74-erių M. Streep yra itin gerbiama Holivudo aktorė, pelniusi 21 „Oskaro“ nominaciją ir tris statulėles.

Jos karjeroje – visa šiuolaikinės klasikos gama, nuo tokių dramų kaip „Elnių medžiotojas“ (The Deer Hunter), „Mano Afrika“ (Out of Africa) ir „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer) iki tokių filmų kaip „Ir velnias dėvi Prada“ (The Devil Wears Prada) bei „Mamma Mia!“.

„Man be galo didelė garbė sulaukti žinios apie šį prestižinį apdovanojimą. Laimėti prizą Kanuose tarptautinei menininkų bendruomenei visada reiškė aukščiausią kino meno pasiekimą“, – sakoma aktorės pareiškime.

„Stovėti anksčiau apdovanotųjų šešėlyje verčia jaustis nuolankiai ir jaudina“, – pabrėžė ji.

M. Streep prisijungs prie daugybės Holivudo veteranų, dalyvausiančių šių metų festivalyje Prancūzijoje, įskaitant „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) kūrėją George'ą Lucasą (Džordžą Lukasą), kuriam uždarymo ceremonijoje taip pat bus įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Kadangi Meryl Streep kine dirba beveik 50 metų ir įkūnijo nesuskaičiuojamą daugybę šedevrų, ji yra mūsų bendros vaizduotės, mūsų bendros meilės kinui dalis“, – sakoma festivalio organizatorių pranešime.

Garbės „Auksine palmės šakele“ taip pat bus apdovanota legendinė japonų animacijos studija „Studio Ghibli“ – pirmą kartą ji bus įteikta grupei, o ne vienam asmeniui.

77-asis festivalis, laikomas prestižiškiausiu kino industrijoje, Prancūzijos Žydrajame krante vyks gegužės 14–25 dienomis.

Šių metų žiuri vadovauja filmo „Barbė“ (Barbie) režisierė Greta Gerwig (Greta Gervig).

Pateikiame laimėtojų sąrašą:

Auksinė palmės šakelė: prancūzų režisierei Justine Triet (Žiustin Trijė) už juostą „Anatomy of a Fall“ (Anatomie d'une chute);

Didysis prizas: Jonathano Glazerio (Džonatano Gleizerio) filmui „The Zone of Interest“;

Geriausias režisierius: Vietnamo ir Prancūzijos režisierius Tran Anh Hungas (Tran An Hungas) už filmą „Pot-au-Feu“ ;

Geriausia aktorė: turkė Merve Dizdar (Mervei Dizdar) už vaidmenį filme „About Dry Grasses“;

Geriausias aktorius: japonas Koji Yakusho (Kodži Jakušo) už vaidmenį filme „Perfect Days“;

Geriausias scenarijus: Yuji Sakamoto (Judži Sakamoto) filmui „Monster“;

Žiuri prizas: suomių režisieriui Aki Kaurismaki (Akio Kaurismekio) už filmą „Fallen Leaves“;

„Auksinė kamera“ už geriausią pirmąjį filmą: Thien An Pham (Tjen An Fam) už juostą „Inside the Yellow Cocoon Shell“;

Geriausias trumpametražis filmas: Florai Annai Budai (Florai Anai Budai) už filmą „27“.

Apdovanojimu įvertinama 78-erių aktoriaus „puiki karjera ir dalyvavimas kine“, o gegužės 16 dieną vyksiančios atidarymo ceremonijos metu bus pagerbti aktoriaus nuopelnai.

M. Douglasas buvo viena didžiausių devintojo ir dešimtojo XX amžiaus dešimtmečių žvaigždžių, vaidinusi tokiuose karštuose trileriuose kaip „Esminis instinktas“ (Basic Instinct) ir „Fatališkas potraukis“ (Fatal Attraction).

Už kultinį bankininko Gordono Gekko (Gordono Geko) vaidmenį 1987 metų filme „Volstrytas“ (Wall Street) jis pelnė „Oskarą“, ir toliau kuria vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Marvel“ „Skruzdėliukas“ (Ant-Man) bei apdovanojimų pelniusi komedija „Kominskio metodas“ (The Kominsky Method).

Legendinio Holivudo aktoriaus Kirko Douglaso (Kirko Daglaso) sūnus, pirmą kartą pradėjęs kurti filmus 1975 metais, prodiusavo filmą „Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo Nest), už kurį gavo „Oskarą“.

Pastarąjį kartą Kanų festivalyje jis dalyvavo įkūnijęs ryškų pianistą Liberace (Liberačę) filme „Už šviestuvo“ (Behind the Candelabra).

Pastaraisiais metais garbės „Auksinę palmės šakelę“ yra pelnę Forestas Whitakeris (Forestas Vitakeris), Agnes Varda (Anjes Varda) ir Jodie Foster (Džodi Foster).

Gegužės 16–27 dienomis vyksiančiame Kanų kino festivalyje šiemet bus rodomos naujų „Indianos Džounso“ (Indiana Jones) ir Martino Scorseze (Martino Skorsezės) filmų premjeros. Festivalį atidarys Johnny Deppo (Džonio Depo) sugrįžimo filmas „Jeanne du Barry“.

48 metų R. Ostlundas pernai laimėjo pagrindinį festivalio prizą už filmą „Liūdesio trikampis“ (Triangle of Sadness), kuris žiūrovus privertė susigūžti dėl to, kaip jame šmaikščiai nagrinėjami klasių nesutarimai kruiziniame laive ir demonstruojama ekstremali jūros liga.

Filmas, kuriame Woody Harrelsonas (Vudis Harelsonas) vaidina girtą marksistą kapitoną, taip pat pelnė tris nominacijas kitą mėnesį vyksiančiuose „Oskarų“ apdovanojimuose – geriausio filmo, geriausios režisūros ir geriausio originalaus scenarijaus kategorijose.

Prieš penkerius metus R. Ostlundas taip pat laimėjo Kanų „Auksinės palmės šakelę“ už filmą „Kvadratas“ (The Square), kuriame panašiai žvelgiama į meno pasaulį.

Pareiškime R. Ostlundas teigė, kad jis „džiaugiasi, didžiuojasi ir jaučiasi pagerbtas, kad jam buvo patikėta garbė“ vadovauti žiuri. Šis vaidmuo buvo patikėtas lygiai 50 metų po to, kai šią vietą užėmė jo tautietė Ingrid Bergman.

Tai trečias kartas, kai Kanų žiuri vadovauja dukart „Auksinės palmės šakelės“ laimėtojas (po Francio Fordo Coppolos (Fransio Fordo Kopolos) ir Emiro Kusturicos), ir pirmas kartas, kai asmuo žiuri vadovauja kitais metais po laimėjimo.

Kitą mėnesį bus paskelbta festivalio programa ir kiti žiuri nariai.

R. Ostlundas išgarsėjo savo kandžiomis įžvalgomis apie gėdingas Vakarų viduriniosios klasės silpnybes.

Pirmą kartą tarptautinio dėmesio jis sulaukė 2014 metais pasirodžiusiu filmu „Force Majeure“ apie slidinėjimo kelionėje dalyvaujantį tėvą, kuris per sniego laviną pirmiausiai išgelbsti savo mobilųjį telefoną, o tik tada vaikus.

Ši juosta Kanų kino festivalyje laimėjo „Ypatingo žvilgsnio“ programos Žiuri prizą.

Po trejų metų jis pasiekė pačią viršūnę ir laimėjo Kanų „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Kvadratas“, kurio veiksmas vyksta Švedijoje, bet kuriame vaidina JAV aktorė Elisabeth Moss (Elizabet Mos) ir britas Dominicas Westas (Dominikas Vestas).

Po praėjusių metų pergalės R. Ostlundas sakė, kad jo tikslas buvo „sudominti žiūrovus, priversti juos užduoti sau klausimus, o po seanso išeiti į lauką ir turėti apie ką kalbėti“.

49-erių režisierius, geriausiai žinomas dėl savo juostų „Okja“ ir „Snowpiercer“, pagrindinį Kanų kino festivalio apdovanojimą pelnė už satyrinį filmą, kuris, kritikų teigimu, puikiai atskleidžia įtampą dėl didėjančio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų visame pasaulyje.

Atsiimdamas apdovanojimą iš prancūzų kino legendos Catherine Deneuve (Katrin Denev) Bong Joon-ho sakė, kad „Auksinė palmės šakelė“ buvo jo viso gyvenimo svajonė.

„Buvau mažas berniukas, pamišęs dėl kino – nuo 12 metų“, – sakė režisierius, iškėlęs gautą apdovanojimą į orą.

„Parazitas“ yra antras azijietiškas filmas iš eilės, triumfavęs didžiausiame pasaulyje kino festivalyje.

Pernai „Auksinę palmės šakelę“ pelnė panašios tematikos japonų režisieriaus veterano Hirokazu Kore-edos (Hirokazu Koreedos) širdį veriantis filmas „Vagiliautojai“ (Shoplifters).

Nepaisant daug žadančių recenzijų, Quentinas Tarantinas (Kventinas Tarantinas), festivalyje pristatęs savo filmą „Kartą Holivude“ („Once Upon A Time... In Hollywood“), kuriame vaidina tokios Holivudo žvaigždės kaip Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas) ir Bradas Pittas (Bredas Pitas), negavo jokių apdovanojimų. Tiesa, penktadienį Q. Tarantino atsiėmė specialų prizą, kurį pelnė juostoje vaidmenį atlikusi amerikiečių pitbulių veislės kalytė.

Tarp pretendentų gauti „Auksinę palmės šakelę“ buvo ir Mati Diop filmas „Atlantics“, pasakojantis apie senegaliečius migrantus.

M. Diop jau yra įrašiusi savo vardą į istoriją kaip pirmoji juodaodė režisierė, dalyvaujanti kovoje dėl prestižinio festivalio apdovanojimo.

Pedro Almodovaras (Pedro Almodovaro) juostoje „Skausmas ir šlovė“ („Pain & Glory“ arba „Dolor y gloria“) senstantį gėjų režisierių suvaidinusi ispanų kino žvaigždė Antonio Banderasas (Antonijus Banderasas) gavo geriausio aktoriaus apdovanojimą.

Susijaudinęs A. Banderasas sakė, kad tai yra pirmas svarbus prizas per jo 40 metų trunkančią karjerą.

„Gerbiu jį, žaviuosi juo, myliu jį, jis yra mano mentorius, jis man davė labai daug“, – sakė aktorius apie P. Almodovarą.

„Šis apdovanojimas turi būti skirtas jam“, – pridūrė A. Banderasas, nusifilmavęs aštuoniuose P. Almodovaro filmuose.

„Tamsūs ir sunkūs laikai“

Dukart Kanų festivalio nugalėtojais tapę belgai broliai Dardenne'ai (Dardenai) šiemet pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą už juostą „Jaunasis Ahmedas“ („Young Ahmed“ arba „Le Jeune Ahmed“), kurioje vaizduojamas vieno islamo ekstremisto kelias iš jo gimtosios Belgijos.

Jeanas-Pierre'as Dardenne'as (Žanas Pjeras Dardenas) sakė, kad šis filmas siūlo optimistinę viziją „šiais tamsiais ir sunkiais laikais, populiarėjant identitariškam populizmui“.

Britė Emily Beecham (Emili Bičam) pelnė geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį filme „Mažasis Džo“ (Little Joe). Šiame austrų režisierės Jessicos Hausner (Džesikos Hausner) sukurtame feministiniame mokslinės fantastikos trileryje nagrinėjama, kaip genetinio modifikavimo technologijos gali šiurpiai pakeisti mūsų pasaulį.

72-ojo Kanų kino festivalio trečią pagal svarbą Žiuri prizą pasidalijo du filmai: „Vargdieniai“ (Les Miserables), nušvietęs neramių Prancūzijos priemiesčių gyvenimą, ir brazilų režisieriaus Kleberio Mendoncos Filho (Klėberio Mendonsos Filju) „Lėlys“ (Bacurau).

Apdovanojimas už geriausią scenarijų atiteko prancūzei Celine Sciammai (Selin Skjamai), sukūrusiai emociniu įtaigumu išsiskiriantį filmą „Portrait of a Woman on Fire“. Jame pasakojama jaudinanti lesbiečių meilės istorija.

Festivalio žiūrovams bus suteikta galimybė pamatyti „Auksinės palmės šakelės“ laimėtoją – japonų meistro Hirokazu Kore-eda dramą „Vagišiai“ („Shoplifters“) bei specialiuoju žiuri prizu įvertintą režisierės Nadine Labaki juostą „Kafarnaumas“ („Capernaum“).

Pasak tik ką iš Kanų festivalio grįžusios „Kino pavasario“ programos sudarytojos Mantės Valiūnaitės, kova dėl „Palmės šakelėmis“ apdovanotų filmų visuomet būna arši. „Šį kartą pagrindinė Kanų kino festivalio konkursinė programa buvo labai įvairi, įvertinę visus filmus, dar iki apdovanojimų ceremonijos įsigijome tris skirtingus kūrinius, kuriuos nekantraujame parodyti Lietuvos žiūrovams. Džiaugiamės su kolegomis, kad net du iš jų buvo apdovanoti pagrindiniais prizais“, – kalbėjo dvi savaites Kanuose filmus žiūrėjusi M. Valiūnaitė.

„Auksinės palmės šakelės“ laimėtojas Hirokazu Kore-eda yra puikiai pažįstamas „Kino pavasario“ žiūrovams iš tokių juostų kaip „Vis einu, einu“, „Pripučiama lėlė“, „Stebuklas“ ar „Koks tėvas, toks ir sūnus“. Kaip jam įprasta, Kore-eda vėlgi atsigręžia į šeimą: „Vagišiuose“ pasakojama apie visuomenės paribiuose gyvenančią vagių šeimą, kurios moralinės vertybės yra aukščiau visų kitų. Šis šviesus filmas savo išskirtine istorija, dėmesiu kinematografinėms detalėms ir intymiais herojų portretais akimirksniu pavergė žiūrovų širdis, kino kritikus bei festivalio žiuri.

A. Solomino nuotr.

Autoritetinga, aktorės Cate Blanchett vadovaujama šių metų Kanų festivalio žiuri specialųjį prizą skyrė režisierei Nadine Labaki, kuri savo trečiuoju filmu „Kafarnaumas“ Kanų auditoriją premjeros metu pakėlė 15 minučių trukusiems aplodismentams. Kitąmet ir „Kino pavasario“ žiūrovų abejingų nepaliksiančio filmo centre – istorija apie berniuką, kuris nutaria paduoti savo tėvus į teismą už tai, kad suteikė jam gyvybę. Tai neabejotinai vienas paveikiausių Kanų konkursinės programos filmų, ką patvirtino ir festivalio žiuri.

Trečiasis filmas iš Kanų programos, kurį bus galima pamatyti 2019 m. „Kino pavasaryje“, yra Nuri Bilge Ceylano drama „Laukinė kriaušė“ („The Wild Pear Tree“). Būtent šio turkų kino kūrėjo filmas „Žiemos miegas“ 2014 m. buvo įvertintas „Auksine palmės šakele“. Šį kartą Nuri Bilge Ceylanas pasakoja apie jauną rašytoją, kuris grįžta į gimtąjį kaimą, tikėdamasis čia gauti palaikymą savo pirmosios knygos leidybai. Ramiu, bet įtraukiančiu ritmu, režisierius nagrinėja jam svarbias temas – vienatvės, tikrų santykių paiešką ir šiuolaikinės Turkijos periferijos realijas.

Žinoma, tai nėra vieninteliai šių metų Kanuose pristatyti filmai, kuriuos rodys „Kino pavasaris“. Kaip visuomet, artėjant festivaliui intriguojančių naujienų tik daugės. 2019 m. „Kino pavasaris“ vyks kovo

Trečiadienį prestižiškiausiame pasaulio kino festivalyje įvyko K. Serebrenikovo biografinio filmo „Vasara“ (Leto), pasakojančio apie buvusios Sovietų Sąjungos roko legendą Viktorą Cojų, premjera, per kurią juostos aktorių komanda buvo pasveikinta pritarimo šūksmais. 

Prieš žengdami raudonu kilimu užklotais laiptais, vedančiais į kino teatrą, aktoriai iškėlė plakatą su režisieriaus vardu. Salėje, kur buvo demonstruojama juosta, viena žiūrovo kėdė simboliškai buvo palikta tuščia.

K. Serebrenikovas, Rusijos sostinės Gogolio centro teatro meno vadovas, nuo pernai rugpjūčio  laikomas namų arešte. Jis kaltinamas valstybės lėšų grobstymu. Režisierius, kurio pastatymai rodomi ir legendiniame Maskvos Didžiajame teatre, kategoriškai atmeta šiuos kaltinimus ir vadina juos absurdiškais. Jo šalininkai šią bylą laiko politiškai motyvuota. 

K. Serebrenikovo sulaikymas sukrėtė Rusijos meno pasaulį. Daugybė iškilių menininkų Rusijoje ir už jos ribų atvirai išreiškė palaikymą režisieriui ir pareikalavo jį paleisti į laisvę.

48 metų K. Serebrenikovas įnešė gaivaus vėjo į Maskvos teatro sceną aštrias temas gvildenančių šiuolaikinės dramaturgijos bei savaip interpretuotų klasikinių kūrinių pastatymais. 

Režisierius laimėjo apdovanojimus Kanų bei Romos kino festivaliuose, o jo 2012 metų juosta „Neištikimybė“ (Izmena) Vencijos festivalyje buvo nominuotas prestižiniam „Auksiniam liūtui“.

„Vasara“ Kanuose varžosi dėl aukščiausio apdovanojimo - „Auksinės palmės šakelės“. 

Juosta pasakoja apie rusų ir korėjiečių kilmės charizmatiškąjį atlikėją V. Cojų, kurio dainos Rusijoje tapo praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigos vadinamosios perestroikos (Michailo Gorbačiovo inicijuotos viešumo ir pertvarkos politikos) himnais.

Kanų kino festivalio rengėjai ir Prancūzijos vyriausybė prašė Maskvos leisti K. Serebrenikovui atvykti į juostos premjerą.

Festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) prieš premjerą žurnalistams sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jiems pasakė: „K. Serebrenikovas turi problemų su šalies teismų sistema. Norėčiau padėti, bet mūsų šalies teismai yra nepriklausomi“.

K. Serebrenikovas niekada atvirai nesmerkė V. Putino politikos, tačiau jo darbai, kuriuose persipina politikos, religijos ir seksualumo temos, užtraukė jam Rusijos religinių ir konservatyviųjų sluoksnių nemalonę. Juos itin papiktino tai, kad režisieriui buvo leista Maskvos Didžiajame teatre statyti baletą apie į Vakarus pabėgusį žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus. 

Kremliui artimas kino režisierius, „Oskaro“ laureatas  Nikita Michalkovas pareiškė, kad negalima buvo leisti K. Serebrenikovui svarbiausioje šalies teatro scenoje „iškabinti Nurejevo varpos“. Jis turėjo galvoje spektaklio metu matomą nuogos baleto legendos fotografiją, padarytą garsaus amerikiečių fotografo Richardo Avedono (Ričardo Avedono).

K. Serebrenikovas yra vienas iš dviejų į „Auksinę palmės šakelę“ pretenduojančių režisierių, kuriems nebuvo leista atvykti į festivalį.

Teheranas, nepaisydamas JAV režisieriaus Oliverio Stone'o (Oliverio Stouno) prašymo, atsisakė panaikinti kelionių draudimą iraniečių meistrui Jafarui Panahi (Džafarui Panahiui), Kanuose pristatančiam juostą „3 veidai“ (3 Faces).

Režisierius disidentas savo filmą sukūrė slapta, nes už paramą demokratijos aktyvistams po 2009-ųjų „pavogtų rinkimų“ jam buvo 20-čiai metų uždrausta išvykti iš gimtinės ir kurti kiną.

Dėl vaidmens įtempto siužeto trileryje, kuris Lietuvoje pradedamas rodyti nuo penktadienio, balandžio 20 d., aktorius ne tik priaugo svorio ir užsiaugino vešlią barzdą. Filmavimo aikštelėje jis atsitvėrė tylos siena, o kad geriau įsijaustų į praeityje traumą patyrusio Džo psichologiją, klausėsi begalės įrašų su ginklų šūviais ir fejerverkų garsais. „Štai kas vyksta Džo galvoje“, – amerikiečių aktoriui kartojo režisierė.

Kanuose ne tik geriausio aktoriaus, bet ir geriausio scenarijaus apdovanojimą laimėjęs filmas pasakoja apie buvusį karo veteraną, o dabar žudiką pagal iškvietimą Džo, kuris gauna naują užduotį – išlaisvinti į suaugusių vyrų pinkles pakliuvusią senatoriaus dukterį Niną. Pagrindinis precizišką tikslumą ir brutalumą demonstruojančio vyro ginklas – plaktukas.

J. Phoenixas prisipažįsta, jog prieš gaudamas vaidmenį naujame L. Ramsay filme, išgyveno ne patį lengviausią gyvenimo laikotarpį – nenorėjo vaidinti, neskaitė atsiųstų scenarijų, viskas aplink atrodė tamsu ir beprasmiška. Situacija pasikeitė, kai paklausęs garsaus operatoriaus Dariuso Khondji, kokius šiuolaikinius režisierius šis mėgsta, išgirdo vienintelę pavardę – L. Ramsay.

Trijų „Oskarų“ nominantas prisimena, kad filmavimo metu teko daug improvizuoti ir vaidinti itin nepatogiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ankštuose ir tamsiuose kambariuose. Pasak jo, kūrybinė grupė norėjo išsilaisvinti iš bet kokių klišių, kurių gausu filmuose apie samdomus žudikus.

„Jei kas nors iš mūsų pajusdavo scenarijuje, jog vieną ar kitą sceną jau esame kažkur matę, stengdavomės iškart ją pakeisti“, – sudėtingą kūrybos procesą prisimena J. Phoenixas: „Norėjome pabėgti nuo idėjos apie herojišką vyrą“.

Po premjeros prestižiniame Kanų kino festivalyje L. Ramsay filmui iškart buvo prognozuojami svarbiausi apdovanojimai, nors pats aktorius atvirauja nesitikėjęs tapti geriausiu aktoriumi.

„Kaip matote, buvau tam visai nepasiruošęs“, – užlipęs į sceną atsiimti svarbiausio karjeros apdovanojimo ir rodydamas iš po juodų kelnių kyšančius sportbačius atsiprašė J. Phoenixas. Salė aktoriaus žodžius palydėjo juoku, šūksniais ir plojimais.

Kino kritikai filmą „Tavęs niekada čia nebuvo“ vadina „monstriško grožio kūriniu“, „naujos kino kalbos šedevru“ ir lygina su kultiniu Martino Scorseses filmu „Taksi vairuotojas“ („Taxi Driver“). Pastarasis kūrinys, pasak J. Phoenixo, jį patį įkvėpė tapti aktoriumi. Ankstesnis L. Ramsay filmas „Pasikalbėkime apie Keviną“ taip pat dalyvavo Kanų kino festivalyje ir buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“ už Tildos Swinton vaidybą.

„O, dieve! O, dieve! OK“, – sušuko „Aikštės“ režisierius Rubenas Ostlundas (Rubenas Estlundas), užšokęs ant scenos atsiimti prestižinės „Auksinės palmės šakelės“, retai tenkančios komedijai.

Švedų režisieriaus reakcija pralinksmino žiūrovus.

Šis žiuri pasirinkimas daugeliui buvo netikėtas – dauguma lažybų organizatorių „Aikštės“ net nelaikė favoritu.

Nuotaikinga „Aikštė“, taip pat išjuokianti perdėtą politinį korektiškumą, sulaukė palankių vertinimų, bet jo režisierius akivaizdžiai nesitikėjo pelnyti aukščiausio apdovanojimo.

2014 metais R.Ostlundas laimėjo Kanų festivalio žiuri prizą naujų talentų programoje „Ypatingasis žvilgsnis“ („Un Certain Regard“), už filmą „Nenugalima jėga“ (Force Majeure).

„Aikštėje“ pagrindinius vaidmenis sukūrė Dominicas Westas (Dominikas Vestas), Elisabeth Moss (Elizabet Mos) ir Claesas Bangas (Klasas Bangas).

C.Bangas suvaidino meno muziejaus kuratorių, įrengusį instaliaciją „Aikštė“, kviečiančią praeivius altruistiniams darbams.

Tačiau dėl savo neapdairios reakcijos į telefono vagystę šis gerbiamas dviejų vaikų tėvas įtraukiamas į gėdingas situacijas. Rami jo gyvenimo ir muziejaus pusiausvyra ima irti.

Filmo satyros ir moralinių dilemų nagrinėjimo kulminacija buvo tarp labiausiai į akį krintančių festivalio scenų. Gorilą vaizduojantis raumeningas vyras sužlugdo iškilmingą muziejaus vakarienę: jis urzgia, apuosto svečius ir tempia vieną moterį už plaukų.

Kanų kino festivalio vertinimo komisijos pirmininkas, ispanų kino kūrėjas Pedro Almodovaras (Pedras Almodovaras), gyrė filmą už politinio korektiškumo „diktatūros“ nagrinėjimą ir į jos spąstus pakliuvusių žmonių vaizdavimą.

„Dėl to jų gyvenimas primena pragarą“, – sakė P.Almodovaras.

„Tai sumanu. Tai sąmojinga. Tai linksma. Jis nagrinėja tokius svarbius klausimus“, – sakė prancūzų aktorė ir režisierė Agnes Jaoui (Anjes Žaui), dirbusi vertinimo komisijoje, kurioje taip pat buvo amerikiečiai Willas Smithas (Vilas Smitas) ir Jessica Chastain (Džesika Častein).

Moteriška perspektyva

Tuo tarpu S.Coppola sekmadienį pelnė 70-ojo Kanų kino festivalio geriausios režisierės titulą už Dono Siegelio (Dono Sygelio) 1971-metų filmo „Sužavėtosios“ (The Beguiled) naują versiją, kurioje vaidmenis atliko daug žvaigždžių.

Šioje JAV pilietinio karo dramoje pasakojama apie Sąjungos karį, besislepiantį mergaičių mokykloje JAV pietuose. Perdirbinyje, kuris yra papasakotas labiau iš moteriškos pozicijos ir kuris vadinamas feministiškiausiu S.Coppolos darbu, vaidina Nicole Kidman (Nikol Kidman) ir Kirsten Dunst (Kirsten Danst). Sužeistą karį suvaidino Colinas Farrellas (Kolinas Farelas).

S.Coppola buvo tarp trijų moterų, kurios šiemet varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“. Iš viso konkursinėje programoje buvo 19 filmų. Pirmoji ir iki šiol vienintelė moteris, laimėjusi Kanų geriausio režisieriaus apdovanojimą, buvo sovietų režisierė Julija Solnceva. 1989 metais mirusi kino kūrėja ir aktorė šį apdovanojimą gavo 1961-aisias.

Neužmiršti

Diane Kruger (Dianė Kriuger) buvo paskelbta geriausia Kanų kino festivalio aktore, o Joaquinas Phoenixas (Choakinas Feniksas) – geriausiu aktoriumi.

Vokietijoje gimusi Holivudo žvaigždė D.Kruger (Diana Kriuger) buvo pagerbta už motinos vokietės, per neonacių išpuolį praradusios sutuoktinį turką ir sūnų, vaidmenį filme „Iš niekur“ (Aus dem Nichts). Filmu užsimenama apie virtinę realių nužudymų, kurie prieš šešerius metus sukrėtė Vokietiją paaiškėjus, kad policija daugiau laiko skyrė aiškindamasi galimus nužudytų migrantų ryšius su nusikalstamumu, o ne analizuodama iškalbingus ženklus, bylojusius apie kraštutinių dešiniųjų sąmokslą.

Priimdama apdovanojimą D.Kruger sakė esanti „perpildyta emocijų“. Ji padėkojo filmo režisieriui – turkų kilmės vokiečiui Fatihui Akinui (Fatichui Akinui) – ir vadino jį savo broliu.

„Negaliu priimti šio apdovanojimo negalvodama apie žmones, kuriuos kada nors paveikė terorizmo aktai ir kurie, praradę viską, bando surinkti šukes ir gyventi toliau, – sakė aktorė. – Prašom žinoti, kad nesate užmiršti.“

JAV kino žvaigždė J.Phoenixas buvo pagerbtas už psichologinę traumą patyrusio karo veterano ir samdomo žudiko, bandančio išgelbėti paauglę nuo prostitucijos tinklo, vaidmenį Lynne Ramsay (Lin Ramsi) trileryje „Iš tiesų tavęs niekuomet čia nebuvo“ (You Were Never Really Here). Šis prisiekęs vegetaras atsiprašė, kad per didžiausio pasaulyje kino festivalio ceremoniją avi sportinius batelius, ir sakė, kad prizas buvo „visiškai netikėtas“.

„Netflix“ pralaimėjo Didįjį žiuri prizą, kuriuo pagerbiamas koks nors geras filmas, negavęs „Auksinės palmės šakelės“, šiemet pelnė prancūzų drama apie AIDS aktyvistus „120 dūžių per minutę“ (120 battements par minute).

Marokiečių kilmės prancūzo Robino Campillo (Robeno Kampijo), kuris yra 2008 metų „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusios juostos „Klasė“ (Entre les murs) scenarijaus bendraautorius, režisuotas filmas pasakoja apie Paryžiaus aktyvistų grupę „ACT UP“, veikusią per 10-ojo dešimtmečio AIDS krizę.

Dokumentinės dramos stilius ir besiskleidžiančios gėjų bendruomenės vienybės dvasia pelnė filmui vienas geriausių festivalio recenzijų. Žurnalas „Vanity Fair“ jį pavadino „nauja gėjų klasika“, o P.Almodovaras pasakė: „Man labai patiko šis filmas.“

Vertinimo komisija festivalio 70-mečio proga taip pat įteikė specialųjį prizą N.Kidman. Australų aktorės ceremonijoje nebuvo, bet ji atsiuntė vaizdo žinutę iš Našvilio, kurioje sakė, jog yra „smarkiai susikrimtusi“, kad nedalyvauja.

Situaciją gelbėjo komisijos narys W.Smithas, kuris apsimetė N.Kidman. Jis neva apsiašarojo ir užsikirsdamas prancūziškai pasakė: „Merci beaucoup madames et monsieurs“ (Labai ačiū, ponios ir ponai).

Be apdovanojimų liko pirmieji į „Auksinę palmės šakelę“ pretendavę srautinio siuntimo milžinės „Netflix“ filmai : Bong Joon-ho (Pong Džunho) „Okja“ ir Noah Baumbacho (Noa Baumbako) „The Meyerowitz Stories“.

P.Almodovaras iš pat pradžių pareiškė nenorintis, kad „Auksinė palmės šakelė“ atitektų filmui, nerodomam didžiajame ekrane. „Netflix“ filmų įtraukimas į konkursinę programą išprovokavo prancūzų filmų platintojų protestus ir paskatino Kanų festivalį nuo kitų metų reikalauti, kad atrenkami filmai turi būti išleisti kino teatruose Prancūzijoje.

Tokie pakeitimai ateityje iš esmės galėtų reikšti draudimą „Netflix“ dalyvauti.

Willas Smithas (Vilas Smitas) ir Jessica Chastain (Džesika Čestein), kurie dirba vertinimo komisijoje, turinčioje paskirti prestižinę „Auksinę palmės šakelę“, buvo tarp ryškiausių žvaigždžių, pagerbusių iškilmingą didžiausio pasaulyje kino festivalio atidarymo ceremoniją.

Susan Sarandon (Sjuzan Sarandon) pasipuošė juodo aksomo suknia su didžiule iškirpte ir buvo užsidėjusi didelius tamsius akinius nuo saulės, o Julianne Moore (Džulian Mur) sužibėjo pasirinkusi raudoną plunksnomis dekoruotą suknelę. Kinų aktorė Fan Bingbing, kuri taip pat dirba vertinimo komisijoje, vilkėjo plazdančią melsvą suknelę su mantija.

Festivalis šiame palmėmis apsodintame Prancūzijos kurorte prie Viduržemio jūros truks 12 dienų.

„Linkiu jums 12 entuziazmo kupinų dienų“, – drauge su Lily-Rose Depp (Lili Rouz Dep), Holivudo žvaigždės Johnny Deppo (Džonio Depo) dukra, paskelbdamas oficialią festivalio pradžią pasakė iraniečių režisierius, „Oskaro“ laureatas Asgharas Farhadi (Asgharas Farhadis).

„12 dienų atrasti filmus, kurie priverčia pagalvoti apie žmogaus padėtį šiandien. Sveiki atvykę į 70-ąjį Kanų kino festivalį“, – pridūrė jis.

Anksčiau trečiadienį pradžia festivaliui buvo duota perspėjamuoju Pedro Almodovaro, kuris vadovauja vertinimo komisijai, šūviu į „Netflix“. Ispanų režisierius pareiškė, kad filmas, kuris gaus „Auksinę palmės šakelę“, turėtų būti rodomas kino teatruose.

Savo du filmus, kurie dalyvauja konkursinėje programoje, „Netflix“ atsisakė rodyti Prancūzijos kino teatruose – dėl griežtų taisyklių, pagal kurias filmų šioje šalyje negalima siųstis iš prenumeruojamų paslaugų tiekėjų, kol nepraeina treji metai nuo jų tradicinio išleidimo.

Šis ginčas suskaldė kino pramonę ir kurstė debatus dėl jos ateities.

P.Almodovaras laikėsi griežtos pozicijos ir žurnalistams sakė, kad negali įsivaizduoti, kad „Auksinės palmės šakelė“ ar koks nors kitas apdovanojimas būtų „įteiktas filmui, kurio paskui negalima pamatyti didžiajame ekrane“.

Daugelis jo komentarus suprato kaip užuominą, kad nė vienas iš smarkiai reklamuojamų „Netflix“ filmų – nei „Okja“ su Tilda Swinton (Tilda Svinton) ir Jake'u Gyllenhaalu (Džeiku Džilenhalu), nei „The Meyerowitz Stories“ su Adamu Sandleriu ir Benu Stilleriu (Benu Stileriu) – Kanuose nieko nelaimės.

W.Smithas numato skandalą

Tačiau vertinimo komisija nebūtinai palaikys P.Almodovaro nuomonę.

Aktorius W.Smithas, kuris už boksininko Muhammado Ali (Muhamado Alio) vaidmenį buvo nominuotas „Oskarui“, ėmėsi energingai ginti „Netflix“, kuri „plečia“ jo vaikų „visuotinį kino supratimą“.

„Mano namuose „Netflix“ būdavo tik absoliučiai naudingas dalykas, nes jie pasižiūri filmus, kurių niekada nebūtų pamatę“, – sakė jis.

Anksčiau Prancūzijos televizijai W.Smithas sakė, kad „laukia progos trenkti ranką į stalą ir nesutikti su Pedro“. „Laukiu gero vertinimo komisijos skandalo“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Kanų festivalio organizatoriai paskelbė apie taisyklių pakeitimus. Numatoma nuo kitų metų reikalauti, kad atrenkami filmai turi būti išleisti kino teatruose Prancūzijoje. Tokie pakeitimai ateityje iš esmės galėtų reikšti draudimą „Netflix“ dalyvauti.

Šis filmų portalas, turintis 100 mln. prenumeratorių, atkirto, kad kino industrija turi priimti pokyčius, o jos vadovas Reedas Hastingsas (Ridas Hastingsas) prancūzų kino isteblišmentą apkaltino prieš ją „susivienijus“.

Du minėti „Netflix“ filmai yra tarp 19 juostų, besivaržančių dėl „Auksinės palmės šakelės“. Tarp kitų pretendentų į pagrindinius apdovanojimus yra „Meilės“ (Amour) režisieriaus Michaelio Haneke (Michaelio Hanekės) „Happy End“, vaizduojanti Europos migrantų krizę. Režisierius pretenduoja į rekordinę – trečiąją – „Auksinę palmės šakelę“.

Konkursinėje programoje taip par varžosi Sofios Coppolos (Sofijos Kopolos) trileris apie Amerikos pilietinį karą „The Beguiled“, kuriame vaidina Colinas Farrellas (Kolinas Farelas) ir Nicole Kidman (Nikol Kidman).

Ši australų aktorė neabejotinai yra šiemetinio Kanų festivalio karalienė: ji vaidina trijuose filmuose ir televizijos seriale „Top of the Lake“, kuriam rengiama speciali peržiūra.

Žvaigždės atvyksta labiau nei ankstesniais metais sugriežtinto saugumo sąlygomis. Praėjus 10 mėnesių po atakos netoliese esančioje Nicoje, kai užpuolikas sunkvežimiu mirtinai sužalojo 86 žmones, siekiant užkirsti kelią panašiems išpuoliams buvo pastatyti betono barjerai – didžiuliai gėlių vazonai. Svarbiose festivalio vietose budės snaiperiai.

Regiono saugumo aukščiausio rango pareigūnas Patrickas Mairesse'as (Patrikas Meresas) sakė, kad tikslas yra būti „kiek įmanoma nematomiems, kelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų, kad šventė galėtų likti švente“.