Tačiau kažkas čia ne taip. Tik kirtus Lenkijos sieną pasitinka jokiems koridoriams nebūdinga ramybė. Magistralėje beveik nė vieno automobilio su lietuviškais numeriais. Nei su lenkiškais. Gal jau rusas čia? Juk koridorius – silpniausia NATO teritorijos vieta. Neramu. Tačiau vis tiek judame toliau, mat vidinis apsipirkimo siurblys jau įjungtas ir vis garsiau burzgia.

Įsukame į Suvalkų miestą. Čia taip pat jokio šurmulio. Prie prekybos centrų tikra grauduva: vežimėliai sustumti į krūvą, jokių automobilių su godžiai išsižiojusiomis bagažinėmis, jokio turginio šurmulio. Kažkas čia ne taip. Prie vairo sėdintis tėtušis paprašo vaikų paskrolinti telefone: kas vyksta? Lenkijos nepriklausomybės diena, sako telefoną pamaigęs sūnus. Nuo parduotuvių ir apsipirkimo? Nuo ruso.

Parduotuvės Lenkijoje tokią dieną neveikia. Tik degalinės. Apsipirkimo siurblį tenka išjungti jo net nepanaudojus.

Parduotuvės Lenkijoje tokią dieną neveikia. Tik degalinės. Apsipirkimo siurblį tenka išjungti jo net nepanaudojus. Ką dabar veikti? Kultūrintis? Tam reikalui reikia atrakinti specialią vidinę bagažinę. Tačiau ta priaugusi voratinklių ir retokai naudojama – tik vienas kitas blizgutis voliojasi.

Vartojimo prekėms bagažinės visada plačiai atviros. Nepriklausomybės dieną paminime renginiais, kurių dalyviai ir žiūrovai gal ir užpildytų kelias apverktinai mažytes vieno X dydžio „maximytes“.

Visada veikiančiose parduotuvėse irgi jautiesi savaip nepriklausomas – kiek čia daiktų ir kokie jie visi gražūs – televizoriai, šaldytuvai, kavos aparatai. O jau batų batų. Pajunti bendrystės ryšį su gerove ir gausa. Esi laisvas rinktis: gali rinktis kiną, latvį, švedą, lietuvį. Rusiškos prekės nesimaišo. Nevargina ir klausimas: tai ką dabar veikti?

„Buvo visiška egzotika. Visi ėjo pasižiūrėti, kas tos savitarnos kasos. Dabar tai yra absoliuti higiena. Kas antra kasa „Iki“ tinkle yra savitarnos kasa“, – sakė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

„Proporcija yra tokia, kad aptarnaujančios kasos sudaro 20 proc., o savitarnos – net 80 proc.“, – kalbėjo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Užsienyje tokios kasos atsirado dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvoje. Parduotuvės bandė sumažinti išlaidas darbuotojų atlyginimams. Dar daugiau jų atsirado per pandemiją siekiant mažiau kontakto su aplinkiniais.

Tačiau kai kurie Didžiosios Britanijos tinklai atsisako savitarnos kasų arba svarsto atsisakyti. Esą gyventojai nepatenkinti, kai trūksta kasininkų. O ir Lietuvos pirkėjai svarsto, kad į prekės kainą įskaičiuoti ir darbuotojų atlyginimai. Tad klausia, kodėl turi dirbti už juos?

„Žmonės klausia, kodėl jų neaptarnauja kasininkas. Kiekvienoje parduotuvėje mes turime tą opciją“, – teigė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

„Atsiskaitymas kasoje yra tik labai maža proceso dalis to, kas vyksta parduotuvėje. Reikia iškrauti lentynas, reikia tvarkyti sandėlius, reikia išvežti prekes“, – sakė V. Budrienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot prekybininkų, savitarnos kasos kompensuoja darbuotojų trūkumą.

„Kyla darbo užmokesčio problema. Pastatytas automatas neprašo valgyti“, – kalbėjo A. Vizickas.

Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai.

Kita priežastis, kodėl užsienyje atsisakoma savitarnos kasų, yra padažnėjusios vagystės. Mažmenininkai skaičiuoja, kad ten, kur yra savitarnos kasos, nuostolių lygis siekia 4 proc. Tai du kartos viršija rinkos normą. Pagudrauti linkusių yra ir Lietuvoje.

„Man anūkė pasakojo, kad žmonės gudrauja“, – sakė kalbinta senjorė.

„Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai“, – kalbėjo mergina.

„Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų. Taip pat užsienio piliečiai sistemingai sukčiaudavo savitarnos kasose“, – sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Tačiau prekybininkai įspėja nesidžiaugti, net jei ir pavyko kasas pergudrauti.

„Tokie atvejai su policijos pagalba būna išaiškinami“, – teigė R. Gecevičiūtė.

„Turime kitokias vagystes. Vagiami stiprieji alkoholiniai gėrimai ir vagys šiuo atveju tikrai neina per tas savitarnos kasas“, – kalbėjo V. Budrienė.

Lietuva sekti užsienio pavyzdžiais ir mažinti savitarnos kasų neketina.

„Tik savitarna. Taip greičiau“, – kalbėjo kalbėjo kita kalbinta mergina.

Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų.

„Per rugsėjį apie 70 proc. pirkėjų rinkdavosi apsipirkimą būtent savitarnos kasose“, – sakė R. Gecevičiūtė.

„Pastebime, kad kiekvienais metais skaičius didėja. Mūsų klientai teikia pirmenybę savitarnos kasoms, o ne reguliarioms kasoms“, – teigė E. Krasauskienė.

„Savitarnos kasos jau dabar keičiamos autonominėmis parduotuvėmis, kur pirkėjas pats viską susiperka, išeina be jokio kontakto su žmonėmis“, – kalbėjo A. Vizickas.

„Gali būti, kad mūsų darbuotojai prieina, pasižiūri, jei kyla kažkokių įtarimų. Bet iš esmės mes pasitikime savo pirkėjais“, – sakė E. Krasauskienė.

Finansinis raštingumas apima skirtingus įpročius ir įgūdžius: pasiruošimą, planavimą, atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir skirtingų priemonių analizę. Todėl tai išlieka kertiniu ugdymo aspektu, apie kurį turėtų būti nuolat kalbama kiekvienoje šeimoje. Žinoma, vien teorinių pamokų neužtenka, nes mažieji mokosi stebėdami tėvų pavyzdį: renkantis pirkinius, planuojant šeimos ateitį ar įgyvendinant ilgalaikius finansinius tikslus. Todėl šis laikotarpis yra puiki galimybė praktiškai aptarti svarbiausias finansines pamokas, kartu planuoti bendrą vaikų biudžetą ir ruoštis jų savarankiškam gyvenimui“, – pastebi finansų ekspertė Indrė Krasovskė ir dalijasi svarbiausiais vaikų finansinio raštingumo patarimais.

Biudžetą planuokite kartu

Pirkimą paverskite praktine biudžeto planavimo pamoka. Drauge su vaikais sudarykite sąrašą, kokių daiktų jiems labiausiai prireiks mokykloje. Dar geriau – padėkite surašyti tik dalį plano ir palikite vietos, kurią užpildyti galėtų patys vaikai. Specialiai pamirškite ką nors svarbaus, pavyzdžiui, piešimo reikmenis, ir duokite vaikui pačiam išsiaiškinti, ko sąraše trūksta.

Ne mažiau svarbus aspektas – kainų palyginimas. Renkantis produktus svarbu ne tik daikto kokybė, patogumas, bet ir geriausias kainos pasiūlymas. Todėl kartu peržvelkite kainų leidinius ar mokyklinių prekių reklamas ir nuspręskite, kurie prekybininkų pasiūlymai atliepia geriausią kainos ir kokybės santykį. Tai yra puiki proga priminti vaikui apie kasdienio taupymo svarbą.

Rinkdamiesi būtinas prekes, aptarkite visus įmanomus būdus, kaip būtų galima išvengti permokėjimo už jas. Leiskite vaikams išrinkti tuos pačius produktus didžiausią nuolaidą siūlančiose parduotuvėse.

Indrė Krasovskė / Organizatorių nuotr.

Dažniausia apsipirkimo klaida

Sezoniškas stambesnių prekių pirkimas suteikia galimybę aptarti ne tik mažiesiems būdingą klaidą. Nors teorinę taupymo svarbą supranta kiekvienas, praktiniai rezultatai mėnesio pabaigoje ne visada džiugina ir pačius tėvus. Todėl išankstinis pirkinių planavimas ir šio plano laikymasis turėtų priminti apie impulsyvių pirkinių daromą žalą bendram šeimos biudžetui.

Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji daugumą svarbiausių prekių turėtų įsigyti vengdami emocijų, racionaliai įvertindami konkrečios prekės būtinybę ir kainą.

Kiekvienam pažįstamas vaizdas: viduryje prekybos centro verkiantis vaikas, nes tėvai atsisakė nupirkti naujausią žaislą ar saldumyną. Kad to pavyktų išvengti, kartu su vaiku kalbėkite apie poreikių ir norų skirtį.

Reikmėms priskirkite išlaidas maistui, pastogei, drabužiams, o norams tokias nebūtinas prekes kaip žaislus ar kitas pramogas. Priminkite vaikams, kad siekis įsigyti brangesnį ar naujesnį daiktą savaime neblogas, tačiau, kad tai būtų galima atlikti, pirmiausia reikia pasirūpinti visais svarbiausiais poreikiais.

Finansinis raštingumas apima skirtingus įpročius ir įgūdžius: pasiruošimą, planavimą, atsakomybę laikytis įsipareigojimų ir skirtingų priemonių analizę.

Taupymas – ilgalaikis procesas

Pasidžiaugus naujais pirkiniais derėtų aptarti rezultatus. Susėskite kartu su vaikais ir peržiūrėkite pirkinių kvitus, padiskutuokite, kaip sekėsi surasti norimus daiktus. Ar išleistų prekių suma viršijo biudžetą, ar pavyko sutaupyti?

Šie klausimai turėtų paskatinti diskusijas apie ilgalaikio taupymo svarbą šeimoje. Atžaloms reikėtų priminti, kad finansinės šeimos galimybės ne visada leis įsigyti norimą prekę, todėl didesniam pirkiniui derėtų taupyti iš anksto.

Išsiaiškinkite vaiko prioritetus, ateities norus ir kartu sudarykite ilgalaikių tikslų sąrašą. Tai vaikams turėtų būti puiki paskata žiūrėti į savo finansinę ateitį ir nuosekliai jai ruoštis: taupyti savo dienpinigius siekiant įsigyti norimą daiktą.

Be to, pirmaisiais mokslo metų mėnesiais mažieji netrukus rinksis daugelį popamokinių veiklų – būrelius ir kitus užsiėmimus. Iš anksto pasitarkite su vaiku, ką jis norės lankyti, kokių finansinių išteklių tai pareikalaus.

Galvoti apie vaikų ateitį

Išsikėlus svarbiausius finansinius tikslus, patartina pinigus ne kaupti, bet įdarbinti – investuoti. Pavyzdžiui, stabilias pajamas gaunantys tėvai vis dažniau atidaro atskirą investavimo sąskaitą, kurioje kaupia pinigus vaikų vardu. Vaikų gerovės sąskaita leidžia nemokamai ir patogiai investuoti ir pasiekti dviženklę grąžą kiekvienais metais.

Sakoma, kad investuoti reikia pradėti kuo anksčiau, kad būtų galima išnaudoti visą sudėtinių palūkanų potencialą. Investavimas, palyginti su taupymu, ne tik leidžia gauti didesnę grąžą, bet ir yra dar viena papildoma edukacijos vaikams dalis.

Pasirinkimas investuoti, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, yra susijęs su rizika. Praeities grąžos rezultatai nenumato ir nelemia ateities pasiekimų. Dėl to kiekvienas investuotojas privalo atidžiai susipažinti su visomis investicinių projektų sąlygomis, platformų veikla ir kita būtina informacija.

Reikia daugiau dėmesio

Mokyti vaikus finansinio raštingumo nuo mažų dienų, įtraukti juos į šeimos finansų planavimą, daugiau dėmesio tam skirti ugdymo procese – tai Vaikų tarybos suformuluoti pasiūlymai ugdymo įstaigoms, tėvams ir visai visuomenei. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė sako, kad vaikams mokytis ir juos mokyti finansinio raštingumo yra ne mažiau svarbu, nei išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Šios atsakomybės, pasak jos, turėtų imtis suaugusieji – tėvai, mokytojai. „Siekiant ugdyti šiuolaikišką ir intelektualią jaunąją kartą, kuri ateityje mokėtų išmintingai valdyti savo finansus, jau nuo mažų dienų reikėtų atlikti finansinio raštingumo namų darbus tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. Tėvams svarbu kalbėtis su savo vaikais apie pinigus, jų vertę, formuoti reikiamus įpročius rodant asmeninį pavyzdį, kaip pinigus galima užsidirbti ir kaip juos prasmingai panaudoti“, – sako Tarnybos vadovė. Jai pritaria ir VVTAĮT narė Aurora Degesytė. Ji atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams vaikams ypač reikia daugiau žinių ir praktinių užsiėmimų, padėsiančių suprasti pinigų vertę ir išmokti asmeninių finansų valdymo.

– Kiek Baltijos šalių gyventojai kasdien išleidžia pinigų?

– „Citadele“ banko apklausos parodė, kad Baltijos šalių gyventojai šiek tiek skirtingai išleidžia kasdienėms reikmėms. Lietuviai ir estai išleidžia šiek tiek didesnę sumą, latviai – mažesnę. Apie penktadalis gyventojų Lietuvoje sako išleidžiantys nuo 11 iki 30 eurų kasdienėms reikmėms. Estai labai panašiai, latvių dauguma išleidžia iki 10 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kaip manote, kodėl latviai išleidžia mažiau?

– Čia galimos kelios priežastys. Viena priežastis – pragyvenimo lygio skirtumai tarp estų, lietuvių ir latvių. Kita, kad galbūt latviai susiplanuoja būtiniausias išlaidas ir sumoka kartą per mėnesį, dėl to stabiliau ir nuosekliau išleidžia kasdien. Tai pat dalis išleidžia šiek tiek mažiau norėdami atsidėti ateičiai.

– Sakėte, lietuviai ir estai išleidžia labai panašiai. Ar galima pasakyti, kurie vidutiniškai šiek tiek daugiau išlaidauja?

– Skirtumas labai mažas, nuo tam tikrų sumų. Pavyzdžiui, nuo 30 iki 50 eurų – 1 proc. skirtumas. Nesakyčiau, kad čia yra labai dideli skirtumai tarp lietuvių ir estų.

– Gal klausėte, kokios tos kasdienės išlaidos? Ką perka?

– Mūsų rekomendacija yra visuomet pirmiausia susiplanuoti svarbiausias ir būtiniausias išlaidas – būsto nuomą, būtiniausius mokesčius ir pan. Tuomet kasdienės išlaidos yra skirtos laisvalaikiui, galbūt nekasdieniam maistui ir pan. Šias išlaidas gyventojai ir išvardija. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu yra vasaros sezonas, turime ilgesnes dienas ir vakarus, nuotaika gerėja, saulės daugiau, dėl to gyventojai, net psichologiškai, yra linkę išleisti šiek tiek daugiau nei įprastais mėnesiai. Dėl to atkreipčiau dėmesį, kad labai smagu atsipalaiduoti ir turėti daugiau laisvalaikio, tačiau svarbu nepamiršti ir savo finansinės gerovės, ją planuoti, nuolatos peržiūrėti kasdienes išlaidas ir, jeigu reikia, ten, kur galima, jas pakoreguoti.

Tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.

– Sakėte, latviai tikėtina labiau planuoja, mažiau išleidžia. Tai ar galima sakyti, kad lietuviai ir estai ne taip gerai planuoja?

– Aš gal nepalyginčiau taip tiksliai, kurie geriau planuoja. Tačiau psichologiškai dažniausiai yra taip, kad tie, kurie šiek tiek mažiau uždirba, jie linkę labiau planuoti, nes reikia didesnę dalį atsidėti būtiniausioms išlaidoms. Tą parodė ir mūsų tyrimai su didžiausią dalį išleidžiančiais gyventojais, kai lyginome šalis. Lietuvoje ir Estijoje tie, kurie išleidžia, pavyzdžiui, virš šimto eurų kasdienėms išlaidoms, sudarė keletą procentų, o Latvijoje jie nesudaro nei vieno procento.

– Ar daug apklausoje buvo tokių, kurie vieną, du kartus per savaitę, vieną kartą į mėnesį leidžia pinigus, o kasdien visai neleidžia?

– Čia yra pasirinkimo klausimas ir tie, kurie pinigus leidžia rečiau, tie daugiau sutaupo ir jų išlaidos yra labiau planuojamos.

– Kodėl būtina susidaryti prekių sąrašą?

– Yra daug priežasčių. Taip galite ir sutaupyti, ir spontaniškai neprisipirkti nereikalingų produktų, ir, tuo pačiu, suvaldyti asmeninius finansus maistui ir šiek teik suvaldyti pernelyg didelį vartojimą.

– Ką dar reikia žinoti apsiperkant?

– Yra kelios pagrindinės taisyklės. Visų pirma, neapsipirkinėti alkaniems. Kai esame alkani, galime prisipirkti tų produktų, kurių mums iš esmės nereikia. Antra – apsipirkinėti vieną kartą savaitėje ir susidarius pirkinių sąrašą. Jei galite sudaryti patiekalų sąrašą kiekvienai savo vakarienei arba pietums – tai yra dar geriau. Šie būdai turėtų padėti sutaupyti ir suvaldyti savo finansus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai neužtenka tik paprasto pirkinių sąrašo, reikia ir patiekalų sąrašo?

– Taip. Tai padėtų sudaryti visos savaitės planą. Tokiu būdu netgi galėtumėte pasinaudoti tam tikromis akcijomis, vykstančiomis prekybos centruose.

– Apie akcijas. Kada verta per akcijas pirkti?

– Akcijomis naudinga pasinaudoti tada, kada reikia, arba, jeigu tai yra ilgo vartojimo prekės. Taip pat, jei tai yra jūsų šeimoje dažnai naudojamos prekės.

Akcijomis naudinga pasinaudoti tada, kada reikia, arba, jeigu tai yra ilgo vartojimo prekės.

– O ar verta pirkti nukainotas prekes?

– Sakyčiau, kad verta. Jei šiai dienai planuojate tam tikrą maistą, tai paskutinės dienos galiojimo prekės padėtų jums sutaupyti. Prekė, kurios galiojimas baigiasi šiandien arba kelias dienas į priekį, yra tokia pati gera prekė.

– Ar verta nusistatyti pirkinių sumos limitą?

– Iš esmės, pats finansų planavimas, asmeninio biudžeto planavimas turi begalę taisyklių. Aš galiu papasakoti apie vieną pagrindinių ir labiausiai paplitusių. Yra sakoma, kad 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, į kurias ir įeina maisto produktai, taip pat įeina išlaidos būstui, tam tikri įsipareigojimai. 20 proc. turėtų būti skiriama taupymui, o likusi dalis yra spontaniškoms, netikėtoms išlaidoms. Iš tų 50 proc. skiriamų maistui vieningo limito, kuris galiotų visiems, nėra. Tačiau labai svarbu tą biudžetą planuoti, planuoti ne tik pirkinių sąrašą, patiekalų sąrašą, tačiau atsižvelgti ir į akcijas, galbūt pasinaudoti paskutinės dienos galiojimo prekėmis ir taip pabandyti balansuoti savo finansiniais poreikiais.

– Ar yra tokių prekių, kurių verta pirkti urmu?

– Žinoma. Urmu verta pirkti tas prekes, kurias naudojate kasdien. Tai gali būti ir įvairios buitinės prekės, kaip, pavyzdžiui, skalbimo milteliai.

Kas iš tokios prekybos uždirba, nuo šiol akyliau stebės Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Apie prekiautojus, turinčius galimybę per platformą parduoti prekes, suteikti paslaugas, platforma turės pranešti mokesčių administratoriui“, – sakė VMI Kontrolės departamento patarėjas Rolandas Puncevičius.

E. prekybos centras pigu.lt parduoda prekes iš 4 tūkst. skirtingų pardavėjų. Nuo šiol apie visus juos be išimties teiks duomenis VMI.

„Mums tai kainuoja darbo valandų, bet suprantame tikslą ir kodėl tokių sprendimų reikia“, – sprendimą komentavo pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikslas, anot VMI, – sumažinti e. prekybos šešėlį ir priversti susimokėti mokesčius tuos, kurie iki šiol to vengė.

„Pavėžėjimo platformose veiklą vykdantys asmenys iki duomenų teikimo deklaravo 25 mln. gaunamų pajamų, o pradėjus teikti duomenis išaugo deklaruojamos pajamos iki 79 mln. eurų“, – akcentavo R. Puncevičius.

Rinkti duomenys iš e. platformų – ne Lietuvos mokesčių prievaizdų išmonė. Tai įpareigoja daryti dar užpernai priimta ES direktyva.

„Duomenys VMI ir taip galėdavo rinkti iš platformų operatorių anksčiau, tačiau dabar dėl direktyvos įgyvendinimo yra nustatytas konkretus sąrašas, ką reikia rinkti VMI – identifikaciniai duomenys apie pardavėjus, jų pajamos, banko sąskaitų duomenys“, – vardijo „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Mantas Juozaitis.

Nauja tvarka palies tuos pardavėjus, kurie per metus sudaro 30 ir daugiau sandorių arba kurie internetu parduoda daugiau kaip už 2 tūkst. eurų.

„30 sandorių ir 2 tūkst. pajamų tokių nedaug, nes pas mus gerokai didesni pardavėjai ir parduotuvės daro didesnes apyvartas ir sandorius. Jūsų minėti skaičiai yra labiau pavienių fizinių pardavėjų“, – sakė N. Mikalajūnas.

Tos pačios taisyklės galios ir praturtėjusiems gyventojams, net jei žmogus pardavė telefoną už 2 tūkst. eurų. Duomenys apie jį bus kaupiami. Gyventojų nuomonės dėl to išsiskiria.

„Pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą yra numatyta 10 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų ribos. Užtenka sumos, kaip numatyta įstatyme. Mažinant ją, nežinau, kokius duomenis iš to VMI išskaičiuos“, – svarstė vyras.

Kiti teigė, kad tokia praktika normali ir net būtina, norint pažaboti piktnaudžiavimą.

Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis.

E. platformos jau seka gyventojų ir pardavėjų pajamas. Atsiskaityti VMI privalės iki kitų metų pradžios. Tada ir paaiškės, kam teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, o kam – nieko.

„Gyventojas, parduodamas savo asmenines prekes, neturi mokėti mokesčio nuo 2,5 tūkst. eurų gauto pelno, t. y. iš jo pardavimo pajamų atėmus jo patirtas išlaidas įsigyjant tas prekes“, – akcentavo VMI Kontrolės departamento patarėjas R. Puncevičius.

Nauja tvarka turės ir išimčių. Pvz., skelbimų portalai skelbiu.lt ar aruodas.lt ir toliau galės neviešinti prekybininkų duomenų, nes prekyba vyksta netiesiogiai per juos.

„Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis“, – sakė advokatas.

Nepateikusiems informacijos mokesčių prievaizdams grės baudos, pirmą kartą nuo 2 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 4 tūkst. eurų.

Ypač kantrybės prireiks sostinės gyventojams. Socialiniuose tinkluose dalijamasi informacija, kad Vilniaus gatvėse, ir ypač prie didžiųjų prekybos centrų, driekiasi kelių kilometrų spūstys, o kartu pasipylė ir avarijos.

Ukmergės, Ozo, Kalvarijų, Geležinio vilko gatvėse teks apsišarvuoti kantrybe. 

Kaune eismas itin intensyvus miesto centre, Nuokalnės gatvėje, aplink prekybos centrą „Mega“. Kaune taip pat pasitaikė nemažai avarijų. 

„Nuo 13 valandos gavome apie dešimt pranešimų dėl avarijų“, – portalui kauno.diena.lt sakė policijos atstovas. Laimei, kad žmonės nenukentėjo, vyrauja techniniai eismo įvykiai.

Paklaustas, ar galima teigti, kad žmonės pasidavė karštinei prieš šventes, policijos atstovas teigė, kad pranešimų gauta daugiau nei įprastą dieną.

„Jau matosi, nes tiek pranešimų tokiu metu nebūdavo, pasitaikydavo link vakaro. Šiandien viskas prasidėjo anksčiau“, – sakė policijos atstovas.

Magistralėje A1 – taip pat kelių kilometrų transporto spūstis.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną protarpiais laukiama kritulių, daugiausia nedidelių, vyraus lietus. Daug kur tvyros rūkas. Pūs pietvakarių, vakarų vėjas nuo 7 iki 12 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks nuo vieno iki šešių laipsnių šilumos.

„Klasikinis internetinis sukčiavimas remiasi socialine inžinerija ir išnaudoja žmonių jausmus, tokius kaip apsipirkimo džiaugsmas, noras sutaupyti ar baimė praleisti palankią progą įsigyti vieną ar kitą ilgai planuotą prekę. „Juodojo penktadienio“ apsipirkimo karštinė idealiai atitinka šias sąlygas. Internetui mirgant reklaminiais pranešimais apie nuolaidas, reikėtų neprarasti budrumo ir ieškant geriausių pasiūlymų neužkibti ant internetinių sukčių kabliuko“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, apsiperkant internete reikėtų rinktis žinomas elektronines parduotuves, jose lankytis suvedant jų tiesioginį adresą, o ne spaudžiant ant gautų nuorodų. Ypač kritiškai reikėtų vertinti visas el. laiškais ar socialiniais tinklais gautas reklamas, laiškus ir jose esančias nuorodas, nes vienas iš dažniausiai pastebimų sukčiavimo atvejų yra suklastotos interneto svetainės.

Kiti vertingi patarimai, kaip saugiai apsipirkti per „Juodąjį penktadienį“:

1. Maksimalios nuolaidos. Pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai yra didžiulės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80-90 proc. Tai vienas iš akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, todėl lankytojai turėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai įmanoma, kad visos ten esančios prekės galėtų kainuoti net 90 proc. pigiau?

2. Neigiami atsiliepimai. Jeigu į el. parduotuvę patekote paspaudę ant socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus, nes socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą (angl. Sponsored content). Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo skelbimų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali padėti išvengti nuostolių. Taip pat pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis (pvz. „Google“) ir paskaitykite rastus atsiliepimus apie el. parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.

3. Netikri kontaktiniai duomenys. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas, kontaktų skiltyje nurodytas tik nemokamas el. pašto paslaugų tiekėjo adresas (pvz. @yahoo.com ar @gmail.com).

4.  Įtartinas interneto vardas. Pirmą kartą apsilankę el. parduotuvėje atkreipkite dėmesį į parduotuvės interneto vardą (domeną). Įtarimą turėtų sukelti trumpas gyvavimo laikas (registravimo datą galima patikrinti, pvz. www.whois.com); papildomi žodžiai prie žinomo prekinio ženklo (pvz., prekės ženklo tikrasis el. adresas „prekiniszenklas.com“, o jo klastotė – „prekiniszenklas-batai.com“ ); nemokamas svetainės talpinimas (pvz., [http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com]http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com, pan.).

5. Svetainė veikia be SSL sertifikato. Didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys „https“ arba pavaizduotas spynelės simbolis. Vis tik, sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tai tik suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.

Ką daryti nukentėjus?

Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo banką ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei mokant už prekes netikroje el. parduotuvėje reikėjo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenis, būtina nedelsiant blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, praneškite apie tai Lietuvos policijai, o apie suklastotas svetaines – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

„Rugpjūčio pabaiga – pasiruošimo mokyklai įkarštis. Būtent todėl, net ir paskutinę minutę, iki rugsėjo likus mažiau nei savaitei, „Iki“ pirkėjams siūlome visus būtiniausius kokybiškų prekių ženklų mokyklinio krepšelio reikmenis už prieinamą kainą. Tai – piešimo, rašymo priemonės, klijai, guašai, žirklės, aplankalai, bloknotai, spalvotas popierius, piešimo sąsiuviniai“, – sakė V. Budrienė.

Siekiant patenkinti kiekvieno pirkėjo poreikius, prekybos tinkle „Iki“ siūloma įvairių sąsiuvinių: nuo mokyklinukams skirtų plonų iki studentams patogių didesnių sąsiuvinių. Jų kainos prasideda nuo 1,29 Eur. Taip pat ir įvairiausių prekės ženklų flomasterių, rašiklių, kitų kanceliarijos prekių, kurių kainos prasideda nuo 0,39 Eur. Be to, „Iki“ galima rasti ir daugkartinio naudojimo užkandžiams skirtų dėžučių bei lietuviškų gaminių dailei, ugdymui ir kūrybai, kurie padės siekti kuo aukštesnių rezultatų.

„Iki“ taisyklės padėsiančios sutaupyti

Norintiems sutaupyti, „Iki“ komunikacijos vadovė pirmiausia pataria susidaryti reikiamų kanceliarijos prekių sąrašą – taip užkirsite kelią impulsyviems pirkiniams, kurie gali viršyti jūsų biudžetą. Reikmenų sąrašą būtinai neškitės į parduotuvę. O radę reikiamą prekę, išbraukite ją iš sąrašo. Be to, nepamirškite peržiūrėti, ką jau turite namuose. Galbūt rašomojo stalo stalčiuose rasite nepanaudotų sąsiuvinių, pieštukų, likusių klijų – padarydami reviziją namuose išvengsite perteklinių pirkinių. „Iki“ dalijasi ir dar keliais naudingais patarimais.

Randate akciją – įsigykite didesnį kiekį. Norint sumaniai apsipirkti, svarbu sekti prekybos tinklo „Iki“ siūlomus patrauklių kainų pasiūlymus: perverskite savaitinius leidinius, parsisiųskite išmaniąsias programėles, sekite socialinių tinklų paskyras, mat ten taip pat skelbiamos patrauklios akcijos. Jeigu randate nuolaidas prekėms, kurių per mokslo metus gali prireikti daugiau – sąsiuvinių ar pieštukų pakuočių, rašalo kapsulių – įsigykite didesnį jų kiekį.

Dėmesį skirkite kokybei. Visgi, reikėtų nepamiršti pirmenybę teikti ir kanceliarijos prekių kokybei, ne tik kiekiui. Mat kokybiškos, brangesnės prekės, pavyzdžiui, kokybiškas, patogus rašiklis dažnai gali pasitarnauti ne vienerius metus.

Surenkite „apsikeitimų“ vakarėlį. Galbūt skamba keistokai, tačiau kai kuriose šalyse vis populiarėja „apsikeitimų“ vakarėliai. Jie vyksta labai paprastai. Pavyzdžiui, atsirinkę reikmenis, kurių šiemet panaudoti nežadate, juos galite atiduoti draugams, o jie tokius pat reikmenis – jums. Taip ne tik sumažinsite išlaidas ar perteklinių daiktų kiekį namuose, bet ir kovosite su švaistymu.

Naudokitės netipiniais nuolaidų pasiūlymais. Neseniai „Iki“ pristatė taupymo programą „Pigintuvas“, kurios išskirtinumas – kas savaitę besikeičiantys nuolaidų pasiūlymai, kuriuos galite išsirinkti patys. Naudodamiesi išmaniesiems įrenginiams skirta „Iki“ programėle arba fizine „IKI Premija“ kortele patogiai planuokite savo apsipirkimą bei sutaupykite naudodami tam skirtus savaitinius kuponus. Kadangi pasiūlymai kinta kas savaitę, naudodamiesi šiuo pasiūlymu galite lengviau planuoti savaitės valgiaraštį, užkandžius mokyklai ar kitus savaitės pirkinius.

Kad tai nebūtų spontaniškas pirkimas, kuris gali paploninti jūsų piniginę, išmokite planuoti. Pirmiausia – pradėkite nuo valgiaraščio plano. Suplanuokite, ką valgysite šiandien arba visą šią savaitę. Turėdami prieš akis valgiaraštį galėsite geriau planuoti, kokių produktų jums reikia. Pirkite tik tai, ką tikrai suvartosite. Žinoma, būtinas produktų sąrašas. Perkant be jo, rizika prisipirkti įvairiausių skanumynų – tikrai padidėja.

Antra – jūsų šaldytuvas. Peržiūrėkite visus jame esančius produktus. Juk taupymas ir maisto išmetimas – nesuderinami dalykai, o jus norite gyventi ir taupiai, ir tvariai. Peržiūrėkite visų šaldytuve esančių produktų galiojimo laiką, pasistenkite suvartoti produktus, kurių galiojimo laikas baiginėjasi. Jei ne – perdėkite juos į šaldiklį. Šaldytuvo revizijai reikėtų skirti bent vieną dieną per savaitę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Trečia – nufotografuokite savo šaldytuvo turinį. Turint nuotrauką bus lengviau apsipirkti. Matysite, kokių produktų trūksta. Su nuotrauka bus lengviau apsipirkti ir internetu.

Ketvirtas žingsnis – patvirtinkite pirkinių biudžetą. Suskaičiuokite, kiek norite sutaupyti, kiek gali kainuoti jūsų prekės, ir nustatykite biudžetą, kiek galite sau leisti. Nustatytas biudžetas padės ir apsiperkant e.būdu. Stebėkite pirkinių krepšelio sumą ir jei ji pasieks jūsų nustatytą ribą, peržiūrėkite produktus ir tikrai atsiras tokių, kurių galite atsisakyti.

Kai jau turite sąrašą, biudžetą ir šaldytuvo nuotrauką, galite eiti į parduotuvę. Ten vadovaukitės penkta taisykle – neikite apsipirkti alkani. Įrodyta, kad tuščiu skrandžiu mes išleidžiame kur kas daugiau.

Šeštas žingsnis – apsipirkti padės įvairios akcijos ir specialūs pasiūlymai. Perkant akcijos prekes, galite sutaupyti net keliolika eurų. Tiesa, neperlenkite lazdos. Vaikantis akcijų galite ne tik nesutaupyti, bet ir išleisti daugiau. Jums padės prekių sąrašas ir suplanuotas biudžetas.

Septintas ir paskutinis žingsnis, padėsiantis sutaupyti, – žinomų prekės ženklų pakeitimas. Dažnai mūsų krepšelyje atsiranda jau išbandytų ir pamėgtų prekių ženklų produktų, bet nereikia bijoti pabandyti ir kitų. Pvz., duona skirtingose pakuotėse ir skirtingų gamintojų kainuos skirtingai, bet tai nereiškia, kad skirsis ir skonis ar kokybė.

Įpročiams susiformuoti reikia dviejų savaičių, todėl netrukus išmoksite taupiau apsipirkti. Toks septynių žingsnių planas tinka perkant ne tik maisto produktus.