Pasak Valdo Lukoševičiaus, vienintelis kelias tokioms įmonėms išlaikyti stabilias šilumos kainas – skirti joms 30–50 proc. subsidijas pasikeisti katilus – bendra jų suma siektų apie 50 mln. eurų, o bendros investicijos – apie 140 mln. eurų, tuo metu tam numatyta tik 9 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.

„Komercinėmis paskolomis keisti biokuro katilus atsisakant dujų arba keičiant jau susidėvėjusius biokuro katilus, reikšmingai galime padidinti šilumos kainas, todėl siekiame ne tik lengvatinių paskolų, bet ir didesnių subsidijų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė LŠTA vadovas.

„Invegos“ ir Finansų ministerijos siūlomos lengvatinės paskolos su 3 proc. palūkanomis beveik nemažina šilumos kainos, skirtumas tik 3 proc.: vienu atveju šilumos gamybos savikaina siektų 4,91 euro už kilovatvalandę (su 5 proc. komercinėmis palūkanomis – BNS), o kitu (su lengvatinėmis 3 proc. palūkanomis – BNS) – 4,77 euro, o investavus su paskola už 3 proc. ir 50 proc. subsidija – 4,33 euro – lemtų 12 proc. sumažėjimą“, – aiškino V. Lukoševičius. 

Turto kaštai šilumos kainoje mažosiose savivaldybėse siekia ne 1–2 centus už kilovatvalandę, kaip didžiuosiuose mistuose, o 5,2–5,5 cento.

 

Jo teigimu, labiausiai susidėvėję yra Lazdijų, Kazlų Rūdos, Šakių įmonių biokuro katilai – jos pirmos pradėjo deginti biokurą.  

„Turto kaštai šilumos kainoje mažosiose savivaldybėse siekia ne 1–2 centus už kilovatvalandę, kaip didžiuosiuose mistuose, o 5,2–5,5 cento“, – teigė V. Lukoševičius.

Pasak jo, mažuose miesteliuose iki šiol deginamos gamtinės dujos, nes jas pakeisti kitu kuru yra per brangu.

„Nauji biokuro katilai, kad ir kuras pats pigus, bet pats katilas brangus ir didintų šilumos kainą“, – pabrėžė jis.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, biokuro katilai Lietuvoje pradėti statyti nuo 2006 metų, paskutiniai įrengti 2014-2015 metais. 

Ji pripažįsta, kad jų keitimo poreikis yra didžiulis. „Dabar yra nudėvėta 250 megavatų katilų, tai buhalterinis nudėvėjimas, kai kurie dar gali toliau veikti“, – teigė ji.

Viceministrės duomenimis, vieno MW galios biokuro katilas 2022 metų kainomis kainavo apie 800 tūkst. eurų. Ji taip pat pabrėžė, kad atnaujinant biokuro katilus Lietuva nepasiekia anglies dioksido (CO₂) mažinimo rodiklių.

„ES parama skiriama, kad būtų sumažinti CO₂ rodikliai“, – aiškino I. Žilienė.

Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl biokuro katilų atnaujinimui savininkai nekaupė lėšų: „Kodėl iš pelno maržos nesukaupiama investicijoms, o gal savivaldybės pasiima tas lėšas išsimokėti dividendams?“

LEA analitikai neatmeta, kad Lietuva visą suvartojamą elektros kiekį iš atsinaujinančių energijos išteklių galėtų pasigaminti jau 2027 m.

Agentūros laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė ketvirtadienį informavo žurnalistus, jog vadinamąją „LT100“ studiją parengs JAV Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos laboratorija (NREL).

Jos teigimu, amerikiečių ekspertai sukurs modernų Lietuvos elektros energetikos sistemos modelį šaliai visiškai perėjus prie atsinaujinančios energijos gamybos.

Studija esą reikalinga siekiant „energetikos sprendimus grįsti tyrimų duomenimis ir rezultatais“, pirmiausia kalbant apie Energetikos ministerijos ruošiamą naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija.

 

„Mūsų siekis užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą. Planuojamas praktiškai dvigubai didesnis elektros suvartojimas nei yra dabar, numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtra“, – žurnalistams sakė A. Bagočiutė.

„Kaip viską subalansuoti, išlaikyti elektros sistemą patikimą ir pereiti prie 100 proc. gamybos iš atsinaujinančios energijos išteklių“, – teigė ji.

LEA vadovė dar teigė, kad NREL studijos rezultatai parodys kaip Lietuvai siekti strateginių energetikos tikslų: užsitikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2050 m., pasigaminti visą elektrą iš atsinaujinančios energetikos, tapti energijos eksportuotoja, stiprinti pramonę bei užtikrinti prieinamas energijos kainas.

NREL ekspertas Jesse Crucas sakė, kad 2030 m. Lietuva gali tapti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių pasigaminančia valstybe.

Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis.

 

 

„Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tiek kalbant apie elektros gamybą, tiek apie tapimą elektros eksportuotoja“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Crucas.

NREL, jo teigimu, nustatys Lietuvoje prieinamus atsinaujinančios energetikos išteklius bei sumodeliuos, kaip transformuoti elektros perdavimo tinklą. Taip pat JAV ekspertai analizuoja skirstymo tinklą, vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos potencialą. Dar bus vertinama energetinės transformacijos įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei.

Studija pradėta rengti rugpjūtį, vasarį NREL pristato pirminius jos rezultatus. NREL tyrimu ketinama remtis ir atnaujinant nacionalinę energetikos strategiją.

NREL iš viso sukurs 3 energetikos sektoriaus transformacijos modelius: 2030, 2040 ir 2050 metams.

LEA analitikas Dovydas Balčiūnas teigė, kad 2023 m. Lietuvoje toliau sparčiai augo atsinaujinančių energijos išteklių generacija – iš saulės ir vėjo vidutiniškai pernai pagaminta 28,6 proc. suvartotos elektros.

Iš viso pernai vietinė generacija patenkino 48 proc. elektros poreikio, sumažėjo elektros importas.

„Per pastaruosius 3 metus, dėl augančios elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių, mūsų elektros importo dalis (...) sumažėjo nuo 65 iki 52 proc.“, – žurnalistams kalbėjo D. Balčiūnas.

Jo teigimu, daugėja valandų, kada Lietuvoje elektros pagaminama daugiau nei suvartojimą, pavyzdžiui, vasarį tokių valandų buvo 25. LEA prognozuoja, kad plėtrai tęsiantis, Lietuva 2027 m. galės pati pasigaminti visą elektrą.

„Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis. Paskaičiavus dabartyje esančius ketinimo protokolus (...) Lietuva savo poreikį vietine generacija mūsų preliminariais skaičiavimais gali užsitikrinti jau 2027 m.“, – pažymėjo D. Balčiūnas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų pakete atsidurs ir pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tokį pasiūlymą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius,

Konstitucinis Teismas (KT) lapkritį paskelbė, kad pernai birželį įstatymais įtvirtintas toks komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir minėtas Vyriausybės nutarimas, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu.

Praėjusią savaitę Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje. Jo teigimu, nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra.

Pernai birželį priimtos pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Seimo komitetas trečiadienį 7-iems jo nariams balsavus už, vienam prieš, trims susilaikius, taip pat pritarė parlamentaro Andriaus Bagdono pasiūlymui sudaryti sąlygas tęsti iki 2022 metų liepos 8 dienos pradėtus vėjo parkų projektus, kurių vystytojai nespėjo jų suderinti su vietos gyventojais.

Svarstant pataisas jau anksčiau buvo pritarta, verslui taikyti grynojo atsiskaitymo (net billing) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda elektros energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir grynojo atsiskaitymo yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis. 

Pataisos numato, kad iki pakeitimų įsigaliojimo nebuitinių gaminančių vartotojų pradėti jėgainių projektai iki 2030 metų ir toliau galės vykti pagal šiuo metu galiojančią tvarką – dvipusės apskaitos sąlygos (net-metering) nesikeis ir bus taikomos iki 2031-ųjų sausio, o grynasis atsiskaitymas (net-billing) buitiniams gaminantiems vartotojams nebus taikomas ir nuo 2031 metų.

Tuo metu gaminantiems saulės ir vėjo vartotojams bus taikomas skirtingas atsiskaitymas už pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą. Siūlymui gyventojams taikyti vienodą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją Ekonomikos komitetas nepritarė spalio viduryje.

Šiuo metu visi gaminantys vartotojai už į tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito pagal dvipusės apskaitos (net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Atnaujintam atsinaujinančių energijos išteklių plėtros reguliavimui Seimas po svarstymo pritarė spalio pabaigoje.

Ministerija BNS pranešė, kad saulės ir vėjo elektrinėse pagaminamos elektros kiekis per trejus metus išaugo triskart.

„Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, jog atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje nuo 2020-ųjų yra sparčiausia šalies istorijoje. Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc. bendrame energijos suvartojime“, – teigiama komentare.

Ministerijos duomenimis, 2020-ųjų gruodį šios energijos buvo pagaminama 699 megavatvalandės (MW), šiemet gruodį turėtų būti gaminama beveik 2,3 gigavatvalandės (GW), o po dvejų metų šis kiekis sieks 8,1 GW. 

„Tinklo rezervacijos rodo, jog plėtra bus dar spartesnė, ir numatoma, jog per ateinančius dvejus metus atsinaujinančių energijos išteklių kiekis tinkle augs dar 3,5 karto ir 2025 metais viršys 8100 megavatvalandžių“, – nurodo ministerija. 

Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc.

 

Anot jos, pernai birželį Seime priimtas vadinamasis proveržio paketas leis greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinant biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms bei sukuriant palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, taip pat remti investicijas, sudaryti lankstesnes sąlygas verslui dalyvauti rinkoje.

Elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė savo audito išvadose nurodė, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama elektra galutiniame suvartojime turėjo tačiau 2022 metais siekė 25,5 proc., nors 2020 metais turėjo siekti 30 procentų.

Anot auditorių, taip nutiko dėl neišnaudoto šių išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl pandemijos sutrikusios technologijų tiekimo grandinės.

Audito išvados skelbia, kad atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros gamybos iš saulės ir vėjo rezultatai – jų nesuderinus nebus užtikrinta kryptinga plėtra.

„Ūkininkai ir smulkios įmonės, kurios turi nedidelės galios saulės ir vėjo elektrines, neretai susiduria su tuo, kad jų pasigamintą energiją ne visada gali sunaudoti savo reikmėms. Todėl yra labai svarbu turėti galimybę kaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti vėliau“, – pranešime teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) galima teikti iki gruodžio 6 dienos. Jas gali teikti bent vienerius metus veikiančios labai mažos ir mažos įmonės, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, kai dalininkais nėra vidutinės įmonės ar savivaldybių valdomos įmonės, ir piliečių energetikos bendrijos.

Įmonės, ūkininkai ir bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra įmonė arba ūkininkas, galės gauti iki 25 proc. visų kaštų finansavimą  (bet ne didesnį nei 93 tūkst. eurų be PVM), kitos bendrijos – iki 30 proc. (iki 111 tūkst. eurų).

Praėjusią vasarą visi šie subjektai galėjo pretenduoti į 64 mln. eurų paramą saulės elektrinėms, tačiau per du mėnesius pateikė paraiškų tik už 4 mln. eurų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šį faktą pavadino „visišku fiasko“. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys tikino, kad rudenį planuojamas naujas kvietimas bus „geresnėmis sąlygomis“.   

„Kaip reguliuotojas vis tik galvojame, kad buitiniams vartotojams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti, kokią jis nori sistemą turėti – grynojo atsiskaitymo ar taip vadinamąją „net metering“ (dvipusės apskaitos – BNS). Dabar ministerijos siūlymas saulės atveju yra „net metering“, o vėjo – „net billing“. Mūsų supratimu, yra buitinių vartotojų aktyvių, kurie seka savo vartojimą, stengiasi elektros energiją vartoti tada, kai ji yra pigiausia, kaupti į kaupiklius, dalyvauti balansavimo rinkoje“, – komisijos posėdyje trečiadienį teigė R. Pocius. 

Pasak jo, neturėtų būti sudaromi barjerai tiems vartotojams, kurie norėtų būti „net billing“ sistemoje, į ją ir pereiti. Dabar tokios galimybės nėra, bet VERT mano, kad turi būti liberali sistema ir vartotojui suteikti galimybę pasirinkti.  

Energetikos ministerija Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisomis balandį pasiūlė keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, gaminančioms ir vartojančioms elektrą, – jų į tinklą patiekta perteklinė energija būtų apskaitoma eurais, o ne kilovatvalandėmis. Šis modelis būtų taikomas ir tiems gamintojams, kurie naudoja vėjo elektrines ir kuriems suteiktas gaminančio vartotojo statusas.

Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija.

 

Šį būdą taip pat galėtų pasirinkti ir energetinės bendrijos, aktyvūs vartotojai, bet nėra siūlomas buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra namų ūkiams.

Pagal šį modelį perteklinę elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui. 

Tuo metu saulės elektrines turintiems buitiniams gaminantiems vartotojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) apskaitos modelis. Pagal jį perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Advokatas Remigijus Bukėnas mano, jog skirtingos atsiskaitymo už vėjo ir saulės elektrinių į tinklą patiektą energiją tvarkos būti negali.

„Koks motyvas projekte buvo išskirti vėjo elektrines lyginant su saulės? Ar nekuriamas dirbtinai įstatymo rėmuose konkurencinis pranašumas saulės elektrinių vystytojams, kurių yra labai daug ir kurie yra labai stambūs. Jiems yra sukuriamas konkurencinis pranašumas lyginant su tais galbūt keliais šiai dienai labai mažais vėjo parkų vystytojais, kurie taip pat gamina elektros energiją buitiniams vartotojams“, – komisijoje svarstė jis. 

Be kita ko, R. Bukėnas piktinosi energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės paaiškinimais esą vėjo elektrinės efektyvesnės ir tokiu būdu norima jas skatinti jungtis ne prie skirstymo, o prie perdavimo tinklo. 

D. Garbaliauskaitė nurodė, kad grynojo atsiskaitymo būdas būtų taikomas vėjo elektrinėms visais atvejais.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė paprašė Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar taikant skirtingą atsiskaitymą nepažeidžiamos konkurencijos taisyklės.

„Turėtume sulaukti Konkurencijos tarybos atsakymo, ar nepažeidžiama konkurencija“, – komisijos posėdyje teigė L. Nagienė.

Paskelbus balsavimą paaiškėjo, kad dalyvauja per mažai komisijos narių, todėl sprendimų priimti negalima. Klausimo svarstymas bus tęsiamas kitame posėdyje. Komisijos vadovas Justinas Urbonavičius pažadėjo, kad jame bus prašoma dalyvauti Konkurencijos tarybos atstovus.  

Dabar grynojo atsiskaitymo modelį Europoje taiko Vengrija, Slovėnija, Kroatija bei Graikija. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Latvijoje taikomi abu modeliai arba pereinama prie „net billing“ sistemos. 

Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc. ES) įsitikinę, jog priklausomybę nuo energijos gamintojų už ES ribų sumažėtų padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą.

Be to, 89 proc. Lietuvos gyventojų (82 proc. ES) pritaria bendram ES šalių narių energijos pirkimui iš kitų šalių tam, kad ji būtų gauta geresne kaina, tuo metu 78 proc. (81 proc. ES) teigė, kad patys ėmėsi mažinti savo energijos vartojimą.

Sausio 12–vasario 6 dienomis Eurobarometro apklausoje 27 ES šalyse narėse apklausti 26,5 tūkst. gyventojų. Lietuvoje apklausti 1003 respondentai.  

Praėjusį penktadienį (vasario 10 d.) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) posėdyje buvo patvirtintas nutarimas „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“. Šis VERT nutarimas buvo priimtas 2 nariams balsavus – „už“, 2 – „prieš“. VERT pirmininkas Renatas Pocius nusišalino nuo balsavimo.

Siūlo remtis dokumentais, kurių nėra

Saulės energetikai pabrėžia, kad nutarimas buvo priimtas „buldozeriu“ – neįsigilinant į socialinių partnerių pasiūlymus ir kritiką. Verslininkus šokiravo, kad šis itin Lietuvos saulės energetikos plėtrai svarbus nutarimas buvo priimtas grubiai pažeidžiant esminius teisėkūros principus. Nutarime 39-ioms bendrovėms buvo paskirstyti elektros energijos pajėgumai, kurie buvo išskirti į dvi dalis: 25,451 proc. įrengtosios galios suteikta be apribojimų, o likusią dalį – taikant apribojimus.

VERT nutarė, kad sąraše esančios bendrovės nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos kreiptis į elektros tinklų operatorių „Litgrid“ dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo.

Tiksli saulės parkams taikomų apribojimų tvarka turi būti užfiksuota „Litgrid“ pasinaudojimo elektros tinklas apraše (PETA), tačiau šis dokumentas nėra priimtas, o saulės energetikai net nematė šio dokumento projekto. Taigi, susidaro paradoksali situacija, kai VERT priėmė teisės aktą, kuris referuoja į neegzistuojantį teisės aktą.

Beje, šiuo neegzistuojančiu teisės aktu rėmėsi ir LR Vyriausybė prieš dvi savaites priėmusi nutarimus, kuriais buvo apribota tolesnė komercinių saulės parkų plėtra viršijus 2 gigavatų (GW) ribą.

„Esame šokiruoti visišku teisiniu nihilizmu, kuri vykdo valstybės institucija, grubiai pažeidžianti esminius teisės aktų kūrimo ir derinimo su socialiniais partneriais principus. Esame nusivylę, jog energetikos rinką reguliuojanti institucija vadovaujasi „buldozerio“ principu, kai visai Lietuvos energetikos ateičiai svarbūs sprendimai priimami neskaidriai ir grubiai paminant teisinės sistemos pagrindus“, - teigė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Iš sąrašo pašalintos įmonės – vėl sąraše

Skaidrumo trūkumą parodo ir tai, jog nutarime į 39 bendrovių sąrašą vėl buvo įtrauktos bendrovės „Ignitis Renewables“ ir „Troškūnų vėjas“, kurių saulės parkų projektai jau anksčiau buvo pripažinti neatitinkantys reikalavimų ir buvo pašalinti iš sąrašo. Tačiau šių metų vasario 10 d. šios įmonės vėl sąraše atsirado, o VERT taip ir nepaaiškino, kokiais kriterijais ir principais šias įmones vėl įtraukė į sąrašą.

„Daugiau nei pusę metų saulės energetikos vystytojai turėjo įrodyti savo projektuojamų saulės parkų pagrįstumą – tam reikėjo įvykdyti daug teisinių procedūrų, pateikti daug dokumentų. Neatitikę reikalavimų projektai tuomet buvo pašalinti, tačiau dabar matome, kad jie vėl grįžta į sąrašą. Kyla klausimas – kam tuomet mums visiems reikėjo gaišti laiką visoms šioms biurokratinėms procedūroms“, – stebisi britų kapitalo saulės parkų vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovas Aistis Radavičius.

Galiausiai, saulės energetikus stebina, kad VERT nepateikia konkretaus bendrovių, kurios gavo leidimus vystyti saulės parkus, iki praėjusių metų liepos 8 dienos. Tuomet bendrovėms buvo paskirstyti elektros gamybos pajėgumai, siekiantys 1025 megavatus, tačiau kurioms įmonėms ir kokie pajėgumai buvo paskirstyti, visuomenė iki šiol nežino.

Ribojimai stabdo saulės energetikos proveržį

Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.

Skaičiuojama, kad sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.

Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių.

Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“.

Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajoną aplenkė tik Druskininkai ir Birštonas. Proveržis atliepiant žaliojo kurso reikalavimus pakaunėje pastebimas praktiškai visuose segmentuose.

Tyrimą, pasinaudojęs įvairiais oficialiais šaltiniais, atliko ir paskelbė Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centras. 2020 m. pagal šį vertinimą Kauno rajono savivaldybė buvo penkta.

Nepralenkiama naudojant biokurą

Pagal biokuro pajėgumų panaudojimo galimybes Kauno rajonas rikiuojasi pirmoje lentelės vietoje. Paklaustas, ar šioje srityje dar yra kur pasitempti, kokie projektai vykdomi ir planuojami, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris sakė, kad stengiamasi kuo daugiau atnaujinti katilinių, kurių tinklas išsidėstęs nekoncentruotai visame Kauno rajone.

Pastaruoju metu atnaujintos Piliuonos gimnazijos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos katilinės, pastatyta nauja šalia Zapyškio pagrindinės mokyklos ir Kačerginės daugiafunkcio centro.

Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnius sprendimus.

„Išskirti nėra ko, visais atvejais renovuodami ar atnaujindami pastatus Kauno rajono teritorijoje, atnaujiname ir katilines, šilumos tinklus, kurie taupo energiją, – tai leidžia šiame geopolitiniame kontekste nedidinti šilumos kainų vartotojams. Įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių politiką yra iššūkis, su kuriuo kol kas susitvarkome, o ar tai pavyks ir ateityje, sunku prognozuoti“, – teigė M.Rikteris.

Beje, pagal vidutinę šilumos kainą (4,58 ct/kWh) Kauno rajonas dalijasi ketvirta penkta vietomis su Kauno miestu. Palyginkime: Vilniaus rajono savivaldybėje ir Neringoje šiluma kainuoja daugiau kaip dvigubai – 10,56 ir 10,89 ct/kWh.

Dažniau įdarbina saulę

Aukštai reitingo lentelėje Kauno rajonas rikiuojasi ir pagal įgyvendintus atsinaujinančiosios energijos projektus. Šioje srityje komplimentų nusipelno ir Kauno rajono savivaldybė, ir verslas, ir gyventojai.

Savivaldybės pastangomis saulės kolektoriai jau įrengti ant Domeikavos gimnazijos, Raudondvario lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Ringaudų pradinės mokyklos stogų. „Kadangi žymiai išaugo elektros kaina, be to, kasdienėje veikloje didėja elektros energijos poreikis, saulės elektrinių teikiama nauda jau jaučiama, ugdymo įstaigose pastebima, kad investicijos sparčiai atsiperka“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu pakaunėje saulę įdarbinti skubama net vienuolikoje objektų, o bendra saulės kolektorių galia sieks 574 kW. Pasak M.Rikterio, numatyti instaliuoti galingumai įvertinti pagal konkrečios įstaigos energijos suvartojimą ir instaliuotą galingumą. Tikimasi, kad taip konkreti įstaiga gaus optimalią naudą.

Mantas Rikteris. / KRS nuotr.

Didžiausios galios saulės kolektoriai montuojami ant Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (98,83 kW); Vilkijos gimnazijos (90,1 kW); Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos (90 kW); mažiausios galios – ant Babtų lopšelio-darželio (10 kW); Eigirgalos lopšelio-darželio (18 kW), 20 kW – ant Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“ ir Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ stogų.

Turi du tikslus

Saulės energijos kolektoriai įrengiami ir Garliavos Jonučių progimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“ ir Ilgakiemio mokykloje-darželyje.

Eilėje saulės kolektoriams įrengti rikiuojasi dar vienuolika Kauno rajono savivaldybės įstaigų. Šiame sąraše ne tik gimnazijos, mokyklos ir darželiai, bet ir Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Garliavos ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Be to, savivaldybė ketina kreiptis į ESO dėl sąlygų ir išsiaiškinti, ar yra galimybė norimo galingumo kolektorius statyti ant žemės šalia Babtų ir Čekiškės gimnazijų ir Girininkų senelių namų.

„Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnių sprendimų, kurie Kauno rajoną padarytų žalią ne tik dėl sodinamų medžių ir želdinių, bet ir energetiniu ir tvarumo požiūriu“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Verslo iniciatyvos

Viena išskirtinesnių verslo iniciatyvų šioje srityje yra prieš dvejus metus pradėjusi veikti „Akvatera LT“ gamyklai energiją tiekianti 700 kW galios saulės elektrinė, per metus CO2 taršą sumažinanti maždaug 494 t. Įmonės teritorijoje veiklai efektyvinti ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti ant žemės įrengta beveik 2,3 tūkst. naujausios kartos dvipusių saulės modulių. Tai pirmoji Baltijos šalyse išmanioji elektrinė, sumontuota iš dvipusių saulės modulių, prijungtų prie galios optimizatorių – tokia elektrinė generuoja elektrą ir iš energijos, atsispindėjusios nuo žemės, ir laikoma ypač patvaria.

Priežastys: palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Bendrovė „Vandžiogalos vėjas“ 241 ha plote Vandžiogalos, Skrebiniškių ir Juozapavos gyvenvietėse planuoja įrengti iki 100 MW galios saulės elektrinių parką. Statybos gali prasidėti dar šiais metais, eksploatacija – 2023-iaisiais.

Minėto tyrimo duomenimis, pagal įkrovos stotelių ir elektromobilių skaičių Kauno rajonas yra penktas šalyje. „Planuose yra numatoma žymi plėtra, o šiuo metu Kauno rajono savivaldybė yra įrengusi tris viešąsias elektromobilių įkrovos stoteles. Aukštą vietą reitinge kol kas labiau lėmė privataus sektoriaus, kitų juridinių asmenų (pvz., Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) iniciatyvos, – pabrėžė M.Rikteris. – Pagal Alternatyvių degalų įstatymo nuostatas vyksta esamų viešųjų įkrovų stotelių registracija LAKD kuriamoje sistemoje, kurioje kiekvienai jų bus suteiktas identifikavimo numeris, atsiskaitymo sąlygos, kita vartotojams svarbi informacija.“

Kauno rajono savivaldybė pirminiame plėtros plane yra numačiusi, kad iki 2024 m. bus įrengtos dar 24 viešosios elektromobilių įkrovos stotelės Garliavoje, Akademijoje, Kulautuvoje, Karmėlavoje, Ringauduose ir Neveronyse. „Šiuo metu vykdant rekonstrukcijos darbus, kartu ruošiama ir infrastruktūra elektromobilių stotelėms įrengti“, – pasakojo M.Rikteris.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo žodžiais, Kauno rajono teritorija yra patraukli elektromobilių įkrovos stotelių tinklo plėtrai, čia driekiasi svarbiausios šalies magistralės, skaičiuojami didžiausi transporto srautai.

M.Rikterio nuomone, palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. „Kauno rajoną gyvenimui renkasi jaunos, išsilavinusios šeimos, kurioms yra svarbūs netaršūs automobiliai, išmanieji būstai. Be to, rajone kuriasi pažangios, inovacijomis pasižyminčios įmonės, kurios taip pat supranta žaliojo kurso svarbą, tenkinant ir susisiekimo poreikius“, – teigė pašnekovas.

Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, gruodį vėjo elektrinės pagamino beveik 161,3 MWh elektros energijos. Bendras per metus pagamintas kiekis priartėjo prie 1,49 TWh ir buvo 5 proc. didesnis nei 2019-aisiais, kuomet užfiksuotas 1,41 TWh rezultatas. Pagamintos elektros energijos kiekis didžiosiose, prie tinklo prijungtose, elektrinėse didėjo beveik 6 proc., o mažosiose – kiek daugiau nei 2 proc.

„Puikius šalyje veikiančių elektrinių rezultatus praėjusiais metais nulėmė du pagrindiniai veiksniai. Pirmasis – tiek pirmąjį, tiek ir paskutinįjį metų ketvirtį vyravę vėjuoti orai. Antrasis – nuolat augantis vėjo elektrinių techninis patikimumas“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Jis primena, kad itin vėjuotais orais pasižymėjo pirmasis praėjusių metų ketvirtis. Štai sausio mėnesį Lietuvoje veikiantys vėjo elektrinių parkai pagamino apie 187,3 GWh elektros energijos ir pasiekė naują mėnesio gamybos rekordą. Vasarį šis rezultatas buvo pagerintas, pagaminus maždaug 190,3 GWh elektros energijos

Vėjas pagamina pusę elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių

Preliminariais Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, iš vėjo pernai buvo pagaminta maždaug tiek elektros energijos, kiek jos pagaminama iš visų kitų atsinaujinančių išteklių kartu sudėjus. Per 2020 metus iš atsinaujinančių išteklių buvo pagaminta kiek daugiau nei 3 TWh elektros energijos.

Ateityje vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis turėtų augti. Lietuvai siekiant iki 2050 metų 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, jau 2030 metais vėjo jėgainėse pagaminamas elektros kiekis turėtų patrigubėti.

Šiuo metu nauji vėjo elektrinių parkų projektai vystomi daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių, jų galia kartu sudėjus siekia daugiau kaip 800 MW. Dauguma didesnių projektų plėtojami komerciniais pagrindais, be valstybės paramos.

Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai, kurių galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 534 MW galios elektrinių.