudą. Bet ant padangos neparašyta, kas ją išmetė“ – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimnaskis.

Jo teigimu savivaldybė per metus sulaukia iki šešių skundų dėl šiukšilinimo.

„Nebūtinai dėl padangų. Kaimynai išneša baldus, atvažiuoja automobilis ir išmeta stambias šiukšles į konteinerius arba šalia. Žmonės nufilmuoja ir mes gauname tokių vaizdo įrašų“, – pasakojo pašnekovas.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas sakė, kad žmonės šiandien gerokai sąmoningesni ir aplinkos nebeteršia tiek daug.

„Atsimenu, kas buvo prieš dešimt penkiolika metų – nesulyginama. Dabar mums skundžiamasi tik dėl konteinerių. Nes paskui patiems gyventojams reikia juos tvarkyti. O jei įraše matosi mašinos numeriai, mes galime nustatyti, kas šiukšlina“ – aiškino M. Poimnaskis.

Kai teršėjo nustatyti nepavyksta, laukuose besimėtančias padangas paprastai surenka Savivaldybės miesto tvarkymo skyrius. Tačiau jo specialistai kol kas dar neskaičiuoja šiųmetinio „laimikio“. Pavasarinės miesto tvarkymo talkos dar tik prasidėjo, tad tikslesnių duomenų apie miesto taršą tikisi birželį.

Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę skundą skubiai nuvyko į mišką, kuriame rado neteisėtai išmestas atliekas. Tarp šiukšlių aplinkosaugininkai aptiko ir prekių važtaraščius.

Aplinkos apsaugos departamento pranešime rašoma, kad tai padėjo aplinkosaugininkams nustatyti pažeidimą padariusius asmenis: tą, kuriam priklausė atliekos, ir asmenį, kuriam jos buvo perduotos. Pažeidėjai patraukti administracinėn atsakomybėn, vienas iš jų – už miško teršimą atliekomis, kitas – už atliekų atidavimą ne atliekų tvarkytojui.

Vilniaus rajono aplinkosaugos pareigūnai prašo gyventojų atliekas perduoti tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas.

„Atiduodant atliekas nepamirškite paprašyti, kad atliekų tvarkytojai pateiktų dokumentus – sąskaitas faktūras, lydraščius ir kt. Iš anksto pasidomėkite, kam atiduodate atliekas, nes perdavus jas neteisėtai dirbantiems atliekų tvarkytojams, jums gresia administracinė atsakomybė“, – perspėja Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.