„Kalbant apie detales, turėtume žiūrėti tiek į valstybės biudžetą, tiek ir į tai, kiek vietos savivalda gali prisidėti“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Tarnauskas.

Jis pažymėjo, kad Seimo pavasario sesijos metu planuojama teikti iniciatyvų, susijusių su tarpmiestiniu susisiekimu autobusais.

„Pavasario sesijoje gali būti tam tikrų iniciatyvų, tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, kalbant apie tarpsavivaldybinį transportą, tiek apie Transporto kodekso tam tikrus pakeitimus“, – kalbėjo susisiekimo viceministras.

Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Esamiems vežėjams sklandžiai pereiti prie naujo verslo modelio buvo numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams (...)

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteikia privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, turi būti užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.

Tarpmiestinių autobusų maršrutai turi atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustato, keičia ar panaikina Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys turi tapti modernesnės ir patogesnės keleiviams.

Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė. Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.

Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.

„Reikalingi viešojo transporto sistemos pokyčiai, numatant esamų maršrutų trasų pakeitimus, naujų maršrutų įvedimą, viešojo transporto kursavimo dažninimą bei transporto priemonių atnaujinimą“, – BNS sakė „Susisiekimo paslaugų“ atstovė Greta Vasiliauskaitė.

Pasak jos, rinkos konsultacija siekiama tik pasiruošti galimam konkursui.

„Kadangi tai pirminė rinkos konsultacija, kuri nėra pirkimų procedūrų dalis, jokie sprendimai dėl galimo pirkimo nėra priimti. Jam bus ruošiamasi tik po rinkos konsultacijos, įvertinus rinkos dalyvių galimybes ir rekomendacijas dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo sąlygų“, – sakė įmonės atstovė.

Būsimas vežėjas turėtų pasiūlyti paslaugas pagal pateiktus tvarkaraščius, keleiviai turės būti vežami naujais autobusais. Preliminariais duomenimis, jis turėtų aptarnauti 20 maršrutų, turėti bent 92 autobusus ir 10 proc. jų rezervą. Autobusai turėtų būti varomi elektra su bent 14 sėdimų vietų keleiviams.

Šiuo metu esančius maršrutus sostinėje aptarnauja bendrovės „Transrevis“, „Vilniaus viešasis transportas“ ir „Kautra“.

Iškalbinga statistika

„Važiuodavau maršrutu Kaunas–Zarasai–Kaunas daugybę metų, jis labai reikalingas. Padėkite susigrąžinti“, – prašė keleivė.

Deja, nuo liepos 1-osios vežėjų ir maršrutų rinkoje liko gerokai mažiau. Statistika liudija: vietoj buvusių 43 vežėjų, vežusių keleivius 363 maršrutais, kol kas sudarytos sutartys su 28 vežėjais vežti keleivius 230 maršrutų.

Priežastis – itin keistai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) traktuojamos nuo liepos 1-osios įsigaliojusių Kelių transporto kodekso (KTK) nuostatos ir netikėtas sprendimas sudaryti terminuotas sutartis su dabartiniais vežėjais aštuoniolikai mėnesių, nors Lietuvos Seimo priimtose KTK pataisose numatytos tik neterminuotos sutartys.

Keleivių vežėjus apstulbino ir skuba, su kuria susidūrė sutartis nusprendusios pasirašyti įmonės. Birželio 22 d. vežėjai, kurie iki birželio 1 d. pareiškė sutikimą ir įsipareigojimą tęsti veiklą, iš LTSA gavo vienašalę sutartį su nurodymu ją pasirašyti jau kitą dieną.

Neprašome pinigų iš valstybės, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau.

Susiklostė paradoksali situacija: liepos 1-ąją įsigaliojo tiek naujoji KTK redakcija, pagal kurią su dabartiniais vežėjais turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, tiek ir terminuotos sutartys su dabartiniais vežėjais aštuoniolika mėnesių.

„Toks neatitikimas teisiniu požiūriu tiesiog nesuvokiamas“, – pabrėžė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Įvardijo prieštaravimus

Seimo ekonomikos komitetas surengė parlamentinę kontrolę ir aiškinosi, kodėl LTSA traktuoja KTK pataisas priešingai, nei traktavo įstatymo leidėjas.

Seimo priimtame įstatyme numatyta iki jo priėmimo veiklą vykdantiems vežėjams sudaryti sąlygas tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais. Vadinasi, visais maršrutais, kuriais vežėjai vežė iki įstatymo priėmimo, jie gali neterminuotai vežti keleivius ir toliau.

Neterminuotos sutartys, praėjus aštuoniolikai mėnesių, galėtų būti nutrauktos tik tuo atveju, jei vežėjas neįgyvendins trijų KTK nustatytų reikalavimų: reisų dažnio (maršruto tvarkaraštyje nebus tiek reisų, kiek priklauso nuo maršruto pradžios ir / ar pabaigos miesto dydžio), nesudarys sutarčių su autobusų stotimis dėl infrastruktūros naudojimo ir nepateiks dvylikos mėnesių banko garantijos kodekse numatytiems įsipareigojimams užtikrinti.

Pagrindinis ir svarbiausias Seimo priimtų KTK tikslas – kad keleiviams būtų užtikrintas susisiekimas jiems jau gerai žinomais ir įprastais tolimojo susisiekimo maršrutais.

Seimo ekonomikos komiteto atstovai pabrėžė: pataisomis siekta keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą ir minimaliai apsaugoti keleivių ir vežėjų interesus.

Situaciją, kuri susiklostė nuo liepos 1-osios, Ekonomikos komiteto nariai įvardijo kaip nesuprantamą ir prieštaraujančią nuostatoms, kuriomis jie vadovavosi įgyvendindami reformą.

Miglota ateitis

Šiuo metu rinkoje dirbančių keleivių vežėjų teigimu, pasirašę terminuotas sutartis aštuoniolikai mėnesių, jie lieka be aiškių perspektyvų ateičiai.

Įsigilinusios į KTK pataisas ir tikėdamosi, kad nuo liepos 1-osios su LTSA sudarys neterminuotas sutartis, įmonės investavo į verslo ateitį.

„Mes neprašome pinigų iš valstybės, verčiamės komerciniais pagrindais, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau. Sudarėme sutartis įsigyti 20 naujų autobusų, atitinkančių naujus reikalavimus, jie mums atsieis 7 mln. eurų. Kai kurios įmonės atsisakė maršrutų, jų tiesiog neliko, nes LTSA juos traktuoja kaip esančius už KTK ribų. Gaila, bet, priimant kai kuriuos sprendimus, negalvojama apie keleivius, neapsvarstoma iš anksto, kaip įgyvendinti reformą taip, kad žmonės jos nepajustų“, – dėstė TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

„Dirbame ilgalaikių sutarčių pagrindu. Investicijos į autobusus didžiulės, jos sudaromos mažiausiai dešimčiai metų, dar ilgesniam laikotarpiui – į infrastruktūros objektus, tokius kaip autobusų stotys. Esame suinteresuoti tvarumu, tikėjome, kad įstatymas, kuris buvo priimtas, nuo liepos 1-osios galios taip, kaip jį suprato tiek Seimas, tiek ir mes, vežėjai. Kitokio reguliavimo nei KTK šiuo metu nėra, tačiau susidarė situacija, kai vieniems maršrutams nuo liepos 1-osios taikomos vienokios KTK eilutės, kitiems – kitokios“, – svarstė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, vežėjai, pasirašydami sutartis dėl autobusų įsigijimo, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, todėl LTSA sutartys su jais turi būti neterminuotos, su aiškiais įsipareigojimais ir apibrėžimu, kokiu atveju jos gali būti nutrauktos.

„Deja, esame priversti pasirašyti KTK neatitinkančias sutartis, nes vienos valstybinės institucijos teisininkai dokumentus traktuoja savaip“, – sakė L. Skardžiukas.

Nerimą vežėjams kelia ir žadamas kurti alternatyvus maršrutų tinklas, kuris kol kas skendi visiškose miglose. Niekas negali pasakyti, ar naujieji maršrutai nesidubliuos su esančiais dabar, ar dėl to keleivių vežėjai, sudarę sutartis aštuoniolikai mėnesių, investavę į verslą milijonus, nebus priversti dirbti nuostolingai.

Rezultatas: pasak keleivių vežėjų, kai kurios įmonės jau atsisakė maršrutų – jų tiesiog neliko. / Karolio Kavolėlio / BNS nuotr.

Siūlo taisyti klaidas

Po svarstymo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad sprendimas sudaryti terminuotas aštuoniolikos mėnesių sutartis neatitinka nuo liepos 1 d. įsigaliojusių KTK pataisų.

Nuspręsta siūlyti Susisiekimo ministerijai ir LTSA patikslinti KTK įgyvendinimo tvarką ir nustatyti, kad leidimai šiuo metu rinkoje dirbantiems vežėjams būtų išduodami neterminuotai, neterminuotos turi būti ir su jais sudaromos sutartys.

„Esame įsitikinę, kad LTSA padarė teisinę klaidą. Kol kas ją dar lengva ištaisyti, galima keisti sutartis, suteikti neterminuotus leidimus, o naujus maršrutus formuoti įvertinant dabartinį maršrutų tinklą. Jei dabartinis tinklas bus paliktas nuošalyje, formuojant naują, maršrutai ims dubliuotis, kils daug nesusipratimų. Norėtume, kad ši įstatymų traktavimo klaida būtų kuo greičiau ištaisyta. Nuo to, ar LTSA atsižvelgs į Seimo ekonomikos komiteto siūlymus, priklausys tolimojo susisiekimo sistemos tvarumas ir plėtra“, – pabrėžė G. Nakutis.

1 ir 5 maršruto autobusų bendras reisų skaičius nesikeis, bet keisis važiavimų trukmė.

2 ir 2A maršrutuose daugės reisų darbo dienomis.

Nežymiai keisis reiso trukmė 3-iajame maršrute.

4 maršruto reisų darbo dienomis skaičius išliks toks pat, tačiau šiek tiek keisis jų laikai. Savaitgaliais ir švenčių dienomis reisų skaičius bus mažinamas.

4A maršrutas šaltuoju sezonu nebekursuos.

5B, 13 maršrutai bus grąžinti kursuoti mokslo metų laikotarpiu.

6 maršrute darbo dienomis bus daugiau reisų. Savaitgaliais ir švenčių dienomis reisų bus mažiau.

7 maršrute bus perkoordinuoti reisų laikai.

8 maršrute bus didinamas reisų skaičius pirmadieniais–penktadieniais.

9 maršrute darbo dienomis bus daugiau rytinių ir dienos reisų, mažės vėlyvų reisų vakare nuo 18 iki 22 val. Savaitgalių reisų tvarka nesikeis.

11 maršrute keisis reisų laikai ties Lėbartų kapinėmis dėl ten vyksiančio kelio remonto.

12 maršrute visomis savaitės dienomis keisis važiavimų trukmė. Bendras reisų skaičius nesikeis, bet bus šiek tiek pavėlintas paskutinis reisas.

Pridedamas vienas 14-ojo maršruto autobusas darbo dienomis. Penktadieniais keleiviai bus vežami vienu reisu ilgiau negu pirmadieniais–ketvirtadieniais. Šeštadieniais šis autobusas veš rečiau nei vasarą. Sekmadieniais bus mažesnis intervalas tarp reisų.

15 maršrute bus koreguojama važiavimų trukmė, bet reisų skaičius nesikeis.

18 maršrute darbo dienomis bus pridėtas vienas papildomas autobusas. Taip pat bus koreguota važiavimų trukmė.

19 maršrute ir M5 maršrutiniame taksi ties Šilutės plentu taip pat bus koreguojama važiavimų trukmė.

Pagal keleivių pageidavimą 21A maršruto autobuso paskutinis reisas bus pavėlintas iki 19.15 val.

23 maršrute bus nežymių korekcijų savaitgalių tvarkaraštyje.

Šaltajam sezonui bus mažinamas reisų skaičius 24 maršrute.

31 maršrute pirmadieniais–šeštadieniais bus pridedamas vienas rytinis reisas į Palangos oro uostą Kopenhagos skrydžiams.

35 maršrutas rudenį startuos didesniu autobusu negu pavasarį, bus koreguojama važiavimų trukmė.

Viešoji įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas" informavo, kad atšilus orams klaipėdiečiai vėl masiškai važiuoja į sodus, todėl nuo šio šeštadienio grąžinami sezoniniai maršrutai, o tuo pat metu pagal poreikį keisis ir esamų maršrutų tvarkaraščiai.

25 maršruto autobusas šeštadieniais nebeužsuks į sodų bendriją "Rasa". Visomis savaitės dienomis 9 val. reiso maršrutas bus pratęsiamas iki Vaitelių.

26 maršruto tvarkaraštis nežymiai keisis dėl vėlavimų. Tačiau reisų skaičius nesikeis.

27 maršruto autobusas atsinaujins, jame galės tilpti daugiau keleivių. Jo tvarkaraštis išliks toks pats.

40 maršrute atsiras daugiau reisų, bus dažnesni intervalai rytinio sodininkų piko metu, nuo 9 iki 11 val.

41 autobuso maršrutas keičiamas į pailgintą. Miesto centre gyvenantiems sodininkams reisai nusidrieks per senamiestį. Autobusai važiuos pro Savivaldybės, Senamiesčio, Turgaus, Rumpiškės stoteles.

42 maršrutas į "Rasą" per Vaitelius sugrįš vasaros sezonui.

43 maršrute šiltajam sezonui bus grąžinami reisai sekmadieniais ir šventinėmis dienomis.

Saugiau ir greičiau

Kadangi atvažiuoti lengvuoju automobiliu užtrunka, tikimasi, kad papildomi autobusai padės tikslą pasiekti saugiau ir greičiau.

Šie autobusai kursuoja jau nuo šeštadienio. Pirmadienį jų atsirado dar daugiau.

Iki spalio 29 dienomis numatyta didinti papildomų autobusų skaičių.

Pranešama, kad iki Ramybės stotelės kursuos penki įprastiniai ir du papildomi 11 maršruto autobusai.

11 maršruto autobusas reisą pradeda Turgaus stotelėje ir baigia Ramybės stotelėje, esančioje šalia Lėbartų kapinių.

Tikimasi, kad papildomi autobusai padės tikslą pasiekti saugiau ir greičiau.

Taip pat atsiras trys įprastiniai ir vienas papildomas 17 maršruto autobusas, važiuojantis iki Joniškės kapinių. Norint patekti į kapines reikės išlipti Joniškės stotelėje.

Numatoma, kad kursuos keturi įprastiniai ir du papildomi 18 maršruto autobusai, kurie taip pat veš į Joniškės kapines.

Iki Ramybės stotelės iš viso kursuos keturi 111 maršruto autobusai.

Savaitgalį tvarka keisis

Spalio 30–31 dienomis tvarka vėl keisis.

Atsiras septyni pailginti 11 maršruto autobusai, kursuojantys iki Lėbartų stotelės.

Prie trijų įprastų autobusų trasoje papildomai suksis dar du 17 maršruto autobusai.

18 maršrute kursuos trys įprastiniai ir trys papildomi autobusai.

Iki Lėbartų stotelės važiuos ir šeši pailginti 111 maršruto autobusai.

Lapkričio 1 d. atsiras daugiau papildomų autobusų.

Iki Lėbartų stotelės kursuos devyni pailginti 11 maršruto autobusai.

Taip pat padaugės 17 maršruto autobusų – prie trijų įprastų atsiras dar trys papildomi.

18 maršruto autobusų skaičius irgi padidės, be trijų įprastų kursuos keturi papildomi autobusai.

Kursuos net keturi 99 maršruto autobusai. Iki Lėbartų stotelės važiuos 11 pailgintų 111 maršruto autobusų.

117 maršrutu kursuos keturi autobusai.

Vėliau skaičius mažės

Lapkričio 2 d. autobusų skaičius sumažės.

Iki Ramybės stotelės veš penki pailginti 11 maršruto autobusai.

17 maršrute bus likęs tik vienas papildomas autobusas ir trys įprastiniai.

Be trijų įprastinių kursuos dar vienas papildomas 18 maršruto autobusas.

Iki Ramybės stotelės veš trys prailginti 111 maršruto autobusai.

Lapkričio 3–5 d. tvarka pamažu sugrįš kokia buvusi prieš šventes.

Iki Lėbartų kapinių veš vienas papildomas 11 maršruto autobusas.

Taip pat kursuos tik vienas papildomas 18 maršruto autobusas.

„Tragedija. Žuvę. Ne visi gali turėti mašinas, ne visi gali mokėti vairuoti. Viskas, ačiū“, – pokalbį nutraukė žurnalisto kalbinta moteris.

„Traukiniai irgi ne visur važiuoja, nebent jau tada lėktuvą kokį pirkti? Nežinau tikrai“, – kalbėjo kita moteris.

„Nežinau... Gerai, kad man toli nereikia važiuoti“, – situaciją komentavo kalbintas vyras.

„Valdžia turbūt nevažinėja autobusais“, – svarstė kita pašnekovė.

„Blogai. Vis tiek žmonėms reikia susisiekti: ir į poliklinikas, darbus, visur kitur, į mokyklas važinėja. Manau, kad negerai bus“, – tikino moteris.

Traukiniai irgi ne visur važiuoja, nebent jau tada lėktuvą kokį pirkti? Nežinau tikrai.

Pakeitimų, kuriais mažinami didžiuosius miestus jungiančių autobusų maršrutai, nesupranta ir savivaldybių merai. „Turėsime tokių kuriozų, kur žmogui buvo nedidelis atstumas, tebūnie keliasdešimt kilometrų, jis turėjo galimybių juo pasinaudoti ir nuvykti, bet dabar jiems reikės važiuoti ratais, nes įvyko reforma, įvyko pokyčiai. Nežinau, koks to pagrindimas, reikėtų klausti reformos iniciatorių“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

O reformos sumanytoja atsitvėrė tylos siena. Planą parengusi Transporto saugos administracija pakomentuoti pakeitimų eigą atsisakė. Nutraukus autobusų maršrutus, gyventojai pasiekti didmiesčius galės persėdus į traukinius arba savivaldybių viešąjį transportą. Visgi merai, kad tokių galimybių pasiūlyti negalės. „Pertvarkos viešajame transporte, kur yra didžiulė problema, mes nieko padaryti negalime. Yra savivaldybės, kurioms surištos rankos, kur, pavyzdžiui, yra pasirašyti buvusių valdžių konkursai su kitomis įmonėmis, įvairios koncesijos, kurios yra pasirašytos, kur tau dešimčiai metų kelias uždarytas ir tu nieko negali padaryti“, – teigė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

Keleivių vežimo asociacijos atstovai tikina, kad būdų sumažinti maršrutų skaičių buvo ir daugiau. „Praėjusių metų liepos mėnesį buvo priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris įpareigoja Lietuvos transporto saugos administraciją nutraukti visas sutartis su 42 vežėjais tarpmiestiniais dėl 363 maršrutų“, – kalbėjo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Valdžia turbūt nevažinėja autobusais.

Konkurencijos taryba tikina taip norėjusi suvienodinti sąlygas naujiems vežėjams patekti į rinką ir nutrukti dešimtmečiams pratęsiamas sutartis. Visgi vežėjai tuo netiki. „Konkurencijos taryba sako, kad dirba Lietuvos vežėjai, dirba šiltnamio sąlygomis. Bet jeigu tas šiltnamis nelabai didelis, o keleivių apskritai keliaujančių tarpmiestiniais susisiekimais nelabai didelis skaičius ir jame tarp savęs daužosi ir kaunasi 43 vežėjai, tai čia tos konkurencijos nėra“, – teigė asociacijos prezidentas. 

Keleivių vežimo asociacija pakeitimus apskundė teismui, o Susisiekimo ministerija kaltina buvusią valdžią ir tikina, kad tokį planą jau padėjo į stalčių: „Atėję dirbti radome jau planuojamą pertvarką ir tokia, kokia ji buvo planuojama, ji tikrai nevyks“.

Kol laukiama teismo sprendimo, autobusų maršrutai turėtų nesikeisti.

Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorės Modestos Gusarovienės, norima, kad susisiekimas autobusais būtų prieinamas kuo didesniam žmonių ratui.

„Plečiantis Vilniaus miestui ir gyventojams keliantis gyventi į tam tikras užmiesčio teritorijas, sodų bendrijas, natūraliai atsirado ir viešojo transporto maršrutų plėtros poreikis“, – BNS sakė M. Gusarovienė.

Pasak jos, tai bus visiškai nauji maršrutai.

„Tai visiškai nauji maršrutai, kurie padės užtikrinti gyventojų atvykimą iki patogių viešojo transporto persėdimo vietų, o nuo jų tęsti keliones kitais maršrutais, tarp kurių ir greitieji autobusai“, – sakė „Susisiekimo paslaugų“ vadovė.

M. Gusarovienės teigimu, tikslių būsimųjų naujų maršrutų sąrašo dar nėra, tačiau tikėtina, kad jame atsiras Kryžiokų sodai prie Žaliųjų ežerų, Kelmijos sodai už Vilniaus oro uosto, Kriaučiūnai šalia Zujūnų, Varnės gatvė šalia Pilaitės, Rokantiškių gatvė ir šalia jos esančios sodų bendrijos, Kalnėnai ir Pavilnių sodai, Didieji ir Mažieji Gulbinai, Riovonių gatvė link Žemųjų Panerių.

Šiais maršrutais žmonės galėtų važiuoti iki pagrindinių autobusų maršrutų, persėsdami Naujininkuose, Santariškėse, Naujojoje Vilnioje, Antakalnyje ir kitur.

M. Gusarovienės teigimu, konkurse galės dalyvauti tiek privatūs vežėjai, tiek savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“.

Savivaldybė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė apie ketinimus konkursą rengti kitąmet. Sutartį numatoma pasirašyti septyneriems metams su galimybe ją pratęsti dar trejiems metams.

Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad autobusai naujais keliais turėtų pradėti kursuoti iki 2021-ųjų.

Vilniuje šiuo metu iš viso yra 18 troleibusų ir 87 autobusų maršrutai.

Juos aptarnauja savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ ir privatus vežėjas „Transrevis“. Darbo dienomis Vilniuje maršrutus aptarnauja 188 troleibusai ir 416 autobusų.