Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime ji sakė, kad leidus rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis, lenkų tautybės žmonių lūkesčiai įgyvendinti ne iki galo, tik truputį pasistūmėta į priekį.

„Nereikia bijoti diakritinių ženklų. Aš nematau jokio pavojaus lietuvių kalbai ir jos savitumui, nes vardas ir pavardė yra užrašomi tik to žmogaus dokumentuose. Tai tikrai nepraplečia nei lietuvių kalbos abėcelės ir tikrai niekaip neveikia lietuvių kalbos. Vardas ir pavardė yra žmogaus privataus gyvenimo dalis”, – sakė ji.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Jaroslawas Wolkonowskis teigė, kad jau per 30 metų kovoja dėl savo pavardės rašymo.

„Dėl savo pavardės ir vardo kovoju jau nuo 1992 metų, kai priimant Lietuvos Respublikos pilietybę buvo išduotas naujas pasas”, – sakė jis.

J.Wolkonowskis apgailestavo, kad šių metų kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neleista jo pavardėje rašyti raidės L su diakritiniu ženklu.

Kaip pastebėjo Europos žmogaus teisių fondo atstovė Agata Palinska, įteisinus asmenvardžiuose raidę W, neįteisinta liko L, todėl pavardė yra tarsi sudarkyta.

„Praktikoje dabar vardas ir pavardė yra tarytum sudarkyti. L lietuviškai tariama kietai, lenkiškai – minkštai  ir neaišku, kaip gyventi su tokiu sudarkytu vardu ir pavarde”, – sakė ji.

Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodžio 28 d. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nustatyta galimybė ne lietuvių tautybės piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai.

Anot KT, rašyti asmens vardą ir pavardę su diakritiniais ženklais būtų galima, jeigu tai leistų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose yra rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Ši nuostata, kaip nutarė KT, neprieštarauja Konstitucijai. KT savo nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, negavęs VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, įstatyme negalėjo numatyti galimybės rašyti asmenvardžius kitaip negu numatyta šiuo metu.

KT nurodė, kad Seimas, norėdamas nustatyti galimybę asmens vardą ir pavardę rašyti kitokiais būdais, privalo gauti kompetentingos institucijos išvadą, šiuo atveju – VLKK išvadą.

Anot KT, diakritinius ženklus asmenvardžių rašyme dokumentuose būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog taip rašant, nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Į KT dėl asmenvardžių rašybos įstatymo nuostatų kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, prašydamas įvertinti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.

ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės.

Iki šiol Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad tais atvejais, kai žmogaus, jo tėvų ar vieno iš tėvų vardas ar pavardė kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, lietuviškuose dokumentuose šio žmogaus vardas ar pavardė taip pat gali būti užrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Pagal numatytą išimtį, ši taisyklė buvo netaikoma tiems dokumentams, kurie buvo išduoti ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990-ųjų kovo 11-osios, kitaip tariant, ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.

Vis tik praėjusių metų pabaigoje KT konstatavo, kad minėtoji išimtis „prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“. Toks verdiktas reiškė, kad nuostata iš karto nustoja galioti, o dabartinis Vyriausybės sprendimas tėra formalumas.

Galimybė vardą ir pavardę rašyti su nelietuviškomis raidėmis w, q ir x įsigaliojo nuo 2022-ųjų gegužės.

Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo tada tokia galimybe iš viso pasinaudojo 937 žmonės. 62 iš jų tą padarė remdamiesi minėta Vyriausybės nutarimo nuostata.

Ministerija pabrėžia, kad sprendimų neperrašyti pavardės, motyvuojant dabar jau pašalinta išimtimi, nebuvo.

„Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį“, – trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė V. Meiliūnaitė.

„Kodėl tai vadinu didele išimtimi? Todėl, kad atsiranda dar vienas variantas, kuris neatitinka lietuvių kalbos pavardžių sistemos požiūriu, nes įstatyme teigiama, kad pavardžių formos skiriasi pagal lytį, taigi mes įdedame dar vieną atvejį, kai pagal lytį skirtumo nėra“, – kalbėjo ji.

Komisijos vadovė taip pat pastebėjo, kad diskusiją dėl -a galūnės moteriškos pavardės formos inicijavusi Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė registravo atitinkamą įstatymo pataisą, o anksčiau leistos šeiminės padėties nerodančios moteriškos pavardės su galūnė -ė reguliuojamos ne įstatymu, o VLKK nutarimu.

Mes nesakome, kad jos negali būti, mes sakome, kad reikia pažiūrėti, ar tikrai yra laikas ir pakankamai argumentų, kad į sistemą įdėtume dar vieną išimtį.

„Ar tikrai gerai įstatymu keisti gramatines formas ir kaip yra teisiškai, jei įstatyme numatome išimtį galūnėms su -a, -ia, koks yra statusas pavardžių su -ė, jų įstatyme nėra?“ – kėlė klausimą ji.

Diskusijoje dalyvavusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Greta Kraujalytė teigė, kad vardas ir pavardė yra asmens identiteto dalis, o vis dažniau pasitaiko situacijų, kai moteris viešajame socialiniame gyvenime nenaudoja dokumento pavardės, nes ši joms nepriimtina, o pasikeisti į norimą formą nėra teisinių galimybių.

„Pavardė, kaip ir vardas, daugiausiai įtakos turi turėtojui, o ne aplinkiniams, tai gali būti tuo, kuo didžiuojamės, džiaugiamės, puošiamės, bet tai gali būti ir tai, dėl ko mes vengiame prisistatyti savo tikrąja pavarde ar dėl ko ją slepiame“, – kalbėjo G. Kraujalytė.

Ji teigė, kad vis dar esama atvejų, kai mergautinę pavardės formą turinčios moterys viešoje erdvėje sumenkinamos dėl kompetencijos, esą joms trūksta patirties, arba diskriminuojamos dėl amžiaus ir pan.

Įstatymo pataisą dėl moteriškos pavardės su -a galūne registravusi I. Pakarklytė teigė, kad Lietuva išsiskiria itin griežtu asmenvardžių reglamentavimu: „Islandija būtų vienintelis pavyzdys, kur galioja tokia griežta tvarka“.

I. Pakarklytė parengė įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų leidžiama rašyti su galūne -a. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.

Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

I. Pakarklytė teigia, kad tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia.

Ji siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.

Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.

Pagal Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, asmenvardžiuose būtų galima naudoti diaktrinius ženklus.

Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad tokie ženklai nenaudojami.

Pasak pataisos rengėjų, tokia nuostata „iš esmės užkerta kelią rašyti asmenvardžius originalia forma“.

Jų teigimu, siūlomas projektas aktualus ir Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių, ir vietos lenkams.

„Vertinant Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių ES valstybėse, kurių kalbose yra diakritinių ženklų, Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių piliečių poreikius ir lūkesčius, šis teikiamas įstatymo projektas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos pilietės ir piliečiai kreipiasi į teismus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Liepą generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

Vasario 3–8 dienomis Valstybingumo studijų centro užsakymu atlikta apklausa, kurioje klausta, ar gyventojai pritaria tam, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pasuose būtų rašomi kita (nevalstybine) kalba vietoje valstybinės (lietuvių) kalbos. Tam pritarė 26,7 procento, nepritarė – 55,1 procento, negalėjo atsakyti 18,2 procento respondentų.

Tos pačios tendencijos matyti visose pajamų, išsilavinimo ir amžiaus grupėse, gyvenamosiose vietovėse: visose jose nepritariančiųjų naujajai tvarkai yra dviženkliu procentu daugiau nei ją palaikančiųjų. Pastebėtina, kad net Vilniuje, kur beveik pusė gyventojų yra ne lietuvių tautybės, įrašus pasuose nevalstybine kalba palaikė 26,5 procentai, nepalaikė – 45 procentai respondentų.

„Vilmorus“ taip pat klausė, ar gyventojai pritarė, kad viešieji užrašai (gatvių, gyvenviečių pavadinimai) kitakalbių gausiai gyvenamose vietovėse būtų rašomi nevalstybine kalba vietoje valstybinės lietuvių kalbos. Tokiam pakeitimui pritartų 16,3 procento, o nepritartų 67,3 procento respondentų. 16,4 procentų teigė nežinantys arba į klausimą neatsakė.

„Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį į Lietuvos politinę darbotvarkę asmenvardžių rašymo pasuose ir vietovardžių rašymo nevalstybine kalba vietoje valstybinės klausimus atnešė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nuo tada šiuos klausimus perėmė ir pradėjo kelti didžiausios nacionalinės partijos – iš pradžių LSDP, o galiausiai ir TS-LKD. Būtent jų ir liberalų balsais 2022 metų pradžioje įteisinti paso įrašai nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Dėl tokio sprendimo atitikimo Konstitucijai įvertinimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o lenkakalbiai politikai iš karto pareiškė, kad pakeitimai nepakankami ir nesprendžia Lietuvos lenkų problemų. Tam esą būtinas ir diakritinių ženklų, kaip perbraukta „L“ ir kiti, įteisinimas. TS-LKD atstovai, įskaitant premjerę I. Šimonytę, neatmetė tokios galimybės ateityje. Toliau keliamas lieka ir vietovardžių – gatvių ir gyvenviečių – pavadinimo rašymo klausimas. Nors dažniausiai teigiamas noras rašyti kita kalba greta valstybinės, faktiškai ypač Pietryčių Lietuvoje nuolatos susiduriama su tuo, kad lenkiški užrašai tiesiog pakeičia lietuviškus. Reikšminga tai, kad nei asmenvardžių, nei vietovardžių klausimu niekada nebuvo tiriama visuomenės nuomonė, viešumoje nebuvo pasirodę jokie apklausų rezultatai. „Vilmorus“ atliktas tyrimas pagaliau suteikia tokią galimybę“, – situaciją komentavo politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica.

Gyventojų apklausą įmonė „Vilmorus“ vykdė 2022 vasario 3–8 dienomis. Tyrimo metu telefonu buvo apklausti 1005 respondentai. Galima tyrimo paklaida – 3,1 procento.

Už jas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 26 parlamentarai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tvirtino, kad ši pataisa bus ypač naudinga mišrių šeimų vaikams.

„Yra nemažai gimusių užsienyje skirtingų tautybių, vaikas galvoja, kad jo tautybė turi būti kita. Kai sueina pilnametystė, tikrai teisinga, kad suteikiama galimybė pasikeisti įrašą ir pasirinkti tą tautybę, kuri jam priimtina“, – sakė parlamentarė.

Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis pataisą vadino grėsme valstybei.

„Tai reali grėsmė mums kaip valstybei. Manau, kad bus galimybė keisti vos ne kiekvieną savaitę ar kas dvi–tris savaites. Lieka tikėtis, kad rugsėjį arba spalį nereikės ateiti su nauju projektu“, – tvirtino politikas.

Pagal priimtas Ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų re­gist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pataisas, asmens pageidavimu įrašas dokumente apie tautybę gali būti pakeistas, papildytas arba, jeigu jo nėra, įrašytas. Asmuo galės pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę.

Anot teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, šias pataisas lėmė sau­sį pri­im­tas ir ge­gu­žę įsi­ga­lio­sian­tis As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mas.

Jame numatyta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei asmuo yra ne lietuvių tautybės, taip jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

E. Dobrovolska yra sakiusi, kad norint dokumentuose pakeisti Lietuvos piliečio vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, reikės prieš tai deklaruoti tautybę.

„Šiandien Seimas pagaliau turi galimybę parodyti, kad žmogaus vardas ir pavardė gali būti užrašyti Lietuvoje taip, kaip suteikė vardą ir pavardę tėvai, kokias turėjo protėviai. Manau, kad tai būtų labai svarbus žingsnis tiek žmogaus teisių prasme, tiek netgi saugumo politikos prasme. Visų pirma, man atrodo, kad tai žmogaus orumo klausimas. Aš viliuosi, kad Seimas šiandien žengs tą svarbų žingsnį“, – antradienį  žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujančių Seimo narių Ritos Tamašunienės, Beatos Petkevič ir Česlavo Olševskio pasiūlymas rašant asmenvardžius leisti naudoti ir diakritinius ženklus iš principo yra geras, tačiau  įregistruotas per vėlai.

„Tokiame vėlyvame etape jo registravimas, jei jam būtų pritarta Seimo salėje, reikštų iš esmės sustabdymą projekto pakankamai ilgam laikui, nes reikėtų peržiūrėti ir skiriamas lėšas, ir kitus dalykus. Tai  technine prasme – labai vėlyvas etapas, bet Seimas apsispręs dėl to“, – sakė parlamento vadovė.

Premjerė, teisingumo ministrė palaiko, bet ne dabar

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.

Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Likus kelioms dienoms iki priėmimo, Lietuvos regionų frakcijos nariai R. Tamašunienė, Č. Olševskis ir B. Petkevič pasiūlė iš projekto išbraukti išlygą, kad tokia rašyba galima be diakritinių ženklų.

„Turbūt šitas klausimas reikalauja šiek tiek daugiau diskusijų“, – Seime žurnalistams sakė teisingumo ministrė.

Turbūt šitas klausimas reikalauja šiek tiek daugiau diskusijų.

Pasak jos, leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai užtruktų.

Ministrė sakė, kad jos atstovaujama Laisvės frakcija pritars siūlymui dėl diakritinių ženklų, tačiau Seime turbūt pritrūks valios jam priimti.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi teigė, kad dabartiniame etape reikia aukoti arba viso įstatymo priėmimą, arba nepritarti tik pasiūlymui dėl diakritinių ženklų.

Pasak jos, įgyvendinti nuostatą dėl diakritinių ženklų „įstatymo projekte numatytu terminu būtų tiesiog neįmanoma, kadangi reikalingas tam tikras techninis pasiruošimas“.

„Bet diskusija nesibaigs, nes bus daugiau teismų sprendimų (dėl diakritinių ženklų  – BNS), o Vyriausybės sprendimas yra pritarti remiantis teismo precedentais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Galbūt mes neturėtumėme versti savo žmonių versti eiti į teismus, o tiesiog sureguliuoti tai įstatymu“, – pridūrė ji.

Pasiūlymo dėl diakritinių ženklų autorė R. Tamašunienė sakė, kad jos nepriėmus problema bus sprendžiama tik iš dalies.

„Dabar tik iš dalies sprendžia problemą kalbant ir apie tautinę, šiuo atveju lenkų tautinę mažumą. Žmonės, ypač vyriškuose varduose turi kietąją L, dėl to tikrai nedarkys antrą kartą savo pavardės keisdami tik į lotyniškąją abėcėlę“, – teigė Seimo narė, priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai sakė tikintys, kad įstatymas dėl asmenvardžių Seime bus priimtas, nes jam sutelkta parama tiek daugumoje, tiek opozicijoje.

„Tai yra didelis žingsnis. Kad mes šiandien galėtume priimti įstatymą, yra didžiulis laimėjimas“, – tvirtino E. Dobrovolska.

Planuojamame priimti įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Seimas anksčiau per svarstymą atmetė alternatyvų kelių Seimo narių siūlytą variantą, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos piliečio ir tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.

Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.

Pasijuto reikalingesni

Andre gimė moterimi. Po mokyklos ėmė save priskirti trans bendruomenei. Studijavo Prancūzijoje, sakė, ten pagal vardą dažniausiai lyties nenusakysi. Lietuvoje vardą pasikeitė.

„Pasikeičiau savo vardą į Andre. Nors Lietuvoje tas vardas laikomas moterišku, bet Prancūzijoje tai yra vyriškas vardas ir kitose šalyse taip pat, tad pabandžiau šiek tiek rasti tą patogesnę vietą sistemoje“, – teigė Andre.

Iki šiol asmens tapatybės dokumentus translyčiai galėjo pasikeisti tik per teismą. 25-erių trans vaikinas Danilas prieš kelerius metus taip ir padarė. Sakė, nebetenka kasdien kam nors aiškinti, kodėl pase vardas moteriškas, bet prieš akis – vaikinas su barzda.

„Ir apsaugą buvo parduotuvėje iškvietę dėl to, kad norėjau tam tikrų dalykų nusipirkti, kuriems reikia parodyti dokumentą, ir manimi nepatikėjo. Likau ir be produkto, ir su iškviesta apsauga“, – atviravo Danilas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš pat Naujuosius teisingumo ministrė „laisvietė“ Evelina Dobrovolska pranešė apie naują įsakymą.

„Su draugais šventėme ne tik Naujuosius metus, bet ir šitą dalyką. Bent kažkiek parodo, kad esame svarbūs“, – džiaugėsi Andre.

Nuo vasario translyčiai dokumentuose galės pasikeisti vardą ir pavardę be teismo, nereikės ir būti pasidarius operacijų, užteks psichiatro diagnozės. Taigi procesas bus greitesnis ir pigesnis.

„Aš džiaugiuosi, kad taip atsitiko, nes dalis žmonių vis tiek bijo tų visų teismo procesų“, – džiūgavo Danilas.

Šia teise galės pasinaudoti pilnamečiai, nesusituokę žmonės.

Įžvelgia peržengtas ribas

„Jeigu žiūrėtume de facto, Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, jau dabar be teismo galėtų pasikeisti pavardę, jeigu tai padaro savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Kitaip sakant, mes sutvarkome tą pilkąją zoną“, – komentavo E. Dobrovolska.

Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę, nepaisant to, kad ji, mano galva, yra pažeidžianti Konstituciją.

Pagal E. Dobrovolskos įsakymą, translyčiai be teismo galės pasikeisti tik asmenvardžius, bet lyties įrašo – ne. Taigi vardas ir pavardė pase galės būti moters, o lytis pasiliks vyro, arba atvirkščiai.

„Tam, kad asmuo galėtų pasikeisti ir lyties įrašą, mes turime turėti įstatymo lygmens reguliavimą, kitaip sakant, Seimas turėtų apsispręsti“, – aiškino E. Dobrovolska.

Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad E. Dobrovolska peržengė ribas. Sakė, kad ir translyčių vardų keitimą gali reglamentuoti tik Seimas įstatymu.

„Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę, nepaisant to, kad ji, mano galva, yra pažeidžianti Konstituciją vien dėl reguliavimo ne tuo lygmeniu priėmimo“, – tvirtino A. Širinskienė.

A. Širinskienė žadėjo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą ir šį teisės aktą ginčyti.

„Panašu, kad šiuo atveju nenorėta diskusijos, tiesiog norėta prieš Naujuosius metus tyliai pasislėpti, paskutinę metų dieną, jau beveik po darbo valandų, darbo dienos pabaigoje priimant sprendimus“, – svarstė A. Širinskienė.

Apie šį sprendimą ministerija paskelbė penktadienį apie 16 val. Paklausta, ar toks laikas pasirinktas ne tam, kad sulaktų mažiau dėmesio, ministrė atsakė: „Turbūt jautrioms temoms niekada nebūna tinkamo laiko“.

E. Dobrovolskos teigimu, Lietuvoje bylų dėl translyčių dokumentų būna apie dešimt per metus. Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių teisme dėl to, kad šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.