Seimas ketvirtadienį priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio užsilikusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Numatyta, kad senąjį pakeisiantis Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalios nuo kitų metų balandžio. Šis kodeksas nustato administracinę atsakomybę, ją atribojant nuo baudžiamosios, pirmenybė teikiama nerepresinėms poveikio priemonėms.

Kodekse apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos, administracinių nusižengimų teisena.

Pagal teisės aktą, padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui galės būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: įspėjimas, bauda arba viešieji darbai. Naujame kodekse nebelieka administracinio arešto, kuris įrašytas ATPK.

Taip pat nustatyta, kad asmenys, kuriems anksčiau buvo paskirtas administracinis areštas, po naujojo kodekso įsigaliojimo bus paleidžiami, o neatlikta nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, jų nesutikus atlikti - baudą.

Kaip pažymima naujo kodekso aiškinamajame rašte, 1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki Nepriklausomybė atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.

Nuo šiol statinių savininkui atlikus statybos užbaigimo procedūras jis privalės statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo dienos.

Tokius Teisingumo ministerijos pasiūlytus įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo š. m. lapkričio 1 d., priėmė Seimas.

„Iki šiol kai kurie turto savininkai sąmoningai vengdavo užbaigti pradėtas statybas ir įteisinti jas tiek statybos užbaigimo aktais, tiek ir jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu siekiama išvengti mokesčių mokėjimo, nuslėpti savo turo vertę ar dirbtinai sumenkinti pertvarkomų objektų vertę", - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 1 d. duomenimis, pastatų ir patalpų, kurie buvo pradėti statyti iki 2004 metų, tačiau jų statyba neužbaigta, Lietuvoje buvo 34,93 tūkst.
Įstatymų pakeitimuose taip pat reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų atnaujinimo periodiškumas.

Nustatyta, kad tokie duomenys turi būti atnaujinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Šiais pakeitimais siekiama skatinti asmenis užbaigti pradėtas statybas ir įteisinti jas tiek statybos užbaigimo aktais, tiek ir jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šie pakeitimai taip pat susiję su mokesčių apskaičiavimu, nes įteisinus užbaigtas statybos procedūras, nekilnojamojo turto savininkams nebebus galimybių išvengti mokesčių mokėjimo ar nuslėpti savo turo vertę.

Už šių reikalavimų nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse bus numatytos piniginės baudos - nuo 145 iki 290 eur.

Su šiais teisės aktais galima susipažinti internete.

Praėjusių metų finansinių rezultatų iki šiol dar nepateikė mažiausiai 17 tūkst. bendrovių, skelbia Registrų centras.  Deklaracijos gautos iš  beveik 48 tūkst. įmonių, o to nepadariusioms bendrovėms gresia baudos nuo beveik trijų šimtų iki beveik trijų tūkstančių eurų. Tačiau registrų centras labiau linkęs kovoti viešumu, todėl ataskaitų nepateikusių bendrovių vardus viešina.

Duomenų nepateikimas turi įtakos ir įmonės kreditingumui. „Creditinfo“ duomenimis, ataskaitų neskelbimas neigiamos įtakos pernai turėjo beveik pusšešto tūkstančio  įmonių kredito reitingams.

„ATPK numato pinigines baudas finansinių atskaitų nepateikusiems vadovams, tačiau praktika rodo, kad ši priemonė sunkiai taikoma ir nėra labai efektyvi, – sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. – Todėl jau kuris laikas Registrų centras mėgina su savo finansinius rezultatus slepiančiomis įmonėmis kovoti viešumu, skelbdamas finansinių atskaitų nepateikusių įmonių sąrašus viešai internete. Labai džiaugiamės, kad ir kreditingumą vertinančios bendrovės atsižvelgia į tai, ar bendrovės yra pateikusios finansines ataskaitas, ar ne. Jei paaiškėja, kad bendrovė finansinės atskaitos nepateikė, nuo to kenčia jos kreditingumo reitingas.“

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo griežtinti administracinę atsakomybę už nelegalių augalų apsaugos priemonių tiekimą Lietuvos rinkai ir platinimą, nes jos jau sudaro apie trečdalį visų šalyje naudojamų šios paskirties chemikalų, rašo "Lietuvos žinios".

Žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka teigia, kad aiškesnis atsakomybės reglamentavimas turėtų padėti kovoti su šešėline ekonomika, mažinti neregistruotų ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų rinkos augimą, skatinti sąžiningos rinkos kūrimą. Mūsų šalyje neregistruoti ir falsifikuoti augalų apsaugos produktai sudaro apie 25-30 proc. visos rinkos.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė teigė, kad daugelyje ES šalių sankcijos už nelegalių augalų apsaugos priemonių įvežimą ir platinimą yra kur kas griežtesnės - baudos siekia net iki 50 tūkst. eurų.

Šiuo metu administracinė bauda, siekianti iki 1448 eurų, gresia tik už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą pažeidimus. Ministerija siūlo papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) dviem naujais straipsniais, numatant atsakomybę ir už neregistruotų bei falsifikuotų priemonių įvežimą, jų saugojimą, naudojimą, tiekimą rinkai. Didžiausia piniginė bauda už tokius nusižengimus siektų 1972 eurus.

Vyriausybė Seimui siūlys sugriežtinti atsakomybę už kontrabandą ir neteisėtą akcizinių prekių turėjimą, sako premjeras.

„Siūlome branginti kontrabandinius kaštus - taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtai gabenamas prekes, kurių vertė sieks 150 minimalių gyvenimo lygių, o ne 250, kaip yra dabar“, - antradienį Seime pareiškė Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, bus keičiamas ir Baudžiamasis kodeksas, ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

Teisingumo ministerijos parengtos pataisos parlamentarų sprendimo laukia nuo praėjusių metų vasario.

Baudžiamojo kodekso pakeitimais siūloma plačiau taikyti baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą - ji grėstų už disponavimą 5,65 tūkst. eurų (150 bazinių socialinių išmokų - BSI - buvęs MGL) vertės nelegaliomis prekėmis. Dabar taikomas 250 BSI - 9,42 tūkst. eurų dydis.

Šiuo metu sučiuptiems su kontrabanda, neviršijančia 9,42 tūkst. eurų, gresia tik administracinė atsakomybė. Didesnė kontrabanda užtraukia baudžiamąją atsakomybę, už kurią gresia bauda arba iki aštuonerių metų įkalinimo.

Pataisomis siūloma, kad administracine atsakomybe galėtų atsipirkti iki 5,65 tūkst. eurų vertės kontrabanda disponuojantys asmenys. Nuo 5,65 tūkst. iki 9,42 tūkst. eurų vertės kontrabanda užtrauktų baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, o už viršijančią 9,42 tūkst. litų - baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad Seimui bus teikiamos pataisos, ribosiančios atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir kiti įstatymų pakeitimai, kurie sustiprintų nelegalios veiklos kontrolę ir įmonių finansinę drausmę.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas siūlo numatyti administracinę atsakomybę už akademinės etikos pažeidimus, prekybą mokslo darbais.

Prie Seimui teikiamos savo vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitos jis pridėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektą.

V.Sadauskas siūlo kodeksą papildyti nauju skirsiu „Administraciniai teisės pažeidimai akademinės etikos ir procedūrų srityje“.

Anot jo, reikėtų numatyti atsakomybę už mokslo ar studijų darbų rašymą turint tikslą juos parduoti, šių darbų pardavimą, jeigu tokia veika neturi versliškumo ir stambaus masto požymių, taip pat už akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus reikalavimų nevykdymą.

Pagal projektą, už mokslo ar studijų darbų rašymą turint tikslą juos parduoti, šių darbų pardavimą reikėtų skirti nuo 290 iki 580 eurų (1-2 tūkst. litų) baudą. Už pakartotinį nusižengimą bauda būtų didinama.

Siūloma, kad informacijos, kurioje siūlomos mokslo ar studijų darbų rašymo už atlygį paslaugos ar kitokiais būdais skatinama pažeisti akademinę etiką, procedūras, rengimas ar pateikimas skleisti visuomenės informavimo priemonėse ir internete užtrauktų baudą nuo 145 iki 290 eurų (500-1000 litų). Už pakartotinį pažeidimą baudą siūloma dvigubinti.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus reikalavimų nevykdymas, trukdymas jam, anot projektų, užtrauktų nuo 500 iki 1 tūkst. litų (145-290 eurų) baudą.

Seimas dar 2011 metais priėmė sprendimą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimo. Tačiau įstaiga dirbti pradėjo tik 2013 metų rudenį.

Nepaklusus kario nurodymams grės bauda, numato Seimo ketvirtadienį priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos.

Tyčinis uniformuoto kario teisėtų reikalavimų nevykdymas, taip pat kitoks trukdymas uniformuotam kariui įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises užtrauks 57-144 eurų baudą (maždaug 200-500  litų).

Kario nurodymams nepaklusę pareigūnai būtų baudžiami 144-289 eurų bauda (maždaug 500-1000 litų).

Šios pataisos įsigalios nuo sausio.

Patvirtintos baudos susiję su antradienį Seimo priimtu įstatymų pataisų paketu, kuris įteisino kariuomenės galimybes plačiau veikti taikos metu, reaguojant į incidentus.

Pataisas inicijavo Krašto apsaugos ministerija, argumentuodama, kad dabartinis reguliavimas, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, nepakankamas, nes įstatymai nereglamentuoja karinės jėgos naudojimo specifikos vykdant pagrindinius Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu.

Pasak ministerijos, pataisos sudarys teisines prielaidas reaguoti panaudojant karinę jėgą į ginkluotus incidentus sausumoje bei Lietuvos oro erdvės ir teritorinės jūros pažeidimus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, ne tik ginklų ir specialiųjų priemonių, bet ir karinės technikos bei sprogmenų naudojimą.

Seimas redaguos rezoliucijos projektą, kuria siūloma seksualinių paslaugų pirkėjams taikyti baudžiamąją atsakomybę, o pačių prostitučių - nebausti išvis.

Buvo numatytas balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo, tačiau Seimo nariams įregistravus siūlymus sudaryta redakcinė grupė galutiniam tekstui parengti.

Tokią rezoliuciją priimti siūlo konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Pagal projektą, Vyriausybei siūloma teikti Baudžiamojo kodekso pataisas numatant atsakomybę „už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą“.

Taip pačiu siūloma naikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija. Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato analogiškas baudas tiek prostitutėms, tiek jų paslaugų pirkėjams.

Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia 300-500 litų baudą, o pakartotinai už tai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys baudžiami 500-1000 litų bauda arba areštu iki 30 parų.

Konservatorė rezoliuciją siūlo priimti argumentuodama, kad naudojimasis prostitučių paslaugomis yra susijęs su kito asmens sudaiktinimu, jo suvedimu į prekės statusą, visuomenės požiūris į parsidavinėjančias moteris yra neigiamas, nors jos yra aukos.

„Žiniasklaidoje pateikiamas negatyvus moters prostitucijoje portretas, palaikantis stereotipinį mąstymą apie vyrus ir moteris, seksistinį požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje, kas ženkliai prisideda prie smurto prieš moteris reiškinio palaikymo, daugialypio požiūrio į prostitucijos reiškinį formavimą“, - rašoma rezoliucijos projekte.

Jame taip pat pažymima, kad šalyje, kurioje palaikomas seksualinių paslaugų pirkimas, prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ar nusikalstamos veiklos organizavimo tikslais, yra pažeidžiamos žmogaus teisės, didėja nusikalstamumas ir socialinė atskirtis.

Už didelį greičio viršijimą nebegrės areštas, o saugos diržų neužsisegantys vairuotojai nerizikuos laikinai prarasti teisę vairuoti.

Seimas ketvirtadienį priėmė tokius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus. Jie įsigalios nuo kitų metų.

Parlamentarai iš ATPK išbraukė nuostatą, kad greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą gali užtraukti septynių parų administracinį areštą. Kodekse palikta už šį pažeidimą ir šiuo metu numatyta 1-1,5 tūkst. litų bauda, teisės vairuoti atėmimo terminas pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Įsigaliojus šiam pakeitimui, Seimui nebereikės spręsti dėl smarkiai greitį viršijusių parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo, nes iš kodekso išbraukta su laisvės suvaržymu susijusi nuostata. Ligšiolinė tvarka kritikuota, kad dėl eismo taisyklių pažeidimų parlamente gaištamas laikas Seimo narių imuniteto klausimui svarstyti.

Taip pat Seimas iš kodekso išbraukė nuostatą, kad pakartotinis naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas gali užtraukti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. Už šiuos ATPK pažeidimus lieka galioti ir dabar numatyta 200-300 litų bauda.

Parlamentarė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė siūlo priimti rezoliuciją, kuria Vyriausybei siūloma teikti pataisas dėl seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo, o prostitučių nebedrausminti baudomis.

Parlamentarė pažymi, kad naudojimasis prostitucijos paslaugomis yra susijęs su kito asmens sudaiktinimu, jo suvedimu į prekės statusą, stigmatizacija bei traumatizacija, visuomenės požiūris į parsidavinėjančias moteris yra neigiamas, nors jos yra aukos.

„Žiniasklaidoje pateikiamas negatyvus moters prostitucijoje portretas, palaikantis stereotipinį mąstymą apie vyrus ir moteris, seksistinį požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje, kas ženkliai prisideda prie smurto prieš moteris reiškinio palaikymo, daugialypio požiūrio į prostitucijos reiškinį formavimą“, - rašoma rezoliucijos projekte, kurį priėmė svarstyti Seimas.

Jame taip pat pažymima, kad šalyje, kurioje yra palaikomas seksualinių paslaugų pirkimas, prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ar nusikalstamos veiklos organizavimo tikslais, yra pažeidžiamos žmogaus teisės, didėja nusikalstamumas ir socialinė atskirtis;

Todėl Vyriausybei siūloma parengti ir teikti Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą.
Taip pat kartu siūloma inicijuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas dėl administracinės atsakomybės panaikinimo už vertimąsi prostitucija.

Rezoliucija siūlytų ir sudaryti tarpžinybinę darbo grupę parengti resocializacijos, reabilitacijos ir reintegracijos programą seksualinių paslaugų teikėjoms (teikėjams).

Šiuo metu ATPK numato analogiškas baudas tiek prostitutėms, tiek jų paslaugų pirkėjams. Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia 300-500 litų baudą, o pakartotinai už tai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys baudžiami 500-1000 litų bauda arba areštu iki 30 parų.