Klaipėdos savivaldybės tarybos prašoma leisti „Gintaro“ sporto centrui tapti asociacijos „LTU Aquatics“ nariu ir turėti galimybę palankiomis sąlygomis dalyvauti asociacijos organizuojamuose čempionatuose ir pirmenybėse.

„Gintaro“ sporto centras pernai asociacijai „LTU Aquatics“ už dalyvavimą varžybose sumokėjo per 4 tūkst. eurų, esą jei centras būtų asociacijos nariu, būtų mokėjęs 2,6 tūkst. eurų.

2023 m. nuo 21 iki 30-ies „Gintaro“ sporto centro plaukikų dalyvavo septyniose respublikinėse, asociacijos organizuotose varžybose.

Brangiausiai (720 eurų) klaipėdiečiams kainavo Atviras Lietuvos plaukimo čempionatas, vykęs pernai balandžio 12–15 d.

Asociacija „LTU Aquatics“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis narystės pagrindu Lietuvos teritorijoje, jungiantis šalyje registruotus plaukimą, šuolius į vandenį, dailųjį plaukimą, plaukimą atviruose vandenyse ir veteranų plaukimo sportą propaguojančius ir vystančius klubus, mokymo įstaigas, miestų, rajonų sporto federacijas.

Šiuo metu asociacija vienija 33 narius, šeši jų – biudžetinės įstaigos: Kauno sporto mokykla „Startas“, Kauno rajono sporto mokykla, Panevėžio „Žemynos“ progimnazija, Panevėžio R. Sargūno gimnazija, Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“, Marijampolės sporto centras.

Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras su asociacija „LTU Aquatics“ jau dabar įgyvendina jaunųjų plaukikų meistriškumo ugdymo programą, pagal kurią ugdomi ir papildomą finansavimą gauna trys meistriškumo tobulinimo centro sportininkai bei finansiškai skatinami du centro treneriai, dalyvauja mokinių mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens programoje.

„Gintaro“ sporto centras prašymą dėl narystės asociacijoje „LTU Aquatics“ pateikė pernai gruodžio 19 d.

Nario mokestis būtų 100 eurų, mokamas kartą per metus.

Šiam centro siekiui dar turėtų pritarti uostamiesčio politikai.

„Reikalaujam stabdyti konkursus ir skelbti juos iš naujo“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė organizacijos „Vilniaus moterų namai“ tarybos narė Zuzana Vasiliauskaitė.

Vienas konkursas skirtas teikti metodinę pagalbą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams, o kitas – teikti metodinį palaikymą specialistams, dirbantiems apsaugos nuo seksualinio smurto srityje ir organizuoti veiklas, kuriomis siekiama užtikrinti seksualinio smurto prevenciją.

SADM komentare BNS nurodė, kad kalbant apie akreditacijos specializuotos kompleksinės pagalbos centrams suteikimą, centrai, turintys teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, turi galimybę kreiptis dėl finansavimo valstybės biudžeto lėšomis.

Reikalaujam stabdyti konkursus ir skelbti juos iš naujo.

Socialinės apsaugos ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sako, kad konkursai tebevyksta.

„Mūsų pirmasis susirūpinimas yra tai, kad naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo liepos pirmos, ženkliai blogina ir nevyriausybinių moterų organizacijų padėtį, ir smurtą bei prievartą patiriančių moterų padėtį“, – kalbėjo asociacijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė.

Kelia abejones dėl atrankos, finansavimo

Anot asociacijos pranešimo, susirūpinimą organizacijai kelią SADM pasirinktas akreditavimo modelis ir jo įgyvendinimas akredituojant organizacijas, vykdysiančias specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas ir siekiančias gauti valstybės finansavimą šioms funkcijoms vykdyti.

„Abejonių kelia tiek organizacijų atranka, tiek ir pagalbos finansavimo modelis. Pasigendama objektyvių atrankos kriterijų, todėl valstybės lėšos gali būti paskirstytos ne geriausiems, bet „mylimiausiems“, neatsižvelgiant į tikslinės grupės, šiuo atveju – smurtą ir prievartą patiriančių asmenų, poreikį gauti kokybišką ir savalaikę pagalbą“, – nurodoma pranešime.

Pasak L. H. Vasiliauskės, konkurso nuostatuose rašoma, kad bus vertinama tik pirma pateikta paraiška, o tai eliminuoja konkurencijos galimybę.

„Mes matom, kad yra informacijos nutekinimas. (...) Vienos organizacijos gauna tą informaciją, kitos jos negauna. Sudaromos nevienodos sąlygos, konkursai, mūsų supratimu, yra tikrai neskaidrūs“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.

Ji pridūrė, kad kai kurios organizacijos tik paskelbus konkursą jau turėjo visus dokumentus.

Anot asociacijos, nors ministerija skelbia siekianti gerinti pagalbos kokybę ir didinti pagalbos prieinamumą, SADM sprendimai rodo priešingai.

„(...) sudaromos prioritetinės sąlygos laimėti konkursus tam tikriems iš anksto pasirinktiems juridiniams subjektams, eliminuojant kitus galimus pagalbos teikėjus“, – rašoma pranešime.

„Skėtinės organizacijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės narės“, veikiančios penkiuose regionuose, yra eliminuojamos, gresia pavojus negauti valstybės finansavimo realiai jų vykdomai specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai“, – pridūrė asociacija.

Ministerija atmeta kaltinimus

Tuo metu ministerija komentare BNS nurodė atmetanti „šališkus teiginius dėl neskaidrumo.“

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja konkursus skaidriai, viešai ir konsultuodamasi su socialiniais partneriais“, – rašoma komentare.

Ministerija taip pat nurodė, kad konkursuose gali dalyvauti visos įstatymuose numatytus kriterijus atitinkančios organizacijos, visos organizacijos dalyvauja lygiomis sąlygomis.

„Akreditavimui nustatomi tam tikri įstatymuose numatyti kriterijai, kuriuos atitikusios, organizacijos akredituojamos. Nė viena organizacija, kuri teikė paraišką akreditacijai, nebuvo atmesta, visos buvo akredituotos“, – nurodė ministerija.

Ministerija taip pat nurodė nesiekusi priimti vienašališkų sprendimų smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo srityje.

„Ministerijoje veikė darbo grupė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, į kurios sudėtį buvo įtraukti ir nevyriausybinių organizacijų, vykdančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas, atstovai. Taip pat, vyko susitikimai, diskusijos su nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių atstovais, atsižvelgiama į praktikų pastebėjimus“, – rašoma komentare.

Kaltina parengus diskriminacines sąlygas

Pasak asociacijos prezidentės, labiausiai „Vilniaus moterų namus“ nuvylęs konkursas – dėl konsultacijų teikimo visiems specializuotos kompleksinės pagalbos centrams.

„(...) jis buvo taip surašytas, kad „Moterų namai“ negalėtų jame dalyvauti“, – kalbėjo ji.

Dėl šio konkurso asociacija kreipėsi į Ginčų komisija.

Tuo metu ministerija nurodė, kad organizuojant atrankos konkursą dėl metodinio centro siekta atrinkti patirties turinčią organizaciją ir tikina, kad nėra pagrindo įžvelgti neskaidrumą.

„Konkurso nuostatuose nustatyti kriterijai ir reikalavimai pareiškėjui yra pagrįsti siekiu atrinkti organizaciją, kuri turėtų patirties teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir gebėtų tinkamai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis“, – rašoma komentare.

„Pavyzdžiui, reikalavimas, kad pareiškėjas būtų skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti organizacijas, teikiančias specializuotą kompleksinę pagalbą, yra skirtas užtikrinti metodinio centro funkcijas vykdysiančios nevyriausybinės organizacijos gebėjimą ir patirtį procesų valdymo, koordinavimo, atstovavimo, kompetencijų tobulinimo veiklų organizavimo, metodinio palaikymo, bendradarbiavimo ir advokacijos srityse“, – nurodė ministerija.

L. H. Vasiliauskės nuomone, ydingas ir konkursas dėl akreditacijos.

Pasigenda kokybės reikalavimų

„Nebuvo keliami jokie kokybiniai reikalavimai akredituojamoms organizacijoms – nei vertybinės nuostatos, nei gebėjimas teikti klientui draugišką pagalbą, nei užduodamos kokios nors apie veiklos turinį galinčios atspindėti leidžiančios spręsti jokie klausimai“, – kalbėjo L. H. Vasiliauskė.

„Akreditacija yra duodama amžinai, visam gyvenimui. Nei numatytas monitoringo būtent mechanizmas, nei kažkokie atsiskaitymai numatyti, nei kvalifikacijos kėlimas“, – pridūrė ji.

Asociacija reikalauja nustatyti objektyvius akreditacijos kriterijus, atspindinčius nevyriausybinių organizacijų teikiamos pagalbos svarbą tikslinei grupei. Toms organizacijoms, kurioms suteikiama akreditacija, siūloma sukurti stebėsenos sistemą.

„Akreditacija neturi būti visiems laikams, o ribotam laiko tarpui – 2-3 metams. Jam pasibaigus iš naujo būtų vertinamas organizacijos atitikimas tam tikriems standartams“, – nurodo asociacija.

Pernai Seimas priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriame numatytas specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmas. Anot ministerijos, tai padės visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą.

Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta galimybė policijai įpareigoti smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Nauja įstatymo redakcija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.

2024-ųjų pavasarį į Lietuvą gali sugrįžti pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato IB diviziono kovos.

Šio rango varžybos mūsų šalyje įvyko 2018 m. Tąkart mūsiškiai Kaune iškovojo aukso medalius ir pakilo į antrą pagal pajėgumą – IA divizioną, kuriame buvo iki šių metų gegužės 5 d.

Norą surengti IB diviziono turnyrą pareiškė ir Kinija. Palaikymą asociacijos „Hockey Lietuva“ iniciatyvai išreiškė Švietimo mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė sporto agentūra.

Lietuva sieks teisės organizuoti pasaulio moterų ledo ritulio IIIA diviziono varžybas. Per žingsnį nuo aukso šiemet likusių mūsų šalies ledo ritulininkių kovas pretenduos surengti Elektrėnai. Paraiškas taip pat pateikė Kroatija, Bulgarija ir Serbija.

Klaipėdoje tikimasi surengti pasaulio jaunių IB diviziono čempionatą, kuriame varžysis ir IIA diviziono aukso medalius iškovoję Lietuvos jaunieji ledo ritulininkai. Paraišką organizuoti šio rango turnyrą yra pateikusi ir Estija.

Šios asociacijos nariai, drauge bandantys įveikti sunkumus, kartu tvarkantys aplinką ir leidžiantys laisvalaikį, keliaujantys bei rengiantys šventes ne tik saviems, bet ir visiems klaipėdiečiams, šį kartą susirinko prie bendro stalo.

Daugelis šių žmonių pažįstami jau seniai, bet yra ir tokių, kurie tapo bičiuliais įstoję į asociaciją. Malonūs pokalbiai prie bendro stalo, vaišės ir nuveiktų darbų prisiminimai – tokia buvo gimtadienio pradžia.

Bendruomenės narė Ela Andrejeva yra miesto tarybos narė. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ją įpareigojo perskaityti sveikinimą ir įteikti bendruomenei Klaipėdos vėliavą.

„Prieš septynerius metus susibūrę draugėn ir nusprendę telktis bendrų visai bendruomenei svarbių interesų atstovavimo bei gynimo tikslui, kada to reikėdavo, tapote tikru pavyzdžiu visoms Klaipėdos mieste veikiančioms bendruomenėms. Jūsų veiklos istorija tapo įkvepiančiu Klaipėdos miesto ir Jūsų bendruomenės bendravimo bei bendradarbiavimo simboliu“, – sveikinimo rašte teigė meras.

Pasveikinti Vitės bendruomenės atvyko ir uosto vadovas Algis Latakas. Kreipdamasis į bendruomenės narius jis vadino juos kaimynais, nes Klaipėdos jūrų uosto direkcija įsikūrusi Vitės kvartale, o ne viena uosto įmonė yra jo teritorijoje.

Padėkojęs už racionalų ir sveiką bendravimą A. Latakas padovanojo susirinkusiesiems tortą ir pažadėjo, kad tęs bendravimą.

Kviečiamas prie bendro stalo uosto vadovas juokavo, kad mielai pasiliktų, jei turėtų marškinėlius su asociacijos logotipu.

Gimtadienio šventėje dalyvavo bei nuoširdžius sveikinimus perdavė ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovės. Sveikinimą atsiuntė bendrovės „Krovinių terminalas“ administracija.

Tik patys artimiausi kaimynai, kurių veikla bendruomenei kėlė daugiausia rūpesčių, bendrovė KLASCO nesureagavo į kvietimą.

Kartu su šia bendruomene nuo pat asociacijos įkūrimo dienos yra ir klaipėdietis Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras. Jis palaimino susirinkusiuosius ir smagiai bendravo visą vakarą.

Asociacija „Vitės bendruomenė“ ne kartą įrodė, kad miestas yra ne namai, o žmonės. Drauge veikdami šios bendruomenės nariai pasiekė didelių pokyčių šioje istorinėje miesto dalyje.

„Pirmas dalykas yra brangstantys energetikos resursai: trūksta lyderystės valdant situaciją vandentvarkos sektoriuje, tikrai niekas nenori perkelti naštos ant vartotojų pečių“, – trečiadienį vykusio renginio metu žurnalistams sakė naujai įsteigtos asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas.

„Vienas iš pagrindinių dalykų yra kainos regionuose ir miestuose. Kodėl naudodami tą patį požeminį vandenį skirtingi miestai ar jų gyventojai turi mokėti tris kartus daugiau?“, – kalbėjo jis.

Pasak asociacijos vadovo, regionų įmonėse trūksta efektyvumo, todėl didieji miestai yra pasiruošę prisiimti atsakomybę keičiant situaciją.

„Sektorius yra sustojęs, laikas prisiimti lyderystę ir atsakomybę pokyčiams. Jau dešimtmetį Aplinkos ministerija stengiasi pastumti šį sektorių į pasikeitimą ir tuo labiausiai atspindime tą dalyką. Esame pasiruošę kalbėtis, esame pasiruošę pokyčiams ir priimame atsakomybę, kad tie pokyčiai būtų tik klientams į gerą“, – teigė  M. Švaikauskas.

Pasak atstovo, iš asociacijos „klientui nauda turėtų būti, kad tos kainos turėtų būti prieinamos visiems ir regionai neturėtų mokėti tris kartus daugiau už tą patį vandenį“.

To pasiekti bus bandoma bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija. Asociacija turėtų teikti siūlymus, inicijuoti vandentvarkos sektoriaus pertvarkymą, modernizavimą, užsiimti pažangių technologijų diegimo skatinimu.

Taip pat, atstovų teigimu, bus bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, siekiant didinti vandentvarkos specialisto profesijos patrauklumą.

Asociaciją įkuriantį memorandumą pasirašė įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Jos kartu aptarnauja daugiau nei 1 mln. šalies gyventojų.

2022 metais didžiųjų miestų vandentvarkos įmonės jau bendradarbiavo „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ iniciatyvoje. Joje bendrovės nuo birželio skatino dažniau rinktis vandenį iš čiaupo, miestuose įrengė geriamojo vandens stoteles.

„Džiaugsmo teikia tai, kad įmonės pradėta kampanija paskatino didžiąsias vandentvarkos įmones ieškoti ir surasti būdų, kaip užtikrinti, kad pokyčiai nesustotų, jie šalies miestuose tęstųsi toliau ir įgautų dar didesnį pagreitį“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas. 

Pasak jo, prie kampanijos prisijungė per 80 skirtingų verslų, veikiančių aštuoniuose šalies miestuose ir rajonuose.

Asociacijos „Vandens jėga“ pristatymo metu savo pasirodymą „ru/I/n“ atliko menininkė Monika Dirsytė, ji renginio metu iki 20 val. bėga maratoną.

Anot kūrėjos, tokiu pasirodymu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, į skubančią, vartotojišką kultūrą, aplinkos būklę, kiekvieno žmogaus kasdienius pasirinkimus.

„Prastai, mano galva, atrodo, iš principo. Nežinau, kaip institucijos šitą paaiškintų, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su prezidentu sakė D. Jauniškis. – Reikia žiūrėti, kodėl: ar nematė pagrindo neišdavimui, (...) ar kažkaip... Čia jau ne man klausimai, mes savo griežtą poziciją esame išsakę.“

VSD vertinimu, „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

A. Paleckis nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vis dėlto būdamas įkalinimo įstaigoje jis įsteigė minėtą asociaciją, o dokumentus pasirašė elektroniniu parašu, nors naudotis telefonu ar kompiuteriu neturi galimybės.

„Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ rugpjūčio pradžioje gavo paramos gavėjo statusą. Registrų centro (RC) teigimu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tokio statuso nesuteikti nebuvo galimybės.

Vis dėlto RC pabrėžė, jog tai gali pasikeisti, jei bus nustatyta, kad asociacija įsteigta neteisėtai.

Dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigimo aplinkybių Kalėjimų departamentas anksčiau atliko tyrimą ir nustatė, kad A. Paleckis elektroniniu parašu nesinaudojo, o galimai tą padarė trečiasis asmuo.

Šią situaciją praėjusią savaitę ėmėsi aiškintis Kauno apygardos prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio parašo ant organizacijos steigimo dokumentų.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pačios asociacijos veiklos. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kaip skelbiama šeštadienį rūmų išplatintame pranešime, notaro dalyvavimas būtų užkirtęs kelią „asociacijos steigimui nuteisto šnipo vardu“.

Didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs atvejis, kai už šnipinėjimą įkalinto asmens vardu buvo nuotoliniu būdu įsteigta prieštaringos reputacijos asociacija, liudija apie jau daugiau kaip dešimtmetį galiojančią ydingą juridinių asmenų nekontroliuojamo steigimo tvarką, sakoma pranešime.

„Daugiau kaip prieš dešimtmetį pakeitus juridinių asmenų steigimo kai kurias nuostatas, atsirado galimybė nuotoliniu būdu, prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro, nedalyvaujant notarui, įsteigti įmones, asociacijas ir kitus juridinius asmenis, taikant pavyzdinę, šabloninę įstatų formą. Jau tada Lietuvos notarų rūmai tokiems pakeitimams prieštaravo, atkreipdami dėmesį į pavojus, kylančius, jei iš juridinių asmenų steigimo proceso pašalinami prevencinę teisingumo priežiūros funkciją atliekantys notarai“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Jo teigimu, situacija, kai už šnipinėjimą nuteisto ir kalinamo asmens vardu ir elektroniniu parašu pasinaudojant įsteigiama neaiškius ir galimai antivalstybinius tikslus turinti asociacija, būtų neįmanoma, jei steigimo procese dalyvautų notaras.

Dabartinė tvarka, kai prie Registrų centro, pasinaudodamas net ir svetimu elektroniniu parašu, gali nekontroliuojamai jungtis bet kas, sukuria prielaidų tapatybės vagystei ir kitiems piktnaudžiavimams, pabrėžia rūmai.

M. Stračkaičio teigimu, notaras, net ir jungiantis nuotoliniu būdu, „deramai nustatytų asmens tapatybę, jo veiksnumą, įgaliojimus, išsiaiškintų tikruosius ketinimus. Steigdamas juridinį asmenį, notaras įsitikintų, ar įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“.

Anot Lietuvos notarų rūmų prezidento, notaro vaidmuo steigiant asociacijas ypač svarbus, atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo nuostatas, draudžiančias steigtis ir veiktis asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką arba pažeisti valstybės teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį arba totalitarinį valdymą, kurstyti socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves ir kitas fundamentalias Lietuvos įstatymų ir visuotinai pripažintas tarptautines teisės normas.

Rūmų rezidento teigimu, nuo pernai liepos yra įteisinti nuotoliniai notariniai veiksmai ir veikia veiksminga ir patikima asmens tapatybės nustatymo sistema bei nuotolinių sandorių tvirtinimo mechanizmas, todėl valstybės įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžioms būtina dar kartą persvarstyti patikimumo spragų turinčią juridinių asmenų steigimo sistemą, vėl pavedant notarams užtikrinti teisės viršenybės priežiūros funkciją.

A. Paleckis nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kalėjimų departamentas anksčiau atliko tyrimą dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. Paleckio internetu įsteigtos organizacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Departamentas nustatė, kad nuteistasis elektroniniu parašu nesinaudojo ir galimai tai padarė trečiasis asmuo.

Kauno apygardos prokuratūra penktadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio parašo ant organizacijos steigimo dokumentų.

Generalinė prokuratūra penktadienį taip pat pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įsteigtos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Ikiteisminius tyrimus atliekančioms institucijoms duomenis apie A. Paleckio įkurtos asociacijos atstovų veiklą šią savaitę perdavė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Ji, VSD vertinimu, kelią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Praėjusią savaitę asociacijos atstovai lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.

Į jį pakviesti 204 delegatai iš visų šalies savivaldybių, taip pat Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų atstovai.

Ketinama priimti rezoliuciją dėl savivaldybių skolinimosi investicijoms didesnio lankstumo įtvirtinimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai vasarį teikdami rekomendacijas Lietuvai, atkreipė dėmesį, kad šalies viešosios investicijos tebėra labai mažos, o savivaldybės turi mažai fiskalinio savarankiškumo bei galimybių didinti viešąsias investicijas ir išlaidas, taip pat sutaupyti. Organizacija rekomendavo Vyriausybei suvienodinti taisykles, atsisakyti grynojo skolinimosi limito bei atskirti einamąsias ir kapitalo sąskaitas.

LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra siūlęs steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų programą ar fondą, jam panaudojant  Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas.

Ukmergės meras Rolandas Janickas suvažiavimo dalyviams pristatys „Mini Lietuvos“ miniatiūrų parko projektą.

Lietuvos savivaldybių asociacija vienija visas 60 šalies savivaldybių.

„Turime būti aktyvūs ir visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į verslo telkimą“, – sakė bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius M.Horbačiauskas.

KKPDA jau 28-erius metus priklauso Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Tiesa, pastaraisiais metais Kaune ją nustelbė kitos verslo organizacijos.

M.Horbačiauskas atviras – asociacijoje būtini pokyčiai. Vakar jis pristatė savo viceprezidentų komandą. Šalia dviejų verslo atstovų – „Kautros“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko ir „Achemos grupės“ įmonės „Gaschema“ generalinio direktoriaus Valdemaro Vareikos – Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

„Kauno dienos“ pokalbis su M.Horbačiausku apie verslo padėtį regione, ateities viziją ir kokių pokyčių svarbu imtis.

Kad ta transformacija būtų sėkminga ir mūsų verslai, įmonės po visų virsmų įgautų konkurencinių pranašumų, mokslas yra be galo svarbus.

Transformacija neišvengiama

– Pateisinote posakį, kad nauja šluota naujai šluoja.

– Per pusantro vasaros mėnesio kažko labai nuveikti nepavyko. Revoliucijų mes nesitikime ir nemanau, kad jų reikia. Laikmetis toks, kad šiuo metu mums reikia transformuotis ir greitinti viso to tempą. Turime visas galimybes organizacijos viduje. Reikia tik būti atviresniems ir susitarti, ko mes norime.

Jeigu vizija visiems tinka, kitas žingsnis – susidėlioti strategiją, kaip mes tai pasieksime. Per daugelį metų organizacija buvo gal kiek uždaroka. Atvirumas ir kalbėjimasis turi duoti naudos.

– Tik išrinktas prezidentu pabrėžėte verslo ir mokslo bendradarbiavimo svarbą. Kuo tai yra taip svarbu?

– Viena pagrindinių temų, kurią kaip pramonininkai planuojame gvildenti, yra pramonės transformavimas. Artimiausius 5–10 metų turėsime tuo užsiimti. Ta transformacija reiškia, kad labai daug kas pasikeis, kalbant apie žiedinę ekonomiką, CO2 emisijos mažinimą ar žaliąją ekonomiką ir panašiai.

Pasikeisti reikės visiems. Kad ta transformacija būtų sėkminga ir mūsų verslai, įmonės po visų virsmų įgautų konkurencinių pranašumų, mokslas yra be galo svarbus. Reikia sukurti daug naujų dalykų, kurių šiuo metu nėra, o tai padaryti pačiam verslui be mokslo, manau, neįmanoma.

Anot M.Horbačiausko, jeigu nori, kad tave ilgai lydėtų sėkmė ir dirbtum pelningai, negali būti savanaudiškas, todėl turi su visuomene dalytis sukuriamu gėriu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Todėl tarp jūsų viceprezidentų yra ir Kauno technologijos universiteto rektorius?

– Tai yra žingsnis, kad ne kalbomis, o realiai mes norime bendradarbiauti. Kad bendravimas būtų sėkmingas, reikia visais lygiais bendrauti.

Viceprezidentų asmeninės savybės ir sritys, kurioms jie atstovauja, parodo, kad šie asmenys nusimano, kodėl yra būtina transformacija, ir jiems tai taip pat aktualu. Tikimės, kad mūsų vizija apie transformaciją bus sėkminga.

– Ar anksčiau bendradarbiavimo su mokslu nebuvo, ar jis buvo per lėtas, ar ne pagal verslo poreikius?

– Vienoks ar kitoks bendradarbiavimas buvo visą laiką. Tačiau dalis jo buvo labiau deklaratyvus negu realus. Dar ir dabar yra nepasitikėjimo. Verslas nori iš mokslo greitų sprendimų, išradimų, kuriuos galėtų iš karto pritaikyti, bet taip greitai neišeina. Didele dalimi – tai nepasitikėjimo ir nesusišnekėjimo klausimas. Taip pat kantrybės klausimas.

Aišku, ateina lietuviško verslo branda, tie lietuviški verslai užaugo, gali ilgesnį laiką investuoti į tuos pačius išradimus, naujų produktų, technologijų vystymą. Anksčiau, esant mažesniam verslui, to nebuvo. Natūralu, kad visi tuomet galvojo, kaip dabar išgyventi, apie ateitį buvo sunkiau svarstyti. Tačiau su artėjančiais pokyčiais į regionus ateina didžiuliai europiniai pinigai, kurie ir bus skirti transformacijai.

Daug kas dar nelabai įsivaizduoja, kas čia bus. Bet jeigu nieko nedarysime, kai kuriems verslams, kurie yra taršesni, reikės užsidaryti.

Atlieka apklausą

– Sakote, kad daug kas dar nelabai įsivaizduoja, kas čia bus, bet vis dėlto, į ką turėtų orientuotis pramonė, kur turėtų būti pagrindiniai akcentai?

– Tradiciniai verslo būdai keičiasi, ateina skaitmenizacija, technologijos. Iš vienos pusės, tai suteikia konkurencinių pranašumų, nes gali veikti greičiau, efektyviau, iš kitos pusės, jei nepasirengi pokyčiams – lieki šone.

Tie patys ES gamtosaugos reikalavimai, kaip pavyzdys CO2 mažinimas. Dabar vieni gamina, važinėja, bet jei jie nieko nekeis, ateityje jų verslas taps labai brangus arba iš viso bus uždraustas. Apie tai galvoti reikia jau dabar. Jei nekalbėsime ir nesiaiškinsime, kaip turės būti, ateitis gali būti liūdna.

Jei sėkmingai sujungsime, verslą, mokslą, lėšas iš Europos ir valstybinių institucijų veiklą, transformacija gali suteikti didžiulį pranašumą.

Daugeliu atvejų manoma, kad nauji verslai, vadinami startup’ais, išgelbės pasaulį, tačiau didžiąją dalį produktų sukuria tradiciniai verslai. Transformuojant tradicinius verslus, atsiveria žymiai didesnės galimybės. Nesakau, kad startup’ų nereikia. Inovacijos būtinos, bet nereikia pamiršti, iš ko duoną valgome.

Tradiciniai verslai, sukuriantys pagrindinį šalies produktą ir suteikiantys darbo vietų, turėtų kilti į aukštesnį lygį.

– Rugsėjį Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija pradėjo savo narių apklausą, siekdama išsiaiškinti įmonių energijos poreikius, galimybes ją efektyviai naudoti ir taupyti. Kodėl to prireikė?

– Žinių yra. Vieni žino daugiau, kiti – mažiau, vieni toliau pažengę į priekį, kiti – mažiau, tačiau pavienis gelbėjimasis būtų neefektyvus. Veikiame kaip asociacija, jungianti pajėgas ir suvienijanti potencialą Kauno regione.

Sukaupta labai daug tiek mokslo, tiek verslo žinių ir jei pavyktų sujungus nukreipti viena linkme, turint ES lėšų transformacijai, turėtume sulaukti sėkmės.

Kauno ypatybės

– Ko gero, visi Lietuvos regionai turi savo ypatumų. Kuo išsiskiria Kaunas?

– Kauno regionas ir yra didele dalimi tradicinės pramonės. Ta pramonė gal neatrodo tokia patraukli kaip finansinės technologijos ar kažkas kitas, bet ji, kaip minėjau, sukuria visos gerovės pagrindą.

Pavyzdys – Lietuvoje ir Kaune pandemija praėjo gana sėkmingai. Todėl, kad čia daug tradicinės pramonės, kurios kaip tik tokiu laiku ir reikia. Kažkas net ir pasakė, kaip Lietuvai pasisekė, nes gaminome tuos daiktus, kurių ir reikia.

Reikia pokalbių ir diskusijų, kad švietimo įstaigos žinotų ir darytų, o ne deklaruotų, kad mes ruošiame specialistus, nors realiai taip nėra.

Kauno regionui ypač aktualūs pokyčiai, nes ir kalbame apie tradicinę pramonę, kurios čia labai daug. Kaune daug ir aukštųjų mokyklų, todėl miestas turi didžiulį šio virsmo potencialą ir po kelerių metų galėtų būti svarbiausias regionas Lietuvoje.

– Verslas neretai skundžiasi, kad mokslus baigę jauni žmonės sunkiai įsilieja į darbo rinką. Ar tai signalas, kad studijos šiandien atitrūkusios nuo verslo, nežino ar neparengia specialistų, galinčių iš karto įsilieti į pramonės įmonių veiklą?

– Manau, kad taip. Ir atitrūkęs, ir dominuoja įsivaizdavimas, kad mes geriau žinome ir einame savo keliu. Tai negerai. Man pačiam yra tekę būti vienos aukštosios mokyklos taryboje, dalyvauti universitetų jungimuose. Manau, kad aukštajame moksle yra daug inercijos ir savitikslio įsivaizdavimo, kad einame savo keliu ir neįdomu, koks yra poreikis.

Būtent apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, diskusiją, ko iš tikrųjų reikia, ir kalbame. Jeigu reikia daugiau IT specialistų, gal jų ir reikia daugiau ruošti, jeigu reikia daugiau inžinierių –  stenkimės, kad jų daugiau ir būtų. Negalima sakyti, kad nereikia socialinių ar humanitarinių mokslų specialistų, tačiau svarbu žiūrėti, ko iš tikrųjų reikia labiausiai, ir dar nuspėti, ko reikės po penkerių ar dešimties metų.

Neseniai vyko diskusija su vienos aukštosios mokyklos atstovais apie tai, kodėl nerengia IT specialistų. Pasirodo, todėl, kad neturi dėstytojų. O jų neturi, nes atlyginimai maži ir niekas nenori mokyti. Užburtas ratas, o paklausa didžiulė.

Tarkime, jei verslas jaučia paklausą, iš karto randa resursų, skolinasi pinigų, kad ta paklausa būtų patenkinta. O mokyklose metai iš metų vyksta tos pačios programos, kurių jau nebereikia.

Šnekėti reikia ir su ministerijomis – gal tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užduotis, kad požiūris būtų kitoks. Infrastruktūra universiteto lyg ir yra, bet nėra kam rengti IT specialistų, kurių jau dabar yra didžiulis poreikis.

Todėl ir sakau, kad reikia pokalbių ir diskusijų, kad švietimo įstaigos žinotų ir darytų, o ne deklaruotų, kad ruošia specialistus, nors realiai taip nėra.

– Ar pramonės vystymosi srityje Kauno regione pastebite kokių nors naujų tendencijų?

– Gal kiek mažoka naujų startup’o verslų. Bet pavyzdys – Kauno laisvoji ekonominė zona, kur įsikūrę verslai, gaminantys aukštą pridėtinę vertę. Na, kad ir biotechnologijos, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu.

Yra gražių tendencijų, tačiau jos gal kiek pavienės. Susiranda vieni kitus ir veikia. Gal ir gerai, negi sakysi – laukite, mes centralizuotai viską padarysime.

Tačiau yra verslo ir mokslo nesusikalbėjimas, nusivylimas ir nenoras šnekėti. Atrodo, kad bandėme, neišėjo ir pamiršome.

Aš pats turiu patirties su viena aukštąja mokykla. Turėjome konkretų projektą, susijusį su žiedine ekonomika. Alaus pramonėje, išvirus alui, susidaro didžiuliai kiekiai nenaudojamo salyklo. Ir ką su juo daryti? Kaip sukurti pridėtinę vertę su tuo šalutiniu produktu, kuris dabar sušeriamas gyvuliams arba juo tręšiami laukai. Konkreti užduotis, o jie sako, gal mes padarysime kokį tyrimą, gal mes tik kokią vieną dalį pasiimtume. Nesuvokiama, kad yra problema ir ją reikia išspręsti. Atrodo, kad būtum tas, kuris jų darbą paverčia sudėtingu. Susidaro įspūdis, kad jie gauna pinigų iš ES projektų ir jiems neįdomu. Tam ir reikia diskusijos, nes žinių ir potencialo yra, tik jis nerealizuojamas.

– Kalbate apie didelius pokyčius ir būtinybę keistis. Tačiau be aukštųjų mokyklų yra bendrojo lavinimo mokyklos, galiausiai ir visuomenės požiūris į verslą, ko gero, taip pat turėtų keistis.

– Šiuo metu vyksta savotiškas verslo demonizavimas visuomenėje. Verslas ar verslininkas suvokiami kaip tie, dėl kurių blogai gyvename. Ši nuostata yra neteisinga. Vienu metu, gal taip ir buvo, ypač kai buvo jauni verslai atkurtos nepriklausomybės pradžioje. Bet situacija keičiasi, ateina nauja karta vadovų, baigusių ekonominius, verslo mokslus Lietuvoje ar užsienyje, todėl požiūris jau yra pasikeitęs ir jis keičiasi. Dabar verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius, iš kurių kuriama valstybės gerovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Suvokimas, kad pinigai iš bankomato, o verslininkas yra tas, kuris mažai moka atlyginimo, turi keistis. Tai mes norime daryti per pavyzdžius ir bendradarbiavimą.

Yra graži tradicija su Lietuvos „Junior Achievement“ organizacija, siekiant kurti palankesnę visuomenės nuomonę apie verslą ir skatinant verslumą tarp jaunimo. Asociacijos narių atstovai, tapę mentoriais, aktyviai padės Lietuvos mokytojų praktinių verslumo ugdymo žinių ir įgūdžių mokymuose. Iš altruistinių paskatų nori padėti mokytojams susigaudyti, kas yra verslas, ir perduoti tai mokiniams.

Verslininkai supranta, kad trumpalaikis pelnas – netvarus verslas. Henris Fordas yra sakęs, kad verslas, kuris galvoja tik apie pelną yra varganas verslas. Todėl buvimas visuomenės dalimi ir prisidėjimas prie visuomenės gerovės bendrais projektais ar mecenavimu yra labai svarbus.

Jeigu nori, kad ilgai lydėtų sėkmė ir dirbtum pelningai, negali būti savanaudiškas, turi su visuomene dalytis sukuriamu gėriu. Tokiu atveju visi lieka laimėtojais.