Nors žiemą priėmimo skyriuje ramiau, anot gydytojų, vasarą vien per savaitgalį, pavyzdžiui, į Šiaulių ligonę patekdavo po 5-6 nepilnamečius. Apsinuodiję – vis jaunesni. Gydytojų jau nestebina ir apsirūkę dešimtmečiai.
Plačiau situaciją komentavo Vaikų skubiosios pagalbos ir intensyviosios terapijos gydytoja Gitana Bykova.
– Ar Šiauliuose yra ši problema?
– Tikrai taip, kada mažamečiai apsinuodija, yra didžiulė problema tiek medicinos personalui, tiek tėveliams, tiek mokytojams, nes tai yra mažas augantis organizmas ir tai gali sukelti didelę žalą augimui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio amžiaus pas jus patenka vaikai, apsinuodiję neaiškiomis psichotropinėmis medžiagomis? Ar tai vis dėlto yra vyresnių klasių mokiniai, ar pasitaiko ir jaunesnių?
– Nuo metų amžiaus vaikučiai, kurie pradeda vaikščioti, ropoti, jau gali pasiekti vaistus. Jau tokių vaikų kartais pasitaiko. Aišku, jų apsinuodijimai nėra tokie ryškūs ir sunkūs. Didesnė problema yra vaikai, kurie yra mokyklinukai, paaugliai, jie bando ragauti iš draugų gautas medžiagas, svaigintis.
– Ar daug tų apsvaigusių patenka, pavyzdžiui, į intensyviosios terapijos skyrių? Esame girdėję, kad iš mokyklų atveža be sąmonės ir neaišku, kas atsitiko. Ar daug patenka su sunkiomis būklėmis, kaip jie jaučiasi? Kaip nustatote, kad vaikas apsinuodijęs, pavyzdžiui, neaiškia psichotropine medžiaga?
– Apsinuodijimai pradžioje būna aplinkinius gąsdinantys, nes vaikas nualpsta, simptomai susiję su širdies ritmo sutrikimais, kartais netenka sąmonės. Kol jie patenka į Moters ir vaiko kliniką, dažniausiai greitosios medicinos darbuotojai būna suteikę pirmąją pagalbą, laikui bėgant, medžiagos kraujyje mažėja ir jie atvyksta pas mus jau dalinai stabilios būklės. Kad prireiktų reanimacijos, būna retas atvejis.
– Ar greitai pavyksta nustatyti, kad, pavyzdžiui, vaikas yra parūkęs neaiškaus skysčio, elektroninių cigarečių, kaip dabar madinga? Ar jie patys pasisako?
– Dažniausiai tie, kurie paragauja pirmąjį kartą, išsigąsta ir viską pasako. Yra sudėtingiau su tais paaugliais, kurie turi elgesio sutrikimų, gyvena globos namuose, tą daro nuolat, jie nepasisako ir neprisipažįsta. Dar viena problema yra ta, kad ne visas narkotines, psichotropines medžiagas, galime nustatyti mėginiuose.
Dar viena problema yra ta, kad ne visas narkotines, psichotropines medžiagas, galime nustatyti mėginiuose.
– Koks yra taikomas gydymas?
– Dažniausiai įvertiname gyvybines funkcijas – kaip plaka širdis, kaip vyksta kvėpavimas ir stengiamės užtikrinti šias pagrindines gyvybines funkcijas. Kartais prireikia ir rimtesnių intervencijų – ir lašelinių, ir medikamentų.
– Nekalbant apie tai, kad visos psichotropinės medžiagos yra nuodas žmogaus organizmui, turint tokius rimtus atvejus, iki nualpimo, ar tai labai pakenkia raidai?
– Yra ūmi fazė, kada yra sutrikdoma kraujotaka, sutrikdomas kvėpavimas. Reikia nepamiršti, kad didžiausia žala yra daroma lėtai ir tyliai – ko iš karto nepastebime – smegenims, nervinei sistemai. Padaryta žala ateityje gali labai atsiliepti pablogėjusiu mokymusi, pablogėjusia atmintimi, kitų funkcijų blogesniu atlikimu.
– Koks jauniausias vaikas yra pas jus patekęs? Kai nustatyta arba pats pasisakė, kad buvo apsirūkęs?
– Būtent dėl rūkymo, maždaug nuo 10 metų amžiaus. Taip stebime ir tas amžius jaunėja.
