Patardami, kaip lengviau įsiminti tai, ką reikia išmokti, jie siūlo atrasti būdą, kuris padėtų informaciją prisiminti. Tai gali būti, pavyzdžiui, informacijos susiejimas su veiksmu ar tiesiog dažnas jos pakartojimas.

Įsiminti informaciją galima naudojant ne vieną būdą

Jau balandžio 4 d. abiturientai laikys anglų kalbos kalbėjimo egzaminą. Anot Vilniaus mažojo teatro aktorės Gintarės Latvėnaitės, per likusį laiką įsiminti kelias temas, išmokti kelis tekstus gana sudėtinga, nes laiko gana mažai: „Galėtų būti truputį daugiau. Žinoma, jeigu to teksto yra nemažai, temų daug, iš tiesų reikia ruoštis visus metus, brangieji abiturientai. [...] Pačiai spektakliams teko mokytis įvairiai, visais būdais. Aš ir savo balsą įsirašiau į diktofoną, ir tekstą perrašinėjau į sąsiuvinį.“

Pašnekovės nuomone, taikant skirtingus metodus, informaciją įsiminti lengviau. Jai antrina to paties teatro aktorius Vytautas Rumšas. Jo teigimu, galima rasti būdų, kurie ne tik padeda informaciją įsiminti, bet ir ją prisiminti.

„Bent jau mums, aktoriams, prisiminti tekstą visada padeda partneris, nes tu sureaguoji į paskutinius jo žodžius. Jeigu partneris nepasako paskutinio žodžio ar minties, viskas, nieko nebeatsimeni. Tada tik bandai atsiminti, kaip atrodė puslapis, kurioje puslapio vietoje buvo tas tekstas. Kadangi mano atmintis fotografinė, dažniausiai matau tekstą. Dėl to man padeda teksto perrašymas – berašydamas matau, kaip rašau, ir man tos eilutės užsifiksuoja atmintyje.“

Jis priduria – prisiminti informaciją padės jos susiejimas su veiksmu: „Fizinis veiksmas susijungia su tekstu. Įvairių technikų gali būti. Galbūt tyliai sau už nugaros lenksite pirštus. Lenksi pirmą pirštą ir prisiminsi – dabar kalbu apie tai, o antras pirštas apie tai, trečias pirštas apie tai.“

V. Rumšo nuomone, taip pat, norint lengviau įsiminti, būtina informaciją suprasti. Kaip teigia aktorius, jei žmogus tiesiog bando įsiminti žodžius, formules, nesuvokdamas jų prasmės, informacija atmintyje neužsiliks. „Jeigu jie [abiturientai] supras, apie ką tas tekstas ir matys visą istoriją, manau, bus lengviau tą istoriją papasakoti. Gal vienas žodis pasikeis, bet iš principo tu vis tiek kalbėsi apie tą istoriją“, – įsitikinęs V. Rumšas.

Jo nuomone, jeigu reikia įsiminti, pavyzdžiui, formules ar tekstą ne lietuvių kalbą, galima naudoti panašius mokymosi metodus. Aktorius pateikia pavyzdį – kai kurie žmonės įsimena dainas kita kalba, nors tos kalbos nesupranta. Kaip teigia V. Rumšas, kartais užtenka įsiminti skambesį.

„Dalyvavau atrankoje į prancūzų filmą. Manęs klausė, ar moku prancūziškai. Sakiau – mokiausi, seniai, labai seniai. Taip atsitiko, kad praėjau pirmą etapą, gavau tekstą, nuėjau į prancūzų kultūros centrą, susiradau žmogų ir pasakiau – ar galite perskaityti šį tekstą? Įsirašiau viską į diktofoną ir tiesiog klausiausi, klausiausi... Tada veikia kitos smegenų grupės ir išmoksti tekstą kaip muzikos žodžius. Kartais tu gali nemokėti kalbos, bet žodžius išmoksti“, – sako V. Rumšas.

Įsiminti, kad darbas turi būti padarytas, neužtenka

V. Rumšo tvirtinimu, norint lengvai įsiminti informaciją, reikėtų nesiblaškyti. Aktoriaus pastebėjimu, šiais laikais žmonės dažnai turi per daug užsiėmimų vienu metu: „Tuo pačiu metu „Instagramas“ iššoka, draugė parašo, čia pat ir „Facebookas“, dar tas, anas... Manau, kad šiais laikais labai sudėtinga atsiriboti ir tiesiog rasti laiko sau tyloje, ramybėje, o gal tiesiog su ausinuku pabandyti susikoncentruoti.“

Jo nuomone, esant tokiai situacijai žmogus turėtų specialiai skirti laiko informacijos įsisavinimui: „Manau, kad talentingi, protingi žmonės sugeba identifikuoti savo silpnybę (galbūt tai „Instagramas“, „Facebookas“ ar televizorius) ir, jeigu nori, išjungia tuos trukdžius.“

G. Latvėnaitė antrina, kad tokiu atveju gali padėti dienotvarkės susidarymas, kurioje būtų numatytas laikas mokymuisi. Jos teigimu, gali pasitaikyti atvejų, kad ne viskas, kas numatyta dienotvarkėje, bus atlikta, tačiau tai padės darbingiau nusiteikti.

„Bent jau savo smegenis nukreipsime, kad reikia tai atlikti. Jeigu dvyliktokas turės tokį bent jau vienos dienos, o paskui ir kitos dienos planą, jam iš tikrųjų pasidarys tikrai daug lengviau, tikrai tie telefonai pasitrauks į kitą vietą. Žinoma, tai priklauso nuo motyvacijos“, – sako G. Latvėnaitė.

Tą patį patarimą duoda ir V. Rumšas: „Jeigu nori, kad darbas būtų įvykdytas, negali jo tiesiog atsiminti, turi tai užsirašyti į savo dienotvarkę – tą valandą aš mokausi.“

Aktoriai pripažįsta – kadangi tekstus mintinai tenka mokytis nuolat, tai nebėra taip sudėtinga ir specialių metodų kartais net neprireikia. „Kai gauname tekstą, mums nėra didelis šokas, kad reikia mintinai išmokti 10 ar 30 puslapių. Tiesiog imi ir žiūri, kaip einasi, ieškai vieno ar kito būdo ir judi į priekį. Nerandi sprendimo? Eini į internetą ir ieškai „How to do? How to learn?“ [liet. „Kaip padaryti? Kaip išmokti?“]“, – juokiasi V. Rumšas.

Jam antrina ir G. Latvėnaitė – kai ką nors būtina išmokti, vis tiek ieškai būdo, kaip tai padaryti ir padaryti greitai.

Apie tai, kodėl tam tikrus dalykus pamiršdami galime tik džiaugtis, – neurologijos profesoriaus ir knygų autoriaus Richardo E. Cytowico straipsnis portale psychologytoday.com.

Žmogaus galvos smegenys – tai elgesio, homeostazės, asmenybės, vaizduotės ir proto epicentras. Jos gali pažinti skaičius ir skaičiuoti, įsiminti receptą ir leisti mums pagaminti patiekalą, atskirti, kurios rūšys vietinės, o kurios – ne. Visa tai užima nemažai atminties.

Įsiminimas ir užmiršimas – du skirtingi procesai

Kiek informacijos gali aprėpti žmogaus atmintis, kol kas tiksliai nežinoma, tačiau drąsiai galima teigti, kad mūsų smegenų pajėgumo toli gražu neišsemtų nei į 19 mln. Kongreso bibliotekoje laikomų leidinių suguldyta informacija, nei televizoriaus žiūrėjimas 300 metų iš eilės. Milžiniškas kiekis informacijos į mūsų smegenis patenka, yra užšifruojamas, o vėliau atgaminamas neuronų tinkluose vykstant sudėtingoms cheminėms ir elektrinėms reakcijoms. Čia susiformuojantys ir įsitvirtinantys ryšiai yra būtent tai, iš ko susikuria atmintis.

Dar visai neseniai vyravo įsitikinimas, kad kažko užmiršimas – tai šio proceso nesėkmė, klaida, tačiau nauji tyrimai rodo, kad gebėjimas užmiršti yra smegenų apsauginė funkcija, neleidžianti joms patirti pernelyg didelio krūvio. Esama duomenų, įrodančių, kad užmiršimas – tai ne atminties sutrikimas, o atskiras ir su tuo nesusijęs procesas. Dirbtinai susilpninus sinapses, kuriose užkoduoti seni prisiminimai, atsiranda galimybė juos pakeisti naujais. Suprantama, dėl to mums tampa sunkiau atkurti senąją atmintį, tačiau kartu įgyjame galimybę sprendimus priimti pasinaudodami naujausia ir aktualiausia informacija.

Kitaip tariant, rašo R. E. Cytowicas, jei pamiršome, kur pasidėjome raktus, vadinasi, smegenyse vyksta labai svarbus procesas, didinantis mūsų nuovokumą. Kai prieš priimdami sprendimą stengiamės viską gerai apgalvoti ir pasverti, mūsų smegenys mums nuolat meta prieštaringus atsiminimus. Vakar ryte raktus pasidėjote ant lentynos, užvakar vakare pasikabinote juos prie durų, o dar kiek anksčiau palikote striukės kišenėje. Daugybės skirtingų praeities scenarijų filtravimas neduoda jokios naudos, jei raktai guli virtuvėje ant stalo. Kuo būsime nuovokesni, tuo greičiau gebėsime priimti teisingą sprendimą. Kad tai taptų įmanoma, sinapses reikia „praretinti“, t. y. kai ką iš atminties ištrinti.

Pravartu susitvarkyti lentynėles

Smegenys veikia greičiau už bet kokį superkompiuterį. Nuo kompiuterių iš esmės skiriamės ne tuo, kad gebame įsiminti, kas 1999-aisiais tapo „Pasaulio serijos“ nugalėtojais ar kas rašė knygas apie Nensę Driu. Svarbiausias skirtumas yra tai, kad gebame įsivaizduoti priemonę, kuri galėtų tai padaryti už mus. Prietaisas, kuriame skaitote šį tekstą, yra mūsų pačių sukurta priemonė. Ji naudinga tuo, kad talpina daugybę faktų – tokią daugybę, kurią atlaikyti mums patiems būtų be galo sunku. Šį prietaisą, kuris dabar yra priešais jus, kūrė ištisos pačių protingiausių inžinierių kartos. Įsiminti šiam darbui reikalingą programavimo kalbą ir atlikti visą sudėtingą matematiką jie sugebėjo tik dėl to, kad kai kuriuos dalykus užmiršo.

„Pasaulio seriją“ 1999-aisiais laimėjo „The New York Yankees“, o istorijos apie Nensę Driu, kurias metų metus kūrė įvairūs autoriai, pasirašytos Carolyn Keene vardu. Buvo laikas, kai ši informacija buvo labai svarbi. Tačiau dabar kur kas svarbiau yra prisiminti, ką tos rungtynės leido mums suprasti ir ko Nensės Driu istorijos mus pamokė, ir šiuos prisiminimus pritaikyti naujose situacijose. Iš atminties ištrynę nereikšmingas praeities detales, galėtume geriau susikoncentruoti į dabartinį varžybų sezoną ir laisviau pasinerti į dabar skaitomas knygas. Tai taip pat leistų prisiminti, kur padėti raktai.

Kaip lavinti atmintį?

Žinoma, jei į susitikimą jau vėluojate, o raktų vis dar nėra, mintis apie smegenų lentynėlių susitvarkymą niekuo nebegelbės. Tad kaip prisiminti dalykus tada, kai to reikia?

Faktus į atmintį susidedame juos užšifruodami. R. E. Cytowico teigimu, tai santykinai paprasta: kuo dažniau dalykus įsimename, tuo lengviau juos paskui prireikus atgaminti. Taip lavinama ir procedūrinė atmintis (ką mes žinome), ir deklaratyvioji atmintis (kaip kas daroma). Būtent todėl socialinių ryšių plėtojimo ekspertai pataria pakartoti žmogaus vardą, kai jis prisistato: „Malonu susipažinti, Ričardai“. Tokiu būdu Ričardo vardą pasidedame į ilgalaikę atmintį. Panašiai galime lavinti ir daugelį kitų įgūdžių – kuo dažniau vartosime kalbą, kurią norime išmokti, ar mušinėsime teniso kamuoliuką, tuo labiau mūsų gebėjimai tobulės.

Kas dar galėtų padėti? Atsakymas, autoriaus teigimu, nieko nenustebins: subalansuota ir saikinga mityba, fizinis aktyvumas ir visavertis miegas. Tinkamai maitindamiesi, suteikiame smegenims energijos, kurios jai labai reikia. Mankštindamiesi gaminame hormonus, kurie aktyvina ir kūną, ir smegenis. Miegodami leidžiame smegenims pailsėti ir „suvirškinti“ visą per dieną įsisavintą informaciją, kad vėliau prireikus jos leistų ją atkurti.

Tačiau jei kitą sykį raktelius nukišite taip, kad visos pastangos prisiminti, kur jie yra, pasirodys bergždžios, atminkite – smegenyse vyksta natūralus ir labai svarbus procesas, darantis jus nuovokesniu žmogumi.