Rinkoje – vieninteliai

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse laurus pelnę „Dadu“ ledai „D‘ice“ su guminukais buvo sukurti 2023 m. pradžioje, o rinkoje pasirodė vos pakvipus tikrajam pavasariui – šių metų balandį.

Pasak UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, šie sultiniai ledai su įvairiaspalviais meškiuko formos guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra.

„Dadu“ ledus gaminančios UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis: „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu apdovanoti sultiniai „Dadu“ ledai su guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra. UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Nors pirminės ledų idėjos autorius yra būtent A. Gauronskis, tačiau jis pabrėžia, jog galutinai išgryninta originalaus produkto koncepcija – visos komandos kūrybinio darbo vaisius.

Ieško žaismės ir įspūdžio

„Du vienus mėgstamiausių skanėstų – ledus ir guminukus – sujungėme į vieną ir pavyko aukso medalio vertas produktas, – naujojo gaminio sėkme džiaugiasi UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis. – Stebėdami pasaulines ledų rinkos tendencijas galime pasakyti, jog ledų vartotojai vertina klasiką – tai nesikeičia, bet taip pat mėgaudamiesi ledais nori atrasti ir skirtingas tekstūras.

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus: burnoje švelniai tirpstantys sultiniai ledai ir štai kai kas netikėto – visai kitos tekstūros minkštas guminukas.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

„Dadu“ „D‘ice“ skirti atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. Mūsų žaismingas produktas ne tik atgaivina, bet ir maloniai nustebina guminukais viduje.“

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus.

 

Ant pjedestalo iškėlė patys pirkėjai

Per šiuos metus naujųjų ledų jau parduota net trečdalis milijono porcijų.

„Ledų sezonas Lietuvoje labai trumpas. Taigi produktui, kuris gausioje rinkoje yra naujokas, toks skaičius – išties didelis. Šie ledai tapo perkamiausi mūsų gaminamų sultinių ledų kategorijoje“, – dėmesį atkreipė A. Gauronskis.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Sultinius „Dadu“ „D‘ice“ ledus su guminukais galima įsigyti prekybos tinklų „Maxima“, „Aibė“ bei kitose parduotuvėse. Naujojo sezono metu UAB „Vikeda“ daugiau dėmesio ruošiasi sutelkti į pajūrį, kad vartotoją ledai pasiektų tada, kai gaivus ir linksmas produktas labiausiai reikalingas – atostogaujant.

Šiais metais 17-ąjį aukso medalį „Lietuvos metų gaminio“ konkurse pelniusi viena moderniausių ledų gamybos įmonių Lietuvoje ir toliau žada smagurius stebinti naujais skoniais bei įsimintinomis ledų ragavimo patirtimis.

Konkurentai – už nugaros

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu įvertinta Kėdainių konservų fabriko paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“ sukurta šį balandį, o į rinką žengė jau gegužę.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Paruoštų valgyti patiekalų paklausa pastebimai auga, – sakė Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas. – Per 2022 m. ši rinka ūgtelėjo beveik 50 proc. Tikslinė tokių gaminių auditorija – jauni žmonės, ieškantys paruošto produkto, kad galėtų greitai pavalgyti namie, darbe ar išvykose.“

Šią sriubą pakanka pašildyti puode ar mikrobangų krosnelėje ir sveiki, sotūs bei greiti pietūs jau po kelių akimirkų garuoja ant stalo.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Mes pirmieji sukūrėme paruoštą valgyti sriubą su mėsa. Kiti gamintojai rinkai kol kas nepasiūlė panašaus produkto“, – akcentavo S. Urbonas.

Naujas produktas – nauji iššūkiai

Pašnekovas atskleidžia, jog kuriant naują produktą, gilias gamybos tradicijas puoselėjantis Kėdainių konservų fabrikas neišvengė iššūkių.

UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas iš konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimų ceremonijos grįžo su aukso medaliu, kuriuo įvertintas naujas fabriko produktas – paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“. Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Iki tol niekada nebuvome gaminę paruoštos sriubos, todėl reikėjo rasti technologinius sprendimus, kaip tai padaryti. Taip pat turėjome ištobulinti tinkamą skonį. „Šiupininės sriubos su mėsa“ idėjos bei recepto sumanytojas – ilgametis įmonės technologas Algis Kulvietis.

Na, o trečias iššūkis – turėjome rasti naują etiketės koncepciją, kad paruoštos valgyti sriubos aiškiai atsiskirtų nuo rinkoje esamų panašių produktų ir būtų patrauklios tikslinei auditorijai, – pasakoja S. Urbonas, kurio vadovaujamas fabrikas sklandžiai įveikė visus naujo produkto kūrimo iššūkius, o šio gaminio pardavimai didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose netgi pranoko lūkesčius. – Vadinasi, rinka yra pasiruošusi tokiems produktams ir mes atliepiame tą poreikį. Vartotojai jau pamėgo ir kitus mūsų fabriko siūlomus kategorijos „Paruošta valgyti“ produktus: plovus, troškinius bei padažus gaminimui.“

Kėdainių konservų fabrikas šiuo metu plečia distribuciją, kad produktas būtų prieinamas didesniam vartotojų ratui, bet taip pat, norėdamas pirkėjams pasiūlyti daugiau skonių įvairovės, kuria ir naują sriubą su mėsa.

Ateičiai ruošiasi dabar

Niekas neabejoja – perspektyvi ateitis laukia tik tokio verslo, kuris žengs koja kojon su tvarumu. Kėdainių konservų fabrikas šiuolaikiškas bei energetinius išteklius tausojančias gamybos technologijas taiko jau šiandien: ant fabriko stogo – saulės elektrinė, o mažiau dujų sunaudojantis naujas garo katilas leidžia pagaminti tą patį produkcijos kiekį. Ir tai dar ne viskas.

„Aukso medaliu apdovanotos „Šiupininės sriubos su mėsa“ stiklainis aptrauktas moderniai atrodančia ir tvaria etikete – 100 procentų perdirbama plėvele. Tam įdiegėme naują etiketavimo įrangą. Taip pat vartotojai dabar gali rūšiuoti atskirdami stiklainį, kaip stiklo tarą, ir etiketę bei dangtelį. Norint rūšiuoti stiklinę tarą su popierine etikete, reikia ją nuplauti. Pasitelkę specialią technologiją, užtikrinome, kad nauja etiketė nusiluptų lengvai.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

Tai tik pradžia – ruošiamės naujam projektui, kurį užbaigę sukursime dar tvaresnes pakuotes“, – intrigą ateičiai palieka „Lietuvos metų gaminio“ konkurse jau kelias dešimtis aukso medalių pelniusio Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius S. Urbonas bei priduria, jog malonu ne tik būti maisto gamintojų lyderių gretose, bet ir kurti Lietuvos maisto kultūrą.

Auksą pelnė ir pernai

Primename, jog „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medalius „Vikonda grupės“ įmonės UAB „Vikeda“ bei Kėdainių konservų fabrikas pelnė ir pernai. Apdovanojimais įvertinti „Dadu“ ledai su sūdytais karamelizuotais žemės riešutais ir sūria karamele bei du Kėdainių konservų fabriko produktai: „Bolognese padažas su mėsa“ ir „Lietuviškas plovas“.

Balyje (Indonezija) surengtose varžybose 31-ąjį gimtadienį paminėjusi G. Venčkauskaitė tapo pasaulio triatlo (bėgimas, plaukimas, šaudymas) ir biatlo (bėgimas, plaukimas) čempione, kartu su Titu Puronu pasipuošė mišrių biatlo estefečių aukso medaliu, galiausiai prie šių trofėjų pridėjo ir du moterų komandų įskaitos aukso medalius.

„Buvo baugoka startuoti atvirame vandenyje, – nusišypsojo Gintarė. – Jau daugelį metų plaukioju tik baseine, o vien pagalvojus apie žuvis ir kitus atviro vandens gyventojus, galinčius prie manęs prisiliesti, sutraukia kojas... Tačiau varžybų dieną, matyt, suveikė adrenalinas. Dabar ir vėl negalėčiau lipti į vandenį, maudytis – baimė niekur nedingo. Prieš varžybas buvome nusiteikę, kad laimės tie, kurie prisitaikys prie blogų ar nepalankių sąlygų, nekreips į jas dėmesio. Man pavyko.“

Pirmą kartą biatlo ir triatlo pirmenybėse G. Venčkauskaitė dalyvavo 2015-aisiais.

„Dabar jau žinau, kad tai nėra vien fizinių galimybių demonstravimas. Tai ir taktika, kaip paskirstyti jėgas, greitai apsiauti sportinius batelius, kaip žengti į vandenį ir iš jo. Jei viską gerai susidėlioji, galima sutaupyti nemažai sekundžių. Biatlas ir triatlas – itin sunkios rungtys tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Neįsivaizduoju, kaip triatlono elito sportininkai sugeba tokiais tempais įveikti visas rungtis. Pagarba jiems“, – kalbėjo Gintarė.

Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė tiesiog maudėsi visų spalvų medaliuose.

T. Puronas, su G. Venčkauskaite iškovojęs mišrių biatlo estefečių auksą, taip pat tapo pasaulio triatlo čempionu, su komanda pelnė biatlo sidabrą.

Ieva Serapinaitė – pasaulio biatlo ir triatlo vicečempionė, kartu su Pauliumi Vagnoriumi iškovojo mišrių triatlo estafečių auksą ir dar du aukso medalius pelnė už pergalę moterų komandų įskaitoje.

Neda Doroševaitė pasipuošė asmeninių varžybų bronza ir moterų komandų įskaitos auksu. P. Vagnorius asmeninėse triatlo varžybose iškovojo bronzą ir vyrų komandų įskaitos sidabrą. Danielius Jevensaperis džiaugėsi triatlo komandų įskaitos auksu ir biatlo komandų sidabru.

„Smagu, kad suaugusiųjų grupėje susirinkome beveik visus trofėjus, – teigė G. Venčkauskaitė. – Nemažai Indonezijos gyventojų sužinojo, kur yra Lietuva. Dabar jau galvoju apie kitą sezoną, jis bus ilgas ir įtemptas. Su treneriu Pauliumi Aleksandravičiumi dar neaptarėme konkretaus plano, bet laukia nemažai kelionių.“

„Čempionus pasitiksime su ąžuolo vainikais ir su sveikinimais. Mūsų profesija pasižymi tuo, kad mes einame ten, iš kur kiti žmonės bėga. Greta visų apsaugos priemonių, įrangos, žinių, ugniagesiai turi turėti labai gerą fizinį pasirengimą, gerą ištvermę, kad galėtų išgelbėti kitus. Pas mus yra skiriamas didelis dėmesys sportui. Svarbu dalyvauti varžybose. Netgi pats dalyvavimas pasaulio čempionate jau yra garbė institucijai. Tai, kad mūsų komanda prieš porą savaičių laimėjo Europos čempionatą ir šiuo metu pasitiksime jau pasaulio čempionus, yra pats didžiausias pasiekimas per visą mūsų komandos istoriją. Mes labai didžiuojamės savo vyrais“, – pasakojo Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Paklaustas, ar ugniagesių laukia premijos, S. Greičius tai patvirtino.

„Aišku, laukia ir premijos. Taip pat mes turime pasidžiaugti, kad gyventojai, kurie pasitiki ugniagesiais labiausiai iš visų institucijų, gali matyti, pasitikima ne veltui“, – sakė jis.

Grįžę čempionai pasakojo, kokie jausmai juos užplūdo, taip pat dalijosi įspūdžiais iš varžybų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra mūsų finalinio bėgimo pergalingas kūjis“, – kalbėjo ugniagesių rinktinės vadovas Andrius Ašmontas, rodydamas kūjį, kurį amerikiečiai atidavė pirmą kartą.

„Niekada tokių dalykų įprastai neatiduoda, bet pasirodėme labai gerai ir net kai kurie amerikiečiai palaikė mus. Labai džiugu. Ilgai to siekėme – penktą kartą važiuojame ir pagaliau mums tai pavyko. Visa komanda labai laiminga. Aišku, džiugu ir už visus dalyvius. Išvažiavo dešimt žmonių ir visi grįžo su apdovanojimais“, – teigė A. Ašmontas.

„Daug dirbau, daug sportavau, stengiausi. Tai mano pirma išvyka į JAV, į pasaulines varžybas. Esu labai patenkinta. Rezultatas pranoko lūkesčius. Turi būti disciplina, nuolatinis darbas, tada ir būna geri rezultatai“, – patirtimi dalijosi ugniagesių rinktinės atstovė Dovilė Gideikaitė.

Ilgai to siekėme – penktą kartą važiuojame ir pagaliau mums tai pavyko. Visa komanda labai laiminga.

Rinktinės vadovo teigimu, kelionę į pasaulio čempionatą Lietuvos ugniagesiai pradėjo 2015 metais.

„Vieni prisijungė, tada kiti prisijungė. Pasiruošimas trunka visus metus. Atidavėme labai daug prakaito, investavome labai daug pinigų, paaukojome šeimos gerovę, kad pasiektume šių rezultatų. Rungtis, kuri labiausiai atspindi mūsų ugniagesio profesiją, yra lipimas į bokštą su svoriu, tada su kūju nukalama tam tikra platforma. Greičiausiai tai imituoja konstrukcijų ardymą. Kiekvienas asmeniškai atlieka šią rungtį“, – kalbėjo A. Ašmontas.

Rungtį, kurioje lietuviai laimėjo aukso medalius, atlieka visa komanda.

„Amerikiečiai šią rungtį vadina sunkiausiomis dvejomis minutėmis sporte. Suaugusių vyrų rinktinė du kartus tapo čempionais komandinėje estafetėje. Turime aukščiausią pasiekimą asmeninėje kategorijoje – komandos narys Lukas pelnė trečią vietą pasaulyje“, – sakė A. Ašmontas.

50 metrų plaukimo rungtyje aukso medalį, iškovojo Rūta Meilutytė. Kaunietė distanciją įveikė per 29,56 sek.. Šiuo rezultatu sportininkė pasiekė pasaulio taurės rekordą 

Dano Rapšio nepavyko pralenkti nė vienam plaukikui 200 metrų laisvu stiliumi plaukimo finale. Panevėžietis finale distanciją įveikė per 1 min. 45,75 sek.

Tai –  trečiasis D. Rapšio medalis Berlyne.

Panevėžietis penktadienį iškovojo auksą 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, o šeštadienį 200 metrų plaukimo kompleksiniu būdu rungtyje pasidabino sidabru.

X stop kadras.

Sėkmė Japonijoje

Fukuokoje (Japonija) įvykusiame pasaulio čempionate R. Meilutytė laimėjo du finalus: 50 m plaukimo krūtine (29,16 sek., naujas planetos rekordas) ir 100 m (1 min. 04,62 sek.).

Per 50 m plaukimo krūtine pusfinalio varžybas kaunietė pakartojo tuo metu italei Benedettai Pilato priklausiusį pasaulio rekordą (29,30 sek.).

Portalo „SwimSwam News“ duomenimis, už tai, kad R. Meilutytė pakartojo ir pagerino planetos rekordą, laimėjo du finalus, jai teko 100 tūkst. JAV dolerių (atitinkamai 30, 30, 20 ir 20 tūkst.).

Daugiau (103,690 tūkst. JAV dolerių) uždirbo tik australė Mollie O’Callaghan. Ji individualiose varžybose iškovojo du aukso medalius, estafečių – tris aukso ir vieną sidabro, pagerino 200 m plaukimo laisvu stiliumi pasaulio rekordą (be to, tai padarė dar tris kartus su komandomis estafetėse – moterų 4 po 100 m ir 4 po 200 m laisvu stiliumi ir mišrioje 4 po 100 m laisvu stiliumi).

Tarp vyrų solidžiausią honorarą susižėrė kinas Haiyangas Qinas (95 tūkst. JAV dolerių).

Norėjo olimpinio bilieto

„Po pusfinalio jaučiau, kad galiu pagerinti pasaulio rekordą, – kalbėjo 50 m finale triumfavusi R. Meilutytė. – Dabar susitelksiu į olimpinę 100 m rungtį ir toliau mėgausiuosi plaukimu.“

50 m varžybų sidabrą pelnė amerikietė Lilly King (29,94 sek.), bronzą – B. Pilato (30,04 sek.), 100 m – atitinkamai Tatjana Schoenmaker (Pietų Afrikos Respublika, 1 min. 05,84 sek.) ir Lydia Jacobi (JAV, 1 min. 05,94 sek.).

Dabar susitelksiu į olimpinę 100 m rungtį ir toliau mėgausiuosi plaukimu.

200 m plaukimo krūtine finale dalyvavusi vilnietė Kotryna Teterevkova iškovojo šeštą vietą (2 min. 24,22 sek.) ir uždirbo 4 tūkst. JAV dolerių.

Medalius išsidalijo T. Schoenmaker (2 min. 20,80 sek.), amerikietė Kate Douglass (2 min. 21,23 sek.) ir olandė Tes Schouten (2 min. 21,63 sek.).

„Savo rezultatais pasaulio čempionate esu patenkinta, nors labiausiai norėjau olimpinio normatyvo (200 m krūtine jis yra 2 min. 23,91 sek. – aut. past.). Tačiau šiuo metu nesu geriausios sportinės formos“, – kalbėjo K. Teterevkova.

Kitąmet – į Katarą

Kvalifikacinį 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių normatyvą įvykdė Aleksas Savickas (200 m krūtine pusfinalis – 2 min. 10,16 sek., 11 vieta).

Šįkart toliau pusfinalio nenuplaukė Andrius Šidlauskas (100 m krūtine – 14 vieta), atrankos barjerų neįveikė Erikas Grigaitis (200 m nugara – 26, 100 m – 30), Daniilas Pancerevas (200 m kompleksiniu būdu – 30, 50 m laisvu stiliumi – 60), Danas Rapšys (200 laisvu stiliumi – 17, 100 m – 32).

Fukuokos 50 m baseine sėkmingiausiai pasirodė Australijos plaukikai – iškovojo 13 aukso, 7 sidabro ir 5 bronzos medalius. Amerikiečių laimikis – atitinkamai 7, 20 ir 11 medalių, kinų – 5, 3 ir 8. Sportininkai pagerino iš viso 10 pasaulio rekordų (iš jų 7 – individualių rungčių).

2024-aisiais pasaulio vandens sporto šakų čempionatas bus surengtas vasario 2–18 d. Dohoje (Kataras).

Olimpinėje dviviečių baidarių 500 metrų distancijoje nepralenkiami buvo Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas. Praėjusių metų šios rungties pasaulio vicečempionai ir Europos čempionato prizininkai nuotolį įveikė 1 min. 32,83 sek. Artimiausius persekiotojus lietuviai aplenkė 0,29 sek.

Antrą vietą užėmė šios rungties praėjusių metų Europos vicečempionas vokietis Feliksas Frankas su nauju porininku Martinu Hilleriu. Trečioje vietoje finišavo 2022 m. pasaulio čempionato prizininkai ir Tokijo olimpinių žaidynių čempionai 1000 m distancijoje australai Jeanas van der Westhuyzenas ir Thomas Greenas.

„Prisipažinsiu, kad aukso nelabai tikėjomės. Bet visada eini kovoti dėl pačių aukščiausių vietų, tuo pačiu ir dėl aukso. Labai džiaugiamės, kad šįkart pavyko jį iškovoti. Mums su porininku pavyksta susikoncentruoti startams tada, kada labiausiai reikia. Prieš startą tinkamai susikaupėme, išbandėme naują strategiją ir ji pasiteisino. Pabandėme nuo pat starto linijos dominuoti trasoje. Tas pavyko ir pakako jėgų iki pat finišo“, – komentavo A.Olijnikas.

„Šiose varžybose bandėme naują taktiką. Jeigu pernai mes garsėjome kaip gerai finišuojantys baidarininkai, tai dabar siekėme ir gerai startuoti. Nuo pat starto užėmėm lyderių poziciją ir ją išlaikėme iki finišo. Šiose varžybose gerai jaučiausi fiziškai, nes pirmajame pasaulio taurės varžybų etape sirguliavau ir buvo aukšta temperatūra. Gera savijauta padėjo pasiekti puikų rezultatą“, – sakė M.Maldonis.

Pirmajame pasaulio taurės varžybų etape prieš dvi savaites, M.Maldonis ir A.Olijnikas užėmė septintą vietą.

Paskutinę varžybų dieną sekmadienį startavo dar du Lietuvos kanojininkai. Vienviečių kanojų 500 m A finale Vadimas Korobovas nuotolį įveikė per 1 min. 56,03 sek. ir iškovojo 7 vietą. Tos pačios rungties B finalą laimėjo Henrikas Žustautas. Lietuvis finišavo per 1 min. 58,56 sek. ir galutinėje varžybų įskaitoje užėmė 10 vietą.

Pasaulio taurės varžybų antrajame etape iš viso A finaluose kovojo keturios Lietuvos įgulos.

Olimpinėje keturviečių baidarių 500 m distancijoje šeštadienį per žingsnį nuo medalio ketvirtoje vietoje liko pirmojo etapo nugalėtojai Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja. Finale nuotolį per 1 min. 25,73 sek. įveikusią lietuvių keturvietę nuo medalio skyrė mažiau nei sekundė. Šios rungties B finalą laimėjo kita Lietuvos keturvietė Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Tomas Jusevičius ir Viktoras Čaplinskis. Galutinėje rikiuotėje B finalo laimėtojai užėmė 10 vietą.

Olimpinėje vienviečių baidarių 1000 m distancijoje A.Olijnikas A finale užėmė devintą vietą.

Olimpinėje dviviečių kanojų 500 m distancijoje H.Žustautas ir V.Korobovas buvo diskvalifikuoti už taisyklių pažeidimą.

Vieną aukso medalį iškovoję Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai komandinėje įskaitoje pasidalijo 9-ą vietą su Latvijos ir Taivano atstovais.

Daugiausia medalių Poznanėje iškovojo varžybų šeimininkė Lenkijos rinktinė. Lenkų sąskaitoje 11 apdovanojimų: 6 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos. 11 medalių laimėjo ir Ukrainos rinktinė: 3 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos. Trečią vietą užėmė Kinijos atstovai su 7 medaliais: 2 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos.

Iš viso medalius laimėjo 16-os valstybių sportininkai.

Lietuvos tandemas surinko 1373 taškus (fechtavimas – 228, plaukimas – 297, jojimas – 293, Laser Run – 555).

Sidabrą iškovojo meksikiečiai Mariana Arceo ir Manuelis Padilla (1364), bronza atiteko Pietų Korėjos atstovams Soenhjin Kim ir Haeun Jang (1361).

„Labai gera, – net nesuabejojo po pertraukos į aukščiausio lygio varžybas sugrįžusi G.Venčkauskaitė. – Esu labai pasiilgusi varžybų ir dabar tiesiog jomis mėgaujuosi“.

Asmeninėse varžybose trisdešimtmetė sportininkė užėmė 15-ą vietą (1323 taškai). Laimėtoja tapo vengrė Michelle Gulyas (1403), sidabras atiteko prancūzei Elodie Clouvel (1398), bronza – egiptietei Salmai Abdelmaksoud (1392).

Dvidešimtmetis Titas Puronas asmeninėse varžybose užėmė 29-ą vietą.

„Pasirodymą asmeninėse varžybose vertinu gerai, – sakė G.Venčkauskaitė. – Naują varžybų formatą bandau pirmą kartą. Pamačiau taktines klaidas, tačiau jas lengvai pataisėme estafetėse Nors čia rezultatai nebuvo aukšti, labai ramiai, su gera nuotaika ir nieko per daug nesitikėdami laimėjome. Su Titu vienas kitą puikiai papildėme ir pataisėme“.

Suprasti akimirksniu

Tituluočiausia Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadnoprovskienė šias varžybas praleido, ruošdamasi sezonui pagal asmeninį planą.

G.Venčkauskaitė perspėjo, kad liko patenkinta savo darytomis klaidomis... „Nes jos lengvai pataisomos“, – nusijuokė sportininkė.

Paklausta, kaip vertina savo sugrįžimą į aukščiausio lygio varžybas, penkiakovininkė neslėpė, kad viską įvertinti balais būtų sunku.

„Kadangi niekada negali žinoti savo galimybių ribos, – nusišypsojo ji. – Bet dabar jaučiuosi daug geriau nei prieš gimdymą. Psichologiškai taip pat esu daug ramesnė ir tvirtesnė negu anksčiau“.

Dabar sportininkų lauks kelios dienos poilsio, tarptautinė stovykla Druskininkuose, o vėliau – kiti pasaulio taurės etapai.

Čempionato finaluose kovėsi keturi lietuviai. Rūtai Brazdžionytei atiteko moterų 55-60 kg svorio kategorijos sidabras.

Moterų svorio kategorijos virš 60 kg pasaulio čempione tapo Brigita Gustaitytė, vyrų 75-85 kg svorio kategorijos – Juras Sokolovas, o svorio kategorijos virš 85 kg – Eventas Gužauskas.

Neprabėgo nė metai ir kalbos apsivertė aukštyn kojomis. Kritikai persivilko drabužį ir ėmė liaupsinti trenerių ir LKF darbą. Lietuvos krepšinio mokykla vėl tapo viena geriausių Europoje. O talentų fabrikas vėl gamina ne tik medalių laiminčias komandas, bet ir individualiai stiprius žaidėjus. Tad kas gi pasikeitė, kad per tokį trumpą laiką tapome vienais Europos lyderių?

Pirmiausia – komandiniai rezultatai. Viena po kitos į Lietuvą net trys rinktinės parvežė žemyno pirmenybių medalius. Jaunimo (iki 20 metų) vaikinų komanda paneigė skeptikų prognozes ir po vangaus starto nusikasė iki pat finalo, kur po atkaklios kovos nusileido Ispanijai. Merginų jaunių (iki 18 metų) ekipa su lietuviškuoju Dončičiumi – Juste Jocyte viršijo planus (užimti 5–12 vietas) ir finale parklupdė gerai pažįstamos Ispanijos bendraamžes. Triumfo žygį užbaigė vaikinų jaunučių (iki 16 metų) kolektyvas, įgyvendinęs pažadą atvežti auksą. Lemiamame mače Tomo Purlio auklėtiniai palaužė tuos pat ispanus.

Pagaliau sportinė sėkmė atsisuko veidu į lietuvius, sako sirgaliai, ir ploja katučių. Specialistai kalba konkrečiau. Tarp priežasčių, lėmusių gausų derlių, jie mini ilgesnį rinktinių stovykloms skirtą laiką. Taip pat ir kokybiškesnę žaidėjų atranką. Prie to prisideda ir auganti trenerių motyvacija, kurie už išugdytus rinktinių kandidatus sulaukia ne vien patapšnojimo per petį. Tiek finansinė paskata, tiek vienoda galimybė iš didelio ar mažo miestelio patekti į rinktinės trenerių štabą skatina specialistus neskaičiuoti savo darbo valandų, praleistų šlifuojant naujus deimančiukus. Tad padidėjusios LKF investicijos į jaunimo krepšinį atsipirko su kaupu. Medalių vasara tai patvirtina.