Bendrovė sprendimą motyvuoja komercinėmis priežastimis – sumažėjusia paklausa.

„Kadangi nuo to laiko buvo sukurtos kelios skirtingos COVID-19 vakcinos, atsirado atnaujintų vakcinų perteklius. Dėl to sumažėjo vakcinos „Vaxzevria“ paklausa, todėl ji nebegaminama ir nebetiekiama“, – pranešime pridūrė „AstraZeneca“ atstovas spaudai.

2020 metų pradžioje kilus koronaviruso pandemijai, „AstraZeneca“ greitai sukūrė veiksmingą vakciną nuo COVID-19.

Kartu su Oksfordo universitetu sukurta „Vaxzevria“ iš pradžių buvo siūloma už savikainą, tačiau 2021 metų pabaigoje nuspręsta siekti iš jos pardavimų pelno.

Visgi dėl retų kraujo krešulių susidarymo problemų, susijusių su „AstraZeneca“ vakcina, visuomenei ėmus abejoti, ar ja skiepytis, pasaulis ėmė orientuotis į iRNA vakcinas, ypač sukurtąją JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos bendrovės „BioNTech“.

Pardavimai dar labiau smuko, kai visame pasaulyje buvo visiškai panaikinti platūs pandeminiai ribojimai ir pasaulis išbrido iš pasaulinės sveikatos krizės.

„AstraZeneca“ atstovas spaudai sakė, kad grupė pradėjo procesą, kuriuo siekiama pašalinti jos preparatą iš Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono rinkos.

Bendrovė bendradarbiaus su kitomis pasaulio reguliavimo institucijomis, kad pradėtų atšaukti „Vaxzevria“ rinkos leidimus, „mat ateityje nesitikima komercinės vakcinos paklausos“.

Atstovas spaudai teigė, kad, nepriklausomais vertinimais, „vien per pirmuosius naudojimo metus buvo išgelbėta daugiau kaip 6,5 mln. gyvybių“, o visame pasaulyje buvo pristatyta daugiau kaip 3 mlrd. dozių.

„Mes nepaprastai didžiuojamės vaidmeniu, kurį „Vaxzevria“ suvaidino nutraukiant pasaulinę pandemiją“, – sakė kompanijos atstovas spaudai.

„Mūsų pastangas pripažino viso pasaulio vyriausybės, ir jos plačiai vertinamos kaip labai svarbus pasaulinės pandemijos pabaigos elementas“, – pabrėžė jis.

Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime nurodoma, kad ji rekomenduoja naudoti naująjį preparatą „Evusheld“  žmonėms nuo 12 metų COVID-19 ligos prevencijai.

Dabar šį preparatą turės patvirtinti Europos Komisija, ES vykdomoji institucija.

JAV maisto ir vaistų administracija dar gruodį leido šį vaistą skirti rimtų sveikatos problemų ar alergijų turintiems žmonėms, kurie negali tinkamai apsisaugoti skiepydamiesi. Jungtinėje Karalystėje leidimas naudoti šį preparatą buvo išduotas praėjusią savaitę.

„Kai preparate „Evusheld“ esantis antikūnų derinys prisijungia prie spyglio baltymo, virusas nebegali patekti į ląsteles ir daugintis ir sukelti COVID-19“, – nurodė agentūra.

EVA paskelbė, kad įvertinusi daugiau nei 5 000 žmonių tyrimų duomenis nustatė, jog „Evusheld“ sumažino užsikrėtimo riziką 77 proc. ir užtikrino mažiausiai šešių mėnesių apsaugą.

Tyrimas atliktas su suaugusiaisiais, kurie niekada nesirgo COVID-19 ir niekada nebuvo skiepyti ar kitaip profilaktiškai gydyti, teigė EVA.

Agentūra pažymėjo, kad tyrimai buvo atlikti prieš atsirandant labai užkrečiamai omikron atmainai, todėl ji vertina duomenis, kad nustatytų, ar nereikės keisti vaisto dozės.

Nors antikūnų preparatais COVID-19 užsikrėtę pacientai yra gydomi daugiau nei metus, „AstraZeneca“ vaistas yra pirmasis, skirtas ilgalaikei COVID-19 infekcijos prevencijai, o ne trumpalaikiam gydymui.

Labiausiai šis vaistas būtų naudingas vėžiu sergantiems pacientams, organų transplantacijos recipientams ir asmenims, vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus nuo tokių ligų kaip reumatoidinis artritas.

„Vaxzevria“ reikšmingai padidino SARS-CoV-2 omikron atmainą (B.1.1.529) neutralizuojančių antikūnų kiekį po trečiosios, sustiprinančiosios, dozės“, – nurodė bendrovė išplatintame pranešime, remdamasi tyrimo rezultatais.

Be to, sustiprinančiąja doze paskiepytų asmenų organizme neutralizuojančių antikūnų kiekis buvo didesnis nei pas žmones, anksčiau persirgusius COVID-19.

Tyrimą atliko mokslininkai iš Oksfordo universiteto, padėjusio britų farmacijos milžinei pernai sukurti vakciną nuo COVID-19.

Per tyrimą buvo analizuojami COVID-19 užsikrėtusių žmonių kraujo mėginiai. Vieną grupę sudarė žmonės, paskiepyti dviem dozėmis ir sustiprinančiąja doze, kitą grupę – asmenys, anksčiau pranešę apie užsikrėtimą koronavirusu.

„Džiugu matyti, kad dabartinės vakcinos gali apsaugoti nuo omikron po trečiosios, sustiprinančiosios dozės“, – sakė Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš tyrėjų Johnas Bellas (Džonas Belas).

„Šie rezultatai paremia trečiosios, sustiprinančiosios, dozės naudojimą vykdant nacionalines vakcinacijos strategijas, ypač siekiant pažaboti susirūpinimą keliančių atmainų, įkaitant omikron, plitimą“, kalbėjo jis.

Trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad turtingųjų šalių pastangos kuo skubiau paskiepyti savo gyventojus vakcinos nuo COVID-19 sustiprinančiosiomis dozėmis didina galimybės vakcinuotis nelygybę ir ilgina pandemiją.

„Visuotinės sustiprinančiųjų dozių programos tikriausiai pailgins COVID-19 pandemiją, o ne ją užbaigs, nukreipdamos išteklius šalims, kuriose vakcinacijos lygis jau yra aukštas, suteikdamos virusui daugiau galimybių plisti ir mutuoti“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Jokia šalis negali apsisaugoti nuo pandemijos sustiprinančiosiomis dozėmis“, – pridūrė jis.

Šis įspėjimas nuskambėjo pasaulyje žaibiškai plintant omikron variantui, tik praeitą mėnesį aptiktam Pietų Afrikoje. Atsiradus šiai naujai patogeno atmainai sumažėjo viltys, kad pandemijos pabaiga jau ne už kalnų.

Daugelio šalių vyriausybės ėmėsi naujų suvaržymų ir ragina savo piliečius pasiskiepyti.

Naujausi duomenys rodo, kad omikron nesukelia sunkesnės ligos negu anksčiau aptiktos atmainos, įskaitant delta variantą, tačiau dėl didžiulio susirgimų skaičiaus sveikatos apsaugos sistemoms gresia perkrovimas ir tai, kaip įspėja mokslininkai, gali nulemti daugiau mirčių.

Vakcinos trūkumas vertė šalį priimti siūlomą vakciną, nepaisant trumpo jos galiojimo, sakė Nacionalinės pirminės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius Faisalas Shuaibas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Jis pabrėžė, kad pasibaigusio galiojimo vakcinos sunaikinimas sustiprins gyventojų pasitikėjimą šalies vakcinacijos programa.

Ateityje Nigerija nebepriims aukojamos vakcinos, kurios galiojimas netrukus baigsis, sakė sveikatos ministras Osagie‘is Ehanirė.

Birželį tyrėjai Jungtinėje Karalystėje išanalizavo duomenis apie 3 000 žmonių, kad palygintų įvairias skiepų kombinacijas ir patikrintų trečiosios vakcinos dozės veiksmingumą.

Medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad šie pacientai buvo gavę po dvi „AstraZeneca“ arba „Pfizer/BioNTech“ vakcinų dozes.

Praėjus mažiausiai dviem mėnesiams po „Pfizer“ ir trims mėnesiams – po „AstraZeneca“ vakcinos antrosios dozės suleidimo tyrime dalyvavę asmenys gavo trečią skiepą, suleidžiant kurio nors iš pirmųjų dviejų preparatų arba vakcinų „CureVac“, „Moderna“, „Novavax“, „Valneva“ ar „Janssen“.

Kiti dalyviai gavo placebo.

Beveik visų pacientų, išskyrus gavusius placebo, antikūnų kiekis kraujyje padidėjo. Visgi buvo viena išimtis – kai „Pfizer“ vakcina paskiepyti pacientai gavo „Valneva“ stiprinamąją dozę, jų antikūnų koncentracijos pastebimų pokyčių neužfiksuota.

„Visos imunitetą sustiprinusios vakcinos taip veikė tiek vyresnius, tiek jaunesnius žmones. Vis dėlto esama pastebimų atsako į konkrečias stiprinamąsias vakcinas skirtumų, atitinkančių kitus nerandomizuotų studijų duomenis“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau ši studija pasižymi kai kuriais trūkumais.

Trečioji dozė buvo suleidžiama praėjus nedaug laiko po antrosios. Kai kuriais atvejais intervalas tarp pirmosios ir antrosios dozės būdavo didesnis negu tarp antrosios ir trečiosios. Dėl šios priežasties stiprinamosios dozės potencialas galėjo atsiskleisti ne visiškai.

Tačiau dar svarbiau, kad per šį tyrimą buvo matuojamas pacientų imuninis atsakas, o ne vertinamas realus atsparumas koronaviruso infekcijai arba skiepų pajėgumas apsaugoti nuo sunkios ligos.

Tyrimas bus tęsiamas, siekiant patikrinti dalyvių imuniteto lygį praėjus 7–8 mėnesiams po vakcinos pirmosios dozės suleidimo. Tolesnių rezultatų tikimasi ateinančiais metais.

Rengiant šią studiją taip pat buvo tiriamas nepageidaujamas skiepų poveikis. Anot tyrėjų, jo intensyvumas įvairavo, bet buvo pripažintas priimtinu  visų tirtų vakcinų kombinacijų atveju.

Anglų ir švedų laboratorija eina JAV kompanijų „Merck“ ir „Pfizer“ pėdomis. Šios amerikiečių firmos atitinkamai spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje paskelbė sukūrusios vaistus, galinčius užkirsti kelią sunkioms COVID-19 formoms. Nurodoma, kad šiuos vaistus galima vartoti pasireiškus pirmiesiems simptomams.

„AstraZeneca“ preparato AZD7442 – dviejų antikūnų kokteilio – paskutinių klinikinių bandymų metu vertinami jo saugumas ir veiksmingumas.

Per vieną pusės metų tyrimą „pademonstruotas ilgo veikimo antikūnų (LAAB) derinio vieną kartą į raumenį suleidžiamos dozės didelis veiksmingumas“, sakoma kompanijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad viena 300 mg į raumenį suleidžiama dozė, palyginti su placebu, simptominės COVID-19 riziką sumažino 83 procentais.

Daugiau kaip 75 proc. dalyvių turi gretutinių ligų, todėl sunkios COVID-19 tikimybė užsikrėtimo atveju jiems buvo didesnė. Tačiau sunkių ligos atvejų neužfiksuota.

Per kitą – veiksmingumo gydant nesunkius ar vidutinio sunkumo COVID-19 simptomus patiriančius pacientus – tyrimą nustatyta, kad viena preparato 600 mg į raumenį suleidžiama dozė sunkios ligos ar mirties riziką sumažino 88 procentais.

„Įtikinami rezultatai leidžia man užtikrintai sakyti, kad šis ilgo veikimo antikūnų derinys gali suteikti pažeidžiamiems mano pacientams ilgalaikę apsaugą, skubiai jiems reikalingą norint pagaliau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Londono universitetinio koledžo (University College London) intensyviosios terapijos profesorius Hugh Montgomery (Hju Montgomeris).

„Svarbu tai, kad apsauga buvo palaikoma šešis mėnesius, nors tarp šių didelės rizikos grupei priskiriamų dalyvių, kurių [organizmas] gali nepakankamai reaguoti į skiepą, padaugėjo [užsikrėtimo] delta atmaina [atvejų]“, – pabrėžė jis.

„AstraZeneca“ nurodė, kad detalūs abiejų tyrimų rezultatai bus pateikti publikavimui kokiame nors rimtame medicinos žurnale.

Kompanija jau pateikė paraišką dėl šio vaisto patvirtinimo Jungtinėse Valstijose.

Atskirai „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, sukurta drauge su Oksfordo universitetu ir patvirtinta 2020-ųjų gruodį, padėjo Didžiajai Britanijai sparčiai imunizuoti savo gyventojus.

„Virusas taps endeminis, ir tai reiškia, kad turime išmokti su juo gyventi“, - stočiai BBC sakė koncerno vadovas Pascalis Soriotas. Įmonė jau pradžioje skelbė, kad vėliau norės siekti pelno. Tačiau P. Soriotas pabrėžė: „Tai nebus didelis pelnas“. Kainos esą bus diferencijuotos, kad vakcina liktų įperkama.

„AstraZeneca“ konkurentės „Pfizer“/“Biontech“ ir „Moderna“ jau nuo pat pradžių iš savo vakcinų gauna pelną.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad Vietnamui skiriamų vakcinų kiekis būtų padidinamas nuo 168,7 tūkst. iki 188,7 tūkst. dozių.

Kaip nurodoma teikime, sprendimas priimtas dėl pavėluoto vakcinų siuntos pristatymo.

„Per tą laiką, iki operacijos atlikimo, mus pasiekė dar papildomos „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos siuntos. Matome, kas trumpas galiojimo laikas, tai ta vakcina, kuri tikrai nėra populiari Lietuvoje ir panašu, kad mes tikrai jos nepanaudotume iki nustatyto laiko“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, gautų vakcinų galiojimo laikas yra trumpas, o Lietuvoje lėtėja skiepijimo tempai, todėl yra tikimybė, kad jos Lietuvoje nebus panaudotos, be to, šalis turi pakankamą vakcinų kiekį savo gyventojų skiepijimui.

„Šiai akimirkai Lietuvoje turime apie 180 tūkstančių „Astra Zenecos“ vakcinos likutį, kurį daugiausia planuojama išduonuoti kitoms šalims“, – žurnalistams antradienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Lukas Galkus.

Šiemet Lietuva jau padovanojo 200 tūkst. „AstraZenecos“ vakcinos dozių Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui ir Armėnijai bei beveik 256 tūkst. dozių Taivanui.

Armėnijai mėnesio pradžioje perduota 50 tūkst. „Modernos“ vakcinos dozių.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iš viso sunaudota 535,2 tūkst. „AstraZenecos“ vakcinos dozių. Šalis iki šiol yra donavusi iš viso 606,5 tūkst. dozių.

Naujas dviejų antikūnų mišinys, žinomas kaip AZD7442, „statistiškai reikšmingai sumažino sunkios COVID-19 ar mirties“ nuo šios ligos atvejų skaičių tarp nehospitalizuotų pacientų, kuriems iš pradžių pasireiškė nesunkūs ar vidutinio sunkumo simptomai, sakoma „AstraZeneca“ pareiškime.

Kompanija vykdo trečią, galutinę naujo antikūnų preparato klinikinių bandymų fazę jo saugumui ir veiksmingumui įvertinti.

„Visame pasaulyje tęsiantis sunkios COVID-19 atvejams, pastebimai reikia naujų gydymo būdų, tokių kaip AZD7442, pažeidžiamoms populiacijoms... apsaugoti,... galinčių padėti užkirsti kelią progresavimui iki sunkios ligos“, – sakė pagrindinis tyrėjas Hugh Montgomery (Hju Montgomeris).

„Šie teigiami rezultatai rodo, kad tinkama AZD7442 dozė į raumenis galėtų atlikti svarbų vaidmenį... kovojant su niokojama pandemija“, – pabrėžė jis.

Tyrime dalyvavo 903 žmonės ir 90 proc. jų priklausė didelės rizikos grupei kalbant apie sunkios COVID-19 išsivystymą.

Atskirai su Oksfordo universitetu sukurta „AstraZenecos“ vakcina nuo COVID-19 padėjo Jungtinei Karalystei sparčiai vykdyti skiepijimo nuo šios ligos kampaniją.