„Į Emiratus vyksiu, nes nebuvau ten tiesiog“, – sakė praeivis.

„Mes atostogausime Nidoje gegužės pabaigoje. Turim galimybę šiemet atostogauti, kai dar nesibaigę mokslo metai“, – planais dalijosi mergina.

„Matomai ne Lietuvoje. Nes svetur yra kur kas pigiau, maloniau, daug saulės, šiltas vanduo“, – apie mėgstamas atostogas pasakojo vilnietė.

Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su Akvile Adomaityte.

– Jūs atlikote apklausą, skelbiate, kad dauguma lietuvių šiemet atostogaus nebe svetur, o rinksis Lietuvą.

– Taip, iš tikrųjų praktiškai pusė lietuvių poilsiaus Lietuvoje ir tai nėra kažkokia išskirtinė tendencija. Mes apklausą darėme penkiolikoje Europos šalių, tai tikrai dauguma europiečių renkasi poilsį savo šalyje. Populiariausia kryptis tarp lietuvių šiemet yra Lenkija. Iš tikrųjų šitą tendenciją mes matėme ir pernai. Mes matom, kad ji lenkia ir visų pamėgtą Turkiją.

– Kokie tai žmonės konkrečiai? Gal mes čia kalbam apie vyresnio amžiaus žmones, kurie liks Lietuvoje?

– Iš tikrųjų daugiausia į užsienį vyksta jauni žmonės, tokie visiški jaunuoliai 18-24 metų. Jau vyresni žmonės su šeimomis renkasi poilsį Lietuvoje. O, deja, neišvykti svetur ir tiesiog laisvą laiką leisti namuose daugiausia sako galintys senjorai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kada jau lietuviai nori peržengti savo namų slenkstį ir keliauti į užsienį ar savo atostogas leisti Lietuvoje? Nes ir dabar oras labai geras, atrodo, galėtume atostogauti. Tai koks mėnuo? Ar vis dar išlieka populiariausi vasaros mėnesiai?

– Vis dėlto, taip. Liepa, rugpjūtis yra tradiciniai mėnesiai. Pastebime tendencijų, kad pietų europiečiai – ispanai, italai, vokiškai kalbančių šalių gyventojai – yra linkę labiau planuoti atostogas pavasarį arba rudens pradžioj.

– Žinom, kad lietuviai labai mėgsta keliauti į Graikiją, Egiptą, Tunisą Turkiją, renkasi „viskas įskaičiuota“. Kiek kalbėjausi su kelionių organizatoriais, tai pilni lėktuvai turėtų šiemet išskristi. Bet, kaip suprantu, jūsų apklausa rodo, kad vis mažiau lietuvių nori tokių atostogų, nori rinktis laukinę gamtą, yra išsiilgę tikrų patirčių.

– Mes iš tikrųjų klausėm, koks atostogų potyris yra tas, kurio labiausiai laukia. Tai lietuvių, kaip ir kitų europiečių, esminis atostogų momentas yra pamatyti lankytinus objektus, architektūrą įdomią ir paragauti vietinio maisto. Ir tik trečioj vietoj buvo tas „viskas įskaičiuota“ viešbutis. Įdomu tai, kad lietuviai buvo tarp mažiausių tokio pasirinkimo fanų ir prioritetą teikia kitiems dalykams. Kaip ir minėjau, tas, kas lietuvius labiausiai išskyrė apklausoj, tai yra meilė gamtai ir ypač stovyklavimui prie vandens telkinių, kelionės kemperiais.

Natūralu, kad atostogos kelia ir rūpesčių, ir nerimo.

– Ir laukinėje gamtoje, ir viešbutyje atostogos gali būti ne tik džiaugsmingos, bet ir su netikėtumais. Tai ko baiminasi lietuviai?

– Taip, natūralu, kad atostogos kelia ir rūpesčių, ir nerimo. Lietuviams didžiausią nerimą kelia tai, kad būtų geras oras, kad nebūtų jokių gamtos stichijų. Kiti europiečiai, kurie gal labiau pripratę prie gero oro, tai dėl jo mažiau ir jaudinasi. Ir visi tikrai jaudinasi dėl sukčių kelionėj, į kurių pinkles gali pakliūti, dėl įvairiausių nepatogumų oro uostuose, dėl vėluojančio ar dingusio bagažo.

– Bet, kita vertus, netikėtumai gali būti ir džiaugsmingi, nes tai yra nuotykis.

– Taip, dalis žmonių gana pozityviai vertina keliones. Tai buvo vienas aukščiausių rodiklių Europoj. Jie sako, kad kelionė yra susijus su nuotykiais ir, kas benutiktų, neleis jiems sugadinti tos atostogų nuotaikos.

„Reikalai prasti, jie negerėja. Šių metų vasaros rezervavimo atostogoms užsienyje lygis krito 80 proc. – užsakymų labai nedaug“, – sakė ji.

Pasak jos, vokiečiai dažniausiai užsisako keliones į Graikiją, Ispaniją ir Turkiją.

„Iš esmės, Vokietijos gyventojai nori atostogauti, nori kažkur išvykti. Tačiau dabar niekas nesupranta, kaip tai galima organizuoti“, – pabrėžė K. Heinan.

„Mes tikimės iš vyriausybės, kad, be skiepijimo, pagaliau bus kalbama ir apie turizmo koncepciją. Tačiau kol kas nėra sprendimų turizmo atsigavimui“, – pridūrė ji.

DRV duomenimis, 2019-aisiais, kurie buvo rekordiniai metai Vokietijos turizmo sektoriui, šalies gyventojai kelionėms išleido 69,5 mlrd. eurų, tačiau pernai COVID-19 pandemijos sąlygomis šios išlaidos sunyko iki 32 mlrd. eurų.

„Pastarųjų metų duomenys rodo, kad kasmet mūsų klientai užsienio kelionėse patiria pačių įvairiausių incidentų, kuriems atlyginti prireikia apie 1 mln. eurų. Maždaug penktadalis visų tokių įvykių įprastai fiksuojami per patį vasaros atostogų įkarštį – birželio ir liepos mėnesiais. Daugiausia nemalonių incidentų mūsų klientams nutinka Turkijoje, Ispanijoje, taip pat Vokietijoje, bet žalas fiksuojame iš viso daugiau kaip 150 pasaulio valstybių“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo ekspertės, kelionėse žmonės mėgsta išbandyti naujas pramogas, atsipalaiduoja ir kartais būna pernelyg išsiblaškę, todėl įvykių pobūdis būna labai įvairus: vieni patiria sužalojimų, kitų negalavimų, kitiems iš automobilio dingsta krepšys su daiktais ir dokumentais, treti netyčia apgadina turtą išsinuomotame bute.

„Dažniausiai prieš keliones gyventojai domisi medicininių išlaidų draudimu. Šiuo atveju labai svarbu, kad besidraudžiantis asmuo aiškiai žinotų, kokiais atvejais šis draudimas bus naudingas, kokios numatytos maksimalios draudimo sumos ir ar jos nelaimės atveju būtų pakankamos. Pavyzdžiui, vykstantieji į JAV turėtų atkreipti dėmesį, kad šioje šalyje gydymo paslaugos yra vienos brangiausių. Be to, nereikėtų pamiršti ir kitų draudimo rūšių, kurios gali būti aktualios kelionėje, ypač vykstant į tolimus kraštus, keliaujant sujungiamaisiais skrydžiais per keletą oro uostų ir ilgesniam laikotarpiui“, – pataria V. Katilienė.

Tam, kad kelionė į užsienį neapkarstų, verta žinoti:

Europos Sąjungoje (ES) galite gauti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą. Keliaujantiems po Europą rekomenduojama su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji išduodama teritorinėse ligonių kasose ir užtikrina nemokamą būtinąją medicininę pagalbą visose ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Tiesa, kortelė galioja tik valstybinėse tos šalies medicinos įstaigose. Jose nereikės mokėti už paslaugas, išskyrus priemokas ar paciento mokesčius, kurie gali būti numatyti pagal tos šalies teisės aktus, pavyzdžiui, už lovadienį. Kortelę gali turėti visi apdrausti asmenys – tiek dirbantieji, tiek asmenys, draudžiami valstybės lėšomis, t. y. vaikai, pensininkai, neįgalūs asmenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši kortelė galioja tik su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Kelionių draudimas gali užtikrinti ne tik medicininę pagalbą. Kelionių draudimą verta rinktis pagal asmeninius poreikius ir kelionės pobūdį. Įprastai mažiausiai kainuojantis kelionių draudimas užtikrins tik medicininę pagalbą, kuri pravers svečioje šalyje susirgus, patyrus traumą, patekus į gydymo įstaigą. Tačiau išsiruošusiems į tolimesnes ir ilgesnes keliones arba vykstant į brangesnes šalis rekomenduojama atidžiai rinktis medicininių išlaidų draudimą, taip pat įsitikinti, ar jo užtektų prireikus padengti itin brangias, sudėtingas gydymo procedūras, specialius medikų lydimus pervežimus į Lietuvą (repatriaciją). Kelionėse taip pat nutinka kitokių nemalonių įvykių – dingsta bagažas, apgadinamas turtas ar netyčia padaroma žala kitam žmogui. Kad išvengtų didesnių neplanuotų išlaidų, keliautojai kelionių metu gali draustis civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, bagažo draudimu.

Svarbu įvertinti kredito kortelės suteikiamo draudimo sąlygas. Skirtingi šalies bankai išduota skirtingas kredito korteles, todėl jų suteikiamas draudimas taip pat skirsis. Prieš vykstant į kelionę svarbu išsiaiškinti, kokiais atvejais kelionių draudimas su kredito kortele galios, o kokiais – ne. Taip pat įvertinti draudimo sumas medicininei pagalbai, traumų atvejais ir pan. Svarbu žinoti ir visas aplinkybes, kurios užtikrina draudimo galiojimą: pavyzdžiui, jei už kelionės bilietus atsiskaitėte ne kreditine kortele, draudimas gali ir negalioti.

Roberta:

– Aš planuoju atostogas iš anksto. Šiais metais žadu pailsėti lapkričio mėnesį. Ketiname keliauti į Ispaniją. Ten pigiau ir įdomiau. Beje, norint atostogauti vėlyvą rudenį, belieka rinktis užsienio šalis. Mums poilsis kainuos apie 1,5 tūkst. eurų.

Vytautas:

– Mums visas gyvenimas atostogos. Su žmona 17 metų praleidome kaime, sodyboje. Va, ten tikros atostogos. Vakarai nuostabūs būdavo, aplinka juk tokia puiki. Penkiasdešimt metų išgyvenę Klaipėdoje, nusprendėme išsikelti iš miesto, o dabar vėl sugrįžome. Jau tik ligos berūpi, kur čia beatostogausi.

Indrė:

– Mes tai užsienyje atostogaujame, Lietuvoje nebesiilsime. Už tą pačią kainą galima išvažiuoti į užsienį. Populiariausia – Ispanija, Turkija, Graikija. Būna kelionių pasiūlymų ir išpardavimų, pasitaiko gerų nuolaidų.

Agnė:

– Užsienį renkamės vien dėl orų, tačiau smagu būtų ir Lietuvoje. Patinka Platelių ežeras, bet pas mus labai jau šalta. Juk nakvynes tenka rezervuoti iš anksto, o mūsų orai kartais labai nuvilia.

Andrius:

– Auginame mažus vaikus ir nelabai galime planuoti atostogas. Pas mus viskas labai brangu. Turint atžalų, neįmanoma padoriai Lietuvoje ilsėtis.

Tamara:

Ne, neatostogauju, šiuo metu prižiūriu anūką. Bet jis netrukus išvyks į stovyklą. Vis dėlto manau, kad ir Lietuvoje įmanoma sugalvoti, ką veikti. Pavyzdžiui, keliauti po Lietuvą, net po mūsų kraštą. Reikia tik pasistengti. Malonių akimirkų galima susikurti ir namuose.

Greta:

– Atostogų neplanuoju iš anksto. Dažniausiai sprendimus priimu ekspromtu, kai tik atsiranda laisvo laiko. Nepatinka man tik gulėti. Kelionėse prie baseino pabūnu tik vieną dieną, o toliau – leidžiuosi į pažintines keliones. Dažniausiai renkuosi kitus kraštus, bet neatmetu ir Lietuvos. Pastebėjau, kad žmonėms kartais trūksta išmonės. Jei nėra lėšų, verta pasistengti, vis tiek įmanoma sugalvoti ką nors įdomaus. Ir nesvarbu, kad tai gal nebus prabangus dalykas.

Išlaidos svyruoja iki 700 eurų

Statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu per vieną išvyką į užsienio šalį vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleidžia apie 470 eurų.

„Nors atostogoms užsienyje lietuviai stengiasi išleisti iki 500 eurų, dėl per kelionę atsiradusių neplanuotų išlaidų gydymui, bendra atostogoms išleista suma gali gerokai padidėti. Mūsų sukaupti duomenys rodo, jei keliaujant po Europą prireikia medikų pagalbos, gydymo kainos įprastai svyruoja nuo 200 iki 700 eurų. Tokiu atveju kelionė gali atsieiti net dvigubai daugiau, nei vienas gyventojas vidutiniškai išleidžia per kelionę“, – sakė Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Dažniausia kelionių liga

Kartais netikėta trauma kelionės metu gali reikšti ne tik kelionės pabaigą, bet ir dar didesnius nuostolius. „Neseniai turėjome įvykį Pietryčių Azijoje, kuomet klientui susižalojus prireikė skubios operacijos, vėliau dėl to teko pakeisti lėktuvo bilietus. Šiuo atveju išmoka siekė daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Taip pat esame užfiksavę atvejį, kuomet per savaitgalio kelionę klientė, paslydusi ant ką tik išplautų grindų, patyrė rankos lūžį. Gydymo išlaidos tuomet siekė 2 tūkst. eurų“, – prisiminė M. Balinskas.

Pasak eksperto, per atostogas keliautojus dažniausiai vargina žarnyno infekcijos ir panašūs negalavimai, kurie atsiranda dėl netinkamo vandens ar suvalgyto neįprasto maisto. Keliaujantys į egzotiškas šalis su malonumu ragauja įvairiausius patiekalus, kurie ne visada yra jiems įprasto skonio. Taip pat nesilaiko pateikiamų rekomendacijų vandenį pirkti buteliukuose, o geria ne itin kokybišką vandenį iš čiaupo.

„Kiti susirgimai, tokie kaip gerklės, galvos skausmas, pakilusi temperatūra, pasitaiko nepriklausomai nuo pasirinktos šalies. Planuojant kelionę, svarbu pasidomėti, kiek kainuoja gydymas atostogoms pasirinktoje šalyje, nes kartais net ir paprasčiausias susirgimas gali kainuoti apie 800 eurų“, – sakė M. Balinskas.

Kaip atlyginamos gydymo išlaidos?

Jei turint kelionės draudimą užsienyje prireikia gydytojų pagalbos, svarbu gydymo įstaigoje pateikti draudimo sutarties kopiją ir informuoti draudimo kompaniją apie susirgimą ar traumą. Paprastai užsienio ligoninės darbuotojai patys susisiekia su draudimo kompanija dėl išlaidų atlyginimo ir jai pateikia visus reikiamus dokumentus.

„Jei susirgimas nėra rimtas ir medicininių paslaugų kaina nedidelė, rekomenduojame negaišti atostogų laiko laukiant kol ligoninė išsiųs užklausą draudimui bei gaus atsakymą dėl išlaidų atlyginimo ir šią sumą sumokėti patiems. Tokiu atveju, grįžus į Lietuvą, būtina kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti medicininius dokumentus, sąskaitą bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą“, – teigė M. Balinskas. 

Kelionių ekspertas kviečia pasižvalgyti, į kokias šventes bei festivalius šią vasarą turistus kvies populiariausi atostogų kurortai.

„Didžioji dalis atostogautojų pirmiausia išsirenka kelionės datą, kryptį ir tik tuomet domisi, kokie renginiai vyks pasirinktoje šalyje atostogų metu, tačiau labai populiarėja tendencija vykti į tam tikrą koncertą ar sporto renginį ir prie jo priderinti atostogas. Ryškus pavyzdys – prieš dvejus metus Gran Kanarijos saloje, o vėliau Barselonoje ir Madride vykęs pasaulio krepšinio čempionatas. Lietuvos krepšinio rinktinė žaidė grupių rungtynėse, todėl daugybė žmonių specialiai derino savo atostogas prie šio renginio“, – teigė kelionių agentūros „TopTravel.lt“ vadovas Tadas Rimkus.

Pasak jo, renginių metu gali atitinkamai didėti tam tikrų paslaugų kainos. Populiarios sporto varžybos, pasaulio čempionatai ar toks renginys kaip „Eurovizija“ gali žymiai pakelti paslaugų kainas. Tarptautinių parodų metu, kuomet kelioms dienoms suvažiuoja nemažas žmonių skaičius, taip pat pastebimas gana didelis viešbučių kainų šuolis. Tačiau turistų pamėgtuose poilsio kurortuose įprastai vyksta ne tokie grandioziniai renginiai, todėl viešbučių ar maitinimosi įstaigų kainos išlieka stabilios. 

Barselona:

Birželio pradžioje vyks populiariausios motokroso varžybos – „MotoGP Catalunya 2016“. Kasmet virš 100 000 gerbėjų ir lankytojų sulaukiantis šou sukviečia greičio ir adrenalino mėgėjus – motociklininkai išvysto iki 300 km/h greitį. Šios lenktynės priskiriamos TOP motokroso varžyboms pasaulyje.

Birželio pabaigoje turistus stebins didžiausia ir garsiausia fejerverkų naktis Barselonoje „Nit de Sant Joan Barcelona 2016“. Ant jūros kranto vykstantis įspūdingas šviesų ir ugnies šou įamžina trumpiausią metų naktį Ispanijoje.

Birželio pabaigoje–liepos pradžioje vyks didžiausias metų muzikos renginys „Vida Festival 2016“ (Vilanova i la Geltrú). Festivalis lepins įvairių muzikos skonių (ispaniško roko, pop ir indie muzikos) mėgėjus, savo pasirodymus rengs tokios grupės kaip Wilco, The Diving Comedy, Manel, Unknown Mortal Orchestra ir Villagers & Balthazar.

Visą liepos mėnesį, jau 40-ąjį kartą menui neabejingus žmones kvies didžiausias Barselonos šokių, teatro ir muzikos vasaros festivalis „Grec Festival Barcelona 2016“. Tai tarptautinė šventė, jungianti įvairius scenos menus: muziką, teatrą, šokį ir net cirką. Pagrindinė renginio vieta – 1927 metais pagal graikiškas tradicijas pastatytas amfiteatras.

Kosas:

Kiekvieną savaitę liepos ir rugpjūčio mėnesiais griaudės elektroninės muzikos festivalis – „Summerstar Kos 2016“, kasmet sulaukiantis daugybės turistų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Naktinio gyvenimo ir audringų vakarėlių išsiilgusius svečius ant jūros kranto linksmins garsiausi pasaulio didžėjai.

Malta:

Liepos pradžioje vyks labdaringas dešimties laivų vakarėlis – „Kilimanjaro Challenge“. Kelionės maršrutas vingiuos palei įspūdingus – Dragonara, Octopus, Santa Marija urvus, Šv. Povilo salą, žuvų ūkius (angl. Comino fish farms), įlankas ir uolas. Tai puiki proga susirasti naujų draugų, gėrėtis įspūdingais saulėlydžiais, klausytis nuostabios muzikos ir mėgautis skaniais tradiciniais užkandžiais. Vakarėlio metu surinktos lėšos skiriamos vaikučiams iš Etiopijos.

Liepos pradžioje – viduryje visus meno mėgėjus sukvies tarptautinis Maltos menų festivalis. Festivalis kasmet pritraukia vis gausesnį žiūrovų būrį. Profesionalūs muzikantai, įspūdingi dramos pasirodymai, kvapą gniaužiantys menininkų darbai ir unikalūs šokiai sudomina ir mažus, ir didelius.

Kipras:

Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje vyks 16–tasis tarptautinis „Pharos“ menų fondo muzikos festivalis. Ne pelno organizacija – „Pharos Arts Foundation“, buvo įsteigta siekiant sukurti dialogą tarp pasaulio meno kūrėjų ir unikalią kultūrą turinčios Kipro salos. Šiandien fondas vienija menininkus, rašytojus, muzikantus, kompozitorius ir filosofus iš viso pasaulio.

Visą liepos mėnesį vyks Larnakos vasaros festivalis – šokių, teatro ir muzikos šventė. Festivalio metu muzika skambės viduramžių forte, savivaldybės amfiteatre ir daugybėje kitų vietų. Greta nuotaikingų melodijų bus rengiami šokiai bei teatro vaidinimai, įvairių filmų peržiūros ir poezijos skaitymai.

Šventinėmis nuotaikomis gyvenantys lietuviai iš naujo atranda gražiausius savo šalies kampelius. Aiškėja tendencija, kad atostogos užsienio kurortuose vienų nežavi dėl padidėjusios teroro grėsmės, kiti ilgoms kelionėms sako neturintys pinigų.

Atgyja šalies kurortai

Lietuviai, kurių dauguma – per atostogas grįžtantys emigrantai, traukia ilsėtis į šalies pajūrį. Kaip jie patys sako, čia ir maistas skanus, ir žmonės savi. Taip pat savo šalyje esą jaučiamasi saugiau.

"Kartu su šeima skridome į Ispaniją iškart po tragiškų įvykių Egipte. Neturėjome, kur dėtis. Juk kelionė buvo suplanuota iš anksto, pinigai sumokėti. Tačiau visų atostogų metu, bent jau aš, jutau didelę įtampą. Tie neramumai savotiškai paveikė mus visus. Toks jausmas, jog niekuo negali pasitikėti, įtartinai atrodo bet koks išsišokėliškas užsieniečio elgesys. Vasarą neabejotinai atostogausime Lietuvoje. Kai pagalvoju, kiek daug vietovių čia dar nepažįstu, darosi apmaudu ir net gėda", – atviravo klaipėdietė Inga.

Jai antrino ir Jelena, kuri jau daug metų atostogauja tik Lietuvoje. Moters žodžiais, ji neuždirba tiek, kad galėtų sau leisti poilsį užsienyje.

"Draugai sako, kad galima rasti pigių variantų, paskutinės minutės pasiūlymų ir panašiai. Bet aš – ne paauglė, turiu daug įsipareigojimų ir negaliu elgtis spontaniškai. Sutaupyti kelionei iš 400 eurų algos irgi neįmanoma, nes kartais tenka skolintis net maistui ar buitinėms prekėms, ką ir kalbėti apie pramogas. Tokia ta realybė", – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Tai, kad gyventojai vis dažiau renkasi Lietuvos kurortus, pastebi Neringos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė. Pašnekovės teigimu, daugiausia vietų į renginius ir apgyvendinimo įstaigas rezervuoja vietiniai turistai.

"Neringos lankytojų didžiausią dalį sudaro lietuviai. Kaimyninių šalių atstovai – vokiečiai, rusai, latviai – čia taip pat neretai užklysta, tačiau dominantė yra akivaizdi. Pas mus lankosi mėgstantys ramybę, tylą, pasyvų poilsį ir gražių vaizdų ištroškę žmonės. Esant geram orui, ši trauka dar padidėja", – pabrėžė E.Lubickaitė.

Kainų metamorfozės

Naujamečiam vakarui žmonės taupyti nelinkę. Kone dvigubai nei įprasta didesnės bilietų į koncertus kainos neišgąsdino linksmybių ištroškusių lietuvių.

Palangos turizmo informacijos centro vyriausiasis specialistas Mindaugas Surblys tikino, kad miestas šventiniu laikotarpiu lankytojų neatsigina. Ypač didelio žmonių antplūdžio laukiama jau rytoj – Naujųjų metų išvakarėse.

"Į renginius bilietai labai greitai išparduodami, Donatas Montvydas net nusprendė surengti papildomą koncertą, nes į vyksiantį rytoj jau nebėra vietos", – pastebėjo M.Surblys.

Anot pašnekovo, atvykstančiuosius į Palangą domina pramogų pasiūlymai, apgyvendinimas. Dėl to ypač džiūgauja vietiniai verslininkai, neabejingi kiekvienam papildomam eurui.

M.Surblys pastebi, kad renginių ar nakvynės kainos šiemet nežymiai didėjo, o švenčių metu jos išaugo kone dvigubai. Esą kiekvienas ieško priimtino varianto pagal savo kišenę.

E.Lubickaitė taip pat sutiko, kad Naujųjų metų pasiūlymai brangesni nei įprasta. Tačiau, jos žodžiais, jau pirmąją kitų metų dieną kainos grįš į savas vėžes.

Skrydžių nemažėjo?

Įtemptos nuotaikos Europoje kelia nerimą daugeliui užsienio kurortų mėgėjų. Vis dėlto Klaipėdoje veikiančių kelionių agentūrų atstovai tikino nepastebėję srautų į svečias šalis sumažėjimo.

Vienos uostamiesčio kelionių agentūros direktorius Šarūnas Rutkauskas įsitikinęs – lietuviai skraidė ir skraidys. Esą vargu ar politiniai įvykiai labai paveiks tautiečių atostogų planavimo įpročius.

"Man atrodo, kad žmonės labai daug keliauja ir planuojančiųjų išvykas į užsienio kurortus išlieka tiek pat", – teigė pašnekovas.

Kito kelionių organizatoriaus Klaipėdos filialo pardavimo vadybininkė Irina Filimonenkova pritarė Š.Rutkauskui.

"Nepastebime, kad srautai į užsienį būtų susitraukę. Populiariausi maršrutai vis dar klesti. Žmonės dažniausiai renkasi šalis, kuriose šilta – Turkiją, Graikiją, Ispaniją", – vardijo ji.

Vis dėlto I.Filimonenkova svarstė, kad kitąmet skrydžių užsakymų skaičius dėl politinių priežasčių sumažėti neturėtų.

Lietuvių atostogų pikas jau eina į pabaigą, nors aviacijoje vasaros sezonas baigsis tik paskutinį spalio sekmadienį. Trijuose Lietuvos oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje – per tris kalendorinius vasaros mėnesius aptarnauta daugiau nei 1,3 milijono keleivių – t. y. 9 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Tiesa, šiemet pastebėta, kad poilsis Viduržemio jūros salose populiarumu pradeda nusileisti Pietų Europos miestams.

Vasarą išaugo Italijos ir Ispanijos miestų populiarumas – į Milaną ir iš jo pervežta daugiau nei 65 tūkstančiai keleivių – t. y. 30 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Barseloną savo kelionei pasirinko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių – t. y. 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o pavasarį atidarytą maršrutą į Madridą šiemet pasirinko jau daugiau nei 25 tūkstančiai keleivių. Naujojo reiso į Odesą, pradėto birželio pabaigoje, rezultatas – 3 tūkstančiai keleivių.

Šiemet bendras keliautojų į Viduržemio jūros salas skaičius sumažėjo 4 proc. Į Maltą ir Rodą skrendančių keleivių skaičius sumažėjo net 10 proc. Tiesa, populiarumo vis dar nepraranda Kipras ir du jo kurortai – Larnaka ir Pafosas, ten keliaujančių žmonių šią vasarą padaugėjo 5 proc.

Iš Lietuvos oro uostų tiesiogiai pasiekti galima ir kitas turistų mėgstamas salas – Siciliją, Kosą, Palma de Maljorką, Korfu ir Kretą. Į jas skraidina ne tik reguliariojo susisiekimo oro bendrovės, bet ir užsakomųjų skrydžių kompanijos. Pastarosios šią vasarą daugiausiai keleivių skraidino į Antaliją, Heraklioną, Varną, Burgą ir Hurgadą.

„Yra du atostogautojų tipai – tie, kurie nori atsipalaiduoti ir visus planavimo rūpesčius perduoda kelionių agentūroms įsigydami atostogų paketą, ir tie, kurie nori savo išvyką nuo A iki Z suplanuoti patys. Lietuvos oro uostuose veikiančios oro linijos gali patenkinti jų visų poreikius, tad mūsų tikslas pasiūlyti savo keleiviams kuo daugiau pasirinkimų, kad jie galėtų išsirinkti patį patraukliausią variantą“, - sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Populiariausi Lietuvos oro uostų maršrutai skirtingais sezonais beveik nekinta – iš Vilniaus oro uosto daugiausiai keleivių vyksta į Frankfurtą, Londono Lutono oro uostą ir Rygą, iš Kauno – į Londono Stanstedo ir Lutono oro uostus bei Dubliną, iš Palangos – į Kopenhagą ir Oslą.

Išanalizavę duomenis draudimo ekspertai pastebėjo, kad smarkiai išaugo Jungtinėse Amerikos Valstijose traumas patiriančių Lietuvos gyventojų skaičius. Per trejus metus tokių incidentų skaičius išaugo tris kartus, praneša ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Pasak specialistų, daugiausia žmonių vis dar susižaloja Turkijoje bei Egipte, tačiau pastebėta, kad smarkiai išaugo traumas JAV patiriančių Lietuvos gyventojų skaičius. Nuo 2012 iki 2014 metų tokių atvejų padaugėjo net 66 procentais. Keliautojai neretai perkaista saulėje, patiria virškinimo sutrikimų dėl pasikeitusio maisto ar neįprasto jo pateikimo būdo, nelaimės jų tyko ir kopiant į kalnus. Kai kurie turistai pasiryžta nueiti ilgas distancijas, kurių metu patempia raumenis ar niksteli čiurnas.

Vis mažiau lietuvių renkasi Baltarusijos kryptį. Čia susižaloja trečdaliu mažiau žmonių nei 2012-aisiais. Į šią šalį vykstantys lietuvaičiai dažniausiai skundžiasi, kad kelionės metu juos sugėlė gyvatės ar vabzdžiai. 

Moterims pavojingiausia Turkijoje

Populiariausia atostogų kryptimi jau ne vienerius metus išlieka Turkija. Saulės kaitros lepinamame krašte atostogauti ypač mėgsta Lietuvos moterys. Tačiau vakarėliais ir vandens malonumais besilepinančios lietuvaitės šioje šalyje neišvengia ir traumų. Per trejus metus tokių incidentų skaičius išaugo net 45 procentais.

„Į Turkiją vyksta dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Neretai lietuvaitei ši šalis – nesibaigiančių linksmybių ir nuotykių oazė. Tokios linksmybės dažnai gali baigtis traumomis. Pavojai neretai moterų tyko ir prie baseinų, kur jos lepinasi saule. Dailiosios lyties atstovės paslysta ant šlapio grindinio prie baseino, pasitempia čiurną šokdamos į vandenį ar šokių aikštelėje. Lietuvaitės taip pat žavisi ir Egiptu, tačiau, matyt, prieš kelerius metus vykę neramumai nemažą dalį turisčių atgrasė“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovė Ana Mogilnickienė.

Per praėjusius metus nelaimingų atsitikimų skaičius, į kuriuos pakliuvo Turkijoje atostogaujančios Lietuvos gyventojos, padidėjo 36 procentais. Vyrų patirtų traumų toje pačioje šalyje skaičius nesikeitė.

Vyrai traukia į rytus

Lietuvos vyrai taip pat mėgsta pasilepinti šiltųjų kraštų malonumais, tačiau juos vis labiau vilioja rytų kryptis. BTA duomenimis, vyrai vis dažniau renkasi Rusiją, kurioje dažniausiai tvarko verslo reikalus. BTA statistika rodo, kad Rusijoje traumas patiriančių vyrų skaičius per trejus metus išaugo trečdaliu. Galima spėti, kad taip yra todėl, kad kaimyninėje šalyje – ne tokie tvarkingi keliai, infrastruktūra. Rusams susitarimus nesvetima sutvirtinti stipresnio gėrimo taure, todėl alkoholio paragauti prie derybų stalo kartais tenka ir tautiečiams. Tai, savo ruožtu, gali sudaryti sąlygas nepalankioms situacijoms.

Vyresni svetur tvarko kapus

55-erių ir daugiau metų sulaukę Lietuvos gyventojai pailsėti taip pat mielai keliauja į Turkiją ar Egiptą, tačiau viena populiariausių tokio amžiaus sulaukusių  gyventojų krypčių – Rusija ir Baltarusija. Nemaža dalis vyresnių tautiečių į šias šalis vyksta aplankyti giminaičių ar mirusiųjų kapų. Pasak BTA ekspertų, tokių vizitų metu juos pačius neretai ištinka traumos.

Pokštai ir eksperimentai baigiasi ligoninėje

Pasak BTA Skambučių centro vadovės Anos Šurpickajos, ekspertų, kelionių metu žmonės itin atsipalaiduoja, vartoja nemažai alkoholio ir ima vieni kitiems krėsti pokštus, o šie neretai baigiasi traumomis. A. Šurpickaja prisimena istoriją, kuomet užsienio kurorto paplūdimyje laiką leidę jaunuoliai sugalvojo vieną draugą užkasti smėlyje, o vėliau ant jo pašokinėti. Toks pokštas nelaimėliui baigėsi ligoninėje, o atostogas teko leisti sugipsuota koja.

Svečioje šalyje turistams patariama atidžiai rinktis vietas, kuriose ruošiamasi ragauti vietinių patiekalų. Pasitaiko atvejų, kuomet tokie eksperimentai baigiasi sunkiais apsinuodijimais. Viena iš tokių istorijų nutiko Tailande, kuomet vyresnio amžiaus vyras mėgavosi šios šalies valgiais, o nuvykęs į oro uostą prarado sąmonę.

Bendrovė užfiksavo ir kuriozinių atvejų, – kartais kelionių metu vienas kitą sužaloja ir sutuoktiniai ar mylimieji. Štai slidinėjimo atostogų metu moteris smarkiai mosikavo rankomis ir savo vyrui prakirto lūpą. Kita istorija nutiko Turkijos viešbutyje, kai vaikinas sumanė merginai švelniai trinktelėti per galvą pagalve, tačiau nuo smūgio iš panelės rankų atšokęs telefonas jai nuskėlė dantį.

Ketverių metų BTA statistika rodo, kad vidutinė kelionių metu patiriama žala siekia net 444 eurus.