Ochsentalerio ledynas stipriai aptirpęs, bet vis dar įprastas alpinistų maršrutas, nors dėl daugybės plyšių į jį kopti tenka apsiginklavus tik specialia įranga.

Austrijos Alpių asociacija savo naujausioje ledynų matavimo ataskaitoje įspėjo, kad tokių Austrijos ledynų nebeliks.

„Po kelių dešimtmečių Austrijos ledynų nebeliks. Gali būti, kad šešėlyje esančiose vietose bus jų likučių. Galbūt prie Glocknerio ledyno šiaurės rytų pusėje, kai kuriose vietovėse Oetztalio slėnyje. Bet faktiškai po 40 ar 45 metų visa Austrija bus beveik be ledo“, – prognozavo ledynų matavimo tarnybos vadovas Andreas Kellerer-Pirklbauer.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Per porą metų šalyje sparčiai sumenko visi 93 tirti ledynai. Labiausiai ledo prarado Pastercės ledynas. Skaičiuojama – 203 metrus ledo.

„Nebeįmanoma išgelbėti Austrijos ledynų, nes jų sistemos pernelyg vangios. Vadinasi, ledynų nykimas nebesustabdomas. Aukštesnėse ledynų vietose turėtų pradėti formuotis sniego atsargos, kad ledynai artimiausiais metais stabilizuotųsi, o gal net augtų. Bet tokiems dariniams reikia dešimtmečių, o laikas išseko. Viskas jau prarasta“, – konstatavo geografas Gerhard Lieb.

Mokslininkai tikisi, kad šie tyrimai suveiks kaip dar vienas pavojaus signalas politikams pagaliau pabusti, nes šylanti ir teršiama planeta keičiasi pernelyg greitai.

Diplomatai elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“, nurodė ministerija, nepateikdama išsamesnės informacijos, ir pridūrė, kad jie turi išvykti iš šalies iki kovo 19 dienos.

Rusijos ambasada Vienoje pareiškė esanti pasipiktinusi Austrijos „grynai politiniu“ sprendimu ir pridūrė, kad jai „nebuvo pateikta nė menkiausių įrodymų“.

„Dėl ryžtingo Maskvos atsako negali būti jokių abejonių“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“, kaltinant Vieną dėl „tolesnio dvišalių santykių blogėjimo“.

Prieš Maskvai įsiveržiant į Ukrainą, diplomatiniai išsiuntimai šioje neutralioje ES narėje, kuri palaikė glaudžius santykius su Rusija, buvo retas reiškinys.

2023 metų vasarį Austrija jau išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje.

Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir išsiuntė keturis Austrijos diplomatus.

2022 metų balandį Austrija taip pat išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, vykdydama koordinuotą ES reakciją pasirodžius įtarimams, kad Kyjivo priemiestyje Bučoje Rusijos kariai žudė Ukrainos civilius gyventojus.

Prieš tai, 2020 metų balandį, Austrija išsiuntė šnipinėjimu kaltinamą Rusijos diplomatą.

9 mln. gyventojų turinti šalis tradiciškai laikoma tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

Trylikos metų berniukas buvo laikomas šuns narve. Taip vaiką kankino jo motina. Pareigūnai nustatė, kad 33 metų moteris sūnų mušdavo užkimšusi jam burną, žiemą apipildavo jį vandeniu ir atidarydavo langus, badydavo. 1,7 metrų ūgio berniukas svėrė vos 40 kilogramų. Dėl kankinimų ir bado galiausiai berniuko kūno temperatūra nukrito iki 26 laipsnių ir jį ištiko koma.

„Vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti išsekęs berniukas, kuris dreba ir vos gali vaikščioti, kalbėti. Motina bandė pasiteisinti sakydama, kad nematė, kaip blogai yra jos sūnui. Vargu, ar kas nors salėje tuo patikėjo“, – kalbėjo žurnalistė Stephanie Hüttner.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į teismo suolą su vaiko motina kartu sėdo ir jos draugė. Būtent jų susirašinėjimai tapo vienais iš sadizmo įrodymų. Vienoje iš žinučių motina klausė draugės, ar vaikui prieš vizitą pas gydytoją duoti valgyti. Draugė pasiūlė vaikui duoti tik arbatos, o maistą padėti grįžus namo, taip jis mažai kalbės su daktaru ir norės namo pats. Motina dar tikslinosi, ar vaikui tikrai vėliau duoti valgyti, draugė patarė, kad taip, bet didžiąją dalį maisto suvalgyti pačiai. 

„Ji serga priklausomo tipo asmenybės sutrikimu, kitaip tariant, ji akivaizdžiai nesugeba turėti savo nuomonės, bet yra žmogus, kuriuo labai lengva manipuliuoti. Būtent taip ir nutiko. Taigi, jeigu kalbant ne teisiniais terminais, ji pateko į blogio, į kito asmens, kuris ja blogai manipuliavo sūkurį “, – teigė advokatė Astrid Wagner.

Dabar berniukas gyvena su tėvu. Teismo psichologas – atviras: berniuko psichika gali būti sužalota visam gyvenimui.

Kyrylo Ševčenko buvo svarbus asmuo siekiant užtikrinti Ukrainos finansinį ir ekonominį stabilumą, kai į šalį įsiveržė Rusija. 2022 m. spalį jis atsistatydino iš banko vadovo pareigų ir pasiprašė prieglobsčio Austrijoje. Tačiau Austrijos prokuratūros atstovas trečiadienį AFP sakė, kad K. Ševčenko tiriamas „dėl visuomenės pasitikėjimo pažeidimo ir pinigų plovimo“. Apie tai pranešė ir Austrijos žiniasklaida.

51 metų K. Ševčenko feisbuke pareiškė, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą patyrė prezidento Volodymyro Zelenskio spaudimą spausdinti pinigus vietos valiutai palaikyti. Pasak jo, atsisakymas tai padaryti paskatino jo areštą pagal „išgalvotus“ kaltinimus turto grobstymu. 2022 m. spalį, po dvejų metų vadovavimo Ukrainos centriniam bankui, jis paskelbė atsistatydinantis dėl sveikatos priežasčių.

Kaip rašo austrų laikraštis „Der Standard“, Viena atmetė Kyjivo prašymą jį išduoti dėl vykstančio karo.

K. Ševčenko buvo paskirtas banko vadovu 2020 m., kai atsistatydino jo pirmtakas, sakęs, kad patiria politinį spaudimą. K. Ševčenko buvo laikomas V. Zelenskio pageidaujamu kandidatu.

Pasikeitimus centrinio banko vadovybėje atidžiai stebi Ukrainos Vakarų sąjungininkės, kurių finansinė parama net ir prieš karą buvo svarbi šalies ekonomikai.

Teismo atstovas pranešė, jog vakarų Vienos Kremso apygardos teismo trijų teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kad 88 m. amžiaus vyriškis paleistas nebus prevencijos sumetimais.

Tačiau kalinys su tam tikromis sąlygomis bus perkeltas į įprasto režimo laisvės atėmimo vietą. Teismo atstovo teigimu, šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo.

2009 m. kovą J. Fritzlas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teismo proceso metu jam pareikšti kaltinimai dėl netyčinės žmogžudystės, prievartavimo, laisvės atėmimo, prievartos sunkinančiomis aplinkybėmis, vergijos ir incesto.

Nuo to laiko kvalifikuotas elektros inžinierius laiką leido specialiajame Šteino kalėjime netoli Kremso, kur jam taip pat buvo taikomas psichiatrinis gydymas.

1984 m. J. Fritzlas savo dukterį, kuriai tuo metu buvo 18 m., užrakino garsui nepralaidžiame namo Austrijos Amsteteno miestelyje rūsyje. Per kitus 24 metus jis ją tūkstančius kartų prievartavo, ji nuo jo pagimdė septynis vaikus. Vienas iš jų mirė.

Valdžios pareigūnų teigimu, jo žmona, kartu su likusiais šeimos nariais gyvenusi pirmame to paties namo aukšte, apie tai nieko nežinojo.

Ši byla dienos šviesą išvydo 2008 m., kai apie ją ėmė rašyti viso pasaulio laikraščiai.

Kalėjime J. Fritzlas pakeitė pavardę.

Sekmadienį kaimyninėje Vokietijoje šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Demonstracijos šalyje surengtos po to, kai pasirodė pranešimų, kad AfD nariai per ekstremistų susitikimą aptarė masinių deportacijų planus.

Tarp dalyvių buvo ir Martinas Sellneris (Martinas Zelneris), vadovaujantis Austrijos ekstremistiniam identitariniam judėjimui, kuris remia „Didžiojo pakeitimo“ sąmokslo naratyvą, teigiantį, kad rengiamas planas pakeisti Europos „vietinius“ baltuosius gyventojus tamsiaodžiais migrantais.

Austrijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, šiuo metu didžiausias dešiniojo ekstremizmo iššūkis yra „naujoji dešinė“, pridurdama, kad identitarinis judėjimas yra viso to dalis.

„Šiuo metu jaučiamas pastebimas antplūdis į areną, nors tikslius skaičius sunku nustatyti“, – sakoma Vidaus ministerijos išplatintame pranešime.

Nuo praėjusio mėnesio atskirose bylose buvo sulaikyti du vyrai. Pranešama, kad 20-metis vyras sulaikytas įtariant dalyvavimu tarptautinės baltųjų viršenybės šalininkų grupės „Feuerkrieg Division“ veikloje, o 40-metis – įtarus, kad jis yra nacistinės ideologijos šalininkas.

Pranešime priduriama, kad 20-metis liks suimtas, kol vyks tyrimas.

„Naujoji dešinė“ „naudojasi visomis pastarųjų kelerių metų krizėmis (....) kad sustiprintų savo struktūrą ir propagandą“, priduriama pranešime, kuriame minima COVID-19 pandemija, 2022 metais pradėta Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir infliacija.

Jame taip pat užsimenama apie „naujosios dešinės“ polinkį į ginklus ir ankstesnius smurto atvejus bei išpuolius prieš policiją.

Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, praėjusių metų pabaigoje, paprieštaravus Austrijai, buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Tačiau trečiadienį rumunų Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie trijų šalių „politinį susitarimą“ nuo kitų metų kovo išplėsti Šengeno zoną „iki Rumunijos ir Bulgarijos oro ir jūros sienų“.

Bulgarų premjeras Nikolajus Denkovas irgi sakė, kad principinis susitarimas su Viena jau pasiektas.

Tačiau Austrijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tik pareiškė, kad „šiuo metu tęsiamos derybos dėl Šengeno oro erdvės Bulgarijai ir Rumunijai“, tačiau nepatvirtino, kad pasiektas koks nors susitarimas.

Ministerija pakartojo sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti mainais į dalinę Šengeno oro erdvę, įskaitant ES išorės sienų stiprinimą.

Be to, pasak jos, reikėtų sustiprinti patikrinimus prie sausumos sienų, o Rumunija ir Bulgarija turėtų būti pasirengusios „priimti prieglobsčio prašytojus, ypač iš Afganistano ir Sirijos“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad „šiuo metu nevyksta jokios derybos“ dėl sausumos sienų atvėrimo.

Austrija, kuri prieš metus vetavo abiejų šalių prisijungimą, gruodžio pradžioje pasiūlė vadinamojo oro Šengeno idėją.

Austrija jau ne vienerius metus skundžiasi, kad jai tenka kęsti neproporcingai didelį nelegalios imigracijos srautą dėl prastai saugomų išorinių Šengeno erdvės sienų.

1985 metais sukurtai Šengeno erdvei priklauso 23 iš 27 ES valstybių narių ir jų asocijuotosios kaimynės Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Lėktuvas sudužo netoli Griunau prie Almtalio kaimo Aukštutinės Austrijos žemėje netrukus po vidurdienio, pranešė valdžios institucijos.

Kalnuotoje vietovėje, kurioje gausiai snigo, radus lėktuvo nuolaužų, buvo pradėta plataus masto paieškos operacija.

Policija pranešė, kad pradėtas nelaimės tyrimas. Katastrofos priežastis ir galutinė skrydžio paskirties vieta, pasak pareigūnų, vis dar nežinomi.

Keturių aukų tapatybės iš karto nustatyti nepavyko.

Aviacijos saugumo tinklo svetainės duomenimis, vienmotoris „Rockwell Commander 112B“ pakilo iš Pribramo oro uosto Čekijoje ir skrido į Meduliną Kroatijoje, pranešė Austrijos naujienų agentūra APA.

Šiuo metu įsigyjamos dujos į Austriją teka per Ukrainą. Ukrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna patikino, kad niekas nesikeis, net jei Kyjivas ir neketina pratęsti dujų tranzito sutarties su Rusijos „Gazprom“ koncernu.

„E-Control“ požiūriu, tai nekeičia rizikos, kad, vykstant karui, dujotiekis gali būti apgadintas. „Vamzdynas vis dar yra karo teritorijoje“, – sakė agentūros dujų departamento vadovė Carola Millgramm.

Austrija iki šiol neatsisakė rusiškų dujų, dabartinė dujų tiekimo sutartis dar galioja iki 2040 m.

„Neretai kelia nuostabą, kokios menkos yra šių dienų medicinos bendruomenės žinios apie nacių nusikaltimus medicinos srityje – turbūt vienintelė išimtis yra šiokia tokia miglota nuovoka apie Jozefo Mengelės eksperimentus Aušvice“, – pasakojo Herwigas Czechas, pagrindinis ataskaitos rengėjas iš Vienos medicinos universiteto.

„Mūsų ataskaita siekiama tai pakeisti. Nors mūsų pristatomi pavyzdžiai yra kraštutiniai, nacių valdymo metais egzistavusios medicinos tyrimai nušviečia, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje vaidino visuomeniniai veiksniai bei medicinos ir mokslo pažangos etika“, – sakė H. Czechas.

Nacių valdymo metais egzistavusios medicinos tyrimai nušviečia, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje vaidino visuomeniniai veiksniai bei medicinos ir mokslo pažangos etika.

H. Czechas su kolegomis prieš trejus metus pasiūlė mokslo žurnalo „The Lancet“ vyriausiajam redaktoriui įsteigti komisiją tirti nacių valdymo laikais vykdytus medikų žiaurumus.

Kaip skelbiama žurnale, šių tyrimų vaisius – išsamiausia ligi šiol parengta ataskaita, kurioje aprašomi tiek patys žiaurumai, tiek juos vykdę asmenys ir jų aukos.

„Bjauri tiesa, kuri yra kruopščiai aprašyta šioje ataskaitoje, yra ta, kad medicina Vokietijoje buvo grindžiama antisemitine, rasistine, eugenikos ideologija genetiškai menkesnėmis laikytų populiacijų atžvilgiu“, – rašoma žurnalo vedamajame straipsnyje.

Ataskaita pasirodė ketvirtadienį, kai yra minimos „Krištolinės nakties“ – žiauraus nacių 1938 m. visoje šalyje įvykdyto žydų pogromo, po kurio režimo valdymo metais smarkiai išaugo smurtas prieš žydus ir žydų persekiojimas – 85 metinės.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, kai kurie iš tų, kurie patys vykdė siaubingus eksperimentus ar dalyvavo vykdant nacių nusikaltimus, tapo garsiais ir gerbiamais pokario Vokietijos medikais.

Viena iš ataskaitoje minimų nusikaltimų vykdytojų yra Elisabeth Hecker – pasižymėjusi pediatrė ir jaunimo psichiatrė iš Vakarų Vokietijos, kur ji padarė stulbinamą karjerą ir buvo šlovinama kaip viena iš jaunimo psichiatrijos pradininkių.

Ir tik 1995 m., tai yra po jos mirties praėjus devyneriems metams paaiškėjo, kad ji vaidino svarbų vaidmenį nacių surengtose žudynėse Silezijos regione dabartinės Lenkijos teritorijoje.

Įgyvendindama vadinamąją vaikų eutanazijos programą, ji liepdavo perkelti vaikus į vietinį žudymo skyrių ir leidimą nužudyti vaiką stengdavosi gauti net tuo atveju, kai tėvai primygtinai reikalaudavo vaiką paleisti iš klinikos

„Įgyvendindama vadinamąją vaikų eutanazijos programą, ji liepdavo perkelti vaikus į vietinį žudymo skyrių ir leidimą nužudyti vaiką stengdavosi gauti net tuo atveju, kai tėvai primygtinai reikalaudavo vaiką paleisti iš klinikos“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje taip pat siekiama informuoti medicinos profesionalus apie medicinos žinias, kurios buvo gautos atliekant žiaurius ir nežmoniškus nacių sankcionuotus tyrimus.

Pavyzdžiui, austrų anatomo Eduardo Pernkopfo parengtas anatomijos atlasas yra naudojamas ligi šiol, nes jame itin kruopščiai parodyta žmogaus kūno sandara. Rengdamas kai kuriuos iš atlase esančių piešinių, ištikimas nacių šalininkas E. Pernkopfas naudojosi nacių aukų palaikais. Ataskaitoje rašoma, kad jo institutui buvo atsiųsti daugiau nei 1 377 Vienos kalėjimų sistemoje karo arba slaptosios policijos nužudytų žmonių palaikai.

„Gydytojams ir medicinai žengiant koja kojon su žudikiška ideologija, svarbu pažvelgti, kaip mūsų profesija, kurios tikslas yra gydyti, tapo žudikų profesija“, – sakė vienas iš komisijos pirmininkų Shmuelis Pinchasas Reisas iš Jeruzalės žydų universiteto. „Kiekvienas sveikatos srityje dirbantis žmogus privalo žinoti, kokį vaidmenį medicinos ir sveikatos profesijos atstovai vaidino per holokaustą.“