Dėl nuobaudos – į teismą

Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybės buvo vienintelės šalyje pasitvirtinusios tvarką, pagal kurią nelegaliai šalia konteinerių sukrautų atliekų išgabenimu turi pasirūpinti daugiabučius namus administruojančios įmonės arba bendrijos.

Tačiau kyla klausimas – kodėl už svetimas šiukšles turi mokėti niekuo dėti gyventojai?

Į kuriozinę situaciją pateko vieno daugiabučio bendrijos pirmininkė, sulaukusi administracinės bylos už tai, kad kažkas šalia atliekų konteinerio sukrovė didžiausią kalną atliekų.

"Esu bendrijos "Jūratė" pirmininkė. Mums priskirta atliekų konteinerių teritorijos priežiūra, nors patys konteineriai stovi kito namo administratoriaus teritorijoje. Bet tai kitas klausimas. O štai bylinėtis teks dėl to, kad prie konteinerių kažkas nuolat palieka baldų, durų, kitų didelių atliekų. Mes pamatėme kas baldus tempia į mūsų kiemą", – pasakojo Giedrė Zakarackaitė-Gudaitienė.

Bendrijos pirmininkė apie tai pranešė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Darbuotojai atvažiavo, apžiūrėjo teritoriją, tačiau, nors ir turėdami informacijos apie tai, kas nelegaliai šiukšlina, teršėjo nenustatė.

"Gretimą namą jie patikrino, bet nieko nerado. O štai mūsų bendrija, kaip atsakinga už konteinerių priežiūrą, gavo reikalavimą užtikrinti švarą. Kaip taip galima? Aš paskundžiau, o nurodymą sutvarkyti gavau aš pati, būdama pranešėja. Dar tris tokius nurodymus man siuntė", – pasakojo bendrijos pirmininkė.

Žadu bylinėtis iš principo. Taip, bus išlaidos advokatui. Bet taip juk neturi būti, negalima nubausti niekuo dėtų žmonių.

Moteris nusprendė nesitaikstyti ir ketina bylinėtis dėl nuobaudos.

"Buvo skirtas įspėjimas. Tai ačiū Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris atsiuntė specialų automobilį ir šiukšles išvežė. Juk čia reikia krano, sunkvežimio, būrio vyrų. Aš vis dėlto parašiau skundą teismui. Žadu bylinėtis iš principo. Taip, bus išlaidos advokatui. Bet taip juk neturi būti, negalima nubausti niekuo dėtų žmonių. Pilietiškam neapsimoka būti. Jei praneši apie nusižengimą, dar ir nubaus tave", – piktinosi G.Zakarackaitė-Gudaitienė.

Po teismo nutarties – ginčai

Ši situacija byloja, kad tokių teisminių ginčų uostamiestyje gali atsirasti ne vienas.

Klausimų dėl mieste galiojančių tvarkų kilo ir Klaipėdos tarybos narei Linai Skrupskelienei.

"Bendrijos pirmininkė ne tik kad išaiškino kaltininką, bet ir apie tai pranešė. Tačiau viskas veltui. Bendrijai vis tiek buvo skirta nuobauda. Tad kyla klausimas dėl sąvokos – teršėjas moka. Ar tikrai taip yra? Panašu, kad moka su tuo nieko bendra neturintys gyventojai", – pastebėjo L.Skrupskelienė.

Klausimai: po tarybos narės L.Skrupskelienės iškelto klausimo, ar uostamiestyje galiojanti tvarka neprieštarauja įstatymams, nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri ir turės aiškintis situaciją. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarybos narė viename miesto tarybos komitetų posėdžių kėlė klausimą dėl šios situacijos, primindama, jog neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Vilniuje galiojanti tvarka, kuri labai panaši į uostamiestyje priimtas tvarkas, prieštarauja įstatymams.

Į teismų maratoną su Vilniaus savivaldybe įsivėlė Vyriausybės atstovų įstaiga.

Paprastai tariant, teismas konstatavo, kad tokiu atveju, kai neįmanoma nustatyti, kas yra teršėjas, už nelegaliai paliktų atliekų sutvarkymą turi atsakyti savivaldybė, o ne gyventojai, bendrijos ar namų administratoriai.

"Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra visiškai tapatu mūsų savivaldybės atvejui. Sostinėje buvo įvesta tam tikra rinkliava. Jei pas mus būtų tokia pati situacija, reikėtų tvarkas keisti ir pas mus. Bet šiuo atveju dar galima diskutuoti, ar mes turime imtis aktyvių veiksmų. Šiuo metu mes neturime Vyriausybės atstovo institucijos reikalavimo keisti švaros taisykles", – dėl kilusio ginčo nuomonę išsakė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Pasak teisininko, komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės yra priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų pagrindu.

"Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės priimtos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu. O tos taisyklėse esančios nuostatos, kurios liečia konteinerių aikštelių priežiūrą, atsirado ne šiaip. Priminsiu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nagrinėjo Vyriausybės atstovų institucijos ir Kauno savivaldybės ginčą, yra pasakęs, kad savivaldybės gali daugiabučiams namams priskirti ne tik faktiškai naudojamą teritoriją, bet ir kitą teritoriją, jei namui nėra suformuotas sklypas. Po šių teismų išaiškinimų faktiškai naudojamos teritorijos buvo išplėstos ir į jas buvo įtrauktos komunalinių atliekų konteinerių aikštelės", – paaiškino A.Kačalinas.

Nori darbo grupės

Į tai L.Skrupskelienė replikavo primindama, kad teritorijų yra įvairių, kartais konteineriai stovi kone prie važiuojamosios kelio dalies.

"Aš pati gyvenau tokiame name, kur konteineriai stovėjo prie gatvės. Kas norėjo, tas į juos krovė viską, šalia konteinerių mašinomis buvo suvežamos šiukšlės ir paliekamos. Tačiau, jei vadovausimės tokia logika, daugiabučiams namams dar priskirs pareigą užtikrinti švarą autobusų stotelėse, jeigu šios yra netoli namų? Tai juk prieštarauja logikai", – pastebėjo tarybos narė.

Po ginčų Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete  politikai pritarė siūlymui, kad būtų suformuota darbo grupė, ir savivaldybės administracija kartu su sudaryta darbo grupe išnagrinėtų šį klausimą iš esmės. Jei paaiškėtų prieštaros su įstatymais, derėtų mieste galiojančias tvarkas keisti.

Žingsniai: pačiame miesto centre, Tomo gatvėje, tokią šiukšlių krūvą kažkas sugriovė per kelias naktis. Taip ir nenustačius kaltininko, šiukšles iš senamiesčio reikėjo išvežti KRATC darbininkams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Samdo tvarkytojus

Kol kas neaišku, ar tokia darbo grupė jau sudaryta ir ar ėmėsi klausimo nagrinėjimo.

"O situacija nėra paprasta. Aš pati dar neradau atsakymo, kaip derėtų ją išspręsti. Nemažai požeminių konteinerių yra vadinamosiose pilkosiose zonose. Tokios teritorijos niekam nepriskirtos. Tačiau išeina taip, kad tris metrus aplink konteinerius, kurie realiai yra miesto teritorija, turi prižiūrėti bendrijos arba administratoriai. Bendrijos pasamdo įmonę, kuri prižiūri konteinerių aikštelę", – tikino L.Skrupskelienė.

Pavyzdį, kaip tvarkosi vieno kiemo daugiabučiai, pateikė kitos bendrijos pirmininkė, Luizės kvartalo seniūnaitė Rūta Pocienė.

"Aplink vienus konteinerius yra kelių bendrijų ir kitų namų administratorių namai. Per metus kas ketvirtį prievolė tvarkyti aplinką perleidžiama vis kitai bendrijai ar administratoriui. Kiekvienas jų turi pasisamdyti įmonę, kad būtų prižiūrima tvarka. Už tokią paslaugą turi sumokėti žmonės", – atkreipė dėmesį R.Pocienė.

R.Pocienė įsitikinusi, kad visų stambiųjų atliekų, kurios prie konteinerių sukraunamos naktimis, savininkų neįmanoma nustatyti.

"Tai yra akivaizdu. O kodėl kalti turi likti mokesčius mokantys gyventojai? Tegul savivaldybė pastato vaizdo kameras. Tegul nustato tuos, kurie pažeidinėja tvarką. Kiek tokių kamerų yra? Kiek aš žinau, tai nė vienos", – tarstelėjo R.Pocienė.

Kameras išdaužė tyliai

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė taip pat atsiduso išgirdusi klausimą apie vaizdo kameras.

"Man atrodo, kad nė vienos nėra. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prieš kelerius metus buvo kelias kameras pastatę. Bet vieną po kitos kažkas jas sunaikino. Rado nudaužtas. Bet, kiek aš žinau, patys žmonės aktyviai stebi, patys filmuoja, fotografuoja ir siunčia medžiagą Viešosios tvarkos skyriui", – patikino R.Jievaitienė.

Ji akcentavo, kad gruodį Atliekų tvarkymo taisyklės buvo pakeistos.

Papildomai gyventojams suteiktos galimybės nemokamai atsikratyti didžiosiomis atliekomis. Tikimės, kad dėl to sumažės tokių atliekų mėtymas bet kur.

"Papildomai gyventojams suteiktos galimybės nemokamai atsikratyti didžiosiomis atliekomis. Tikimės, kad dėl to sumažės tokių atliekų mėtymas bet kur. Vienam namui per metus leidžiama nemokamai užsisakyti konteinerį didžiagabaritinėms atliekoms. Jei žmonės nenori tokio konteinerio, gali išsikviesti atliekų vežėją", – aiškino R.Jievaitienė.

Nemokamai bendrijos ar namų administratoriai, kaip ir patys gyventojai, gali tokias atliekas nuvežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

"Tokiomis atliekoms galima atsikratyti rudenį ir pavasarį, kai organizuojami atliekų vežėjų automobilių maršrutai tokioms situacijoms spręsti. Nustatytu laiku į 100 miesto taškų atvyksta speciali šiukšliavežė, kur galima išmesti stalą, kėdę ar kitą baldą. Tokie reisai organizuojami savaitgaliais, kad žmonėms būtų patogu. Savivaldybės tinklalapyje yra informacija, kur ir kada vežėjas bus. Mašina viename taške stovi 15–30 minučių", – tikino R.Jievaitienė.

Tokius reisus atliekų vežėjas vykdo beveik du mėnesius, kol apvažiuoja šimtą nurodytų taškų.

Mieste prie atliekų konteinerių aikštelių pastatyta 200 stendų, kuriuose išdėstytos tvarkos, kur ir kaip žmonės turi atsikratyti atliekomis.

"Visi įrankiai yra. O trūksta tik sąmoningumo. Jei žmogus perka naują baldą, už jo atvežimą sumoka. O už senos lovos išvežimą jau niekas nenori sumokėti. Tempia naktį prie konteinerio, nes taip pigiau, tai nieko nekainuos", – pastebėjo R.Jievaitienė.

Vaizdelis: S.Šimkaus gatvės daugiabučių vidiniame kieme esantys konteineriai ne kartą jau buvo apaugę baldų, lentų ir kitų šiukšlių kalnais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sprendžia rebusą

Galutinius taškus ginče, kas turi mokėti už svetimas šiukšles, turėtų sudėlioti Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš.

"Savivaldybė Atliekų tvarkymo taisyklių punktą, kuriame buvo prievolė tvarką ir švarą prižiūrėti bendrijoms arba namą prižiūrinčioms įmonėms, jau pakeitė. Tačiau liko klausimas dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Mes šiuo metu ir turime išsiaiškinti, ar jose yra formuluočių, dėl kurių tiesiogines pasekmes gali jausti gyventojai, kalbant apie bešeimininkes atliekas", – situaciją komentavo D.Kerekeš.

Daiva Kerekeš: kas yra švara ir tvarka teisės aktuose nėra apibrėžta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartis akcentuoja, kad gyventojams neturi būti primetama prievolė tvarkyti svetimas atliekas.

"Kas yra švara ir tvarka, teisės aktuose nėra apibrėžta", – juokavo D.Kerekeš.

Savivaldybės pačios tvirtina savo teritorijų švaros ir tvarkos taisykles.

"O kas ta švara turi rūpintis, joks įstatymas nereglamentuoja. Tokio teisės akto nėra. Taisyklėse taip pat pasakyta tik tiek, kad švara ir tvarka turi būti. Nuostatos, kas turi tuo rūpintis, nėra, bet yra kiti punktai, kurie kalba apie konteinerių aikštelių priežiūrą. Štai ir aiškinamės, ar reikia švaros ir tvarkos taisykles koreguoti. Ar iš šių taisyklių kyla prievolė atliekų turėtojams, tai yra gyventojams, tvarkyti neteisėtai paliktas atliekas savo sąskaita, ar ne. Aš viliuosi, kad tokia analize užsiims ir savivaldybės sudaryta darbo grupė. Klausimas nėra lengvas ir paprastas. Gal net teks prašyti Aplinkos ministerijos pagalbos išaiškinant teisės aktus", – teigė D.Kerekeš.

„Tvari Lietuva“ – tai didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Inciatyvos autorius – naujienų portalas DELFI.

Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt

Užkišo įvažą

Sausio 15-osios gatvės 17 namo gyventojai atliekų vežėjus atakavo skundais, kad jų kieme komunalinių atliekų konteineriai jau perpildyti šiukšlių.

Skundai pasiekė ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC). Ėmus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kodėl daugiabučių kiemas virsta šiukšlynu.

Vežėjai buvo atvykę ne vieną kartą ir bandė privažiuoti prie konteinerių. Šiukšliavežių vairuotojams ne naujiena atbuline eiga laviruoti siaura gatvele tarp sustatytų gyventojų automobilių, tačiau šįkart įvažiuoti į kiemą nebuvo įmanoma – įvaža buvo užstatyta kelių mašinų.

Gyventojai, matydami, kaip atliekų vežėjo automobilis beprasmiškai mėgina manevruoti siaurame kieme, paaiškino, kad įvažą užtvėrė jau seniai čia paliktas automobilis.

Žmonės skambino policijai, prašė surasti mašinos savininką. Tačiau visa tai negelbėjo, pareigūnų palikti lapeliai apie skirtas baudas jau nebetelpa po mašinos priekinio stiklo valytuvu – jų ten susikaupė visa krūva.

Gyventojų labai prašome neužstatyti konteinerių, nes kitu atveju nebus galima išvežti atliekų.

Trūksta sąmoningumo

"Vienas neatsakingas gyventojas pridarė bėdų ne tik šio kiemo daugiabučių gyventojams, bet ir visam kvartalui. Tvarkos privalu laikytis visiems. Negalima užstatyti įvažų į kiemus taip, kad atliekų išvežimas būtų paralyžiuotas", – sakė KRATC atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius.

Persipildžius konteineriams, vietiniai turėjo pėdinti į kitus kvartalo kiemus ir ten išmesti savo šiukšles.

Pagal pernai patvirtintą tvarką, visos konteinerių aikštelės Klaipėdoje yra priskirtos konkrečių namų bendrijoms ir administratoriams, kurie turi pasirūpinti tvarka toje teritorijoje.

"Pirmiausia gyventojai apie panašias problemas turėtų informuoti namo atstovą, o apie neišvežtas atliekas – KRATC. Jei vežėjas laiku neišveža atliekų, kaip numatyta grafikuose, jam skiriamos baudos. Tačiau šįkart tai tikrai nebuvo vežėjo kaltė", – akcentavo A.Liubinavičius.

Arūnas Liubinavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasipiktino ženklais

Kito kvartalo gyventojai, užuot džiaugęsi naujais požeminiais konteineriais, liejo pyktį, kad jų prieigose atsirado kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilius šalia konteinerių dienos metu.

"Negana to, kad pastatė konteinerius ne ten, tai dar ir ženklus sudėjo. Kur mums statyti automobilius?" – redakcijai pyktį liejo Genadijus, išvydęs kieme ženklą, draudžiantį automobilius statyti nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus, šalia konteinerių pastatyti ženklai, draudžiantys stovėti nustatytu laiku, priderinti prie vežėjų darbo grafiko. Mat į aikšteles surinkti išrūšiuotų plastiko, popieriaus, stiklo ar komunalinių atliekų skirtingu dienos laiku atvažiuoja bent kelios mašinos.

"Žinoma, naktį žmonės gali statyti automobilius. Tam ženklai ir yra, kad dieną vežėjai galėtų laisvai privažiuoti prie konteinerių. Todėl dėl jų pačių gyvenimo kokybės gyventojų labai prašome neužstatyti konteinerių, nes kitu atveju nebus galima išvežti atliekų", – kalbėjo A.Liubinavičius.

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, fizinių asmenų, įskaitant daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas, mišrios komunalinės atliekos sudaro 65 proc. nuo bendro mišrių komunalinių atliekų kiekio (mokestis – 34,35 euro (be PVM) už 1 toną). Likusią dalį sudaro juridinių asmenų (išskyrus daugiabučių namų ir sodininkų bendrijas) mišrios atliekos (mokestis – 115,66 euro (be PVM) už 1 toną).

„Regioninio atliekų tvarkymo centro dalininkų visuotiniame susirinkime nutarta visiems be išimties klientams padidinti kainą apie 9 procentus. Tai susiję su padidėjusių deginamų atliekų kiekiu ir kaina. Sutartis su savivaldybės įmone sudarę privačių namų savininkai, kaip ir anksčiau, už atliekų išvežimą mokės pagal jų kiekį, bet ne pagal namo plotą. Daugiabučių namų savininkams taip pat galios ankstesnė tvarka, tik, kaip visiems, ateityje už paslaugą teks mokėti apie 9 procentus didesnę kainą“, – paaiškino Eltai R. Savickienė.

Rėmėsi gerais pavyzdžiais

Kaip jau skelbta, Prezidentas Gitanas Nausėda Naujųjų metų išvakarėse pasirašė įstatymų pataisas dėl liberalesnės vidaus sandorių tvarkos – savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso. Joms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

"Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių", – Naujųjų išvakarėse dienraščiui "Vakarinė Palanga" savo apsisprendimą komentavo G.Nausėda.

Pasak jo, niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. "Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas", – teigė šalies vadovas.

Įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį.

Draudimai paveikė savivaldybes

Kaip skelbė BNS, šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų "valstiečių" siūlymu priėmė Seimas.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė. Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tada vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Reikia priminti, kad juodą šešėlį ant vidaus sandorių metė į viešumą iškilę faktai apie valstybės valdomų įmonių – "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija" – milijoninius sandorius su antrinėmis įmonėmis, perkant iš jų tokias paslaugas, kurias be vargo galėtų įsigyti rinkoje. Pasak M.Sinkevičiaus, vidaus sandorių sąvoka imta sieti su korupciniais susitarimais, netinkama viešųjų pinigų panauda, konkurencijos pažeidimais ir bloginamomis verslo įmonių veiklos sąlygomis, dėl ko 2017-aisiais Seimas uždraudė vidaus sandorius valstybės įmonėms, o draudimų politika paveikė savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas.

Griežčiau nei ES

"Daug nuogąstavimų dėl vidaus sandorių yra. Tikrai suprantame ir vertiname atsargų Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų požiūrį. Tačiau objektyviai žiūrint, ne tik iš savo kiemo ar daržo perspektyvos, bet ir matant, kas vyksta Europoje ir kaip mes atrodome šiame kontekste, reikia atkreipti dėmesį į du esminius dalykus: net ir Prezidentui pasirašius įstatymų pataisas, kurios skambiai pavadintos vidaus sandorių liberalizavimu, tokie sandoriai Lietuvoje bus reglamentuojami bene griežčiausiai visoje ES. Liberalizavimo link, tačiau tikrai nebus savivaldai atrištos rankos elgtis kaip nori", – atkreipė dėmesį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

M.Sinkevičiaus teigimu, pagal iki šių metų galiojusį reglamentavimą, savivaldybė, pavyzdžiui, pastačiusi viešosios infrastruktūros objektus, ar tai būtų sporto salė, ar koncertų salė, ar baseinas, arba norėdama teikti viešąsias komunalinio pobūdžio paslaugas, tai yra, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, pagal įstatymų reguliavimą buvo priverstos taikyti visas konkurencingas procedūras – privalomai ieškoti verslo, kuris norėtų tokiomis paslaugomis užsiimti, ar pasirašyti koncesijos sutartis, kad verslas perimtų pastatytas sporto sales, baseinus, koncertų sales.

M.Sinkevičius pabrėžė, kad net ir liberalizavus vidaus sandorius, jie Lietuvoje reglamentuojami griežčiausiai ES.

"Dabar įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį. Anksčiau, jeigu verslas nesusidomi, tik tada savivalda turėjo teisę perleisti paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms ar įstaigoms. Dabar savivaldybės visiškai galės pačios spręsti, kaip jos nori organizuoti viešųjų paslaugų teikimą ir už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros valdymą", – situacijos pasikeitimą akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.

Pigiau ir kokybiškiau

Ar liberalizavus vidaus sandorius viešųjų paslaugų gavėjai, tai yra, mokesčių mokėtojai, pajus kokių pokyčių? "Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę. Net jeigu ir ne viskas atpigs, paslaugų kokybė tikrai bus geresnė. Teisinis reguliavimas, kuris atsirado nuo šių metų, tikrai yra palankesnis savivaldai", – neabejotiną naudą įžvelgia M.Sinkevičius.

Anot pašnekovo, yra daug pavyzdžių, kaip neretai privatus verslas, perėmęs į savo rankas administruoti baseiną, sporto ar koncertų salę, visada stengiasi optimizuoti savo pelną, aišku, mažindamas išlaidas. "Ir nebūtinai dėl to atsiranda konkurencija. Tiesiog viskas pereina į verslo rankas, o versle užkoduota siekti pelno, ir tai nebūtinai susieta su gyventojų nauda. Jeigu pažiūrėsime į Šilumos tiekėjų asociacijos teikiamus duomenis, pamatysime, kad neretai brangiausi šilumos teikėjai yra privatūs – perėmę iš savivaldybių administruoti šilumos ūkius", – dėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

"Jeigu šiukšlės neišvežtos ar jos mėtosi prie konteinerių, visi fotografuoja, ir kaltas būna kas? Meras arba valdžia. Gyventojui neįdomu, kas yra tas šiukšlių išvežėjas, kaip dažnai jis turi tai daryti. Turi būti tvarka. O verslui to požiūrio į kokybišką paslaugos atlikimą neretai pritrūkdavo, dėl to ir kildavo tokios šiukšlių krizės, kaip, pavyzdžiui, sostinėje", – pridūrė M.Sinkevičius.

Galės užtikrinti

"Kalbant paprastai, per savo kontroliuojamą įmonę galime kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą. T.y. riboti, kad ji nedidėtų, nes kai kuriais atvejais ją moka ne savivaldybė, o gyventojai. Savivaldybė gali kontroliuoti paslaugos kainą, nes jos valdomų įmonių tikslas nėra visokeriopo pelno siekimas. Jei jos ir uždirba minimalų pelną, jis investuojamas kokybei gerinti", – "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pasak V.Šiliausko, per savo kontroliuojamą įmonę savivaldybė gali kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą.

Savivaldybė privalo užtikrinti, kad viešosios paslaugos gyventojams būtų teikiamos nepertraukiamai. Anot V.Šiliausko, tai savivaldybė gali padaryti būtent sudariusi vidaus sandorį, nes, perkant paslaugas rinkoje, yra ne vienas sutarties nevykdymo pavyzdys. "Nei vienas įvykęs viešasis pirkimas, ir pagal jį net pačiomis griežčiausiomis sąlygomis sudaryta sutartis, negali apsaugoti nuo pasirinkto privataus paslaugos teikėjo bankroto, piktybiško sutarties nevykdymo ir panašiai", – pabrėžė pašnekovas.

Pasak miesto savivaldybės administracijos vadovo, tokiam tiekėjui nutraukus veiklą, savivaldybės nebeturi galimybės toliau nepertraukiamai teikti viešąsias paslaugas gyventojams, kadangi tam jų nusipirkti nedelsiant, net ir labai brangiai, nėra galimybės. "Pavyzdžiui, nebelikus Kaune savivaldybei priklausančio vežėjo, o privačiam paslaugos teikėjui atsisakius vykdyti sutartį, paskelbus bankrotą ar panašiai, nedelsiant pakeisti kelis šimtus viešojo transporto priemonių ir vairuotojų nėra net ir teorinių galimybių. Todėl ypač jautrių socialinių požiūriu paslaugų teikimui reikėjo atskiro reglamentavimo, suteikiant papildomą teisę savivaldybėms pasirinkti paslaugos teikėją pagal vidaus sandorį", – pasikeitusiu reglamentavimu džiaugiasi V.Šiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent savivaldybės valdomų įmonių, su kuriomis ir sudaromi vidaus sandoriai, vykdoma veikla ir yra viešųjų paslaugų savivaldybės gyventojams teikimas. "Savivaldybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, veikia jau seniai, yra sukaupusios reikiamą patirtį, išteklius, priemones", – pridūrė savivaldybės administracijos direktorius.

Komentaras

Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė

Ilgą laiką pačios savivaldybės ir jų komunalinės įmonės buvo keistoje situacijoje. Vidaus sandoriai savivaldybėms uždrausti nebuvo, bet savivaldybės su komunalinėmis įmonės jų sudaryti iš principo negalėjo, nes reglamentavimas buvo labai neaiškus. Apie tai mes nuolat kalbėjome. Džiaugiamės, kad atsirado teisingas ir aiškus reglamentavimas, dėl ko bus žymiai lengviau ir pačioms savivaldybėms, ir komunalinėms įmonėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi ne su bet kokiomis paslaugomis, o būtent su konkrečiai nurodytomis viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos tiesiogiai gyventojams: t.y. miesto, gatvių tvarkymas, atliekų išvežimas ir t.t. Jeigu kas nors mano, kad tai niša, ką nors neteisėtai daryti, tai taip tikrai nėra.

Kuo aiškesnis vidaus sandorių reglamentavimas svarbus komunalinėms įmonėms? Iki šiol komunalinės įmonės buvo dviprasmiškoje situacijoje. Savivaldybės nežinojo, kaip turi elgtis: vidaus sandoris tarsi galimas, bet lyg ir negalimas. Skelbiant viešąjį pirkimą turi pasiūlyti gerą kainą, kad laimėtum. O jeigu komunalinė savivaldybės įmonė nelaimi viešojo prikimo, kaip elgtis su darbuotojais? Kai kuriose komunalinėse įmonėse dirba ir 30, ir 50 darbuotojų, o periferinėse savivaldybėse darbų nėra. Tai vienas aspektas. Kita vertus, komunalinės įmonės nebuvo tikros, kad galės dirbti, todėl investicijas į infrastruktūrą, į naują techniką buvo labai sudėtinga planuoti. Verta ar neverta investuoti, pavyzdžiui, į naujas šiukšliavežes ar gatvių barstymo techniką, nes tai kainuoja? Kai tokia technika perkama, dažniausiai laiduotojas yra savivaldybė. Ar savivaldybė gali laiduoti, jeigu nežino, ar jos komunalinė įmonė iš principo veiks? Jeigu sudaromas, pavyzdžiui, penkeriems metams vidaus sandoris, šiuo atveju tikrai įmonės vadovybė gali strateguoti ir numatyti, ką keis, kokios investicijos bus ir t.t. Kita vertus, tada gali ir piginti paslaugas – naudą pajus ir gyventojai. Juo labiau kad komunalinės įmonės teikia svarbiausias gyventojams paslaugas.

Ką daryti tose savivaldybėse, kuriose verslas, paprastai sakant, susimovė, savivaldybės įmonės, galinčios teikti tokias paslaugas, nėra, savivaldybė tampa visiškai priklausoma nuo verslo. Visiems gerai žinoma Vilniuje susiklosčiusi situacija dėl atliekų tvarkymo. Kad užsitikrintų savo pozicijas atliekų surinkimo srityje, verslas konkurse pasiūlo mažesnę kainą, o po mėnesio pareiškia, kad nutraukia sutartį, nes nepasiskaičiavo. Kur logika? Ar verslas gali nepasiskaičiuoti? Koks viso to rezultatas? Gyventojai už atliekų tvarkymą mokės brangiau. Įkaitais tampa žmonės.

Kol nebuvo įtvirtinta įstatymuose, tų interpretacijų dėl vidaus sandorių buvo gerokai daugiau. Dabar viskas bus daug paprasčiau, dėl ko mes tik džiaugiamės.

Pasak valstybės valdomos įmonės „Toksika“ komercijos direktoriaus Luko Andronavičiaus, šiuo metu į Šiaulių rajone esantį pavojingų atliekų sąvartyną išvyko vienas sunkvežimis su dviem konteineriais.

„Pirmas pakrovimas nėra didelis – šiek tiek virš 10 tonų, bet šiandien dar vyks kiti pakrovimai, tai planas šiandienai yra, kad iš vietos išvažiuotų 50 tonų atliekų“, – BNS įmonės atstovas.

„Šiandien dar bus du automobiliai“, – pridūrė jis.

Anot „Toksikos“ komercijos direktoriaus, nuo pirmadienio ketinama išvežimo apimtis padidinti.

Pirmas pakrovimas nėra didelis – šiek tiek virš 10 tonų, bet šiandien dar vyks kiti pakrovimai, tai planas šiandienai yra, kad iš vietos išvažiuotų 50 tonų atliekų.

„Pradžia nuosaikesnė. Rytoj turėtume apie 40-60 tonų išvežti. Sekmadienį dirbti neplanuojame, o pirmadienį turbūt jau vešim didesnius kiekius – nuo 50 iki 100 tonų per dieną“, – teigė L. Andronavičius.

Jis tikisi, kad per maždaug pusantros savaitės bus užbaigtas pirmas atliekų išvežimo etapas.

„Mes planuojam, kad turbūt per kitą savaitę ir dar kelias dienas bus užbaigtas tas pirmas etapas – išvežtos tos atliekos, kurios nėra su betonu, griuvėsiais susimaišiusios“, – sakė įmonės atstovas.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje „Ekologistikoje“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Alytaus mieste ir rajone vis dar paskelbtos ekstremalios situacijos.

Pasak „Toksikos“ komercijos direktoriaus Luko Andronavičiaus, bendrovės technika jau yra vietoje, pradėti atliekų išvežimui reikalingi parengiamieji darbai.

„Technika yra vietoje, yra paruošiamieji darbai pradėti, o išvežimo darbai bus pradėti tada, kai gausime sprendimą ir tai tikriausiai bus daroma nuo pat ankstyvo penktadienio ryto“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Andronavičius.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka anksčiau teigė, kad atliekos bus pradėtos vežti nuo ketvirtadienio.

Anot L. Andronavičiaus, atliekų vežti dar negalima dėl nesutvarkytų formalumų.

„Dabar net tiksliai negaliu įvardinti“, – sakė jis, paprašytas įvardinti reikalingas procedūras.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį Vyriausybės posėdyje piktinosi, kad atliekos dar nepradėtos vežti, o institucijų darbą pavadino gėdingu.

Spalio 16 dieną „Ekologistikoje“ kilęs gaisras buvo užgesintas per dešimt dienų. Dėl įvykio paskelbtos ekstremalios situacijos Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse.

„Iki penktadienio pasiūlysime kelis scenarijus, kaip galima būtų tai daryti. Pradėsime išvežti nuo rytdienos“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė J. Rojaka.

„Jau praėjusią savaitę, trečiadienį, aplinkos ministras konstatavo, kad tuoj, už pusvalandžio, važiuoja technika ir veža. Praėjo savaitė ir mes esme toje pačioje vietoje: kažkas skaičiuoja, kažkas braižo, ruošiasi išvežimui“, – Vyriausybės posėdyje piktinosi S. Skvernelis.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė tikino, kad įmonės „Ekologistika“ teritorijoje atliekų yra keli šimtai tonų, ne visos jos yra pavojigos, ekspertai jas dar vertina ir tai bus daroma iki savaitės galo, taip pat laukiama įmonės valstybės įmonės „Toksika“ parengto atliekų išvežimo plano, būsimų išlaidų skaičiavimų.

Jau praėjusią savaitę, trečiadienį, aplinkos ministras konstatavo, kad tuoj, už pusvalandžio, važiuoja technika ir veža. Praėjo savaitė ir mes esme toje pačioje vietoje.

Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos atstovai taip pat akcentavo, kad norint pradėti vežti atliekas, formalų sprendimą vistiek turėtų priimti ne Vyriausybė, o savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Nesilaikant visų biurokratinių procedūrų, ateityje galėtų grėsti teisminiai procesai.

Aplinkos ministerijos atstovas Raimondas Sakalauskas pabrėžė, kad be kita ko „gulinčios atliekos ekstremalaus pavojaus nekelia“.

„Tai bent pradėkite procesą. Kažkas suskaičiuoja krūvą, ją gal galima pakrauti ir išvežti? Vežkite, vežkite! O kas reikės, suskaičiuos! Yra tragedija!“, – pakeltu tonu posėdyje ragino S. Skvernelis.

„Tikiuosi, kad mūsų biurokratinės institucijos, sutelkusios paskutines jėgas, ryžtą ir valią, didvyriškai įgyvendins ir popieriuje parašys tai, ką reikia parašyti, jei reikės jiems kompensuoti patirtą žalą – tušinukus ar kompiuterius. Gėda“, – dėstė jis.

Spalio 16 dieną „Ekologistikoje“ kilęs gaisras buvo užgesintas per dešimt dienų.

Pasak jo, tuo užsiims valstybės valdoma pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“, tačiau išvežimo sąskaitas galiausiai turės padengti perdirbimo įmonė „Ekologistika“.

„Dar šią savaitę bus pradėtos vežti atliekos“, – BNS sakė K. Mažeika.

Alytaus miesto savivaldybės sudarytos Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Rolandas Juonys antradienį teigė, kad atliekų išvežimo iš gaisravietės klausimas lieka atviras. Pasak jo, kas ir kada išveš susidariusias atliekas, kol kas nėra aišku.

„Toksikos“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius sakė, kad bendrovė yra pasirengusi išvežti atliekas, bet tam reikia pagrindo.

„Tam, kad galėtume vykdyti paslaugą, reikia turėti kažkokį teisinį pagrindą, ar sutartį, ar pavedimą. Turi būti aišku, kas atliekų perdavėjas, turi būti aišku, kokiomis sąlygomis perimi tas atliekas, kas už tai mokės“, – BNS teigė L. Andronavičius.

Situacija nėra tipinė. Šiaip dažniausiai atliekų tvarkymu rūpinasi atliekų turėtojai, bet šiai dienai yra sudėtingas klausimas, kas iš tikrųjų yra atliekų turėtojas.

„Situacija nėra tipinė. Šiaip dažniausiai atliekų tvarkymu rūpinasi atliekų turėtojai, bet šiai dienai yra sudėtingas klausimas, kas iš tikrųjų yra atliekų turėtojas“, – tvirtino jis.

Pasak aplinkos ministro, Vyriausybė trečiadienį priims reikiamus sprendimus atliekų išvežimui inicijuoti. Ministras taip pat sakė, kad sprendimai bus parengti taip, jog „Ekologistikos“ savininkas vėliau „nepareikalautų žalos dėl išvežto jo turto“.

„Vyriausybė duos „Toksikai“ pavedimą imtis veiksmų, (...), o sutarčių kiek reikės, tiek bus pasirašyta, kai bus pabaigtos tvarkyti atliekos arba jų tvarkymo eigoje“, – teigė K. Mažeika.

„Tas laukimas iš tiesų kelia nerimą visiems. Svarbu tas įtampas nuimti, pradėti darbus ir paskui kalbėti apie sutarčių pasirašymus“, – pridūrė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

K. Mažeika teigė, kad siekiant greitesnio atliekų išvežimo už tai sumokės valstybė, bet paskui išreikalaus tą pačią sumą iš „Ekologistikos“.

Žada apriboti „Ekologistikos“ veiklą

Gavęs Generalinės prokuratūros išvadą, K. Mažeika antradienį pranešė, kad apribos Alytuje degusios padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ veiklą.

„Jeigu tokia teisinė galimybė yra, tai kuo greičiau tai padarysime“, – BNS sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Generalinei prokuratūrai paskelbus, kad stabdyti „Ekologistikos“ registraciją Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir stabdyti bendrovės turimo Taršos leidimo galiojimą turi ne prokurorai, o Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas.

Aplinkosaugininkai savo prašyme prokuratūrai teigė, kad pagal galiojančius įstatymus patys tokių veiksmų imtis negali.

Tačiau prokuratūra citavo įstatymą, numatantį, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę nedelsiant sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

K. Mažeika žada aiškintis, kodėl pavaldžių įstaigų vadovai neinformavo jo apie tokią galimybę.

„Man keista, nes iki šiol pavaldžių įstaigų vadovai, (...) man argumentavo, kad tokios galimybės (stabdyti veiklą) neturi. Galbūt ir aš buvau suklaidintas“, – teigė ministras.

„Šiuo atveju prašysiu paaiškinti, kas šioje vietoje buvo neteisus, nepriėmė sprendimo. Manau, kad pasidarysime vidinį tyrimą, išsiaiškinsim ir priimsim sprendimus“, – pridūrė jis.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Jo teigimu, pagal planuotą įgyvendinti principą buvo nustatyta įmoka už atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, tačiau šis sprendimas nevykdomas. Dėl to niekas nekontroliuoja nei kiek atliekų išvežama, nei koks rinkliavos dydis paskaičiuojama gyventojams.

Pasak Ž. Šilgalio, jau dabar vežėjams mokama iki 50 proc. didesniu įkainiu nei buvo numatyta pagrindinėse sutartyse su konkurso laimėtojams.

„Kai klausiau, man buvo atsakyta, kad vežėjams mokama iki 50 proc. daugiau nei buvo nustatyta konkurso sąlygose. O kaip jau sakiau, visas išlaidas turi padengti gyventojai. Man buvo paaiškinta, kad tie susitarimai yra už papildomus darbus, kurie yra nurodyti sutartyje. Tai tie darbai: privažiavimas prie konteinerių, kur jie sunkiau pasiekiami, konteinerio nukėlimas nuo rampos, kai vežėjas, ruošdamasis konkursui, visus tuos duomenis turėjo“, - žurnalistams sakė Ž. Šilgalis.

Anot jo, tokie papildomi susitarimai su atliekų vežėjais sudaryti jau nuo lapkričio, nors prieš tai buvo pranešta, kad jiems už įsipareigojimų nevykdymą bus skirtos baudos.

Kai klausiau, man buvo atsakyta, kad vežėjams mokama iki 50 proc. daugiau nei buvo nustatyta konkurso sąlygose. O kaip jau sakiau, visas išlaidas turi padengti gyventojai.

Ž. Šilgalio teigimu, komunalinių atliekų sistemą administruojanti įmonė VASA negali susimokėti už paslaugas ir dėl to kreipėsi į savivaldybę dėl subsidijų.

„VASA biudžeto skylė yra 5,5 mln. eurų. Tai didžiulės sumos, kurių nėra kaip gauti, tik susirinkti iš vilniečių“, - sakė Ž. Šilgalis.

ELTA primena, kad atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ dar praeitais metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešė dėl patiriamų nuostolių norinčios stabdyti paslaugų teikimo sutartį.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas anksčiau sakė, kad toks verslo įmonių sprendimas yra normalus, nes atliekų tvarkytojai pripažino konkurse neįvertinę visų aplinkybių ir pasiūlę per mažą kainą.

Praeitų metų gegužės 1 dieną Vilniuje įsigaliojo atliekų išvežimo reforma. Nuo tos dienos Vilnius padalintas į penkias dalis. Šiaurinę, rytinę ir vakarinę zonas aptarnauja „Ecoservice“, centrinę - „VSA Vilnius“, pietuose dirba „Ekonovus“.