„V. Ambrulevičius informavo teismo pirmininko patarėją, kad jam sutektas nedarbingumas, mes „Sodroje“ patikrinę duomenis tai ir pamatėme, ir kad pateikė Prezidentūrai prašymą atleisti jį iš pareigų“, – BNS pirmadienį sakė V. Grigaravičienė.

Pasak teismo kanclerės, praėjusią savaitę teisėjas dirbo, nedarbingumą jis turi nuo šio pirmadienio. 58-erių V. Ambrulevičius teisėju dirba nuo 2005 metų, anksčiau nuo 1995 metų jis buvo prokuroru.

Prezidento Gitano Nausėdo atstovas Ridas Jasiulionis BNS pirmadienį sakė, kad šalies vadovas situaciją vertins, kai gaus oficialią informaciją iš policijos.

Nacionalinė teismų administracija (NTA) skelbia, kad Teisėjų taryba aiškinasi aplinkybes ir dėl neblaivaus prie vairo sustabdyto teisėjo kreipsis į policijos generalinį komisarą.

Pasak NTA, gavus tai patvirtinančius duomenis, Teisėjų taryba inicijuos teisėjo drausminės atsakomybės procedūrą dėl teisėjo vardo galimo pažeminimo.

„Teisėjų taryba visuomet principingai reagavo ir vertino kiekvieno bendruomenės nario poelgius, kuriais galėjo būti pažemintas teisėjo vardas. Teisėjų taryba primena, kad teisėjams yra keliami patys aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai“, – sakoma NTA svetainėje paskelbtame pranešime.

Policijos departamentas pranešė, kad neblaivus teisėjas buvo sustabdytas sekmadienio rytą, apie 9.47 val. Vilniaus rajone, Grigaičių kaime.

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas nuosavą automobilį „Toyota Prius“ vairavo neblaivus (1,16 prom.).

Pasak policijos, jam surašytas protokolas dėl transporto priemonės vairavimo, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.

Apylinkės ir apygardos teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

„Šiandien Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniam direktoriui įteikiau prašymą atleisti mane iš filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktoriaus pareigų. Nors mano kadencija dar nesibaigė, toliau vadovauti filialui nebematau prasmės. Užteks, nenoriu savęs apgaudinėti, neslėpsiu, kad norisi ieškoti pozityvesnių pokyčių panaudojant sukauptas žinias“, – feisbuke pranešė J. Sąlyga.

Nuo sausio uostamiestyje veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) sujungus tris ligonines – Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos. Įstaiga tapo viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje.

Jai nuo spalio pradėjo vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis, kuris yra dirbęs Jūrininkų ligoninėje ir buvo pavaldus J. Sąlygai.

J. Sąlyga pereinamuoju laikotarpiu, nuo šių metų sausio, buvo laikinas KUL vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pabrėžė naujojo vadovo A. Šimaičio užsienyje įgytą patirtį bei ryšį su Klaipėdą, sakydamas, kad tai yra „unikalus savybių rinkinys“.

Kaip BNS informavo ligoninė, J. Sąlyga Klaipėdos Jūrininkų ligoninei vadovavo nuo 1992 metų.

„Pilnai pripažindamas savo kaltę ir prisiimdamas atsakomybę nusprendžiau pasitraukti iš teisėjo pareigų, kad toliau nebūtų eskaluojama ši tema“, – pirmadienį per neeilinį Teisėjų tarybos posėdį sakė jis.

„Aišku, toks elgesys tikrai negali būti pateisinimas, dėl to pilnai pripažįstu ir kaltę, ir prisiimu atsakomybę už tikrai tokį baisų elgesį. Bet kas įvyko, tas įvyko, laiko atgal neatsuksi, daugiau pasiteisinimų nerandu“, – kalbėjo teisėjas.

Prašymą atleisti iš pareigų savo noru E. Juozėnas pateikė pirmadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, tenkino šį prašymą.

Kaip per Teisėjų tarybos posėdį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, teisėjas prašė jį atleisti nuo gegužės 29 dienos, tai yra pirmadienio. Dėl to sukviestas skubus Teisėjų tarybos posėdis.

Visi tarybos nariai vienbalsiai patarė prezidentui E. Juozėną atleisti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų jo paties prašymu.

Prisiimu atsakomybę už tikrai tokį baisų elgesį.

Šeštadienį Policijos departamentas pranešė, kad penktadienį po 20 val. pareigūnai sulaukė pranešimo, jog Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančioje kavinėje, neblaivus vyras konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, neišeina iš kavinės patalpų.

Įvykio vietoje sulaikytas, įtariama, neblaivus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, gimęs 1963 metais. Jis atsisakė tikrintis blaivumą.

Policijos departamento teigimu, vyras nevykdė pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėjo.

Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešosiose vietose, pareigūnų nurodymų nevykdymo ir jų garbės bei orumo pažeminimo.

Teisėjus į darbą priima ir atleidžia prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą.

Šalies vadovas pirmadienį pabrėžė, kad teisėjai privalo saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, nes nuo jų didele dalimi priklauso žmonių pasitikėjimas teisingumu valstybėje. 

Trečiadienį nutarimo projektą dėl A. Abramavičiaus atleidimo apsvarstė ir jam vienbalsiai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Toliau dėl projekto balsuos Seimas.

Teisėjo A. Abramavičiaus atleidimas iš LAT buvo pradėtas dar 2021 metais, tačiau Seimas pernai atmetė tokį siūlymą, kol nebus priimtos pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją gautų ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės.

Parlamentarai tuomet argumentavo, kad nemoralu atleisti ilgą darbo stažą turinti ir sunkia liga susirgusį teisėją be socialinių garantijų. Projektas grąžintas į TTK tobulinti.

Per tą laiką Seimas priėmė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kad teisėjai valstybinę pensiją gautų ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės.

Iki tol įstatymas numatė, kad teisėjo valstybinė pensija skiriama tik teisėjui sulaukus įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Teisėjai buvo likę vieninteliai iš visų asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę pensiją, bet negalėję į ją pretenduoti nustoję pareigas eiti dėl sveikatos būklės.

Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama sukakus pensiniam amžiui arba jei asmenys yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekus 60 proc. ir daugiau darbingumo. Tokia tvarka galioja ir skiriant mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybes pensijas.

Slaptame balsavime dėl M. Danielės atleidimo už tai balsavo 38 Seimo nariai, trys buvo prieš, du biuleteniai rasti sugadinti. Norint atleisti Seimo pareigūną dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Šiame balsavime dalyvavo tik opozicijos atstovai. Valdantieji nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

Kaip numato statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.

Ir nebūsiu tildoma nei šitos, nei kokios kitos opozicijos.

M. Danielė jai pareikštą nepasitikėjimą vadino tuščiu politikavimu ir siejo jį su artėjančiais Seimo rinkimais.

„Priklausomybių prevencijos komisija nėra Bausmių ir blaivybės komisija. Šios komisijos tikslas – ne aukštinti vieną ar kitą ideologiją, o nagrinėti problemas ir mokslo įrodymais grįstus jų sprendimus ir pasaulines politikos tendencijas, nuo bet kokių ideologijų atsiribojus. Kaip daugybę metų narkotikų politiką tyrinėjusi specialistė, šią sritį atidžiai sekanti ir toliau, aš tikrai pažadu kalbėti apie pasaulinius pokyčius, mokslo tyrimus ir atsirandančias praktikas. Ir nebūsiu tildoma nei šitos, nei kokios kitos opozicijos“, – ketvirtadienį teigė politikė.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičio.

Nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nesuderinami su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

M. Danielė antradienį teigė nesuprantanti, kaip paauglystės patirtys yra susijusios su suaugusio žmogaus kompetencijomis.

Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.

Tačiau minėtasis velionis, anei jo baigtis su protestais dėl moterų teisių niekaip nesusiję. 94 metų amžiaus iranietis pasimirė natūraliai, bet greit po to, kai galiausiai kaimynai jį įkalbėjo nusimaudyti (nereikėjo jam pasiduoti spaudimui, būtų turbūt dar pagyvenęs).

Vyras buvo pramintas nešvariausiu pasaulio žmogumi, nes daugiau nei pusę amžiaus nesiprausė net baloje, ką ten duše, toks civilizacijos stebuklas jam veikiausiai net nebuvo žinomas.

Žmogus 60 metų nesimaudė, mito automobilių partrenktų gyvūnų maita ir papsėjo pypkę, prikimštą jų ekskrementų. Tokią būtį jis pasirinko pats savo noru, po jaunystėje patirtų jam vienam žinomų sukrėtimų.

Šalių susitarimu iš pareigų atleistas Viešojo saugumo tarnybos vadas atkakliai mėgina įrodyti esąs visai švarus ir be kaltės apkaltintas.

Nepaisant, kad tiek dešimtmečių vyras vengė vandens asmeninei higienai, jis sulaukė neįtikėtinai solidaus amžiaus.

Panašu, kad higiena, bent jau šiuo atveju, ir buvo lemiamas veiksnys, pražudęs didžiausią pasaulio murzių.

Tačiau higiena šiais laikais būna ne tik fizinė, politinė ar karinė (pamenate legendą apie nešvarią ukrainiečių bombą?).

Yra dar ir darbo higiena. Šitos poreikis šiandien itin aktualus, ypač, kai viešai tenka skalbti tarnybinius apatinius.

Štai, pavyzdžiui, šalių susitarimu iš pareigų atleistas Viešojo saugumo tarnybos vadas atkakliai mėgina įrodyti esąs visai švarus ir be kaltės apkaltintas, nors jo viršininkė, vidaus reikalų ministrė, ir įtikinamai atmušė visus savo buvusio pavaldinio mestus abejotino švarumo kozirius.

Esą šis ir posėdžių nelankęs, ir telefonu neatsiliepdavęs, nors, galiojant nepaprastajai padėčiai, privalėjo būti pasiekiamas visą parą. Maža to, ministrė juk jo nevertė nei lūpų dažytis, nei aukštakulniais marširuoti.

Bet čia reikėtų žvelgti giliau. Kas žino, gal ta darbo higiena pareigūną būtų mirtinai pribaigusi?

Kaip žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, generolas atleidžiamas išsiskyrus požiūriams dėl pareigūnams keliamų reikalavimų.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu, geopolitinė situacija sudėtinga, nepaprastoji padėtis. Tai įpareigoja būti žymiai didesnėje parengtyje mūsų visoms statutinėms įstaigoms, todėl keliami žymiai aukštesni, didesni reikalavimai mūsų visiems pareigūnams. Pirmiausia – susiklausymo, koordinavimosi ir pasiekiamumo 24 val. – tai labai svarbu“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė A. Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbant apie požiūrį į šiuos reikalavimus, tai požiūris išsiskyrė mano ir generolo“, – pridūrė ji.

Pažymėtina, jog R. Pociui esant ne eiliniam statutiniam pareigūnui, o įstaigos vadovui, taikomi aukštesni atsakomybės, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo, teisės aktų laikymosi ir kiti reikalavimai.

Ministrė pabrėžė, kad R. Pocius atleidžiamas jo paties prašymu ir „abipusiu sutarimu sutariame, kad bus toks sprendimas“.

Anot ministrės, VST vadovui anksčiau skirta nuobauda yra susijusi su „pareigų nevykdymu“, R. Pocius nuobaudą yra apskundęs.

„Buvo ne vienas faktas, buvo tikrai pagrindas. Sprendimą priėmė visa Vyriausybė dėl šių faktų“, – kalbėjo ministrė.

Ji nepatikslinusio, už ką tiksliai skirta nuobauda.

VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.

R. Pocius atleidžiamas nuo ketvirtadienio. Jis pats BNS antradienį sprendimo nekomentavo.

Birželį R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto, Viešojo saugumo tarnybos nuostatų, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbo reglamento nuostatas.

VRM tuomet tvirtino, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

„Pažymėtina, jog R. Pociui esant ne eiliniam statutiniam pareigūnui, o įstaigos vadovui, taikomi aukštesni atsakomybės, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo, teisės aktų laikymosi ir kiti reikalavimai“, – tuomet rašyta VRM pranešime.

VST vadas žadėjo šią nuobaudą skųsti teisimui.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų. Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Teisėją patarta atleisti savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, už tai vieningai balsavo visi 12 posėdyje dalyvavusių tarybos narių.

„Riba peržengta, siūlau balsuoti už ir patarti prezidentui“, – per posėdį sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Nutarime konstatuojama, kad V. Karšulis savo veiksmais pažeidė teisėjų etikos kodekso nuostatas, savo elgesiu pažemino teisėjo vardą, pakenkė visos bendruomenės autoritetui.

64 metų V. Karšulis Teisėjų tarybos posėdyje nedalyvavo.

„Aš išvažiavau iš teismo, turėjau sustojimą, jo metu suvartojau alkoholį, suvartojau ir nuvažiavau toliau“, – tokį paaiškinimą iš jo teigė išgirdusi Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė.

Po įvykio buvo analizuojami vaizdo kamerų įrašai, nepasitvirtino informacija, kad alkoholį V. Karšulis vartojo teisme.

J. Bagdonienė taip pat minėjo, kad su V. Karšuliu buvo bendrauta jam esant neblaiviam ir jis jau tuo metu aiškiai suvokė, kad teisėju dirbti nebegali, kad vyks jo atleidimo procedūra.

„Jis pageidavo, kad viskas įvyktų tik kuo greičiau, jokių iliuzijų, kad jis galėtų toliau dirbti teisėju, jis neturėjo“, – sakė J. Bagdonienė.

Priekaištų teisėjui neturėdavo

Ji teigė anksčiau girdėjusi, kad teisėjas turėjęs problemų dėl alkoholio, tačiau jai esant pirmininke „puikiai tvarkėsi su šia problema“ ir dėl jo darbo ar elgesio priekaištų ji neturėdavo.

Ji taip pat minėjo, kad teisėjas neseniai išgyveno netektis šeimoje.

„Tai jam buvo nebūdinga, buvo kažkoks įvykis, kuri nulėmė jo paslydimą“, – sakė teismo vadovė.

„Teisėjais dirba irgi žmonės, ir jeigu dirbtų robotai, turbūt jie negertų alkoholio. Žmogus yra žmogus, kuo jis bedirbtų mokytoju, teisėju ar mediku, manau, kad visose profesijose šitų dalykų atsitinka“, – kalbėjo J. Bagdonienė.

Jos vadovaujam teisme buvo įsigytas alkoholio kiekio matuoklis, paruošta naudojimo tvarka, bet ji taip ir liko nepatvirtinta.

„Administracija sustojo – jokių tvarkų nepasitvirtinom, nes kaip tai čia atrodytų – aukštų kompetencijų ir kvalifikacijų nepriklausomą žmogų iš ryto ar per pietus tikrinti alkotesteriu! Čia visiškai nepriimtina“, – mano teismo vadovė.

Ji svarstė, kad galbūt reiktų atidžiau stebėti kolegas, siūlyti jiems pagalbą.

„Bet kai kolega suserga onkologine liga, ar mes jam teikiam pagalbą? Tai ar žmogui priklausomam nuo alkoholio kažkokie prioritetai yra, kuris tapo priklausomas nuo savo valios“, – teigė J. Bagdonienė.

Kaip skelbė Policijos departamentas, praeitą savaitę, antradienio pavakare, apie 16 val. 33 min., Šeškinės gatvėje, neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis „Mitsubishi Cleartec“ sukėlė eismo įvykį. Jame dalyvavo keturi automobiliai. Vieną automobilių vairavo nėščia moteris, ji pasiskundė pilvo skausmais, todėl medikai ją išvežė į ligoninę. Policija kol kas neturi duomenų, kad per šią avariją būtų kas nors nukentėjęs.

Nustatytas vidutinis girtumas

Nustatyta, kad automobilį „Mitsubishi Cleartec“ vairavo neblaivus (1,71 prom.) Vilniaus regiono teisėjas V. Karšulis, gimęs 1958 metais. 1,85 prom. alkoholio buvo nustatyta šiek tiek vėliau, 17.12 val.

Kadangi teisėjo neblaivumas viršijo 1,51 promilės, dėl vairavimo išgėrus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apylinkės teisėją skiria ir atleidžia prezidentas prieš tai gavęs Teisėjų tarybos pritarimą.

„Toks elgesys, kai būdamas teisėjas neblaivus nusprendžia sėsti prie vairo, taip sukeldamas akivaizdų pavojų eismo dalyviams, niekaip nedera su teisėjo garbingu vardu. Toks elgesys menkina visos bendruomenės reputaciją, žemina teisėjo vardą“,  – per posėdį sakė prezidento patarėja Inga Žukovaitė.

V. Karšulis teisėju dirbo apie 20 metų, nagrinėjo baudžiamąsias ir administracines bylas, taip pat ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas. Iki pensijos jam buvo likę metai.

Ministro įsakymu iki darbo dienos pabaigos R. Mažeika įpareigotas perduoti, o Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui Aušrelė Šalkauskienė perimti ligoninės svarbiausius reikalus ir dokumentus.

Birželio 28 dieną ministras pranešė pradedantis R. Mažeikos atšaukimą iš pareigų.

Sprendimas priimtas po to, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė jam savo išvadas.

Pasak ministro, komisija pateikė siūlymą pripažinti R. Mažeikos darbo pareigų pažeidimus ir, įvertinus visą kitą informaciją, susijusią su ligoninės vadovo veikla, svarstyti jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų.

A. Dulkio teigimu, ligoninės vadovo elgesys sumenkino įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla, todėl nuspręsta pradėti jo atleidimo procesą.

Komisija nustatė, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Be to, R. Mažeika taip pat yra tarp medikų, kuriems įtarimai pateikti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų. Jame įtariama per 50 žmonių, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.

„Taip, patvirtinu, kad kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl šio įsakymo neteisėtumo. Tikiu teisingumu ir tikiu, kad laimėsiu“, – išplatintame pranešime rašo O. Vėbrienė.

Ją aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas penktadienį atleido iš pareigų. Kaip pranešė ministerija, S. Gentvilas pasirašė įsakymą „paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų“.

„Tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta“, – teigia ministerija.

Pasak jos, analizuojant O. Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas metu.

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė teigia, kad su ministro įsakymu buvo supažindinta, tačiau motyvų plačiau komentuoti negalinti.

„Tik buvo pateiktas lakoniškas Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas („paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“)“, – rašo O. Vėbrienė.

„Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau. Tik pabrėšiu, kad dokumentus tikrino ir Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, ir Aplinkos ministerijos specialistai. Matyt, per tuos 8 mėnesius aritmetika pasikeitė“, – sakė ji.

Šiek tiek gaila, kad nespėjau įgyvendinti visų pokyčių, kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius.

Viešame pareiškime O. Vėbrienė teigė, jog S. Gentvilas „pademonstravo, kad ne veltui priklauso tėvo partijai ir vadovaujasi šiai partijai nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija“.

„Šiek tiek gaila, kad nespėjau įgyvendinti visų pokyčių, kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius. Vis dėlto tikiu, kad grįšiu ir galėsiu tęsti pradėtą darbą“, – tvirtino O. Vėbrienė.

„Ir niekada nenustosiu Tausoti. Saugoti. Mylėti aplinkosaugą, jūrą, upes, medžius, gyvūnus, augalus ir paukščius“, – sakė ji.

S. Gentvilui praėjusių metų pabaigoje tapus aplinkos ministru netrukus tarp jo ir O. Vėbrienės kilo nesutarimų – trintis atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.

Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.

O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį. Ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

Ministerija pabrėžia, kad iki tapdama Aplinkos apsaugos departamento vadove O. Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: 2019 metų vasarį-gruodį dirbo ministerijos kanclere, nuo 2019 metų gruodžio pabaigos iki 2020-ųjų balandžio vidurio – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, po to nepilnas dvi savaites vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.

Laikinai eiti Aplinkos apsaugos departamento pareigas ji pradėjo beveik prieš metus – 2020-ųjų balandžio 27-ąją, nuo rugpjūčio 12-osios paskirta į nuolatines vadovės pareigas.