„Mėginti suprasti Rusiją – beprasmiška. Turime susitaikyti su tuo, kad Europa nebus saugi tol, kol išliks dabartinis Rusijos režimas. Pati Rusija pripažįsta ir supranta tik jėgą, todėl turime būti stiprūs. Privalome parodyti savo politinę, diplomatinę, ekonominę ir, žinoma, karinę galią“, – sakė Ž. Tomkus.

Viceministras pabrėžė, kad, stiprinant pajėgumus ir didinant karių skaičių regione, NATO priešakinis karinis buvimas turi būti keičiamas modernia priešakine gynyba, užtikrinant sausumos, oro ir jūros gynybą, o visa tai turi būti sustiprinta nuolatiniu JAV pajėgų kariniu buvimu.

Mėginti suprasti Rusiją – beprasmiška. Turime susitaikyti su tuo, kad Europa nebus saugi tol, kol išliks dabartinis Rusijos režimas.

Pasak Ž. Tomkaus, Aljansas yra stiprus tiek, kiek stiprios yra jo šalys. Todėl Lietuva jau šiemet padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. BVP, išplėtė NATO pajėgas priimančiosios šalies paramą ir paspartino gynybos įsigijimų bei kariuomenės modernizacijos procesus.

„Turime pripažinti, kad ne tik Baltijos šalys, bet ir visos NATO šalys nebegali jaustis saugios. Vienintelis būdas tą pakeisti yra imtis ryžtingų veiksmų, kurie parodytų mūsų vienybę ir galią. Veiksmų, kurie iš tikrųjų atgrasytų Putiną. Priešingu atveju, tik lauksime kito agresyvaus Rusijos veiksmo“, – kalbėjo viceministras Ž. Tomkus.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Saugumo ir gynybos komitetas – vienas iš šešių Baltijos Asamblėjos nuolatinių komitetų, kuriuose kasmet svarstomi Baltijos šalims aktualiausi klausimai.

„Iš Lietuvos pusės mes kalbame ir prašome solidarumo, susiduriant su ekonominiu spaudimu iš Kinijos. Kviečiame drauge peržiūrėti ar formuoti mūsų strateginį požiūrį į Ramiojo ir Indijos vandenyno strategijas. Kalbėti apie tai, vienodai ir konsoliduotai, kiek tai yra įmanoma padaryti. Tai nauja tema mūsų valstybių bendradarbiavime, bet mes esame pasiruošę ja kalbėti“, – penktadienį Seime vykusiame Baltijos Asamblėjos posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.

Penktadienį užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pirmininkavo Vilniuje vykusioje 27-ojoje Baltijos Tarybos – parlamentinio bendradarbiavimo Baltijos Asamblėjos ir vyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos Ministrų Tarybos – bendroje sesijoje.

Baltijos Taryboje ministras apžvelgė Baltijos valstybių bendradarbiavimą sprendžiant COVID-19 pandemijos, neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų krizės keliamus iššūkius, regioninio saugumo ir gynybos klausimus, transatlantinių santykių raidą, energetikos, branduolinės saugos ir transporto infrastruktūros klausimus bei kitus regioninės ir tarptautinės dienotvarkės aspektus.

G. Landsbergis akcentavo Kinijos bandymus įtvirtinti savo įtaką, kurio Lietuva sulaukė nusprendusi Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę.

Susitikimo metu buvo priimtas tradicinis Baltijos Tarybos bendrasis pareiškimas.

Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo tarybą sudaro Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.

BA Prezidentas, Seimo delegacijos BA pirmininkas Andrius Kupčinskas pabrėžia, kad šių metų Baltijos Asamblėjos laureatai savo darbais atskleidė bendrą mūsų šalių norą puoselėti nacionalinę tapatybę ir savigarbą, į aukštesnį lygį pakėlė Baltijos šalių literatūrą, meną ir mokslą.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimų laureatai:

Literatūros premija už romaną „Serafima ir Bogdanas“ skirta Vahurui Afanasjevui (Laanoja) (Estija).

Meno premija įteikta mokslų daktarei Gintai Gerhardei-Upeniecei už jos, kaip projekto vadovės, darbą rengiant 2018–2021 m. Paryžiuje, Taline, Vilniuje ir Rygoje eksponuotą parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ (Latvija).

Mokslo premija už išskirtinius pasiekimus biomedicinos mokslų srityje – genų redagavimo įrankio CRISPR-Cas9 atradimą – profesoriui, mokslų daktarui Virginijui Šikšniui (Lietuva).

2021 metų apdovanojimų už Baltijos valstybių inovacijas laureatais paskelbtos įmonės „Idenfy“ (Lietuva),„Integris“ (Latvija), „Bisly“ (Estija).

Taip pat ceremonijos metu 2020 metų Baltijos Asamblėjos literatūros premija už romanus „Maranta“ ir „Maestro“, pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ apdovanota Lietuvos rašytoja Birutė Jonuškaitė ir 2020 m. Baltijos valstybių inovacijų laureatė − Lietuvos įmonė „Lemona“.

Be literatūros, meno, mokslo ir inovacijų apdovanojimų, Baltijos Asamblėja medaliais apdovanojo 11 asmenų, ypač nusipelniusių stiprinant savo šalių ir Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą.

Apdovanojimai teikiami už literatūros, meno ir mokslo pasiekimus remiantis jungtinės žiuri sprendimu. Apdovanojimai – statulėlė, sertifikatas, pasirašytas BA Prezidento bei viceprezidentų, ir piniginė premija – įteikiami specialios apdovanojimo ceremonijos metu.

Medalis jam įteiktas Seime per BA posėdį.

BA pirmininkaujantis parlamentaras Andrius Kupčinskas teigė, kad medalis G. Nausėdai skirtas „už savo šalies ir Baltijos valstybių vienybės ir bendradarbiavimo skatinimą“.

„Noriu išreikši viltį, kad mūsų santykius visada lems savitarpio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. Todėl man didelė garbė šiandien priimti Baltijos Asamblėjos apdovanojimą kaip įvertinimą ligšiolinių pastangų stiprinti Baltijos šalių vienybę ir bendradarbiavimą. Jis mane įpareigoja ir toliau uoliai dirbti Baltijos šalių naudai“, – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, Lietuvą, Latviją ir Estiją veikti išvien skatina bendras interesas atremti sudėtingus iššūkius: klimato kaita, nelegali migracija, europietiškų vertybių išlaikymas, grėsmės regiono saugumui.

„Galėjome įsitikinti, kad saugumas XXI amžiuje tampa vis sudėtingesnė sąvoka, vis daugiau dėmesio reikalauja informacinės ir kibernetinės atakos. Siekdami atremti hibridines grėsmes turime dar glaudžiau ir išmaniau bendradarbiauti“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Anot jo, negalima pamiršti ir su autoritariniais režimais kovojančių kaimynų, todėl būtina toliau siekti tiek NATO atvirų durų politikos tęstinumo, tiek ambicingų artėjančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatų.

G. Nausėda pabrėžė, kad Baltijos šalims būtina siekti stipresnės išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugos, didesnio NATO atsparumo hibridinėms atakoms.

Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarus vienijančios Baltijos Asamblėjos 40-oji sesija.

Baltijos Asamblėja yra 1991 metų lapkričio 8 dieną įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Šiais metais BA pirmininkauja Lietuva.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėdama apie Asamblėjos įkūrimą prieš 30 metų pažymėjo, kad tai buvo krizių ir įtampų metas, ir Baltijos šalims reikėjo veikti kaip vienam regionui.

„Vos pora mėnesių buvo praėję, kai po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje naujai sukurta SSSR Valstybės taryba pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, mėnuo buvo belikęs iki Belovežo susitarimų, kurie konstatavo Sovietų Sąjungos mirtį. Ir Rytai, ir Vakarai mus matė kaip vieningą regioną ir turėjome ieškoti būdų veikti kaip vieningas regionas, toks buvo laikotarpio iššūkis“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, praėjus beveik trečdaliui amžiaus nuo šių įvykių Baltijos regionui vėl gyvybiškai svarbus tampa glaudus bendradarbiavimas: „Vėl susiduriame su įtampomis ir iššūkiais, būdingais tiems laikams, kai kartu iškovojome nepriklausomybę, įtvirtinome valstybingumą ir kartu ieškojome būdų jėgoms telkti ir veiksmams koordinuoti“.  

„Mums reikia maksimaliai sutelktų pastangų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos krizės poveikiu. Reikia ieškoti bendrų, visoms trims šalims priimtinų energetinio saugumo sprendimų. Reikia operatyviai reaguoti į saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų. Reikia glaudaus, pajėgas vienijančio bendradarbiavimo gynybos srityje. Reikia  derinti veiksmus sprendžiant ekonominius ir skaitmeninimo uždavinius“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.

Latvijos Saeimos pirmininko pavaduotoja Dagmara Beitnerė-Le Galla sakė, kad Baltijos šalys turi dar glaudžiau bendradarbiauti siekiant atsigauti po COVID-19 krizės, susitelkti į inovatyvios ekonomikos plėtrą, kartu pozicionuoti save kaip inovatyvų, stabilų regioną.

„Turime daryti dar daugiau, kad mūsų bendradarbiavimas būtų geresnis. COVID-19 krizė parodė, kad turime dirbti kartu, kad atsigautume po krizės ir galėtume toliau vystytis šiame regione. Bendradarbiavimo matmuo – mūsų startuoliai, jų indėlis leidžia įtraukti jaunus žmones į ekonomiką, ir tai yra puikios naujos įmonės, darbo jėga, geras pragyvenimo lygis“, – kalbėjo Latvijos atstovė.

„Todėl aš manau, kad mums vertėtų grįžti prie trečiojo Baltijos inovacijų fondo projekto, mes save galėtume pozicionuoti kaip inovatyvios šalys, stabilus regionas. Baltijos regionas turi labai gerą transporto, energetikos infrastruktūrą, jis leidžia mums turėti geras pozicijas Europoje, bet dar reikia dirbti šioje srityje“, – teigė D. Beitnerė-Le Galla.

Estijos Rygikogo pirmininkas Juris Ratas pažymėjo, kad vienybė tarp Baltijos šalių nepaprastai svarbi, o „Baltijos kelias praktiškai tęsiasi iki šiandien“. Jis pabrėžė, kad regionas susiduria su keliais iššūkiais vienu metu – sveikatos priežiūros sistemų ribas pasiekusį naujų COVID-19 atvejų skaičių, Baltarusijos hibridines atakas prie ES išorės sienos, didėjantį Baltarusijos ir Rusijos karinį suartėjimą, „visuomenėje įsivyravusią depresiją ir susvetimėjimą“.

„Krizė mums kelia didelį iššūkį, išlaikyti ir plėtoti demokratiją, žmonių orumą. (...) Tikiuosi, kad supratome, kad dabartinėje situacijoje izoliacija ir egoizmas neturi vietos, atėjo laikas priminti sau, kaip sunkiais laikais mes rėmėme viena skitą, kartu siekdami laisvės, ir kai buvome pasirengę padaryti viską, ką galime, siekdami bendro tikslo, iki šios dienos. Dar kartą priminkime sau, kad vienybė turi galią, kartu taikydami pažangius sprendimus galėsime suvaldyti krizę ir ją sėkmingai įveikti“, – kalbėjo Estijos parlamento vadovas.

Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarus vienijančios Baltijos Asamblėjos 40-oji sesija.

Baltijos Asamblėja yra 1991 metų lapkričio 8 dieną įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva.

„Dėl saugos problemų Astravo atominė elektrinė tampa iššūkiu visam regionui. Toliau kelsime visas branduolinės saugos ir aplinkosaugos problemas į viešumą, reikalaudami tarptautinės atsakomybės ir sieksime bendros Europos Sąjungos pozicijos šiais klausimais", - teigė ministras.

Posėdžio metu priimtame bendrame Baltijos tarybos pareiškime, kuriame tradiciškai apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas, Baltijos šalys įsipareigoja siekti, kad branduolinės jėgainės ES kaimynystėje atitiktų aukščiausius tarptautinius saugumo standartus.

Rygoje L. Linkevičius su savo kolegomis Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais taip pat aptarė regioninio bendradarbiavimo aktualijas, praneša Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

BA mokslo premija skirta Lietuvos mokslininkui Jūrui Baniui už išskirtinį indėlį į feroelektros ir fazinio virsmo mokslinius tyrimus ir inovacijas, už nuopelnus mokslui ir lyderystę plėtojant mokslinius tyrimus, pranešė Lietuvos Seimas.

Literatūros premija teko estų rašytojai Leelo Tungal už autobiografinę trilogiją „Draugė mergaitė“ ir ypač už paskutinę šios serijos knygą „Moters prisilietimas“. Joje vaiko lūpomis pasakojama apie Stalino laikus.

Meno premija bus įteikta latviui Normundui Šnė už Baltijos valstybių šimtmečio minėjimo koncertą, jame grojo „Sinfonietta Riga“ ir Talino kamerinis orkestras. Koncertas surengtas pernai rugpjūčio 28 dieną Baltijos jūros festivalio metu Stokholmo „Berwaldhallen“ koncertų salėje.

Baltijos Asamblėjos medaliu, be kitų septynių laureatų, bus apdovanotas Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – už išskirtinį indėlį ir nuoširdų bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus Baltijos valstybių sveikatos priežiūros projektus.

Medalis taip pat skirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui Dariui Remeikai už aktyvų bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos kolegomis.

BA apdovanojimų ceremonijoje ir sesijos atidaryme dalyvaus, sakys kalbą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

38-ojoje sesijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai daugiausia dėmesio skirs bendros Baltijos valstybių energijos rinkos kūrimui, projekto „Rail Baltica“ plėtrai, Baltijos valstybių bendradarbiavimui aukštojo mokslo ir medicinos srityse, vandenilio panaudojimo Baltijos valstybėse perspektyvoms.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų bendradarbiavimo organizacija, įsteigta 1991 metų lapkričio 8 dieną. Apdovanojimai už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus įsteigti 1993 metais, siekiant skatinti literatūros, meno ir mokslo plėtojimą Baltijos šalyse, įvertinti ryškiausius laimėjimus šiose srityse ir skleisti juos kitose valstybėse.

Renginio dalyvius pasveikins Baltijos Asamblėjos prezidentas Janis Vucanas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Latvijos Saeimos vadovė Inara Mūrniecė, Gruzijos parlamento pirmininkas Iraklis Kobakidzė ir Estijos Rygikogo vicepirmininkas Siimas Kallasas (Simas Kalasas), pranešė Seimas.

Renginyje diskutuos parlamentarai, ministrai ir ekspertai iš trijų Baltijos valstybių, taip pat Sakartvelo, Ukrainos, Vokietijos, Moldovos, Armėnijos, Prancūzijos ir kt.

Bus apžvelgti Rytų partnerystės dešimtmečio rezultatai ir ateities perspektyvos.

Rytų partnerystė yra speciali Europos kaimynystės politikos rytinė iniciatyva. Šia programa siekiama stiprinti šešių Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinę asociaciją ir ekonominę integraciją.

Pirmiausia turi susitarti Baltijos šalys

Baltijos šalių parlamentų pirmininkai abejoja galimybėmis gauti kompensacijas iš Rusijos už Sovietų Sąjungos okupacijos metu patirtą žalą.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad keldamos okupacijos žalos atlyginimo klausimą Baltijos šalys „daugybę kartų vis atsiremdavo į sieną“.

„Mes turbūt turime iškelti sau tikslus, kurių galime pasiekti, o tokių tikėjimo tikslų mums nereikėtų“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Taip jis kalbėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Estijos teisingumo ministerija pranešė apskaičiavusi sovietų okupacijos žalą šaliai.

Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras taip pat abejoja tolesniais žingsniais šiuo klausimu.

„Nesu itin įsitikinęs, kad šiuo klausimu gali nutikti kas nors labai teigiamo“, – kalbėjo politikas.

Latvijos Saeimos vadovė Inara Mūrniecė teigė, kad pirmiausia dėl to turėtų sutarti pačios Baltijos šalys.

Estijos teisingumo ministerija spalio viduryje pranešė, jog specialios komisijos apskaičiuota sovietinės okupacijos žala šaliai siekia 1,2 mlrd. eurų.

Neseniai pradėto tyrimo Lietuvoje duomenys rodo, kad šalis pirmąjį pokarinį sovietinės okupacijos dešimtmetį buvo SSRS donorė, o ne išlaikytinė, bet šis tyrimas kol kas nėra atliktas iki galo.

Prieš dvejus metus Latvijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija nustatė, kad sovietmečiu Lietuva Sovietų Sąjungai skirdavo apie 6 proc. savo biudžeto ir todėl buvo ne SSRS išlaikytinė, o donorė.

Šių mokslininkų skaičiavimais, 1946 – 1990-aisiais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Turime būti vieningi

Laiku, vieningai ir ryžtingai turime reaguoti į kibernetines, hibridines, branduolinės saugos problemas. Bendrų politikos krypčių koordinavimas, naujų partnerystės ryšių užmezgimas, atstovavimas bendriems interesams, dalijimasis patirtimi ir mūsų valstybių parlamentų bei vyriausybių veiksmų derinimas - vieni svarbiausių Baltijos Asamblėjos uždavinių.

Tai penktadienį Seimo rūmuose atidarydamas 37-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovo teigimu, bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo mūsų pasitikėjimo vieni kitais, įsipareigojimų vykdymo ir visiško įsitraukimo į bendrą veiklą. „Turime būti vieningi, nes tik veikdami kartu užtikrinsime mūsų regiono saugumą ir plėtrą“, - sakė V. Pranckietis.

Seimo vadovo teigimu, tik glaudus Baltijos valstybių sutarimas užtikrina politiškai ir ekonomiškai stiprų regioną. „Dirbdami kartu, galime kalbėti garsiai ir ryžtingai, esame labiau girdimi. Būkime vieningi, kaip ir prieš 100 metų skelbdami bei kurdami mūsų valstybių nepriklausomybes, tegu mūsų balsas sklinda užtikrintai visame pasaulyje“, - sakė V. Pranckietis.

Pasak parlamento vadovo, šiandienės politinės realijos verčia mus galvoti ir apie naujus, ambicingus tikslus. Pereiname į ekonominių procesų stadiją geopolitinės tikrovės akivaizdoje. Todėl, V. Pranckiečio nuomone, atėjo laikas pažvelgti iš naujo į Baltijos Asamblėjos formatą ir veikimo principus.

Spalio 25-26 dienomis Vilniuje dirba 37-oji Baltijos Asamblėja ir 24-oji Baltijos Taryba. Praėjusiais metais įgyvendintos 80 proc. Baltijos Asamblėjos priimtų rekomendacijų.

Šiais metais pasirašyti 3 svarbūs susitarimai. Birželio 28 d. pasirašytas susitarimas dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatinio akademinio pripažinimo Baltijos valstybėse. Liepos 8 d. Rygoje buvo pasirašytas susitarimas dėl Baltijos kultūros fondo steigimo. Spalio 3 d. Latvija ir Lietuva susitarė dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo pasienio teritorijoje.

2019 m. Baltijos Asamblėjos veiklos prioritetais keliami gynybos ir saugumo klausimai. Skirtingų sričių projektų - elektros jungčių sinchronizacija su žemyniniais elektros tinklais ir „Rail Baltica“ - įgyvendinimas yra svarbi priemonė regiono saugumui bei gynybai užtikrinti.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos sekretoriato būstinė yra Rygoje, Latvijoje.

Jie dalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje 37-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje bei 24-ojoje Baltijos Taryboje, pranešė Seimas.

Ketvirtadienį Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dalyvaus Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonijoje Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.

Penktadienį jie atidarys 37-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją, suplanuotas ir trišalis susitikimas.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, veikianti nuo 1994 metų.