-
Sostinėje brandūs ąžuolai padiktavo koncepciją naujam kvartalui
Ceikinių kvartalo užstatymo idėja įkvėpta netoliese esančios filantropo ir bankininko J. Montvilos užsakymu pastatytos Piromonto kolonijos, išskiriančios kiemo ir gatvelių erdvių įvairove, kvartaliniu užstatymu, plytiniais smulkaus mastelio fasadais ir žaluma. Naują 20 tūkst. kv. m pastatų kompleksą sudarys keturi skirtingo aukštingumo biurų bei viešbučių paskirties pastatai.
Vakarinėje sklypo dalyje projektuojamas apželdintas kiemas su vaikų žaidimo aikštele. Palei Rinktinės gatvę projektuojamose prieigose į laiptus integruojamos želdinių klombos, numatytos vijokliais apželdintos terasos. Apželdintose zonose suplanuoti krūmų masyvai, daugiamečiai žoliniai medingi augalai. Projekte taip pat numatoma 205 automobilių stovėjimo vietos, bendras želdynų plotas – 1080 kv. m (15 proc. sklypo).
Įgyvendinus projektą visa sklypo teritorija ir didžioji dalis pirmųjų aukštų bus atviri miestiečiams. Rinktinės ir Ceikinių gatves sujungs dvi skersinės pėsčiųjų gatvelės su parduotuvėmis, maisto krautuve, kitomis paslaugomis. Kiemą sups plytiniai vijokliais apželdinti fasadai, o kvartalo gale, priešais Vilniaus „Santaros“ gimnazijos ir progimnazijos pastatą, įsikurs sporto klubas. Naujo kvartalo centre numatytas atviras vidinis kiemas, kurio pagrindinis akcentas – išsaugotas šimtametis ąžuolas. Aplink jį numatomos restoranų terasos, pergola, lauko staliukai.
Medžių išsaugojimui sklype skiriamas ypatingas dėmesys. Artimiausiu metu numatoma atlikti detalią šaknų ir pošaknio nustatymo analizę, o pagal arboristo rekomendacijas statyboms medžiai bus po truputį rengiami jau nuo kitų metų pavasario – numatomas genėjimas, laistymas naudingomis medžiagomis.
Šiuo metu dalyje sklypo veikia automobilių stovėjimo aikštelė, kita sklypo dalis – tuščia. Anksčiau čia buvę statiniai – vieno aukšto medinis namas su priklausiniais, dviejų aukštų medinis namas su metaliniu garažu ir vieno aukšto medinis namas su priestatais – demontuoti ir išregistruoti dar 2016 m.
Vilniečiai kviečiami į nuotolinį projekto pristatymą – čia. Projektinius pasiūlymus parengė studija „DO Architects“.
-
Kauno ąžuolyne tęsiami senųjų medžių priežiūros darbai 2
Iki šiol Ąžuolyne buvo apgenėtos sausos ir parko svečiams pavojų kėlusios šakos, imtasi prevencinių veiksmų dėl medžių išlūžimo – surišant, genint ir formuojant lajas.
Gamtosaugos specialistai rūpinasi, kad dirvožemis po ąžuolais būtų gerinamas tręšiant, purenant ir mulčiuojant. Taip pat atliekamas saugotinų medžių drevių atvėrimas, mūro, betono likučių ir kitų šiukšlių šalinimo darbai.
„Kauno Ąžuolyne vykdomi darbai – numatyti gamtotvarkos plane. Jie leis atkurti ir sudaryti palankią terpę Lietuvoje ir visoje Europoje nykstančiam niūraspalviui auksavabaliui. Taip pat bus pagerintos šimtamečių ąžuolų augimo bei gyvavimo sąlygos. Galime pasidžiaugti, kad dėl visų darbų konsultuoja Lietuvos Gamtos fondo specialistai, kurie turi ilgametę patirtį bei kompetenciją šioje srityje“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Daugiau informacijos apie įvykdytus ir planuojamus darbus galima rasti čia.
Kitas darbų etapas – ąžuolus užgožiančių jaunų medžių šalinimas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai ir gali pasirodyti gana drastiška priemonė, tačiau ji yra būtina siekiant užtikrinti senųjų ąžuolų ilgaamžiškumą.
Kuo ilgiau gyvuos senieji ąžuolai, tuo ilgiau išliks ši unikali gamtinė buveinė.
„Dalis Kauno ąžuolyne vykdomų senų ąžuolų priežiūros darbų yra į jų lajas įaugusių, ar iš pietinės pusės ąžuolams pavėsį sudarančių jaunų medžių šalinimas. Šitas darbas yra labai svarbus siekiant užtikrinti gerą senųjų ąžuolų būklę ir sudaryti sąlygas jiems dar ilgai gyvuoti.
Kauno ąžuolai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir daugybei įvairių retų organizmų rūšių. Pavyzdžiui, čia gyvena didžiausia Lietuvoje itin reto ir saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – populiacija. Kuo ilgiau gyvuos senieji ąžuolai, tuo ilgiau išliks ši unikali gamtinė buveinė“, – pasakojo Lietuvos gamtos fondo projekto „Osmoderma“ vadovė Dalia Bastytė-Cseh.
Į senų ąžuolų lają sparčiai įaugančios jaunos drebulės, klevai, skroblai ir kiti medžiai pažeidžia senų ąžuolų šakas bei užgožia saulės šviesą. Tai lemia ąžuolų šakų džiūvimą ir lajos deformacijas. Sumažinus konkurenciją dėl vietos ir saulės šviesos – senieji ąžuolai dar ilgai gyvuos ir džiugins miesto gyventojus unikalia didžiausio Europoje mieste esančio ąžuolyno estetika, tuo pačiu pasitarnaudami kaip buveinė gyvūnų, grybų bei augalų rūšims.