– Paaiškinkite, koks tai mokestis ir kaip jis gali atpirkti mūsų nuodėmes?

– Na, apie tą „nuodėmės mokestį“ pirmą kartą išgirdau Lietuvoje. Europos Parlamente tokios nesąmonės niekas nesakė. Nežinau, ką norėjo pranešti šios frazės autorius. Iš tiesų mokestis veikia nuo 2005 metų ir vadinasi emisijos taršos leidimai. 2005-aisiais, kai tapo aišku, kad reikia kažkaip kovoti su klimato kaita. Tad čia – nieko naujo. Šiame įstatyme yra kita naujovė. Iki tol įmonėms buvo suteikiami taršos leidimai, kiek taršos gali išmesti. Jei išmesdavo daugiau, jie galėdavo biržoje pirkti papildomus leidimus, bet jei sutaupo, – juos parduoti, tokiu būdu išlošdami – turėti papildomų pajamų. Iki 2012-ųjų tie leidimai apskritai būdavo nemokami. Gaila, kad 2020 metų Audito komiteto tyrimas rodo, kad 90 proc. tų nemokamų leidimų buvo suteikta tiems, kurie padaro 90 proc. taršos. Šis mechanizmas tarsi leisdavo ir teršti. Dabar atsirado dalykas, apie kurį kalba visas pasaulis, – pirmą kartą įjungtas naujas – pasienio taršos – mechanizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tai reiškia?

– Europos Sąjunga (ES) turi labai aukštus aplinkosaugos standartus. O tai reiškia, kad mūsų pramonei tai yra papildomas smūgis, nes, palyginus su kitais, ji – ne tokia konkurencinga. Prekės – automatiškai brangesnės. Natūraliai iškyla du dalykai. Pirma yra tai, kad mes importuojame prekes iš tų šalių, kurios neturi tokių aukštų aplinkosaugos standartų. Tokių, kaip Kinija ar Indija. Taigi jau turime taršą. Antras dalykas, mūsų pramonė išsikelia į tas šalis. Ir pirmą kartą sugalvotas naujas pasienio emisijos mechanizmas, dar vadinamas CO2 importo mokestis. Jeigu trečiosios šalys nesilaiko tų ES aplinkosaugos standartų, įveždamos, t. y. importuodamos savo prekes į Europą, privalės mokėti mokestį, kuris gali būti ir labai didelis. Ką mes turime? Iš vienos pusės pasipildo ES biudžetas. Taigi mes turime lėšų verslui ir namų ūkiams, nes tie pinigai skirti socialinio perėjimo, arba pertvarkos fondui. Kažkas čia pavadino „nuodėmės mokesčiu“, bet tai yra tiesiog taršos mokestis. Neteršk ir nereikės jo mokėti.

Pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.

– Tai kol kas tas mokestis guls ne ant gyventojų pečių, o ant verslo?

– Tai jis ir gulėjo ant verslo. Ne tik gulėjo, verslas galėjo iš jo ir išlošti, kaip minėjau. Jeigu įmonė nėra tarši, ji gali kažkam parduoti savo taršos leidimus.

– Kas nutiks su tokiomis didelėmis įmonėmis, kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“ ar „Akmenės cementas“?

– Mano supratimu, jie kaip tik turėtų išlošti, todėl kad iš trečių šalių pigių trąšų atvežti neišeis. Teks primokėti iki tų standartų, kurie iškelti tam pačiam azotui. Ir jeigu mes kalbėtume apie tą dokumentą, tai 75 proc. pinigų eis į tą socialinį pertvarkos fondą. Kitas dalykas, tokias diskusijas reikia pradėti ne nuo vargstančio verslo, apie kurį Lietuvoje visi kalba, kaip apie demencija sergančią bobutę. Tie, kurie mato galimybes, tie ir laimės.

– Ar neatsitiks taip, kad tos trečiosios Azijos šalys, taip pat JAV ar ta pati Rusija pasinaudos šia situacija? Kas patikrins, kaip, tarkim, kinai laikosi tos tvarkos, ar atitinka tuos ES aplinkosaugos reikalavimus?

– Nuoširdžiai pasakysiu, čia tas atvejis, kai tikrai nežinau. Bet daug rimtesnė problema, apie kurią buvo daug diskutuojama, tai – mūsų santykiai su JAV, kurie mums dėl daugelio dalykų yra labai svarbūs. Amerika kol kas ganėtinai griežtai kalba apie tą importo mokestį, nes didele dalimi tai susieta su plienu. Va čia yra įtampos židinys. Bet vėlgi, pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis. 

Tai BNS patvirtino partijos atstovė Paulina Levickytė.

„Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – BNS sakė ji.

Kaip skelbta anksčiau, A. Maldeikienė nusprendė nebedalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

64 metų moteris save pristato kaip ekonomistę, dėstytoją, mokytoją, publicistę, ekonomikos vadovėlių ir knygų autorę. 2016 metais ji tapo Seimo nare, o po trejų metų buvo išrinkta į Europos Parlamentą.

Manau, kad tai, kas vyksta su politika Lietuvoje, yra totalus košmaras.

„Manau, kad tai, kas vyksta su politika Lietuvoje, yra totalus košmaras. (..) Kai negebantys žmonės bando spręsti netgi tokius sudėtingus dalykus, kaip užsienio politika, kai yra tokie geopolitiniai iššūkiai. Aš noriu numirti rami, kad aš iki paskutinės dienos kovojau už Lietuvos laisvę. Aš visiškai akivaizdžiai manau, kaip mes galime ją prarasti“, – BNS sakė A. Maldeikienė.

„Aš nesu smetoninio tipo žmogus, kuris bėgs per upelį kažkur į užsienį – grįžtu ir kalbėsiu. Grįšiu, daugiau niekur nekandidatuosiu ir kalbėsiu, kalbėsiu daug griežčiau. (..) Aš esu iš šeimos, kur nebuvo komunistų ir man nereikėjo stoti į Komunistų partiją. Aš tiesiog noriu padėti konservatoriams, aš nesu tas žmogus, kuris atbėga į partiją, kai ji kyla, kad gautų vietą ir nesu tas, kuris išeina, kai kam nors blogai“, – BNS sakė politikė, negailėdama kritikos žurnalistams ir politologams.

2019-2024 metų EP kadencijoje dirba 11 europarlamentarų, išrinktų Lietuvoje.

Dar vienos kadencijos ketina siekti šeši europarlamentarai: liberalas Petras Auštrevičius, baigiantis antrą kadenciją, konservatoriai Rasa Juknevičienė (pirmą), Andrius Kubilius (pirmą) ir Liudas Mažylis (pirmą), socialdemokratas Juozas Olekas (pirma) bei „valstietis“ Bronis Ropė (antrą).

Kol kas neapsisprendė abu ilgiausiai EP dirbantys – trečią kadenciją baigiantys socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis.

„Valstietis“ Stasys Jakeliūnas nuo komentarų, ar sieks antros kadencijos, susilaiko, o su Darbo partijos įkūrėju europarlamento nariu išrinktu tris kartus iš eilės Viktoru Uspaskich LRT susisiekti nepavyko.

Atstovus į EP Lietuva rinks jau kitų metų birželį. Šalys atstovus į EP renka 5-erių metų kadencijai.

Karščiausia diskusija užvirė laidos dalyviams diskutuojant apie Seimo narių algas – daugeliui Lietuvos žmonių atskaitos taškas yra parlamentaro užmokestis.

Kaip sako jaunoji Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, pasikalbėjus su draugais „supranti, kad tavo mažiausias atlyginimas iš visos aplinkos“. Seimo narė uždirba kiek daugiau nei 2 tūkstančius eurų.

17 metų Seime dirbantis Kęstutis Masiulis tvirtina, kad atsižvelgiant į milžinišką stažą parlamente dabar gauna 2,7 tūkst. eurų į rankas. Jei dirbtų universitete, galėtų gauti ir 10 tūkstančių.

Tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumu, nes normalių smegenų už tokius pinigus nusipirkti negalima.

Pasak Aušros Maldeikienės, tokios mažos Seimo narių algos yra grėsmė nacionaliniam saugumui. „Alga yra beprotiškai maža, palyginti su kompetencijomis, kurias žmogus turėtų turėti. Tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumu, nes normalių smegenų už tokius pinigus nusipirkti negalima“, – rėžė A. Maldeikienė.

Politikė atvira: Europos parlamente (EP) jos atlyginimas praėjusį mėnesį buvo 7315 eurai, už kiekvieną darbo dieną europarlamentarams mokami 338 eurai dienpinigių, taip pat išmokamos kompensacijos už laiką, sugaištą vykstant į posėdžius. „Viską sudėjus, išeina 13-15 tūkstančių eurų į rankas. Beje, atlyginimas auga kiekvieną sausio 1 dieną jį perskaičiuojant pagal Belgijos infliaciją“.

Pasak Aušros, gerai uždirba ir jos padėjėjai EP. „Padėjėjas Lietuvos Seime gaudavo 1,3 tūkst., o EP – apie 5 tūkst.“, – sakė A. Maldeikienė.

Beje, įsiplieskus aršioms diskusijos laidoje, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pareiškė, kad A. Maldeikienei... trūksta sekso.

Aušra Maldeikienė/LNK stopkadras

„Kas jums aktualu, tą ir kalbat. Vyrai tada pasakoja anekdotus apie seksą, kai jiems nėra to sekso. Ir jums trūksta sekso, trūksta kažko, kad galėtumėte nuleisti garą“, – sakė Seimo narys, užsitraukdamas A. Maldeikienės rūstybę.

„Taip, gyvenu separacijoje, mane vyras paliko prieš 6 metus, esu praktikuojanti katalikė ir laikausi celibato. O jūs rodote panieką moterims. Kai pamatai tokius vyrus kaip jūs, supranti, kad labai gera vienai. Vyras leidžia vyresnei moteriai aiškinti, kad jai trūksta sekso. Jeigu vyras yra vyras, jis niekada neklaus moters tokio klausimo. Šis žmogus pademonstravo, kad jis nėra vyras“, – į vatą nevyniojo europarlamentarė.

Visa audringa diskusija – šį vakarą, 19.30 val., LNK televizijos laidoje „KK2 penktadienis“.

A. Maldeikienės skrydis buvo numatytas iš Varšuvos į Briuselį. Skrendant virš Vokietijos buvo paskelbta apie lėktuvo gedimą, susijusį su slėgio problemomis.

Į saloną susileido deguonies kaukės ir visiems lėktuvo keleiviams teko jas užsidėti ir kurį laiką kvėpuoti per kaukes.

Gedimą patyręs lėktuvas neplanuotai buvo nukreiptas leistis į Diuseldorfą, Vokietijoje.

„Avarinis nusileidimas Diuseldorfe. Kvėpuoti per deguonies kaukę yra šiurpoka“, – „Instagram“ paskyroje rašė europarlamentarė.

Vėliau apie nemalonią patirtį politikė savo „Instagram“ paskyroje dar pridėjo įrašą: „Nenorėčiau pakartoti“ ir pasidalino nuotraukomis iš lėktuvo.

Tuo pačiu lėktuvu kaip ir A. Maldeikienė skridęs Lenkijos politikas Robertas Biedronas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo filmuota medžiaga iš lėktuvo. Joje matyti, kad visi keleiviai užsidėję deguonies kaukes. Politikas džiaugėsi lėktuvo komandos darbu. Anot jo, nors situacija buvo dramatiška, bet ją pavyko puikiai sukontroliuoti.

„Šįmet jau susitariau, kad kolegė Rasa Juknevičienė man duos savo rinktų džiovintų grybų. Darysiu ausytes, burokėlių sriubą, ir visa kita, kas priklauso, kaip darydavo mano mamytė. Man tai yra labai gražu“, – antradienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK kalbės A. Maldeikienė.

Per šventes į Briuselį pas mamą atvyks jaunėlis sūnus Mykolas ir marti. Visi kartu ruoš dvylika Kūčių patiekalų. Tai pirmos šventės, kurias Aušra sutiks kaip oficiali pensininkė. A. Maldeikienei šis statusas patinka.

„Aš taip laukiau! Kai buvau mažutė, labai norėjau būti sena, tai dabar jau jaučiuosi oficialiai sena. Ne taip seniai vienas dainininkas verkė, kad jis metus negalėjo gauti pensijos, nes jam, vargšeliui, niekas nepranešė. Taigi aš turiu sveiką protą, žinau, kada man priklauso išeiti į pensiją“, – juokėsi A. Maldeikienė.

Jos pensija Lietuvos mastais labai gera – apie 700 eurų. „Bet tai yra trys darbovietės praktiškai visą gyvenimą, daugybės knygų honorarai. Suprantate, kai aš matau ką nors verkiantį, kad jo pensija labai mažutė, matau žmogų, kuris iki 2009 metų sėdėjo turguje, prekiavo ir nemokėjo nieko „Sodrai“, matau ūkininkus, kurie iki 2009 metų „Sodrai“ nemokėjo nieko, o tai, reiškia, užmetė savo tėvų išlaikymą tokiems mokytojams kaip aš. Aš buvau mokytoja su maža alga, bet dėsčiau, mokiau, rašiau knygas, turėjau individualią veiklą“, – savo pensijos dydį komentavo europarlamentarė.

Pinigus kur leisti A. Maldeikienė turi. Ji prisipažino: labai daug jų ištaško kalėdinėms dovanoms.

„Na, bet aš galiu dabar sau tai leisti, kai galėdavo mažiau, vis vien leisdavau dovanom daugiau, negu protas sakytų“, – sakė ji.

A. Maldeikienės sūnus su marčia Briuselyje liks ilgiau. Kartu su politike sutiks ir Naujuosius metus.  Europarlamentarė visiems nupirko bilietus į operą „Norma“.

Moteris sako, kad yra tikinti. Adventas, iki šventinis laikotarpis jai taip pat labai svarbus. Todėl, nors komentatoriai Aušrą internete ir išvadina proto ubage, psichine ir kitokiais negražiais epitetais, A. Maldeikienė pasižadėjo per adventą susilaikyti nuo komentarų socialiniame tinkle „Facebook“.

„Aš nė karto nepakomentuosiu nieko, ką galvoju apie budulius. Įsipareigoju viešai, visi galės patikrinti“, – prieššventinį pasižadėjimą ištarė europarlamentarė.

Seime pastaruoju metu pats dėl savo elgesio klausimų susilaukiantis politikas prašo įvertinti, ar kai kurie vieši A. Maldeikienės pasisakymai atitinka Europos Parlamento narių etikos kodeksą ir jos atstovaujamos frakcijos vertybes.

„Europarlamentaras turėtų nevartoti neapykantos kalbos, nežeminti politinių oponentų, atskirų visuomenės grupių ir t. t. Noriu, kad būtų išnagrinėtas ir įvertintas jos elgesys, o frakcija nuspręstų, ar A. Maldeikienė gali toliau būti jos narė“, – išplatintame pranešime teigė M. Puidokas ir citavo jam nuostabą sukėlusius A. Maldeikienės pareiškimus apie bažnyčios hierarchus.

„Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs — visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą“, – A. Maldeikienės įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ fragmentą citavo M. Puidokas.

Pasak jo, kontroversiškai įvertinti parlamentarės žinučių vertimai išsiųsti anglų, lenkų ir vokiečių kalbomis.

A. Maldeikienė tokius žodžius išsakė komentuodama kilusį skandalą, kuomet STT agentai atliko kratą M. Puidoko kabinete. Krata buvo pradėta gavus Seimo nario Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti. Įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu buvo pateikti jo padėjėjui Kęstučiui Motiečiui. Tuo tarpu M. Puidokas pareiškė, kad kratą atlikę STT pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą. Savo ruožtu pastarieji tikina, kad pareigūnų veiksmai prieš Seimo narį, atliekant kratą jo kabinete, buvo teisėti. Jų teigimu, pats M. Puidokas pareigūnams atsisakė pateikti savo mobiliuosius telefonus ir galbūt tikslingai pasislėpė tualete, kad galėtų ištrinti tyrimui svarbius duomenis.

ELTA primena, kad dėl homofobiškų ir LGBT bendruomenę niekinančių komentarų Europos Parlamento liberalų frakcija pašalino Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą iš šios politinės grupės. Tačiau M. Puidokas, kaip ir kiti šiai partijai priklausantys nariai, V. Uspaskicho pasisakymų viešai kritikuoti nebuvo linkę.

„Tai yra visiškai nedaug pinigų, tuos 2,2 mlrd. reikia padalinti iš šešių, nes tai yra šešeriems metams skirta programa. Ir tada matosi, kad tai tikrai nėra didelė suma netgi lyginant su Lietuvos biudžetu. Kita vertus, man atrodo su ta kritika yra taip: kiekvienas Lietuvoje išgirdęs žodžius „gaivinimo fonas“, kadangi jam yra blogai, tai jį puls gaivinti – jis jaučiasi blogai. O iš tiesų yra nepaprastai griežtos taisyklės: 37 proc. žalinimui, 20 proc. skaitmenizacijai. Likę dalykai skirti tam, kad šalis įvykdytų jai aukščiau nustatytas struktūrines pertvarkas. Tai buvo pasiekta debatuose dar pernai vasarą, kada taupiosios šalys – skandinavai, Vokietija, t. y. šalys, kurios ir duoda tuos pinigus, pareikalavo, kad vieną kartą aiškiai sutartume. Sakė: mes duodame pinigus, o situacija nesikeičia“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Bus investicijos į trinkeles arba į pastatus, jeigu bus skirta ne pačiam mokymo procesui modernizuoti, o dar kartą uždengti jau uždengtą mokyklos stogą.

– Taigi, ar dėl tų pinigų ir dėl taisyklių, kaip tuos pinigus išleisti, jau yra sutarta ir ar tai Lietuvos politikai padarė praėjusių metų vasarą?

– Susitarė Vadovų taryboje prezidentas. Labai juokinga, kad jis dabar pamiršo, ką jis ten susitarė. Kai jo padėjėja jį cituoja, kad uoj, uoj, kaip reikia ekonomiką gaivinti ir verslui regionuose padėti... Taigi, pernai liepos mėnesį ilgai trukusiame vadovų sutarime ir buvo sutartos aiškios taisyklės, kaip tai bus skirstoma.

– Tačiau kam tuomet reikia rengti tą planą iki balandžio 30-osios, jeigu Gitanas Nausėda viską sutarė praėjusią vasarą?

– Buvo sutarta pernai liepą, prezidentas dalyvavo tame procese. Šalys donorės pradėjo kategoriškai reikalauti, kad pinigai būtų skirstomi ne taip, kaip pačiai šaliai atrodo naudinga, bet pagal tam tikrus bendrus kriterijus visai Europos Sąjungai: kiek skirti skaitmenizavimui, kiek žalinimui, kiek tam, kad valstybė vykdytų jai metų metais nustatomas struktūrines reformas.

Jeigu grįžti į Viliaus Šapokos DNR fondą, tai ten labai gerai buvo sugalvotas pavadinimas, labai gražiai atrodė, visiems atrodė, kad jie imsis genų modifikacijos ir darys ką nori – investuos į kairę ir į dešinę. Dabar Vyriausybė pateikė projektą, kuris iš tikrųjų skirtas tam, kad būtų pertvarkyta Lietuvos ekonomika – ypač viešasis sektorius, nes mūsų problemos, mūsų ekonomikos vėžys yra viešajame sektoriuje. Dėl atlyginimų lygio, dėl daugybės dalykų, dėl investicijų apimties viešasis sektorius atsilikinėja visą laiką technologiškai. Jūs pasižiūrėkite, kokias mes turime problemas su užlietais Registrų centro kompiuteriais, stringančia e. sistema ir t. t.

– Tai, ką jūs sakote, yra tai, ką sako ir finansų ministrė Gintarė Skaistė: tuos pinigus reikia skirti mokykloms regionuose arba autobusų perėjimui iš iškastinio kuro naudojimo į elektrinius autobusus. Bet iš esmės, kai kuriose mokyklose nėra moksleivių. Ar tai nebus investicijos į trinkeles, ką jūs pati nuolat kritikuodavote?

– Taip, bus investicijos į trinkeles arba į pastatus, jeigu bus skirta ne pačiam mokymo procesui modernizuoti, o dar kartą uždengti jau uždengtą mokyklos stogą. Esminis klausimas ir yra, jeigu mes kalbame apie skaitmenizaciją ir apie žalinimą. Aš galiu pasakyti labai gerą dalyką, ko reikėtų mokykloms, ir kas tikrai būtų finansuotina: mažutės žaliosios grandinės, kad ūkininkai iš tam tikrų gamybos objektų, kur yra užtikrinama gyvūnų gerovė, pristato tiesiai į mokyklą maisto produktus ir vaikai gauna kokybišką maistą. Normalus projektas. Toliau – transportas su žaliuoju kursu. Tai irgi yra to paties regiono gyvenimo kokybės kėlimas. Problema yra tai, kad gyvenimo kokybė ne centrinės aikštės plytelėse guli, o kokybėje, kaip mokomas vaikas. Tada investicijos yra į švietimą.

Bus investicijos į trinkeles arba į pastatus, jeigu bus skirta ne pačiam mokymo procesui modernizuoti, o dar kartą uždengti jau uždengtą mokyklos stogą.

– Viena iš kritikos dalių, kurią politikai dabar reiškia, kad šiam planui per mažai laiko, kad jis buvo rengiamas arba detalizuojamas už uždarų durų, kad ministerija nesidalijo detalėmis. Dabar finansų ministrė G. Skaistė pasakė, kad Europos Komisija prašė nepristatyti plano tol, kol nėra konkretaus suderinimo dėl visų reformų. Ar galėjo būti iš Briuselio toks pasakymas ir prašymas neviešinti?

– Nežinau. Tikrai nežinau ir nenoriu diskutuoti apie ką neturiu jokio supratimo, pastaruosius dvejus metus nesu su ministre G. Skaiste kalbėjusi. Bet vieną dalyką pasakysiu: taip, visada yra reikalaujama, kad viskas vyktų viešai. Apie tai, kad 37 proc. žalinimui, skaitemininimui 20 proc. ir t. t., yra kalbama jau keli mėnesiai iš ministerijos. Ministerija turi labai aiškias taisykles, ko reikalauja Europos Komisija. Taisyklės ten yra labai griežtos. Šiandien labai gražiai parašė portalas: tas taisykles įgyvendinti reiškia sunešioti metalines kurpaites. Ir jie tai aiškiai darė.

– Kodėl tuomet Lietuvoje kilo politinis skandalas dėl šitų pinigų? Kodėl yra šita kritika?

– Man atrodo, kad skandalas Lietuvoje yra dėl šitų pinigų, nes pirmą kartą Lietuvos taip vadinami socialiniai partneriai, o iš tikrųjų lobistai, pramonininkai ir visokios konfederacijos staiga suprato, kad negali atidarinėti koja durų. Kai iš tikrųjų yra kažkokios taisyklės ir jų bus bandoma laikytis. Ir tai, kas yra viešojo sektoriaus investicijos, visų pirma yra Vyriausybės atsakomybė. Premjerė gražiai pasakė: mes šia programa vykdysime ir savo Vyriausybės programą, t. y. keisti situaciją.