68 metų A. Lukašenka apsilankė buvusios Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų centrinėje vadovybėje ir vėl pasirodė viešumoje po beveik savaitę trukusios pertraukos, kai buvo pranešta apie prastą sveikatos būklę.

Jis vilkėjo karinę uniformą, atrodė niūriai ir ant rankos turėjo tvarstį.

A. Lukašenka sakė, kad po incidento pietiniame Rusijos regione, esančiame prie sienos su Ukraina, Baltarusija trims dienoms įvedė karinę parengtį.

„Praėjo trys dienos po įvykių netoli mūsų, turiu omenyje Briansko sritį, kur buvo numušti keturi lėktuvai“, – teigė A. Lukašenka, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

„Turėjome reaguoti“, – pridūrė jis.

Šeštadienį Rusijos socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti keli Briansko srityje sudūžtantys Rusijos orlaiviai. Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas sraigtasparnis užsidega po to kai į jį, atrodo, pataiko raketa.

Nors Rusijos gynybos ministerija nieko nekomentavo, Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas nurodė, kad sraigtasparnis sudužo Klincų mieste.

Tačiau Maskvos primestas Rusijos okupuotos Zaporižios srities dalies regioninės administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas pareiškė, kad šeštadienį buvo numušti keturi Rusijos orlaiviai: du sraigtasparniai MI-8, naikintuvas SU-35 ir bombonešis SU-34.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka paskutinį kartą buvo pastebėtas gegužės 9 dieną Maskvoje, kur minėjo Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacius metines, tačiau praleido vėliau tądien jo sąjungininko rusų prezidento Vladimiro Putino rengtus pietus ir kelis kitus renginius.

„Pasirengę visiems scenarijams“

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri po 2020 metų masinių protestų prieš A. Lukašenką pabėgo į kaimyninę Lietuvą, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė baltarusiams, kad jie turėtų būti pasirengę bet kokiems įvykiams.

„Mums tai reiškia tik viena: turime būti gerai pasirengę visiems scenarijams“, – sakė ji.

„Pasukti Baltarusiją demokratijos keliu ir neleisti Rusijai kištis, – pridūrė ji. – Reikia, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi proaktyvių ir greitų veiksmų.“

Pareigūnai nekomentavo A. Lukašenkos nesirodymo viešumoje.

Praėjusiais metais A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija Ukrainai pulti.

2020 metais buvęs kolūkio vadovas teigė laimėjęs šeštąją kadenciją rinkimuose, kurie paskatino šimtus tūkstančių baltarusių išeiti į gatves ir protestuoti.

Jo režimas numalšino beprecedenčius protestus prieš ginčijamą jo perrinkimą. A. Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį.

Platformoje „Telegram“ pranešama, kad A. Lukašenka nedalyvavo kasmetinėje nacionalinės vėliavos, herbo ir himno pagerbimo ceremonijoje Nacionalinės vėliavos aikštėje Minske.

Vietoj jo tradicinę kalbą pasakė Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka.

Antradienį Maskvoje per Pergalės dienos minėjimą A. Lukašenka pasijuto blogai. Jam buvo iškviesta medikų komanda ir jis išskubėjo į Minską.

Žiniasklaida pažymėjo, kad A. Lukašenka nuo gegužės pradžios beveik nesirodo viešumoje, o neseniai lankėsi prezidentinėje klinikoje.

Žiniasklaidos duomenimis, jo organizme atsirado rimtų sutrikimų, kurie išprovokavo endokrinines ir širdies ligas. Taip pat žinoma, kad gydyti A. Lukašenkos atskrido profesoriai iš Maskvos. 

Teigiama, kad gegužės 13 d. apie 19 val. A. Lukašenka atvyko į Respublikinį klinikinį medicinos centrą, esantį ant Drozdų rezervuaro kranto netoli Minsko.

Anot stebėtojų grupės, prezidento kortežo atvykimo metu privažiavimai prie ligoninės buvo uždaryti, o pakelėse stovėjo saugumo pajėgos.

„Belaruski Hajun“ tviteryje paskelbė, kad kortežas iš medicinos centro išvyko apie 21 val., o apie 21:20 sustojo Astrašyckio miestelyje.

Gandai apie prastėjančią A. Lukašenkos sveikatą pradėjo plisti po jo apsilankymo gegužės 9 d. parade Maskvoje. Teigta, kad jis sunkiai paėjo, o iškart po parado greitai išvyko į Baltarusiją.

Baltarusijos prezidentūra pranešė, kad A. Lukašenką pagrindiniame sostinės Hararės oro uoste pasitiko prezidentas Emmersonas Mnangagwa (Emersonas Mnangagva) ir apie 5 tūkst. valdančiosios partijos ZANU-PF rėmėjų, kurie dainavo ir skandavo šūkius.

Baltarusijos autoritarinio lyderio ir Zimbabvės prezidento, kuriems abiem yra paskelbtos Vakarų sankcijos, oficialus susitikimas numatytas antradienį.

Zimbabvės užsienio reikalų ministerija pranešė, kad derybose bus siekiama sustiprinti „esamus puikius santykius“ tarp dviejų šalių tokiose srityse, kaip politika, kasyba ir žemės ūkis.

„Šis vizitas yra istorinis, nes tai pirmasis toks prezidento Lukašenkos vizitas į Užsachario Afrikos šalį“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

2019 metais Minske apsilankė E. Mnangagwa ir po to vizito Baltarusija atidarė ambasadą Hararėje.

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir jis yra parėmęs Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Abi šalys siekia diversifikuoti savo tarptautinius santykius ir joms abiem yra taikomos JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurios joms buvo paskelbtos dėl žmogaus teisių nepaisymo“, – pareiškė JK analitinio centro „Chatham House“ Afrikos programai vadovaujantis Alexas Vinesas (Aleksas Vainsas).

Jau beveik tris dešimtmečius Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas 2020 metų rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

E. Mnangagwa į valdžią atėjo 2017 metais, kai generolai privertė atsistatydinti ilgametį šalies vadovą Robertą Mugabę, ir šiemet jis ketina siekti perrinkimo, nepaisydamas kaltinimų korupcija ir teisių pažeidimais, įskaitant susidorojimą su politiniais oponentais.

2021 metais tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras „Organised Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) atskleidė sąsajas tarp A. Lukašenkos šeimos ir aukso kasybos verslo Zimbabvėje.

„Greitai, labai greitai“, – pareiškė A. Lukašenka, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie pasitraukimo iš posto terminus ir galimą savo įpėdinį.

Taip pat jis sakė, kad „nereikia spėlioti“ konkrečių terminų.

Pasak A. Lukašenkos, įpėdinio klausimas jam „pats sudėtingiausias“.

„Galėčiau atsakyti kaip kažkada [pasakė] mano geras draugas ir vyresnysis brolis [Rusijos vadovas] Vladimiras Vladimirovičius Putinas: ką baltarusių tauta išrinks, tas ir bus prezidentas“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jis sakė nedalyvausiantis būsimuose prezidento rinkimuose ir „nestumsiantis“ jokio kandidato.

Lygiai prieš metus Baltarusijoje įvyko ginčijami prezidento rinkimai. Nuo 1994 metų nepertraukiamai Baltarusijai geležiniu kumščiu vadovaujantis A. Lukašenka buvo paskelbtas tų rinkimų nugalėtoju ir užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją, bet opozicija ir Vakarai balsavimą laiko suklastotu.

Paskelbus, kad A. Lukašenka buvo perrinktas, Baltarusiją apėmė beprecedenčio masto protestai, iš kurių didžiausiame dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Minsko režimas į šias demonstracijas atsakė represijomis – buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų buvo sumušti policijos. Pagrindiniai Baltarusijos opozicijos veikėjai buvo pasiųsti už grotų arba priversti išvykti iš šalies.

A. Lukašenka savo oponentus smerkė kaip „užsienio marionetes“ ir kaltino Jungtines Valstijas bei jų sąmokslininkas planavus nuversti jo vyriausybę.

Pastarosiomis savaitėmis valdžia vėl suintensyvino spaudimą oponentams, surengusi šimtus reidų prieš nepriklausomus žurnalistus ir demokratijos aktyvistus.

Buvęs bankininkas ir vienas opozicijos lyderių V. Babaryka buvo suimtas praėjusių metų birželį prieš ginčytinus prezidento rinkimus, išprovokavusius šalyje istorinę pusę metų trukusių protestų prieš autoritarinį Minsko režimą bangą.

57 metų A. Babaryka planavo kelti savo kandidatūrą rinkimuose ir buvo laikomas vienu stipriausių varžovų nuo 1994 metų šaliai vadovaujančiam Aliaksandrui Lukašenkai prezidento rinkimuose.

Valstybės saugumo komitetas (KGB) apkaltino V. Babaryką kyšių ėmimu itin stambiu mastu ir nusikalstamais būdais įgytų lėšų legalizavimu, kai jis vadovavo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ banko padaliniui Baltarusijoje „Belgazprombank“.

Praėjusią savaitę prokurorai paprašė skirti jam griežčiausią įstatymo numatytą 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Negaliu prisipažinti dėl nusikaltimo, kurio neįvykdžiau“, – Minsko teisme pareiškė A. Babaryka, sakydamas baigiamąjį pareiškimą.

„Man negėda prieš mano šeimą ir draugus“, – pridūrė jis.

Jo žodžius palydėjo plojimų banga, pranešė teismo salėje buvęs nepriklausomas žurnalistas.

Toje pačioje byloje kaltinimai pareikšti dar septyniems asmenims, įskaitant keletą  „Belgazprombank“ vadovų.

Visi jie savo kaltę pripažino ir davė parodymų prieš V. Babaryką. Jiems gresia švelnesnės nuo trejų iki pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismas nuosprendį turėtų skelbti liepos 6 dieną.

Pernai Baltarusijoje prieš prezidento rinkimus buvo suimti keli  pagrindiniai opozicijos veikėjai,  66 metų A. Lukašenkai siekiant užsitikrinti  šeštą kadenciją prezidento poste.

Rinkimuose vietoje įkalinto savo vyro dalyvavusi A. Lukašenkos pagrindinė varžovė Sviatlana Cichanouskaja greitai sulaukė populiarumo visuomenėje.

Nors A. Lukašenka pasiskelbė laimėjęs šiuos rinkimus, tačiau opozicija įsitikinusi, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja buvo S. Cichanouskaja.

Po kelių visą šalį apėmusių protestų dienų S. Cichanouskaja buvo priversta pasitraukti į Lietuvą. Valdžiai vykdant susidorojimą su protestuotojais buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Dėl žiauraus Minsko valdžios susidorojimo su protestuotojais Europos Sąjunga įvedė keletą sankcijų paketų A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams. Tačiau panašu, kad jų poveikis režimui yra ribotas, kadangi Baltarusiją palaiko jos pagrindinė sąjungininkė ir skolintoja Rusija.

Šeštadienį A. Lukašenka apsilankė Poleskio radiaciniame-ekologiniame draustinyje, kur atsakė į žurnalistų klausimus apie valdžios atskleistą sąmokslą.

„Valstybės vadovo teigimu, sąmokslininkai parengė kelis scenarijus. Iš pradžių jie planavo pašalinti prezidentą per gegužės 9 dienos paradą. Tačiau tokio sumanymo realizavimą Baltarusijoje sunku įsivaizduoti, todėl jie atsisakė pirminės idėjos“, – šeštadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Vėliau svarstyta užpulti prezidento kortežą. Šiam tikslui buvo nupirkti ir į Baltarusiją atgabenti granatsvaidžiai, pareiškė A. Lukašenka. Jo teigimu, įgyvendinti tokį sumanymą taip pat nepavyko: saugumo sumetimais kortežo automobiliai važiuoja itin greitai, todėl tikimybė pataikyti yra itin maža.

Pasak A. Lukašenkos, pagal trečiąjį scenarijų ginkluoti asmenys turėjo užpulti prezidento užmiesčio teritoriją. Jos sunaikinimui kartu su valstybės galva skirta 10 mln. JAV dolerių, o snaiperiui – 1 mln. JAV dolerių.

„Tai mes jau seniai matėme. Manote, kad mes tą operaciją Maskvoje įvykdėme iš niekur nieko? Mes juos sekėme“, – pareiškė A. Lukašenka.

Jo teigimu, tarp sąmokslininkų buvo ir specialiųjų tarnybų darbuotojas, kuris atliko parsidavusio generolo vaidmenį. „Tai buvo mūsų agentas. Šaunuolis. Ačiū vaikinui, jis mums labai padėjo, nepabijojo. Jie jo padedami norėjo sukelti armiją“, – sakė jis.

Pasak A. Lukašenkos, po perversmo opozicija norėjo prašyti Baltarusijoje įvesti NATO pajėgas ir tai būtų tramplinas pulti Rusiją.

„Jiems reikėjo parai esą ateiti čia į valdžią ir pareikšti, kad esame valdžioje. Kam? Tam, kad galėtų paprašyti įvesti NATO pajėgas į Baltarusijos teritoriją ir išdėstyti jas prie rytinės sienos prie Smolensko. Tai buvo tramplinas – aš jums visad sakiau – užpulti Rusiją. Tai buvo pirmas žingsnis“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pareiškė, kad „maištininkai tikėjosi padedami kariuomenės blokuoti Minską kartu su mieste esančiomis OMON, vidaus kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir KGB pajėgomis“.

Pasak prezidento, iš viso Baltarusijos pareigūnų, kuriuos esą naujoji valdžia ketino internuoti, yra daugiau nei 30 žmonių. „Štai jų politika. Neduok Dieve, būtų atėję į valdžią. Jų ir arti prie valdžios leisti negalima“, – sakė A. Lukašenka.

Jis priminė, kad anksčiau Baltarusijoje buvo sulaikytos kelios teroristinės grupuotės. Apie kai kurias skelbė žiniasklaida, o kitos nebuvo „nušviestos“, tačiau ir jos, anot A. Lukašenkos, jau teikia parodymus ir pripažįsta kaltę. Visa tai, jo teigimu, yra vienos grandinės grandys.

Kiek anksčiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad padėjo užkirsti kelią perversmui Baltarusijoje.

„Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba, bendradarbiaudama su Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetu, specialios operacijos metu užkardė neteisėtą dvigubą JAV ir Baltarusijos pilietybę turinčio Jurijaus Leonidovičiaus Zenkovičiaus ir Baltarusijos Respublikos piliečio Aliaksandro Jiosifovičiaus Fedutos veiksmus. Jie planavo Baltarusijoje surengti karinį perversmą ir pagal atidirbtą „spalvotųjų revoliucijų scenarijų įtraukti vietos ir Ukrainos nacionalistus, o taip pat fiziškai pašalinti prezidentą A. Lukašenką“, – žurnalistams pranešė FSB Viešųjų ryšių centras.

Specialiųjų tarnybų duomenimis, J. Zenkovičius ir A. Feduta konsultavosi su JAV ir Lenkijos atstovais. „Verta paminėti, kad karinio perversmo įvykdymo data opozicionieriai pasirinko Pergalės parado dieną Minske šių metų gegužės 9-ąją“, – nurodė FSB.

Galutinis perversmo tikslas buvo keisti konstitucinę santvarką panaikinant prezidento postą ir perduodant šalies valdymą „Nacionalinio susitaikymo komitetui“. „Be to, J. Zenkovičius planavo tapti šalies parlamento ir teisinės sistemos „kuratoriumi“, o A. Feduta norėjo užsiimti politine reforma ir ideologiniu darbu“, – nurodė FSB.

Įtariamuosius sulaikė Rusijos saugumo tarnybos ir perdavė Baltarusijos partneriams.

Vėliau Baltarusijos KGB pareiškė, kad J. Zenkovičius buvo susijęs su JAV specialiosiomis tarnybomis.

„Baltarusijos Respublikos teritorijoje jis ieškojo ir mėgino verbuoti bei papirkti Baltarusijos karinių pajėgų karius ir teisėsaugos pareigūnus, kurie būtų pasirengę už piniginį atlygį dalyvauti nuverčiant dabartinę valdžią smurtiniu būdu“, – per televiziją ONT sakė Valstybės saugumo komiteto Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

„Ar galėtumėte garantuoti, kad viskas bus normalu, jei rytoj nebus prezidento? Ne. Todėl tokiam atvejui artimiausiomis dienomis pasirašysiu įsakymą, nustatantį Baltarusijos valdžios struktūrą. Jei prezidentas bus nušautas, Saugumo taryba įgis prezidento galias kitą dieną. Nepaprastoji padėtis, iki pat karo padėties, turėtų būti paskelbta nedelsiant, kai tik pasienyje prasidės judėjimas. Saugumo taryba turėtų priimti sprendimą“, – sakė A. Lukašenka, lankydamasis per avariją Černobylio atominėje elektrinėje nukentėjusiame Gomelio regiono Naraulios rajone.

„Kaip jau sakiau, pasirašysiu įsakymą ir pasakysiu, kas valdytų šalį, jei kas nors nutiktų“, – pridūrė jis.

Praėjusį šeštadienį, šalyje vykstant pavasario aplinkos tvarkymo akcijai, į Šklovo rajoną atvykęs A. Lukšenka teigė, kad artimiausiu metu priims vieną iš svarbiausių sprendimų prezidento karjeroje.

Baltarusiją kelis mėnesius krėtė masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų.

„Iškelti užduotį nušalinti prezidentą... Niekas negalėjo nustatyti [tokios] užduoties, išskyrus aukščiausią politinę vadovybę. Tik jie“, – sakė A. Lukašenka. Jo vaizdo įrašo fragmentas šeštadienį paskelbtas prezidentūros spaudos tarnybai artimu „Telegram“ kanalu „Pul pervogo“.

Baltarusių opozicija informaciją apie galimą valstybės perversmą pavadino specialiųjų tarnybų provokacija.

Anksčiau A. Lukašenka pareiškė, kad prie pasikėsinimo į jį ir jo vaikus organizavimo prisidėjo JAV specialiosios tarnybos.

Anksčiau šeštadienį Baltarusijos lyderis taip pat sakė, kad artimiausiu metu priims vieną svarbiausių savo prezidentavimo sprendimų, susijusį su bandymu surengti „maištą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Mano užduotis padaryti taip: jei [mane] nušalins, kad jiems nieko nepavyktų. Tai svarbiausia mano užduotis. Priėmiau sprendimą ir artimiausiu metu jį... paskelbsiu. Tai bus vienas svarbiausių mano sprendimų per ketvirtį prezidentavimo metų. Tai bus labai rimta“, – sakė jis.

KGB vadovas Ivanas Cercelis šeštadienį televizijai ONT pareiškė, kad viena organizuota grupė jau ėmėsi praktiškai įgyvendinti sąmokslą „fiziškai nušalinti“ A. Lukašenką bei jo šeimos narius ir surengti „ginkluotą maištą“ kodiniu pavadinimu „Tyla“ valdžiai perimti.

Pasak jo, šioje grupėje yra ir Baltarusijos, ir užsienio piliečių, o perversmas planuotas šią vasarą, „birželį arba liepą“.

Televizijos duomenimis, planą jėga pakeisti valdžią Baltarusijoje rėmė anksčiau šį mėnesį sulaikytas opozicinės partijos – Baltarusijos liaudies fronto (BNF) – lyderis Ryhoras Kastusiovas.

„Specialiųjų tarnybų provokacija“

Baltarusijos opozicija pareiškė, kad šie pranešimai „turi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos specialiųjų tarnybų provokacijos požymių“.

„Būtina susilaikyti nuo skubotų išvadų ir sprendimų, galinčių pakenkti Baltarusijos nacionaliniams interesams, suverenitetui ir nepriklausomybei“, – sakoma baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad „Cichanouskaja, kaip demokratinio judėjimo lyderė, nuosekliai remia Baltarusijos politinės krizės išsprendimą derybų ir laisvų sąžiningų rinkimų keliu“.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) šeštadienį pranešė, kad Rusijoje dėl bandymo įvykdyti perversmą Baltarusijoje ir nužudyti jos prezidentą buvo sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.

FSB ir Baltarusijos KGB „per specialią operaciją užkirto kelią dvigubą JAV ir Baltarusijos pilietybę turinčio Jurasio Ziankovičiaus ir Baltarusijos piliečio Aliaksandro Fiadutos neteisėtai veiklai“, sakoma pranešime. Jame teigiama, kad šie asmenys planavo „įvykdyti karinį perversmą Baltarusijoje pagal išbandytą „spalvotųjų revoliucijų“ scenarijų, įtraukiant vietos ir ukrainiečių nacionalistus, ir, taip pat, fizinį prezidento Lukašenkos nušalinimą“.

Anot specialiųjų tarnybų, J. Ziankovičius ir A. Fiaduta konsultavosi su JAV ir Lenkijos atstovais.

FSB pranešime buvo sakoma, kad perversmas planuotas gegužės 9-ąją, kai Minske turi įvykti Pergalės dienos paradas.

Įkandin A.Navalno

Filmas apie A.Lukašenkos turtus – Lenkijoje gyvenančių opozicinės žiniasklaidos platformos "Nexta" žurnalistų kūrinys. Kovo 8-ąją "YouTube" pasirodžiusio projekto stilistika primena garsųjį Aleksejaus Navalno filmą apie slaptąjį Rusijos prezidento dvarą Gelendžike su auksiniais tualeto šepečiais ir vandens diskotekomis.

Peržiūrų skaičiumi "Nexta" kūrinys vargu ar pasieks pastarojo populiarumą, tačiau baltarusiams jis tapo analogiška informacine bomba. Nors sąmoningiausi baltarusiai, A.Lukašenkos veiklą aktyviai sekantys nuo pirmosios jo kadencijos, sako "Auksiniame dugne" neišvydę kažko labai naujo, tikrai gausu ir tokių, kuriems šis kūrinys atvėrė akis.

Filmo autoriai sako, kad iš pradžių norėjo atlikti nedidelę Baltarusijos valdovo turto reviziją, tačiau netrukus su jais susisiekė žmonės, kurie buvo glaudžiai susiję su diktatoriaus korupcijos schemomis. "Jie pateikė tiek daug informacijos, kad mes turėjome kelis kartus visiškai perrašyti scenarijų", – paaiškino tyrimo autoriai.

Jie pateikė tiek daug informacijos, kad mes turėjome kelis kartus visiškai perrašyti scenarijų.

Paneigė skurdžiaus įvaizdį

"Nexta" vyr.redaktorius Stepanas Putilo teigia turįs visus filme dėstomus faktus įrodančius dokumentus, informaciją patvirtino skirtingi šaltiniai, tad yra tikri dėl jos autentiškumo. Norėdami apsaugoti savo šaltinius, daugumos dokumentų ir pašnekovų "Nexta" žurnalistai neatskleidžia. Tarp anonimiškai kalbančių asmenų – buvę prezidento administracijos, apsaugos darbuotojai, rezidencijas statę inžinieriai.

Keli pašnekovai kalba atvirai, o ir faktai, juos jungiančios loginės grandinės, nekelia abejonių dėl pasakojamos tikrovės. Atskirai apie su A.Lukašenka susijusius gyvenamuosius kompleksus, įvairius kitus prabangaus gyvenimo liudijimus, yra skelbusios ir kitos Baltarusijos ar užsienio žiniasklaidos priemonės.

Bene pagrindinis "Nexta" filme demonstruojamas dokumentas, galintis atstoti kitos pusės argumentus, – vieši A.Lukašenkos pasisakymai apie neva nesukauptą turtą ir oficialiai prieinama jo turto deklaracija, pateikta prieš pernai vykusius prezidento rinkimus. Tuometis prezidentas deklaravo gavęs 117 068 rublius pajamų – atlyginimą. Grafoje "nekilnojamasis turtas (gyvenamieji pastatai, žemės sklypai, butai, garažai ir kiti pastatai, statiniai)" – tuščia. A.Lukašenka skelbė neturįs jokio kito turto akcijų ar įstatinių juridinių asmenų fondų akcijų pavidalu. "Aš neturiu nieko, išskyrus Baltarusiją", – viename iš filmo autorių taikliai parinktų viešų pasisakymų apie save sako A.Lukašenka.

O "Nexta" skaičiuoja, kad politikas naudojasi aštuoniolika nekilnojamojo turto objektų, kuriems prižiūrėti kas mėnesį išleidžiama dešimtys milijonų dolerių, gausybe prabangių transporto priemonių ir yra apsuptas prabangos daiktų.

"Niekieno" rūmai

Dalį nekilnojamojo turto objektų A.Lukašenka paveldėjo iš sovietinių pirmtakų: oficialią rezidenciją ir prezidentinį kotedžą Minske, poilsio bazę prie Vitebsko, rezidenciją Belovežo girioje, kurioje buvo pasirašytas nuosprendis SSRS. "Nexta" žvilgtelėjo ir į kuklumu nepasižymintį respublikos prezidento valdybai priklausančiame medicinos centre Ždanovičiuose esantį šalies vadovo darbo kabinetą su miegamuoju.

Vienas ištaigingiausių kompleksų, kuriuose šeimininkauja A.Lukašenka, – Nepriklausomybės rūmai Minske. Nors 2013-aisiais jų atidarymo metu A.Lukašenka sakė, kad jų statybai nebuvo panaudotas nė vienas rublis iš biudžeto ir bet kuris norintis gali juose apsilankyti, "Nexta" šaltiniai byloja ką kita.

Filme kalbinamo Baltarusijos opozicijos politiko Anatolijaus Liabedzkos turimi dokumentai rodo, kad šių rūmų užsakovas – Minsko vykdomasis komitetas, o vien tik statybai (be vidaus apdailos ir įrenginių) skirtas ketvirtis milijono JAV dolerių iš respublikinio ir Minsko biudžetų. A.Lukašenka yra sakęs, kad rūmai bus atviri žmonėms, nes tai nėra prezidento rezidencija, tačiau realybė visai kita.

Tie, kuriems nusišypso laimė patekti į išrinktųjų ekskursijas, po marmuro, aukso, prabangių sietynų gausa pribloškiantį pastatą vedžiojami griežtai nustatytu maršrutu ir mato tik nedidelę iš daugiau kaip 50 tūkst. kv. m ploto užimančių Nepriklausomybės rūmų dalį. Dešimtys atskirų patalpų – prezidento darbo kabinetas, poilsio kambarys ir miegamasis, sūnui Koliai skirtos patalpos, pirtis, sauna, baseinas, žiemos sodas, vyno rūsys, daugybė patalpų su kilimais bei kitu prabangiems priėmimams būtinu inventoriumi – visa tai paprasti baltarusiai galėjo išvysti nebent "Nexta" filme.

Komplekso prieigose – sraigtasparnių aikštelė. Būtent joje per pernykščius vasaros protestus A.Lukašenka nusileido sraigtasparniu su ginklu rankose. Kaip anekdotas nuskamba faktas, kad dėl netinkamų vandentiekio inžinerinių sprendimų rūmuose kyla banalių komunalinių problemų.

Visi pastatai, A.Lukašenkai skirtos rezidencijos, buvusio prezidentūros aparato darbuotojo teigimu, yra išdėstyti palei vadinamąją valstybinio ryšio liniją, kurios dalis nutiesta dar sovietmečiu: nuo prezidento administracijos pastato iki Minsko marių.

Silpnybė – vandens malonumai

"Bet kuri gyvenamoji vieta yra pastatų kompleksas. Centre visada yra numeris vienas – medinis namas šalia vėliavos stiebo. Kai ateina "draugas", vėliava iškeliama", – filme kalba buvęs A.Lukašenkos administracijos darbuotojas. Dar viena A.Lukašenkos silpnybė – baseinai ir pirtys. Pastarosios esą įrengtos visose užmiesčio rezidencijose, paprastai prie natūralaus vandens telkinio, kuris saugumo sumetimais specialiai atitveriamas povandenine betono siena.

Neoficialiomis žiniomis, Baltarusijoje draudžiama prie privačių vilų ar kotedžų įrengti sraigtasparnių aikšteles, tačiau visuose oficialiai prezidentui nepriklausančiuose kompleksuose jų esama, kartais ir ne vienos.

Sena vieša paslaptis, kad A.Lukašenkos užmiesčio rezidencija "Ozernyj" prie Minsko – 88 ha ploto, joje yra parkas, ežeras, miškas. XVIII a. grafams Tiškevičiams priklausiusiose žemėse vėliau stovėjo sovietų maršalo Semiono Timošenkos trijų aukštų vila, kurios kiekvieno aukšto plotas – 500 kv. m. Rekonstruojant kompleksą jame atsirado ir dengta ledo arena.

Ant vadinamųjų Minsko marių kranto esanti oficiali rezidencija "Zaslavl" – beveik 40 ha plote stovinčios kelios vilos, teniso kortai, sodas, baseinas.

Savo gimtajame kaime A.Lukašenka turi rezidenciją "Aliaksandrija-2". Komplekse – keli vienaukščiai pastatai, svečių namai, dviejų aukštų kotedžas ir sporto aikštelė.

Kaimo žmogumi save mėgstantis vadinti A.Lukašenka mėgsta laukinę gamtą. Jėgas jis gali atgauti ant Pripetės kranto esančiame komplekse.

Kaip teigia buvęs prezidentūros darbuotojas, viešai platinami kadrai, kuriuose A.Lukašenka demonstruoja jėgą skaldydamas malkas ar nerdamas į eketę, nufilmuoti gyvenamųjų namų komplekse "Vostok", pastatytame senos pionierių stovyklos teritorijoje netoli rezidencijos "Zaslavl". Čia – pastogė ne tik jam pačiam, bet ir dar du namai vyresniems sūnums: abiem vienodi, vandens parkas su 25 m baseinu ir klasikinėmis pramogomis – pirtimi, sukūrine vonia, šalčio sauna ir pan., dar yra pastatai su kino sale, priėmimams skirta erdve ir kt.

Nors oficialiais keliais neįmanoma nieko sužinoti apie "Vostok" gyventojus, "Nexta" pašnekovai nepalieka priežasčių abejoti, juolab kad šio komplekso statybomis, įrengimu rūpinosi ilgametis A.Lukašenkos padėjėjas Nikolajus Korbutas.

Nuo ZIS iki "Maybach"

Kaip teigiama "Nexta" filme, A.Lukašenkai priklauso įspūdinga automobilių kolekcija, kurios bendra vertė – 4 mln. eurų. Į šią sumą, anot žurnalistų, neįeina automobilių aptarnavimo išlaidos.

Išlipantis iš išskirtinio "Maybach 62", galinčio kainuoti nuo 367 tūkst. iki 0,5 mln. eurų, A.Lukašenka pirmą kartą pastebėtas 2012 m. Tada jis pareiškė, kad automobilį gavo dovanų, tačiau neįvardijo, iš ko. Anot "Nexta" žurnalistų, jau vien šis faktas turėtų inspiruoti tyrimą: kokių paslaugų iš prezidento mainais už tokią dovaną galėjęs tikėtis mįslingasis draugas? "Turiu pakankamai gerų draugų, kuriems 10 tūkst. ar 20 tūkst. dolerių – ne pinigai", – jau kitame kontekste, kalbėdamas apie eilinę naują ne už valstybės pinigus pastatytą rezidenciją, yra pasakęs A.Lukašenka.

Į inauguraciją 2011-aisiais A.Lukašenka vyko "Mercedes Pullman W221" – S klasės, penktos kartos "Mercedes" automobiliu, kainuojančiu kelis šimtus tūkstančių eurų. Jis nespjauna ir į "paprastesnius", "Audi A8 II", "Audi A8 III" ir "premium" klasės "Mercedes" automobilius, kainuojančius po keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau kelionė jais neprilygs pasivažinėjimu "Rolls-Royce Phantom Coupe" – šis mažiausiai 170 tūkst. eurų kainuojantis plieninis žirgas A.Lukašenkos automobilių parke pastebėtas 2016 m. Kitais metais jis džiaugėsi "Tesla" automobiliu, tuomet kainavusiu 100 tūkst. eurų. "Padovanojo Muskas", – tautai aiškino diktatorius, matyt, nesitikėdamas, kad kas nors gali tiesiai paklausti paties "Tesla" gaminančio koncerno savininko Elono Musko ir išgirsti neigiamą atsakymą.

Pirmaisiais prezidentavimo metais diktatorius važinėjo patobulintos komplektacijos "Mercedes 600" (W140), anuomet kainavusiu 80 tūkst. eurų, bei išskirtiniu "Gaz-14 Čaika", dabar vertinamu 30 tūkst. eurų.

Kai A.Lukašenkos aparate dirbo "Nexta" filme kalbantis asmuo, diktatorius jau turėjo apie dešimt brangių automobilių, tačiau paprastai buvo naudojami trys ar keturi palydos automobiliai, likusieji stovėdavo garaže. "Kas metus ar dvejus automobiliai buvo keičiami į naujus modelius, buvo montuojamos, šarvuotos durys ir neperšaunamas stiklas", – sakė "Nexta" šaltinis.

Mažiau naudojami retro automobiliai, tarp kurių – milijonais dolerių vertinamas senutėlis "Rolls-Royce", "GAZ-69", šarvuotas "ZIS 115", "Gaz M-20 Pobeda" su numeriu "001 AGL" (pagal Aliaksandras Grigorjevičius Lukašenka), idealios būklės "Moskvič-2140".

Iš paukščio skrydžio

Tuo metu, kai Vakarų Europos valstybių lyderiai valstybiniams vizitams stengiasi naudoti niekuo neišsiskiriančius orlaivius, dažnai neretai net ne pačius naujausius, A.Lukašenka, kurio tarnybinių kelionių maršrutai seniai apsiriboja artimiausiu užsieniu, naudojasi net ne vienu ištaigingu lėktuvu. 2012 m. prezidentui pirktas tarpkontinentinis "Boeing 767-32K (ER)" – A.Lukašenkos žodžiais, kainavęs apie 100 mln. dolerių ("Nexta" šaltinių teigimu, dar bent už kelis ar keliolika milijonų dolerių buvo atnaujintas jo interjeras). 100 mln. dolerių kainavo ir jau anksčiau turėtas "Boeing 737-8EV".

"Canadair CRJ-200" – dar vienas verslo klasės lėktuvas, kuriuo, tiesa, skraido daugiausia kiti valdžios atstovai arba prezidento sūnūs. Šio lainerio skrydis iš Minsko į Turkiją užfiksuotas ir įsiliepsnojus rugpjūčio protestams.

"Kad galėtų iš viršaus mėgautis savo rezidencijomis, jis naudojasi ir elitiniu sraigtasparniu "AgustaWestland AW139", – sako "Nexta" žurnalistė. Tuo pačiu itališku 12 mln. dolerių kainuojančiu, oficialiai priklausančiu kompanijai "Belavia", sraigtasparniu automatu ginkluotas A.Lukašenka kartu su sūnumi atskrido į Minską per protestus. "Kai "Belsat" pabandė išsinuomoti sraigtasparnį, mums buvo pasakyta, kad kompanija neturi sraigtasparnio, tik lėktuvus", – sakė filme kalbinamas "Belsat" žurnalistas Igoris Kulejus.

"Nexta" žurnalistai neabejoja, kad pernai Baltarusijoje pastebėtu apie 60 mln. dolerių kainuojančiu verslo klasės reaktyviniu lėktuvu "Gulfstream G550" taip pat naudojasi A.Lukašenka: orlaivis nudažytas Baltarusijos valstybinės vėliavos spalvomis. Jis – kaip ir visi kiti prezidento flotilės lėktuvai, pažymėtas tuo pačiu numeriu EW 001. Tokį pat skiriamąjį numerį turėjo ir senasis "Tu-154" bei du rusų gamybos sraigtasparniai. Ledo ritulio marškinėliai, kuriuos dėvi A.Lukašenka sportuodamas, taip pat pažymėti 01.

Brangūs niekučiai

Kas dar suteikia džiaugsmo siauro akiračio turtingiems žmonėms, nepripažįstantiems investicijų, į pvz., meno kūrinius? Savaime suprantama: prabangūs laikrodžiai, rašikliai ir dizainerių apranga. Dar prieš gerą dešimtmetį ant A.Lukašenkos juosmens buvo pastebėtas apie 800 dolerių kainuojantis diržas, riešą puošė 20 tūkst. eurų kainuojantis "Patek Philippe Calatrava 5120j", kurio korpusas iš 18 karatų geltonojo aukso, o apyrankė – iš aligatoriaus odos. Dabar jo arsenale – šveicariškas "Vacheron Constantin" už 15–20 tūkst. dolerių.

Į drabužių spintą filmo autoriai taip pat žvilgtelėjo, tačiau labai nesigilino, apsiribojo iškalbingiausiais disonansais tarp kuriamo įvaizdžio ir realybės. Pvz., pernai per viešą medelių sodinimo akciją jis dėvėjo 300 eurų kainuojantį medžiotojų megztinį. Slidininko kostiumas, kurį dėvėjo per 2019 m. vykusį draugišką susitikimą su V.Putinu, – 4 000 eurų. Šios kainos niekaip nesutampa su politiko mėgstamais viešais pasiaiškinimais, esą jis kaimo žmogus, nemėgstantis brangių drabužių, todėl dėvintis senus. "Batus, kainuojančius daugiau kaip 2 000 eurų pagal užsakymą nemokamai pagamino austrai, esą reklaminiais tikslais", – teigia "Nexta".

Vargu, ar gėrėdamasis, kaip tautai artimo žmogaus įvaizdį kuriantis A.Lukašenka kasa bulves, Baltarusijos kaimo gyventojas pagalvoja, kad nusiplovęs žemėtas rankas politikas mėgaujasi išskirtinės prabangos kanceliarinėmis prekėmis, ypač – Italijos kompanijos "Montegrappa" rašikliais. Pagal specialų užsakymą gaminami plunksnakočiai puošiami aukso raižiniais ar išpiešiami dailės klasikos kūrinių motyvais, tad kainuoja po 2–4 tūkst. eurų. Jų ant diktatoriaus darbo stalo pastebėta bent keletas.

Kai "išeina pas liaudį" ir viešai važinėjasi dviračiais, jis taip pat pirmenybę teikia ne baltarusiškiems, bet po kelis tūkstančius kainuojantiems užsieniniams. Vieną iš penkių prezidentinių dviračių A.Lukašenkos atstovai atvirai įvardija kaip Rusijos verslininko Igorio Makarovo dovaną.

Jauniausias sūnus Nikolajus groja 18 tūkst. dolerių kainuojančiu rojaliu "Yamaha".

Nupirktas palankumas

Filmo autoriai negaili pikantiškų detalių ir apie kviečiamas koncertuoti muzikos žvaigždes, kurių honorarai siekia dešimtis tūkstančių dolerių, diktatoriaus trauką gražioms moterims, kurių gausu protokolo tarnyboje, tačiau gerokai svarbiau kitos pavardės – įvardijami A.Lukašenkai artimi verslininkai, kurių veiklą, nesuderinamą ne tik su demokratinės valstybės samprata, bet ir atvirai nusikalstamą, "Nexta" kūrėjai žada demaskuoti naujuose filmuose.

"Nexta" teigia, kad mainais už rezidenciją Šeršunuose A.Lukašenka skyrė Rusijos pilietybę turinčiam Michailui Gucerijevui solidžią sumą – 1,5 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Baltarusija pasiskolino iš Kinijos. Šios lėšos skirtos jam priklausančio kalnakasybos kombinato statybai. 2007 m. iš Rusijos pabėgusiam oligarchui šiandien Baltarusijoje priklauso statybos bendrovė "U-Stroy", viešbutis "Renaissance Minsk", verslo aviacijos angaras Minsko oro uoste ir įmonė "Slavkalij".

Panašiai kaip rūmų Gelendžike atveju, kai, A.Navalnui paviešinus apie jų šeimininkus, suskubo pasiskelbti vienas artimiausių Vladimiro Putino bičiulių Arkadijus Rotenbergas, A.Lukašenkos rezidencijos savininku save vadina M.Gucerijevas. O apie šio komplekso sąsajas su prezidentu byloja net ir "Nexta" turimas komplekso planas, kuriame minimas prezidento apsaugos tarnybos nurodymas, kur įrengti apsaugininkų kambarį. Panašiai kaip ir virš Gelendžiko, virš šios rezidencijos yra neskraidymo zona.

M.Gucerijevas – ne vienintelis verslininkas, anot "Nexta" filmo autorių, sulaukiantis A.Lukašenkos malonės. Tarp oligarchų yra bendrovės "Tabak-Invest" bei prekybos ir pramogų centrų "Korona" savininkas Pavelas Topuzidis, laisvalaikiu vadovaujantis vienai rinkimų apylinkei Minske, bei dar vienas "tabako magnatas", užsiimantis dar ir naftos produktų prekyba, aktyvus maisto pramonės, viešbučių ir finansų sektoriuje, Aleksejus Aleksinas.

Anot "Nexta" šaltinių, P.Topuzidžio kompanija statė ledo areną rezidencijoje "Oziornyj" – net ir pats verslininkas bei jo atstovai nuolat dalyvaudavo susitikimuose su statytojais. Su A.Aleksinu susijusi kompanija "Belneftegaz" finansavo "Aleksandrija-2" – tai užfiksuota net valstybiniame registre.

Ašarą apie prabėgusią vaikystę A.Lukašenka gali nubraukti mamos muziejuje – gimtąjį miniatiūrinį namelį į svetimų akių vertą medinuką perstatė kompanija "Tabak Invest".

"Nexta" kalbinamas prezidento aparato darbuotojas neigia, kad šie verslininkai yra A.Lukašenkos finansuotojai: veikiama pagal kitokią schemą. Ilgametis Baltarusijos vadovas leisdavo jiems įsitvirtinti tam tikroje verslo srityje, o mainais už šį palaiminimą jam buvo atsidėkojama minėtais objektais.

A.Lukašenka visą šalies biudžetą pavertė savo pinigine, kurią jis valdo tik galbūt kartu su savo vidiniu ratu.

Sukėlė ažiotažą

"Nexta" filmas sulaukė nevienareikšmės reakcijos net ir iš A.Lukašenkos opozicijos ar apžvalgininkų. Jo kūrėjai kritikuojami dėl pernelyg drąsiai peržengiamos linijos, Vakarų žiniasklaidos tradicijoje skiriančios faktą nuo komentaro. Tačiau akivaizdu, kad autoriai sąmoningai pasirinko tokią stilistiką, norėdami sužadinti žiūrovų, ypač – jaunimo, gimusio A.Lukašenkos eroje, emocijas, neapkraunant jų sunkiasvoriais argumentais.

Vos pasirodęs filmas per keletą valandų buvo peržiūrėtas kelis šimtus tūkstančių kartų, per parą šis skaičius pasiekė milijoną, o vakar priartėjo prie 4 mln.

Vienas filmo kūrėjų šaltinių – jame atvirai kalbėjęs A.Liabedzka "Nexta" kūrinį lygina su biblioteka, kur sutelkta daug informacijos.

"A.Lukašenka visą šalies biudžetą pavertė savo pinigine, kurią jis valdo tik galbūt kartu su savo vidiniu ratu, – sakė politikas "Laisvės radijui". – Dabar įjunkite skaičiuotuvą ir apsvarstykite, kiek tai kainuoja Baltarusijai ir 9,5 mln. jos piliečių. Tai – pagrindinis dalykas, visa kita – tik fragmentai." Jo teigimu, šiandien svarbiausia net ne A.Lukašenkos recidencijų skaičius, bet kaip išeikvotus pinigus grąžinti mokesčių mokėtojams, rinkėjams.

Smūgis reitingui

Apžvalgininkas Aleksandras Klaskovskis "Nexta" projektą sulygino su napalmo ataka. Jo žodžiais, filmo kūrėjai tam tikra prasme atspindi oficialią Baltarusijos propagandą, protestuotojus ir saugumo sumetimais pasitraukusiuosius iš šalies viešai lyginančią su teroristais ir žudikais.

Šio filmo autorių tiltai į A.Lukašenkos Baltarusiją yra sudeginti: Varšuvoje gyvenančiam S.Putilai, kurio įkurti kanalai "Telegram" platformoje "Nexta" ir "Nexta Live" suvaidino ypač didelį vaidmenį per vasaros ir vėlesnius protestus, gimtinėje iškelta baudžiamoji byla. Tad dengtis politiniu korektiškumu, regis, net nėra prasmės.

"Nexta" filmas nesąs be trūkumų, tačiau jis atlieka pagrindinę funkciją – formuoja visuomenės nuomonę. "Tai dar viena vinis, prikalanti jo reitingą prie grindjuostės. Ir šiaip jis neaukštas, tačiau po tokio demaskavimo A.Lukašenka neturi šansų laimėti laisvų, sąžiningų rinkimų prieš bet kurį oponentą, net jei šis būtų toli nuo politikos esantis asmuo. Pakaks pasakyti, kad jis – alternatyva A.Lukašenkai", – mano A.Liabedzka.

Tikslinė filmo auditorija – ne vien Baltarusijos piliečiai, bet ir Vakarų politikai, kuriuos opozicija atkakliai bando įtikinti imtis griežtesnių priemonių prieš ES kaimynystėje siautėjantį diktatorių.

Kaip teigia filmo autoriai, nuo 2014 m. įvairios Vakarų struktūros (Europos investicijų bankas, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas ir kt.) Baltarusijos valdžiai yra skyrę 4 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis patenkino asmeninius A.Lukašenkos poreikius. Dalis pinigų, pvz., buvo skirti įvairiems ekologiniams projektams, "Nexta" šaltinių teigimu, skirta nacionaliniuose parkuose esančioms rezidencijoms. Europiniai pinigai, už kuriuos reikėjo tvarkyti užterštą Vakarų Dvinos upę, kuri tekėdama per Latviją vadinama Dauguva, panaudoti upės krantinei tvarkyti ir fontanams, Pergalės aikštei Vitebske statyti, – t.y. ženklams, padedantiems kurti gerai administruojamos, klestinčios šalies įvaizdį, užliūliuojantį šalies gyventojų pilietiškumą.