Liepų gatvėje, išvažiavus iš „Senukų“ parduotuvės stovėjimo aikštelės, sukant į kairę, automobilių eismą padeda reguliuoti šviesoforas.

Kaip teigė klaipėdietis, vakarais prie šio šviesoforo laukti užsidegančios žalios šviesos tenka iki 15 minučių.

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ Apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Vasiliauskas tikino, kad pranešimas apie šį nusiskundimą buvo gautas, tačiau, pasak jo, šviesoforai veikia tvarkingai.

„Gavę pranešimą, patikrinome, ar šviesoforas veikia tvarkingai, todėl galime patikinti, kad viskas gerai ir 15 minučių laukti tikrai nereikia, pranešimą parašęs žmogus galėjo laukti kelias minutes“, – aiškino M. Vasiliauskas.

Pasak vedėjo, piko metu Liepų gatvės ruože iš šalutinių kelių išvažiuojantys automobiliai kartais žalio šviesoforo signalo turi palaukti ilgiau, bet taip siekiama nesudaryti didelių spūsčių.

„Taip, į Liepų gatvę piko metu, išvažiavus iš parduotuvės aikštelės, reikia ilgiau palaukti žalio signalo, bet taip yra dėl to, kad pagrindinis eismas vyksta Liepų gatve, kai visi gyventojai važiuoja iš ar į darbą, todėl šviesoforas ir veikia trumpiau, kad nesusidarytų didelės spūstys“, – sakė skyriaus vedėjas.

Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi kelininkų darbu. Anot jų, uostamiesčio gatvės baisios, nenuvalytos.

Antradienio vakare klaipėdiečiai vėl pateko į automobilių spūstis. Miestiečiai socialiniuose tinkluose pranešė apie spūstis Baltijos prospekte.

„Po 19 val. Baltijos prospekte susidarė didžiulės automobilių spūstys dėl prie Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedo nuslydusio vilkiko. Per pusnis juk nepravažiuosi“, – informavo miestiečiai.

„Žiema kelininkus užklupo, kaip visada, netikėtai. Naujoji Baltijos prospekto estakada puikiai veikia. Žmonės skuba į uostą ir negali nuvažiuoti“, – piktinosi klaipėdiečiai.

Anot jų, užsikimšęs ir Jakų žiedas, ir Baltijos prospektas.

Klaipėdietės nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kad Baltijos prospekte – milžiniškos vilkikų eilės.

Siūlo nuimti ženklus

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus siūlo galimybes, kurios sumažintų spūstis uostamiestyje. Dėl šių klausimų miesto vadovas ne kartą bendravo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.

Stebint situaciją Lypkių gatvėje, kur automobiliai taip pat kerta geležinkelio bėgius, aiškėja, kad „Stop“ ženklų pašalinimas iš pervažos gerokai padidina šio kelio ruožo pralaidumą.

„Atrodo, tokia nereikšminga detalė, kaip „Stop“ ženklas Tilžės gatvėje, ties geležinkelio pervaža, iš tiesų yra labai reikšmingas dalykas. Lypkių gatvėje, kur nėra tokio ženklo, neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo“, – pastebėjo A. Vaitkus.

Susisiekimo ministerijoje meras išgirdo, kad įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ turi 14 tokių prašymų modernizuoti pervažas. Ir mes esame tame sąraše. Prašėme aukščiausio prioriteto. Prašėme ministro įvertinti Klaipėdos situaciją“, – patikino A. Vaitkus.

Jis viliasi, kad per savaitę ar dvi sulauks paaiškinimų, kada realiai galima būtų tikėtis pokyčių Tilžės gatvėje.

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas patikslino – nėra taip paprasta pašalinti „Stop“ ženklą.

„Reikia techninio projekto, nors rangovą įmonė jau turi, bet vis tiek tai gali užtrukti. Reikės įrengti atitvarus, signalizaciją“, – patikslino A. Kamarauskas.

Veikiausiai ženklus pavyks nuimti tik kitais metais.

A. Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Remontuos kelią

Apžvelgus visas aplink Klaipėdą išsidėsčiusias įvažas, A. Vaitkus susisiekimo ministrui turėjo ir daugiau klausimų.

Prieš kelerius metus žadėtas remontuoti kelias nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Rimkų viaduko vis dar yra labai prastos būklės.

Didelė dalis gyventojų šiuo keliu kas rytą važiuoja į Klaipėdą dirbti.

Tai ženkliai pagerintų situaciją mieste.

„Ministerija mus informavo, kad šį kelią tvarkys Lietuvos automobilių kelių direkcija. Darbams numatyta vienuolika mėnesių. Tie, kas gyvena Dituvoje ar Šernų sodų bendrijoje, šiuo keliu važiuoja į Klaipėdą dirbti. Sutvarkius Lypkių išvažą, būtų protinga sunkųjį transportą nukreipti Lypkių gatve iš pietinės miesto dalies“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Taip sumažėtų automobilių srautai Šilutės plente, kur vyrauja didelis oro užterštumas.

„Su susisiekimo ministru kalbėjome apie tai, kad turėtų prasidėti pietinio aplinkkelio planavimas. Aktualus ir Rimkų sankryžos sutvarkymas. Sumažėjus krovinių skaičiui geležinkeliais, į pietinę uosto dalį kroviniai galėtų būti gabenami nuo Šilutės ir Tauragės pusės. Tuomet traukiniams nebūtų būtina važiuoti per Rimkus. Tai ženkliai pagerintų situaciją mieste“, – svarstymais dalijosi A. Vaitkus.

Norėtų juostos

A. Vaitkus M. Skuodžiui iškėlė dar vieną idėją – vertėtų papildomai suformuoti eismo juostą ties Jakų žiedine sankryža, važiuojant nuo Palangos pusės.

Į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą vasarą buvo gabenamas reaktorius. Dėl 2,5 tūkst. tonų sveriančio krovinio teko platinti vieną įvažos į Jakų žiedinę sankryžą juostą.

„O kodėl ji negalėtų tapti papildoma eismo juosta? Pagrindas juk įrengtas. Ši juosta galėtų tapti papildomu keliu važiuojantiems į Tilžės gatvę“, – pasvarstė A. Vaitkus.

A. Vaitkus patvirtino, kad jo siūlymui ministras pritarė.

„Tik Kelių direkcija turėtų dar atsakyti, kokių sprendimų tam reikia“, – teigė A. Vaitkus.

Maigė telefonus

Paaiškėjo, kad pusę miesto automobilių spūstyse įkalino dviejų avarijų dalyviai, kurie nesugebėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijų.

Užuot traukę automobilius į kelkraštį, veikėjai sėdėjo mašinose ir maigė telefonus.

„Į galą įvažiavo mašinai su kabliu, nė vieno įlenkimo. Sėdi „glušiai“ mašinoje, valandą jau kokią telefonais žaidžia, laukia pareigūnų, viskas užsikišę“, – socialiniame tinkle rašė vienas vairuotojų, perspėdamas kitus eismo dalyvius.

Kai atsitrenkiama į automobilio galinę dalį, visada kaltas tas, kuris nesilaikė distancijos.

Dvi valandos spūsčių

Vieni vairuotojai avarijos dalyvius matė dar ankstyvą rytą, apie 7 val. 30 min., tačiau spūstis neišsisklaidė net ir po 9 val. 30 min.

Įsiutinti vairuotojai negailėjo piktų žodžių dviem veikėjams, sukėlusiems eismo paralyžių, net ir tuomet, kai šie po kelių valandų patraukė automobilius į šalutinę įvažą.

„Ir toliau aiškinasi santykius, policija atvažiavo“, – stebėjosi pro šalį važiavę žmonės.

Paaiškėjo, kad automobilis „Porsche“ atsitrenkė į BMW galą.

„Įvažiavo vienas į galą, ten nieko rimto, bet, va, nemąsto, kad per juos visas rajonas vėluoja“, – piktinosi kitas vairuotojas.

Lygiai tokia pat situacija nutiko Liepų gatvėje, kur į kito automobilio galą rėžėsi „Volvo“.

M. Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žmonos klauso tik vyrų

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika taip pat stebėjosi tokiu eismo dalyvių elgesiu.

„Jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad turi būti kviečiama policija. Tačiau šiuo atveju, kai susidūrimo aplinkybės visiškai aiškios, nesuprantama, kodėl nėra sutariama dėl kaltės. Jei būtų tikrai ginčytina situacija, traukti automobilių tikrai nederėtų – policijos pareigūnams būtų sudėtinga išsiaiškinti kas kaltas“, – M. Džermeika tokias avarijas pavadino tipinėmis.

„Kai atsitrenkiama į automobilio galinę dalį, visada kaltas tas, kuris nesilaikė distancijos. Labai dažnai pasitaiko, kad į eismo įvykį patekus moteriai, ši skambina ne policijai, o savo vyrui. Šis liepia stovėti ir nesitraukti. Kodėl moterys klauso ne policijos, o tik savo vyrų?“ – šypsojosi M. Džermeika.

Policijos budėtojai, pasiaiškinę eismo įvykio aplinkybes telefonu, visuomet pasako, ką privalo padaryti vairuotojas, atsitrenkęs į kitos mašinos galą. Reikia nusifotografuoti avarijos vietą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Policijos gali prireikti tik vienu atveju – jei kaltininkas neturi civilinės atsakomybės draudimo ir atsisako pats padengti žalą.

„Rimčiausia situacija gali būti Liepų gatvėje, kuri yra pagrindinė įvaža į miestą. Taip pat gali būti problemų įvažiuojant į miestą per Tauralaukį ar Kalotės pusėje. Liepų gatvėje, jei papuoli į žaliąją bangą, pravažiuoji visus šviesoforus“, – Eismo saugumo komisijos posėdyje kalbėjo vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Dalis gyventojų stringa ant viaduko, vedančio į Pajūrio gatvę.

„Norėjome pasiaiškinti šią situaciją. Ilgai Pajūrio gatvėje dega raudonas šviesoforo signalas. Pradėjome domėtis ir paaiškėjo, kad nelabai galime ką nors pakeisti. Pajūrio gatvės rekonstrukcija senokai baigta. Bet ši gatvė nėra perduota Klaipėdos savivaldybei, ji priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, – paaiškino A. Kamarauskas.

Pasirodo, šioje gatvėje šviesoforų atramos aprūpintos modernia technika, yra davikliai, kurie reguliuotų eismo srautus.

„Tačiau atramos yra nusuktos ir jos nėra tokioje padėtyje, kurioje privalėtų būti. Parašėme raštą Automobilių kelių direkcijai“, – tikino A. Kamarauskas.

Pamario gatvėje yra keturi šviesoforai, pėstiesiems kelią kirsti skirtas šviesoforas problemų nekelia – jei nėra pėsčiųjų, automobilių eismo niekas nestabdo.

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Vasiliauskas patikino, kad dėl nusuktų atramų detektoriai fiksuoja ne automobilių srautą šioje gatvėje, o stebi namus ir krūmus.

„Siuntėme raštą Kelių direkcijai, kol kas jokių žinių nėra. Objektas yra ne mūsų, jam galioja garantinis aptarnavimas“, – teigė M. Vasiliauskas.

Klaipėdos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika priminė, kad, atsiradus šioje gatvėje šviesoforams, vietiniai gyventojai direkcijos kaip tik prašė ilginti šviesoforų darbą iš šalutinių gatvių, nes jie niekaip negalėjo įvažiuoti į Pajūrio gatvę.

„Keista, kad kol nebuvo rekonstrukcijos, spūsčių nebuvo. Pastatėme šviesoforus, atsirado automobilių kamšatys“, – pastebėjo A. Kamarauskas.

Prieš mokslo metus savivaldybė atnaujina perėjų žymėjimą, įrengia užrašus „Apsaugok mane“.

Automobilių eilė driekiasi dar net nepasukus miestelio kryptimi.

Jau įvažiavus į Kulautuvą, teks nemažai laiko sukti ratus ir ieškoti laisvos parkavimo vietos. Prie prieplaukos numatyta aikštelė perpildyta įvairiomis transporto priemonėmis.

„Labai daug žmonių. Kai kurios gatvelės uždarytos, pridėta ženklų, jog tam tikrose vietose negalima statyti“, – kalbėjo į šventę atvykusi Dalia.

Pačiame slėnyje, kuriame ir vyksta festivalis, taip pat gausybė žmonių. Klausytojai patogiai įsitaisę ant savo pledų ar sulankstomų kėdžių.

„Žmonės tikrai išsiilgę renginių“, – pridūrė kaunietė.

Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną dauguma iš namų išvykusių vilniečių toli nenuvažiavo – net kelioms valandoms strigo spūstyse. Apie dar labiau griežtinamus eismo ribojimus Vilniaus savivaldybė pranešė tik antradienio vakarą, nors Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) sako, kad jokių papildomų priemonių nesiėmė, esą tiesiog nepalankiai susidėliojo aplinkybės.

„Vienas dalykas, šiandien (trečiadienį – red. past.) kortežai važiavo būtent ryte į susitikimo vietą, kada visas miestas keliasi ir važiuoja į savo darbus (...). Tai turbūt pagrindinė priežastis, kodėl teko šiek tiek ilgiau palaukti“, – sakė VAT direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kortežai privalo veikti kaip gerai sustyguotas orkestras, o tai padaryti ne taip paprasta.

„Per trumpą laiko tarpą visus sunaviguoti, o jų iš viso šiandien buvo apie 52 savarankiški kortežai, kurie turi suvažiuoti iš skirtingų miesto vietų“, – pasakojo P. Nemira.

Maršrutai iš tiesų vėlavo. Fiksavome vėlavimus net iki pusvalandžio tam tikrose atkarpose.

Nuo pusės septynių ryto iki vidurdienio eismas buvo apribotas ne tik miesto centre, senamiestyje ir aplink „Litexpo“ rūmus, bet ir dalyje sostinės pagrindinių arterijų – Geležinio Vilko, Oslo, Ukmergės, Savanorių, Ozo ir kitose gatvėse.

Gyventojai trečiadienį neslėpė pasipiktinimo: „Nenoriu keiktis.“ „Dabar reikia nuvažiuoti iki „Panoramos“, pastatyti automobilį – privažiuoti neįmanoma.“ „Sudėtinga ir vaikus buvo nuvežti į darželį, ir į darbus, o dabar Ukmergės g. stovėjom visą laiką. Vakar dvi valandas iki Lazdijų važiavau.“ „Šiuo metu labai sunku važinėti, o dirbt tai reikia.“

Buvo ir tokių, kurie iki pagrindinių gatvių nė neprivažiavo. Pamatė, kas darosi, apsisuko ir nusprendė grįžti atgal.

Gatvėse stojo ne tik gyventojų automobiliai, lūkuriuoti teko ir viešojo transporto.

„Maršrutai iš tiesų vėlavo. Fiksavome vėlavimus net iki pusvalandžio tam tikrose atkarpose“, – pasakojo Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovas Jonas Damidavičius.

Apie laikinai uždaromas papildomas gatves viešasis transportas taip pat sužinojęs tik antradienį.

„Apribojimai, kurie buvo žinomi praėjusią savaitę, pagal kuriuos mes planavome maršrutus, ir vakarykščiai, kuriuos sužinojome tik vakare, jie turėjo labai didelės įtakos viešajam transportui. Kaip buvo įmanoma tuos apribojimus apvažiuoti, taip mūsų eismo valdymo centras ir nukreipė tuos maršrutus. Tačiau dalis maršrutų tikrai stovėjo“, – nesklandumų neslėpė J. Damidavičius.

VAT sako, kad, palyginti su panašia patirtimi kituose Europos miestuose, nepatogumų gyventojams galėjo būti ir daugiau: „Mūsų miestas tikrai puikiai susitvarkė šiam renginiui. Mes, atvirai sakant, numatėme ir tikėjomės, kad bus žymiai didesnių sunkumų miesto gyventojams.“

Esą vilniečiai su pareigūnais aktyviai bendradarbiavo.

„Gauname nemažai įvairaus pobūdžio skambučių, pranešimų apie kažkokius pastebėtus įtartinus daiktus ir visa ta sąveika su mūsų visuomene, bendruomene, padeda staigiai, greitai išspręsti tas problemas“, – trečiadienį džiaugėsi visuomenės pagalba VAT direktoriaus pavaduotojas P. Nemara.

Vairuotojai iš įvairių sostinės vietų pataria rinktis kitą maršrutą arba apsišarvuoti kantrybe.

Kaip jau buvo skelbta, dėl Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo trečiadienį sostinėje galioja griežtesni eismo ribojimai nei pirmąją dieną.

Kaip antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė, be esamų apribojimų nuo 6.30 iki 12 val. be kitų suplanuotų ir anksčiau skelbtų ribojimų eismas Lazdynų tiltu ir Oslo gatvės atkarpa tarp Lazdynų tilto ir Vakarinio aplinkkelio bus draudžiamas, kaip ir eismas estakada virš Savanorių pr. žiedo.

Draudžiama važiuoti Geležinio Vilko gatvės atkarpoje tarp Savanorių ir Pedagoginio žiedinių sankryžų, iš T. Narbuto gatvės įvažiuoti į Pedagoginio žiedą.

Eismas taip pat draudžiamas Ukmergės gatvės atkarpoje tarp Ozo ir Geležinio Vilko gatvių, Konstitucijos prospekte, Šeimyniškių bei T. Kosciuškos gatvėse.

Taip pat kai kuriose gatvėse transporto priemonės galioja važiuoti tik tam tikromis kryptimis.

Ribojimų metu nuo 6.30 iki 12 val. viešasis transportas kursuos pagal suplanuotus tvarkaraščius, tačiau galimi vėlavimai. Tam tikru metu viešojo transporto eismas laikinai minėtose gatvėse ar jų atkarpose gali būti sustabdytas.

Ribojimų metu minėtose gatvėse ir jų atkarpose gali važiuoti specialiųjų tarnybų ir kitas transportas, turintis išduotus leidimus. Iš papildomų ribojimų zonos ar į ją pagal galimybes bus leidžiama važiuoti ir gyventojų bei aptarnaujančiam transportui.

Kintant saugumo reikalavimams, minėti papildomi eismo ribojimai gali būti taikomi trumpiau arba ilgiau.

Dėl aukštų pareigūnų vizito sostinėje numatyti eismo ribojimai, beveik visame senamiestyje bus draudžiamas automobilių, dviračių, elektrinių paspirtukų eismas.

Nuo antradienio 12 val. iki trečiadienio 16 val. Vilniaus oro uoste nebus vykdomi jokie komerciniai skrydžiai, nesusiję su NATO renginiu.

Srautus valdo algoritmas

Per kiek laiko įmanoma iš miesto centro pasiekti daugiabučių rajonus pietinėje dalyje?

Važiuojantiesiems rytinio piko metu tai gali užtrukti pusvalandį ar net daugiau.

Jei vieną iš trijų magistralinių gatvių paralyžiuoja eismo įvykis, vairuotojai spūstyse gali praleisti dar ilgiau.

"Galime surengti eksperimentą ir nustatyti, per kiek laiko įmanoma pervažiuoti visą miestą. Aš jį pervažiuoju greitai. Vadinamoji žalioji banga reiškia koordinuotą šviesoforų valdymą. Iš tiesų tai yra išmaniųjų eismo valdymo sistemų įdiegimas. Tai reiškia, kad vairuotojas turi laikytis nurodyto greičio. Pavyzdžiui, jei ženklas skelbia, kad tam tikrame ruože galioja 40 km/val. greitis, reikia tokiu greičiu ir važiuoti, ne lėčiau ir ne greičiau", – paaiškino įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Vasiliauskas.

Jis aiškino, kad tikslumo vertėtų laikytis ir tuomet, kai greitis leidžiamas didesnis.

"Tai taip pat svarbu – jei leidžiama važiuoti 70 km/val. greičiu, reikia ir važiuoti tokiu greičiu, o ne 55 km/val. Jei greitis yra viršijamas, žaliosios bangos principas taip pat nesuveiks. Teks stoti prie šviesoforo, nes degs raudonos spalvos signalas", – patikino M.Vasiliauskas.

Kodėl reikėtų paisyti šių patarimų?

"Todėl, kad važiuojantysis 40 km/val. greičiu stabdo visas transporto priemones, kurios važiuoja paskui jį. Ir visa ši spūstis turi stoti prie šviesoforų. Jei visi šie automobiliai važiuotų 50 km/val. greičiu, jie kelių šimtų metrų ruožus tarp šviesoforų kirstų nestodami. Todėl, kad taip veikia šviesoforų valdymo algoritmas. Yra paskaičiuota, kiek laiko užtrunkama važiuojant atstumą nuo vieno iki kito šviesoforo. Bet laikas skaičiuojamas pagal leistiną vidutinį greitį tame ruože", – akcentavo M.Vasiliauskas.

Modernizuos 17 sankryžų

Kol kas nuodugni pertvarka vyksta tik Minijos, Pilies, Naujojoje Uosto, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse.

Darbai atliekami sankryžose, iki metų pabaigos žadama modernizuoti net 17 sankryžų.

Čia įrengiamas apšvietimas, sutvarkoma pėsčiųjų ir dviračių takų danga, saugumo salelės, įrengiami įspėjamieji paviršiai regėjimo negalią turintiems žmonėms, keturios šviesoforais reguliuojamos perėjos bus įrengiamos naujai.

Konkursą šiems darbams laimėjo įmonė "YIT Lietuva", darbų vertė – 1,57 mln. eurų.

Vykstant šiam projektui, įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Apšvietimo ir eismo valdymo skyrius įrengia šviesoforinio reguliavimo įrangą sankryžose, diegia vaizdo stebėjimo sistemą.

Už šviesoforų įrengimą ir remontą jau sumokėta 322,7 tūkst. eurų.

Už statybos darbus sankryžų prieigose išleista 910 tūkst. eurų.

Akcentuota, kad pirmiausia reikėtų modernizuoti bent vieną eismo koridorių mieste.

Tuomet ir buvo pasirinkta įdiegti žaliąją bangą palei uostą – nuo S.Dariaus ir S.Girėno bei Sportininkų gatvių sankryžos iki pat Jūrininkų prospekto.

"Kol kas darbai vyksta sklandžiai. Po truputį įjungiami modernizuoti šviesoforai. Neseniai įjungėme Minijos ir Varnėnų bei Agluonos gatvių sankryžos šviesoforą. Bet jis kol kas negali dirbti pagal žaliąją bangą, nes greta nėra kitų suderintų šviesoforų. Dar išjungti šviesoforai sankryžoje su Dubysos gatve, juos tuojau įjungsime", – tikino M.Vasiliauskas.

Mindaugas Vasiliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eismą stabdo matuoklis

Vis dėlto pažymima, kad, net ir investavus į eismo reguliavimo modernizavimą sankryžose, automobilių srautai kai kur vis tiek stos.

"Pavyzdžiui, Minijos gatvėje, prie 144 namo, stovi greičio matuoklis, ten yra 40 km/val. greičio ruožas. Vairuotojai šio matuoklio labai bijo ir pristabdo greitį net iki 30–35 km/val. Kai tik kas nors pristabdo visą mašinų srautą, žalioji banga nesuveikia. Gali dar tekti reguliuoti valdiklius, kad srautai vis dėlto spėtų pravažiuoti", – sakė M.Vasiliauskas.

Matuoklio reikalavo vietiniai gyventojai, neva neapsikentė triukšmo.

Miesto transportininkai reagavo į skundus ir pritarė matuoklio atsiradimui šioje vietoje.

Jei nebūtų šviesoforų modernizavimo, eismą stabdytų pėstieji.

Tačiau panašu, kad šis įrenginys tapo tikra šunvote modernioje eismo reguliavimo sistemoje.

Kol kas spėta Minijos gatvėje modernizuoti sankryžą su Smiltelės gatve, sankryžą ties Statybininkų prospektu.

Šviesoforai pakeisti Minijos ir Kalnupės gatvių sankryžoje. Modernizuota ir greta esanti sankryža, ties Naikupės, Sulupės gatvėmis.

"Įrengtas šviesoforas ties Žvejybos uosto rajono turgeliu. Taip pat šviesoforas ties sankryža su Strėvos gatve. Šį šviesoforą ketiname netrukus įjungti. Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos šviesoforo įjungimas žaliąja banga kol kas nukeliamas, kol bus prijungti kiti šviesoforai. Ten bus tik minimalūs pakeitimai, problemų nekils", – paaiškino M.Vasiliauskas.

Be šviesoforų geriau?

Kol vyksta modernizavimas, kai kurie vairuotojai net džiaugiasi, kad šviesoforai laikinai neveikia. Minijos gatve iš tiesų dabar galima važiuoti nesustojus.

"Jei nebūtų šviesoforų modernizavimo, eismą stabdytų pėstieji. Pavyzdžiui, ties Lakštučių gatve esanti perėja iš karto sustabdo visą mašinų srautą. Todėl reikėjo šviesoforo, kad jis įsijungtų tik pasirodžius pėsčiajam. Šviesoforą jau netrukus įjungsime", – paaiškino M.Vasiliauskas.

Darbai vyksta ir ties Minijos ir Rūtų gatvių sankirta, ties Bijūnų gatve.

Iki miesto didžiųjų švenčių skubama sutvarkyti šviesoforus nuo Sausio 15-osios gatvės iki Naujosios Uosto gatvės.

Šiuo metu keičiamas šviesoforas ties Karinių jūrų pajėgų patalpomis.

"Kol kas be elektros yra šviesoforas ties pėsčiųjų perėja per S.Dariaus ir S.Girėno gatvę. Netrukus ten darbus užbaigsime. Keičiami šviesoforai S.Dariaus ir S.Girėno bei Sportininkų gatvės sankryžoje", – sakė M.Vasiliauskas.

Visus darbus ketinama baigti iki metų pabaigos.

"Prasidėjus karui Ukrainoje, ėmė vėluoti medžiagų tiekimas. Ypač metalas. Metalinių atramų tenka laukti ilgai. Bet kol kas viskas pagal planą. Reikia viltis, kad viskas vyks sklandžiai", – kalbėjo M.Vasiliauskas.

Viltys: baigus eismo sistemos modernizavimo darbus Minijos gatvėje, turėtų prasidėti Smiltelės gatvės, Taikos prospekto, Tiltų, Herkaus Manto, Liepojos gatvių eismo valdymo modernizavimo projektavimo darbai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskelbė konkursą

Įveikus žaliosios bangos įrengimo užduotį palei uostą, bus keičiama Taikos prospekto eismo srautų valdymo sistema.

Savivaldybė yra paskelbusi konkursą Smiltelės gatvės, Taikos prospekto, Tiltų, Herkaus Manto, Liepojos gatvių eismo valdymo modernizavimo projektavimo darbams.

Konkursas vyksta, tačiau kada pavyks atsirinkti rangovą, kol kas neaišku.

Tuomet dar teks laukti, kol vyks pats projektavimas, o po jo jau bus galima svajoti apie rangovo atrankos konkursą.

Projektas turėtų ne tik numatyti žaliąją bangą, bet ir išspręsti viešojo transporto eismų srautų klausimus.

Negalima pradėti kito darbo, kol pirmasis nepadarytas.

Šilutės plente – trikdžiai

Šilutės plente taip pat modernizuojama viena kita sankryža. Atsirado papildoma sekcija prie šviesoforo ties Debreceno gatve.

Ateityje šviesoforų valdiklius ketinama keisti, tik kol vyksta estakados statybos darbai Baltijos prospekte, investuoti į šią miesto arteriją neketinama, nes žaliosios bangos principas vis tiek neveiks, eismas stoja dėl statybos darbų.

Nuo Mokyklos gatvės iki Baltijos prospekto jau įmanoma važiuoti be trikdžių.

"Reikėjo pakeisti valdiklį ties pėsčiųjų perėja per Mokyklos gatvę. Nes šviesoforas degė, kai reikia ir kai nereikia. Tas pats yra ties prekybos centru "Depo". Kai tik rankas dar vienas turėsiu, sutvarkysime ir tą šviesoforą. Negalima pradėti kito darbo, kol pirmasis nepadarytas. Ten reikia įrengti mygtukus, kad jis nedegtų be reikalo. Bus tada galima važiuoti normaliai", – patikino M.Vasiliauskas.

Leistino greičio nekeis

M.Vasiliauskas dūsavo, kad visus seno tipo šviesoforus kada nors teks keisti.

"Pavyzdžiui, Priestočio gatvėje esantis šviesoforas yra seno tipo, lempos šviečia neryškiai. O ir Panevėžio gatvėje reikėtų keisti. Norint, kad veiktų vieninga sistema, reikia pakeisti visus šviesoforus", – neslėpė M.Vasiliauskas.

Ar vertėtų svarstyti leistino greičio pakeitimus, kai mieste vieningai ims veikti daugybė šviesoforų?

"Jokiu būdu ne. Kai tik leisi didesnį greitį, pavyzdžiui, 70 km/val., atsiras tokių, kurie važiuos 90 km/val. Ir žalioji banga vėl neveiks. Perėjų yra daug. Naudos iš to nebus. Vieni važiuoja per lėtai, kiti – per greitai. Žalioji banga veiktų, jei visi važiuotų tiksliai, nestoviniuotų užsidegus žaliai šviesai, nestabdytų ir neviršytų greičio", – svarstė M.Vasiliauskas.