– Baltijos gitarų kvartetas gyvuoja jau kone dvidešimt metų. Kaip kilo idėja suburti tokios originalios sudėties ansamblį?

– Idėja kilo dar studijų metais, kuomet kartu su kolegomis buvome klasikinės gitaros studentai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Koncertinių kelionių metu klausydavomės panašių kolektyvų įrašų keliaudami savo automobiliu. Supratome, kad keturios gitaros – fantastiška ansamblio sudėtis, kuria galima išdarinėti tokius dalykus, apie kuriuos grojant solo ar duetu negalima net pasvajoti. Ši idėja mus sužavėjo ir pakerėjo – būtent ansamblio skambesys ir techninės galimybės. Buvome pakankamai aktyvūs, tam tikras ryškesnių studentų branduolys ir nusprendėme paieškoti repertuaro ir padaryti kažką panašaus, kaip garsieji pasaulio kvartetai. Po keleto mėnesių surengėme pirmąjį koncertą Šilutėje, simbolinę gegužės pirmąją dieną. Tiesa, tame koncerte kvartetu atlikome vos keletą kūrinių, o likusią repertuaro dalį sudarė solo pasirodymai. Pamatėme, kad publika puikiai reaguoja į kvartetinius kūrinius, ją uždega tokie pasirodymai. O toliau viskas vystėsi labai greitai – po metų ar dvejų koncertavome Estijoje, Japonijoje ir kitose šalyse, ansamblio karjera vystėsi žaibiškai.

– Ansamblio istorija prasidėjo minint darbo žmonių šventę. Ar toji darbo aura jus lydi per abu kolektyvo gyvavimo dešimtmečius? Ar taip simboliškai dirbate ta pačia ansamblio sudėtimi?

O taip, netgi rengdamiesi dvidešimtmečio paminėjimui 2024 m. planuojame surengti koncertą būtent gegužės pirmąją. Mūsų ansamblio sudėtis keitėsi, bet nežymiai. Trys ansamblio nariai – aš, Sergejus Krinicinas ir Zigmas Čepulėnas – muzikuoja nuo pat pradžios, keletą metų kartu grojo kolega Valdas Mikuckis, vėliau jį pakeitė Ieva Baltmiškytė. Jai išvykus gyventi į Belgiją kilo spontaniška mintis išlaikyti demografinį balansą. 2008 m. emigracija buvo labai intensyvi, Lietuvoje gyventojų vis mažėjo, tad mes į Lietuvą pasikvietėme tikrą belgą Chrisą Ruebensą. Nuo to laiko mūsų ansamblio sudėtis liko nepakitusi. Chrisas atvažiavo į Lietuvą trumpam, pagroti su mumis metus ar dvejus, bet liko visam laikui, nes koncertas vijo koncertą, vienas gastroles keitė kitos, leidome kompaktines plokšteles – veiklos buvo iki soties. Galiausiai Chrisas Lietuvoje sutiko savo gyvenimo meilę, dabar jau augina du vaikučius ir mes jį jau vadiname Lietuvos belgu. Dažnai kalbama apie taip vadinamus meilės emigrantus, o Chriso atvejis – ypatingas. Jis – muzikos arba meilės muzikai bei gitarai emigrantas.

Baltijos gitarų kvartetas. Organizatorių nuotr.

– Ar jus galima būtų įvardinti Baltijos gitarų kvarteto krikštatėviu?

Ne, tikrai ne. Nuo pat pirmųjų ansamblio gyvavimo dienų pas mus vyravo demokratija ir iki šiol neturime vieno aiškiai išreikšto lyderio. Kiekvienas narys prisideda savitu indėliu ir atneša į kolektyvą savas stiprybes. Vieno stiprioji pusė – aranžavimas, kito – kūryba, trečio – kiti dalykai. Visada įsiklausome į vienas kito nuomones ir taip sukuriame ypatingą spalvinę atmosferą. Bet kvarteto pavadinimo krikštatėviu tikrai būtų galima įvardinti mano tėtį – ilgametį Čiurlionio kvarteto violončelininką. Būtent jis mums pasiūlė pasirinkti šį pavadinimą. Mums, jauniems atlikėjams, šis pavadinimas pasirodė ganėtinai pretenzingas, pernelyg drąsus – kaip čia dabar vadinsimės lyg būtume visų Baltijos šalių gitarų kvartetas? Bet tėtis, daugiau nei penkias dešimtis metų grojęs styginių kvartete, pasiūlė pažvelgti plačiau: žinoma, tai tarsi Baltijos šalis reprezentuojančio kolektyvo pavadinimas, bet jis ir įpareigoja – būdamas tokio ansamblio nariu negali sau leisti groti nereprezentatyviai. Patikėjome ir pasiryžome pasivadinti Baltijos gitarų kvartetu. O po keleto metų supratome neapsirikę, nes tai vienur, tai kitur muzikos kritikai bei kolegos ėmė mus vadinti Baltijos šalyse lyderiaujančiu klasikinių gitarų ansambliu.

– Dažniausiai ansamblius sudaro kad ir giminingi, bet skirtingi instrumentai, turintys skirtingas atlikimo technikos, diapazono ir tembro charakteristikas, jūs gi grojate keturiais iš esmės vienodais instrumentais. Kuo klausytoją gali nustebinti būtent tokia ansamblio sudėtis?

Tokio ansamblio unikalumas ir yra keturi vienodi instrumentai. Juk ne veltui vis populiarėja violončelių ar kitų identiškų instrumentų kvartetai. Šių ansamblių žavesys slypi netikėtumo momente. Visi ansamblio nariai turi būti lygiaverčiai ir turėti atitinkamas galimybes to lygiavertiškumo demonstravimui. Pasirodymas tampa tam tikru spektakliu, nes niekada nežinai, kada ir kuris atlikėjas perims pagrindinę melodiją, kas atsidurs diapazono viršuje, o kas – apačioje. Kita vertus, mes nevengiame eksperimentuoti, paįvairindami savo naudojamų instrumentų gamą. Aš asmeniškai į kai kuriuos numerius išeinu nešinas dvylikos stygų liutnia, Chrisas kartais mėgsta paimti į rankas ukulelę. Tai padeda atrasti naujesnių sąskambių ir spalvų. O neužilgo klausytojams pateiksime siurprizą – gitarų meistras mano užsakymu gamina aštuonstygį instrumentą. Tokių atvejų gitaros istorijoje jau yra buvę (puikiai žinome slavišką septynstygę ar dubliuotų stygų dvylikastygę gitaras), bet kiekvienas iš tokių neįprastų instrumentų yra unikalus, skiriasi jų derinimai ir stygų išdėstymas. Buvo etapas, kuomet mūsų ansamblyje Zigmas grojo septynstyge gitara su papildomu bosu. Labai šiltai atsimenu šį kūrybinį epizodą, na, o specialiai mūsų ansambliui gaminamas naujasis instrumentas bet kuriuo atveju tikrai pagyvins kvarteto skambesį.

Chrisas Ruebensas. Organizatorių nuotr. 

– Kokiais instrumentais grojate dabar?

– Kažkada grojome keturiomis itin kokybiškomis to paties meistro – ispano Manuelio Contreraso pagamintomis gitaromis. Tuomet išgaudavome itin homofonišką skambesį. Ieškodami naujų tembrinių apraiškų šiuo metu visi grojame skirtingų meistrų pagamintomis gitaromis. Vieno rankose skamba vokiečių meistro instrumentas, kito – pagamintas kanadiečio, trečias reprezentuoja ispanišką gitarą, o aš groju lietuvių meistro pagamintu instrumentu. Tos skirtingos spalvos, skirtingi tembrai vienodų instrumentų ansamblį paverčia dar įdomesniu.

Zigmas Čepulėnas. Organizatorių nuotr.

– Ar Pažaislio muzikos festivalyje skambėsianti programa „Piligrimai“ primins jūsų ansamblio nueitą dvidešimties metų kelią?

Programą pavadinčiau įvairia ir netgi marga, labiau atspindinčia mūsų paskutinių penkerių metų kūrybinės veiklos procesą. Joje skambės originali mūsų ansamblio nario Chriso Ruebenso kūryba, kurią nuolatos įtraukiame į savo programas ir stengiamės propaguoti. Skambės Zigmo Čepulėno ir mano paties aranžuoti kūriniai: Jono Švedo, Fausto Latėno ir Eduardo Balsio kompozicijos, o dalis programos bus skirta Ukrainai ir ukrainiečių muzikai. Pavasarį dalyvavome koncertiniame ture po Baltijos šalis, kuriam parengėme nemažai ukrainietiškos muzikos aranžuočių. Būdami menininkais labai jaudinamės dėl Ukrainos ir ten gyvenančių bei kuriančių kolegų likimo, tad kviečiame bent mintimis pabūti kartu su šia šalimi ir ją palaikyti. Greta kitų muzikinių numerių atliksime dvi dalis iš ukrainiečių gitaristo ir kompozitoriaus Olego Boyko specialiai mums dedikuoto kūrinio „Piligrimai“. Šį opusą kompozitorius pradėjo kurti prieš pat prasidedant invazijai į jo šalį, o užbaigė jau įsibėgėjus karo baisumams. Manau, šis kūrinys tikrai taps ypatingu koncerto akcentu tiek mums, tiek Pažaislio muzikos festivalio publikai.

– Ar dažnai sulaukiate specialiai jums sukurtų kūrinių?

– Žinoma, kompozitorių dėmesio sulaukiame pakankamai dažnai. Ypač – Lietuvos kompozitorių. Mums kūrinius yra dedikavę Jurgis Juozapaitis, Giedrius Kuprevičius, nuo senų laikų gitarą įsimylėjęs Jonas Tamulionis ir kiti. Su užsienio kūrėjais taip pat palaikome ryšius ir šiuo metu su keletu jų bendraujame kurdami bendrus ateities planus. Tikiu, kad artėjančiame kvarteto dvidešimtmečio koncerte išgirsime ne vieną premjerą.

Sergejus Krinicinas. Organizatorių nuotr.

– XXVIII Pažaislio muzikos festivalio šūkis yra „Kuriame meilę muzikai“. Kas jums yra meilė muzikai ir kaip ją galima sukurti?

– Platus ir filosofinis klausimas, į kurį būtų galima atsakyti keletu žodžiu arba kalbėti apie tai keletą valandų. Manau, kad mums, kaip kvartetui, meilę muzikai geriausiai apibūdina mūsų pačių vidinis bendravimas, pasiruošimo koncertams, programų formavimo procesas. Didžiulė meilė muzikai gimsta iš šio intensyvaus bendravimo ir jo metu sklindančių emocijų. Na ir, žinoma, susitikimas su publika, kuomet su ja dalinamės to proceso rezultatais bei vaisiais. Sulaukiame atgalinio ryšio, komentarų, emocinių bangų koncerto metu, regime klausytojų akyse įsižiebiančią meilę, pasigėrėjimą tiek, regis, neįmantriu instrumentu – gitara, tiek pačia muzika ir jos gimimo procesu. Tai mus įkvepia ir savo ruožtu pripildo meilės bei įkvėpimo, raginančio toliau spinduliuoti gitaros meną ir meilę šiam instrumentui kituose pasirodymuose.

Lyderis Baltijos šalyse

„Gitaros fiestoje“ su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pripažinti šio instrumento meistrai ir kylantys jaunieji atlikėjai. Skambės kūriniai įvairių tipų gitaroms – nuo akustinės iki elektrinės, taip pat publika išgirs istorinės gitaros ir teorbos, kuri dar vadinama bosine liutnia, skambesį.

Baltijos gitarų kvartetas (nuotr.) – jau 13 metų gyvuojantis kolektyvas, dažnai vadinamas gitarų ansamblių lyderiu Baltijos šalyse. Kvartete nuo pat jo įkūrimo groja Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas ir Saulius S.Lipčius. Vėliau prisijungė iš Belgijos atvykęs gitaristas ir kompozitorius Chrisas Ruebensas. Visi atlikėjai yra įvairių konkursų laureatai, daug koncertuojantys tiek kaip solistai, tiek ansambliuose.

Baltijos gitarų kvartetas pasirodė daugiau nei 20 pasaulio šalių, Lietuvos koncertų salėse ir festivaliuose. „Keturios gitaros – viena siela“, – taip taikliai ir pelnytai darnų kvarteto grojimą apibūdino vienas Vokietijos leidinys.

Koncerte Baltijos gitarų kvartetas ir Klaipėdos kamerinis orkestras kartu atliks Ch.Ruebenso kūrinį „Stories of a common man“.

Su svečiais iš Lenkijos

Iš Lenkijos į Klaipėdą atvyks Annos Kowalskos ir Antono Birulos duetas. Abu atlikėjai yra puikūs tiek klasikinės, tiek istorinės gitaros bei liutnės specialistai, sukaupę platų renesanso ir baroko muzikos repertuarą. Koncerte A.Kowalska gros barokine gitara, o A.Birula – teorba (bosine liutnia).

Kaip solistas pasirodys puikus gitaristas bei pedagogas Julius Kurauskas, interpretuosiantis Luigi Boccherini Koncertą gitarai ir orkestrui. Jis koncertui ruošia jo jauniausią dalyvę – savo mokinę Ievą Petrauskaitę. Beje, mergaitės atliekamą kūrinį gitarai ir orkestrui aranžavo Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos gitaros specialybės mokinys Nidas Danilevičius.

Prisodrins roko energijos

Elektrinei gitarai atstovaus klaipėdiečiams gerai pažįstamas džiazo atlikėjas, kompozitorius ir pedagogas Eugenijus Jonavičius bei rokeris Tomas Varnagiris, žinomas grupės „Rojaus tūzai“ gitaristas. E.Jonavičius su orkestru atliks populiarųjį Chicko Corea kūrinį „Ispanija“, kerintį žaižaruojančiais ritmais ir solisto improvizacijomis.

T.Varnagirio aranžuota siuita iš Antonio Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“ sujungs rokerišką elektrinės gitaros ir styginių instrumentų skambesį. Senųjų meistrų kūrinius papildyti naujomis išraiškos priemonėmis, prisodrinti roko energijos – ši T.Varnagirio idėja praturtins įvairialypę „Gitaros fiestos“ programą.

Iš tiesų gitara yra vienas populiariausių ir universaliausių instrumentų. Juo išmokti groti paprastas melodijas ar pritarti dainuojant gali beveik kiekvienas, taip atrasdamas save muzikoje. Profesionalių atlikėjų rankose gitara skamba kaip visavertis koncertinis instrumentas. Tai liudys koncertas „Gitaros fiesta“ vasario 9 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Praūžusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija ne vienam buvo gilusis atodūsis – puikiai pavykęs projektas leido lengviau atsikvėpti ir Baltijos gitarų kvartetui. „Dar prieš rekonstrukciją nufilmavę vaizdo klipą, su nekantrumu laukėme, kol darbą baigs režisierius, ir kasdien sekėme naujienas, kaip sekasi Vilniaus oro uostui. Jų sėkmė garantavo mūsų vaizdo klipo sklandžią pabaigą ir pristatymą“, – pasakoja Baltijos gitarų kvarteto narys ir kūrinio, kurio vaizdo klipas filmuotas, kompozitorius Chrisas Ruebensas.

„Oro uostas nėra tik technika, įranga, lėktuvai ir takas – tai kartu ir žmonės. Jie čia dirba, leidžia laiką, susipažįsta ar susitinka, keliauja ir gauna įvairiausių įspūdžių bei emocijų. Muzika yra ta kalba, kuri perduoda emocijas, tad šis derinys – gitarų ir oro uosto mums iš karto labai patiko“, – sako Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas.

Oro uostas nėra tik technika, įranga, lėktuvai ir takas – tai kartu ir žmonės.

Būtent oro uoste filmuoti kūrinį „I guess I‘ll sleep on it“ buvo nuspręsta dėl kelių priežasčių – oro uostuose Baltijos gitarų kvartetas praleidžia nemažai laiko, tad ši vieta muzikantams yra tiesiog jauki, o ir panašumų tarp oro uosto veiklos ir muzikos gitaristai sako atradę daugiau, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio: „Nepatikėsite, kiek daug bendro turi oro uostas ir muzika! Pirmiausia tai be galo gerai planuota veikla. Žinau – daugeliui atrodo, kad muzikantai mažai planuoja, bet grodamas ansamblyje turi viską sustyguoti – tik keturiems veikiant kaip vienam, klausytojai gali mėgautis rezultatu“, – įspūdžiais dalinasi Chrisas Ruebensas.

Vaizdo klipe užfiksuotas klausytojų muzika apie lėktuvus vadinamas kūrinys – iš naujos Baltijos gitarų kvarteto, kontrabosininko Vyčio Nivinsko ir šįkart trimitu grojančio Sauliaus Petreikio programos „BaRock!“.

Šioje programoje muzikantai suliejo ir barokiškuosius A. Vivaldžio „Žiemos“ epizodus, ir roko klasiką – „Metallicos“ atlikėjų kūrinius. Koncertuose, eidami nuo baroko link roko, atlikėjai nepraleis ir pasaulio muzikos – flamenko, balkanų stiliaus, M. Daviso džiazo bei C. Ruebenso kūrinių. Naująją programą planuojama pristatyti dar šį gruodį.

Tai tapo laukiamiausiu įvykiu ne tik mokyklos dalyviams, vietiniams gyventojams, bet ir svečiams iš viso regiono.

Nuo 2004 m. Salų miestelyje rengiamos tarptautinės kalbotyros vasaros mokyklos, kuriose paskaitas skaito žinomi šiuolaikinių lingvistikos mokyklų – gramatinės ir leksinės tipologijos, kognityvinės lingvistikos, priklausomybių, generatyvinės, funkcinės diskursinės gramatikos, arealinės lingvistikos – atstovai iš įvairių šalių. Mokyklos tikslas – supažindinti Lietuvos mokslininkus su aktualiais šiuolaikinės kalbotyros klausimais, įtraukti lietuvių kalbos duomenis į naujausių lingvistinių teorijų lauką, užmegzti ir palaikyti Lietuvos ir užsienio kalbininkų mokslinį bendradarbiavimą. Kasmet į vasaros mokyklą susirenka apie 50 dalyvių ir dėstytojų iš įvairių šalių: Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos, Danijos, Čekijos, Izraelio, JAV ir kt. Šiais metais paskaitas skaitys žymūs Lietuvos, Suomijos, Latvijos ir Nyderlandų lingvistai.

Festivalio metu rengiama profesionali kultūrinė programa, skirta Salų, jų apylinkių, Rokiškio rajono ir viso Panevėžio krašto gyventojams. Be abejo, muzikos renginiuose lankosi ir iš įvairių šalių suvažiavę vasaros mokyklos ir konferencijos dalyviai. Ši savaitė, kai rengiamas muzikos festivalis, į gimtinę grįžti paskatina ne vieną buvusį miestelio ar apylinkių gyventoją. Po įvykusių koncertų rengėjai ne kartą sulaukė padėkos ne tik iš apylinkių gyventojų, bet ir iš buvusių vietinių – už paskatą aplankyti namus.

Labai svarbi natūraliai susiklosčiusi šio festivalio tradicija – kad žmonės gali ne tik nemokamai dalyvauti rengiamuose koncertuose, bet ir pabendrauti su atlikėjais. Visi atlikėjai, pamatę šių žmonių kultūrinį troškulį, po pasirodymų savo iniciatyva bendrauja su žmonėmis, kurie nuoširdžiai dalijasi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, kviečia vėl sugrįžti į jų apylinkes.

Muzikos festivalio rengėjai, atsižvelgdami į festivalio klausytojų išsakytas svajones, kad daugelis iš jų nėra matę didesnės sudėties muzikinio renginio, į 2016 metų festivalio programą įtraukė choro ir orkestro pasirodymus – unikalų projektą pristatys Baltijos gitarų kvartetas ir Vilhelmo Čepinskio vadovaujamas styginių orkestras „Senoji Camerata“.

Nors Salų kalbotyros vasaros mokykla ir muzikos festivalis moksliniu ir kultūriniu požiūriu yra neabejotinai sėkmingi renginiai, tolesnį jų likimą temdo apverktina ir vis prastėjanti Salų dvaro būklė. Pasak organizatorių, mokslas, kultūra, gamta, pakili ir darbinga atmosfera kurį laiką gali kompensuoti prastas buitines sąlygas, tačiau dvaro šeimininkams nededant pastangų renovuoti dvaro, ši prasminga, keliolika metų trunkanti tradicija gali nutrūkti.

Šiais metais muzikos festivalį rugpjūčio 1 d. pradės Kauno styginių kvartetas, rugpjūčio 2 d. koncertuos Baltijos gitarų kvartetas ir „Senoji Camerata“ (meno vadovas – V. Čepinskis). Kaip ir kiekvienais metais, staigmena laukia mažųjų žiūrovų ir jų šeimų – rugpjūčio 5 d. „Nieko sau teatras!“ pristatys spektaklį „Afrika“.

Visi koncertai vyks Salų dvare, pradžia – 18 val. Rugpjūčio 6 d. – Šv. Mišios ir Rimvydo Mitkaus bei Pasvalio choro „Cantinum Novum“ koncertas Salų Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Lietuvos kultūros tarybos remiamo Salų muzikos festivalio koncertai nemokami. Daugiau informacijos apie festivalį: www.academiasalensis.org.

Festivalyje unikalią programą su orkestru pristatys Baltijos gitarų kvartetas, koncertuos pasaulinė žvaigždė iš Prancūzijos Roland'as Dyensas, vyks atviros gitaros meistriškumo pamokos ir gitaros meistrų instrumentų paroda.

Baltijos gitarų festivalis Birštone turi istorinę reikšmę – čia vieną savo pirmųjų koncertų atliko klasikinės gitaros pradininkas Lietuvoje Markas Sokolovskis. Klasikinė gitara muzikos pasaulyje įsitvirtino XVIII a., ypač ji buvo propaguojama Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Lietuvoje klasikinė gitara savo kelią pradėjo XIX a. – kai M. Sokolovskis – muzikantas, kuriam plojo visa Europa, 1859 m. Vienoje buvo tituluotas geriausiu Europos gitaristu ir tais pačiais metais surengė pirmuosius audringomis ovacijomis palydėtus savo koncertus Lietuvoje. Praėjus 150 metų nuo gitaros virtuozo M. Sokolovskio gimimo, Lietuvoje buvo atidaryta pirmoji klasikinės gitaros klasė.

Šiandien Lietuvoje klasikinė gitara įgauna vis tvirtesnes pozicijas klasikinės muzikos pasaulyje – disciplina dėstoma ne tik šalies muzikos mokyklose, bet ir akademijose, į Lietuvą atvyksta koncertuoti visame pasaulyje pripažinti gitaristai, o Lietuvai atstovaujantis Baltijos gitarų kvartetas laikomas geriausiu klasikinės gitaros ansambliu Baltijos šalyse.

Baltijos gitarų kvarteto nariai, kurių dabartinė sudėtis taip pat susiformavo gitarų festivalyje Vokietijoje po pažinties su Chrisu Ruebensu, džiaugiasi įgyvendinę dar vieną savo svajonę – surengti festivalį, kuriame būtų rengiamos meistriškumo pamokos jauniesiems gitaristams, vyktų gitaros meistrų paroda ir, žinoma, koncertai – įsimintini, pirmą kartą skambantys Lietuvoje. „Pirmiausia mes, žinoma, esame muzikantai, tačiau nuolat kryptingai dirbame, kad klasikinės gitaros muzika Lietuvos scenoje užimtų pelnytą vietą. Laukia be galo smagus savaitgalis. Iš savo patirties žinome, kad būtent tokie renginiai muzikos mylėtojus įkvepia labiausiai“, – sako Baltijos gitarų kvarteto narys Saulius S. Lipčius.

Praėjusiais metais Lietuvoje pristatę „Grammy“ laimėtoją Los Andželo gitarų kvartetą, organizatoriai ir šiemet nenuleidžia kartelės – Baltijos šalyse pirmą kartą koncertuos viena ryškiausių šių dienų gitaros figūrų – R. Dyensas. „Jis, be abejonės, yra gyva gitaros legenda ir asmenybė, kuri nepalieka abejingų, tiek savo meistriškumo pamokomis, tiek savo visame pasaulyje žinoma ir pripažinta kūryba“, – apie festivalio žvaigždę pasakoja savo kūrinį festivalyje taip pat pristatysiantis Baltijos gitarų kvarteto narys C. Ruebensas.

Pirmąkart Baltijos šalyse Baltijos gitarų kvarteto kvietimu koncertuosiantis R. Dyensas yra legendinis kompozitorius, atlikėjas, klasikos ir džiazo virtuozas. Įdomu tai, kad jis niekada iš anksto neplanuoja ir nepateikia savo koncerto programos. Tik tokiu būdu jis sako galintis sukurti geriausią koncerto atmosferą – kai gali koncerto metu nuspręsti, kokius kūrinius atliks, jausdamas publiką, įsiklausydamas į salės akustiką ir ypač į savo jausmus.

Liepos 29 d. koncerte skambės ir kvarteto nario C. Ruebenso kūryba, vis plačiau pripažįstama pasaulyje – atstovaujant Lietuvai 2015 m. jo kūrinys solo gitarai „Fantasy No. 1“ laimėjo pirmąją vietą Ačeros tarptautiniame kompozitorių konkurse (Italija). Festivalio svečiai turės progą įvertinti pirmąjį C. Ruebenso kūrinį orkestrui ir gitarų kvartetui. Kūrinį atliks Baltijos gitarų kvartetas ir Vilhelmo Čepinskio vadovaujama Senoji „Camerata“.

Festivalio programa

Liepos 29 d. 9.45–13 val. ir 14.30–16.05 val. Kurhauze vyks atviros klasikinės gitaros meistriškumo pamokos, nuo 14 iki 18 val. Kurhauze instrumentus pristatys gitaros meistrai, lankytojai turės galimybę išbandyti gitaras. 20 val. Birštono kultūros centre koncertuos Baltijos gitarų kvartetas ir Senoji „Camerata“.

Liepos 30 d. nuo 14 iki 18 val. Kurhauze gitaros meistrų instrumentų paroda, skirtingais instrumentais gros jaunasis klasikinės gitaros talentas Rokas Jurkus. 20 val. Kurhauze koncertuos R. Dyensas.

Apie Baltijos gitarų kvartetą ir festivalį

Jaunų ir talentingų klasikinės gitaros atlikėjų iniciatyva 2004 m. susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra garsiausias tokios sudėties ir muzikavimo žanro ansamblis Baltijos šalyse. Dabartinės sudėties kvartetas susiformavo 2008 m., kai prie Zigmo Čepulėno, Sergėjaus Krinicino ir Sauliaus S. Lipčiaus prisijungė belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai yra koncertavę įvairiuose festivaliuose, prestižinėse koncertų salėse daugiau nei dvidešimtyje Europos ir Azijos šalių.

2009 metais Baltijos gitarų kvarteto nariai pradėjo organizuoti tarptautinį Baltijos gitarų festivalį. Koncertuodamas užsienyje ir dalyvaudamas įvairiuose festivaliuose, kvartetas dažnai lankosi kitų gitaros atlikėjų, niekada nekoncertavusių Baltijos šalyse, pasirodymuose. Stebint kitų gitaros atlikėjų kūrybą, muzikantams kilo idėja Baltijos šalyse organizuoti koncertus ir pristatyti geriausius pasaulyje gitaros virtuozus, kurių pasirodymai būtų įkvėpimo šaltinis gitaristams ir klasikinės gitaros mylėtojams. Be to, taip siekiama, kad gitara klasikinės muzikos scenoje užimtų pelnytą vietą.

Festivalį jau aplankė tokie atlikėjai: Amadeus Duo (Vokietija ir Kanada), Luz de Luna (Belgija), Irina Kulikova (Rusija / Olandija), Bandini Chiacchiaretta duo (Italija), Daniel Marques (Brazilija), Thibault Cauvin (Prancūzija), Dimitris Regginos (Kirpas), Los Andželo gitarų kvartetas (JAV), Paolo Devecchi ir Salvatore Seminara (Italija).

Klasikinės gitaros gerbėjams ir visiems melomanams Baltijos gitarų kvartetas šią žiemą paruošė ypatingą dovaną. Jų kvietimu pirmą kartą į Baltijos šalis atvykstantis „Grammy“ apdovanojimą pelnęs Los Andželo gitarų kvartetas prieš koncertą susitiks su savo gerbėjais. Koncertas vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 15 d.

Baltijos gitarų kvarteto nariai neslėpdami šypsenų sako, kad Los Andželo gitarų kvarteto vizitas į Lietuvą – išskirtinis įvykis ne tik visiems klasikinės gitaros gerbėjams ir melomanams, bet ir jiems patiems – juk būtent Los Andželo gitarų kvarteto kūryba ir juos pačius paskatino kurti: „Dar būdami studentai susižavėję klausydavomės šio kvarteto įrašų, kiek vėliau, vedami bendrų kūrybinių idėjų ir pasiryžimo groti, nusprendėme suburti kvartetą. Panašaus žanro ir sudėties ansamblių Baltijos šalyse tada nelabai buvo, nedaug yra ir dabar“, – sako garsiausiu kvartetu Baltijos šalyse laikomo Baltijos gitarų kvarteto narys Saulius Lipčius.

Los Andželo gitarų kvarteto pasaulinį fenomeną patvirtina ir prie Baltijos gitarų kvarteto 2008 m. prisijungęs belgas Chrisas Ruebensas. Anot jo, ir Belgijoje kiekvienas mokinys, studentas, muzikantas ar melonamas, besidomintis klasikine gitara, žino – Los Andželo gitarų kvartetas yra tarsi „Metallica“ sunkesniosios muzikos gerbėjams – juos drąsiai galima vadinti legendiniu ansambliu. Be to, Chrisas Ruebensas tvirtina, kad iš amerikietiškojo ansamblio galima pasimokyti ne tik virtuoziškumo: „Apie šio kvarteto virtuoziškumą, muzikos atlikimą ir kūrybą galima kalbėti be perstojo, tačiau mane žavi dar ir tai, kad šis ansamblis kartu jau 35-erius metus! Ne paslaptis, kad ne vienas, atrodytų, sėkmingas muzikinis ansamblis nutraukė savo veiklą dėl to, kad nerado paslapties, kaip tiek metų dirbti kartu“, – apie profesionaliosios scenos subtilybes pasakojantis Chris Ruebensas sako per susitikimą būtinai paklausiantis, kokia yra šio ansamblio paslaptis.

Atsakymų į šį ir daugiau klausimų norintieji išgirsti gyvai iš Los Andželo gitarų kvarteto narių yra kviečiami registruotis el. paštu press@bgq.lt. Registracija vyks iki gruodžio 1 d. Koncerto organizatoriai – Baltijos gitarų kvartetas – perspėja, kad vietų skaičius ribotas, todėl ragina nedelsti registruotis ir nepraleisti ypatingos progos. Spėjusiems laiku užsiregistruoti apie tikslią susitikimo vietą ir laiką bus pranešta el. paštu, tačiau jau dabar žinoma, kad susitikimas vyks prieš koncertą – gruodžio 15 d. Planuojama, kad susitikime kvartetas iš užjūrio ne tik dalinsis savo patirtimi, bet bus surengta ir atvira meistriškumo pamoka – pavyzdys visiems susitikime apsilankiusiems muzikos pedagogams ir studentams, kokia gali būti kritika ir pagyros.

Vieninteliame koncerte Lietuvoje gruodžio 15 d. klausytojai išgirs gitaros virtuozų atliekamus kūrinius iš naujausio albumo „New Renaissance“, taip pat skambės „Grammy“ apdovanojimą muzikantams pelniusioje kompaktinėje plokštelėje įrašyti kūriniai bei ištraukos iš Čaikovskio „Spragtuko“ .

Daugiau kaip tris dešimtmečius aktyviai koncertuojantis Los Andželo gitarų kvartetas laikomas garsiausiu klasikinės gitaros kvartetu, į kurį lygiuojasi kiti klasikinės gitaros atstovai visame pasaulyje. Šio kvarteto atliekami muzikos šedevrai įgauna naują skambesį, o šiuolaikinės muzikos interpretacijos scenoje tampa pavyzdžiu.

Apie Baltijos gitarų kvartetą

Jaunų ir talentingų klasikinės gitaros atlikėjų iniciatyva 2004 m. susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra garsiausias tokios sudėties ir muzikavimo žanro ansamblis Baltijos šalyse. Dabartinės sudėties kvartetas susiformavo 2008 m., kai prie Zigmo Čepulėno, Sergėjaus Krinicino ir Sauliaus S. Lipčiaus prisijungė belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai yra koncertavę įvairiuose festivaliuose, prestižinėse koncertų salėse daugiau nei dvidešimtyje Europos ir Azijos šalių. Muzikantai groja specialiai kvartetui pagamintomis žymiojo ispanų meistro Manuel Contreras gitaromis.

Į Klaipėdos koncertų salę pasiklausyti žaismingo teatralizuoto jubiliejinio koncerto spalio 7 d. 18 val. publiką kviečia Baltijos gitarų kvartetas, šiemet minintis įkūrimo 10-metį.

Dėl nuostabaus gitaros universalumo ja galima atlikti įvairių žanrų ir laikmečių muziką. Taip šis skambus instrumentas, savo istorija siekiantis net Egipto faraonų laikus, įžiebia daugybės klausytojų simpatijas. Dešimtmetį gyvuojantis Baltijos gitarų kvartetas pripažinimo sulaukė ne tik Lietuvoje, užsienyje jis dažnai vadinamas lyderiaujančiu gitarų ansambliu Baltijos šalyse.

Kvartete nuo pat susikūrimo pradžios groja Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas ir Saulius S.Lipčius. Prie šešerius metus nuolatiniu ansamblio nariu tapo ir belgas Chrisas Ruebensas. Visi atlikėjai yra įvairių konkursų laureatai, daug koncertuojantys tiek solo, tiek ansamblyje.
Kvartetui specialiu užsakymu gitaras pagamino ispanų meistras Manuelis Contreras. Atlikdami įvairiausių žanrų ir epochų kūrinius, savo repertuarą gitaristai nuolat papildo naujomis, gitarų kvartetui pritaikytomis kompozicijomis. Tai pačių ansambliečių aranžuoti J.S.Bacho, G.Rosinio, M. de Faljos, balkanų ir roko muzikos kūriniai, taip pat kvarteto nario Ch.Ruebenso kūryba. Šiam ansambliui savo kūrinius dedikavo kompozitoriai Jurgis Juozapaitis, Jonas Tamulionis ir Giedrius Kuprevičius.

Kvartetas koncertavo su Šv. Kristoforo kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, M.K.Čiurlionio styginių kvartetu, kontrabosininku Donatu Bagursku ir kitais atlikėjais. Klaipėdos koncertų salėje buvo pristatyta viena tokių programų su operos solistu Edmundu Seiliumi.

Gitaristai pasirodė daugiau nei 20-yje pasaulio šalių, Lietuvos koncertų salėse ir festivaliuose. Jie grojo Berlyno filharmonijoje, Varšuvos Karalių rūmuose, Londono „Southbank“ centre ir Šv. Jameso bažnyčioje, Pekino „Uždraustojo miesto koncertų salėje“.

„Keturios gitaros – viena siela“, – taip taikliai ir pelnytai darnų kvarteto muzikavimą apibūdino vienas Vokietijos leidinys.

Subtilumas ir temperamentas gražiai derės ir šventinėje programoje „10 metų su Baltijos gitarų kvartetu“. Joje kartu su gitaristais muzikuos jų kolegos ir scenos partneriai. Klausytojai išgirs jau žinomas kompozicijas, atliekamas kartu su tenoru E.Seiliumi bei multiinstrumentininku Sauliumi Petreikiu. Kvartetas taip pat nustebins ir visai naujais, netikėtais, specialiai koncertui paruoštais numeriais su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu bei mecosopranu Rita Novikaite. Kraują kaitins ir ispaniški flamenko šokėjos Sandros Muningytės ritmai. Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Klasikinę gitaros muziką mėgstantiems vilniečiams puikiai pažįstamas Baltijos gitarų kvartetas netrukus minės savo dešimtmetį. Kritikų pripažintas lyderiaujančiu gitaros ansambliu Baltijos šalyse kvartetas nė nesvarsto apie pabaigą ir ketina toliau stebinti žymiausių pasaulio koncertų salių bei Lietuvos publiką.

Keturi žavūs, entuziastingi, šmaikštūs ir labai skirtingi gitaristai Saulius L.Lipčius, Sergejus Krinicinas, Zigmas Čepulėnas ir prieš šešerius metus prie ansamblio prisijungęs belgas Chrisas Ruebensas įpusėjus pavasariui minės kvarteto dešimtmetį. Daugybė koncertų, kelionių po užsienio šalis ir Lietuvą, nesuskaičiuojamos valandos repeticijų, trys kompaktinės plokštelės. Kaip sakė patys gitaristai, dešimt metų pralėkė nepastebėtai.

Iš tiesų, per dešimt metų savarankiškai dirbančių muzikantų kelias atrodo įspūdingai: aplankyta daugiau nei 20 pasaulio šalių, įvairių festivalių, koncertuota prestižinėse koncertų salėse – Berlyno filharmonijoje, Varšuvos karalių rūmuose, Pekino Uždraustojo miesto koncertų salėje ir kt. Šiandien klasikinės gitaros atstovai gali pasigirti ne tik mokęsi gitaros subtilybių pas garsius muzikus, bet jau ir patys vedantys gitaros meistriškumo pamokas Europos festivaliuose.

Specialiai Baltijos gitarų kvartetui pagamintomis žinomo ispanų meistro Manuelio Contreraso gitaromis grojantys muzikantai šį instrumentą apibūdina paprastai, bet labai šiltai: ramybė, džiaugsmas, jausmas, tarsi esi namie ar laikai apglėbęs mylimą moterį. Kodėl kadaise pasirinko būtent gitarą, ar ji yra instrumentas, kuriuo išgaunamas gražiausias garsas, apie darbą drauge, publikos vertinimus, kuriamą muziką ir per koncertus skambančius mobiliuosius charizmatiškasis ketvertas papasakojo "Vilniaus dienai".

– Šie metai kvartetui – jubiliejiniai. Ką jums, kaip atlikėjams, kūrėjams, reiškia, kad tiek laiko esate kartu, kad metams bėgant tampate vis populiaresni, plečiasi klausytojų gretos ir pan.?

Saulius: – Net nepastebėjome, kaip prabėgo tie pirmieji dešimt metų. Ir tik dabar, atėjus šiai datai ir peržvelgdami jau padarytus darbus bei įgyvendintas idėjas, įvertiname savo nueitą kelią. Tuos dešimt metų puikiai įprasmina su koncertais aplankytos daugiau nei 20 pasaulio šalių, prestižinės koncertų salės, festivaliai, trys kompaktinės plokštelės. Tačiau ir patys jaučiamės nepalyginti labiau sulipę į vieną ansamblį, daug geriau pažįstame vienas kitą kaip muzikantą, mokame dirbti kartu ir pasiekti rezultatų.

Sergejus: – Dešimt metų prabėgo išties greitai. Malonu suvokti, kad nuolat progresavome kūrybos ir karjeros požiūriu. Galbūt keista, tačiau per tiek metų, kai grojame drauge, sustiprėjo kiekvieno asmeniniai menininko bruožai, netapome vieni kitų kopijomis.

Chrisas: – Nuolatinis darbas su tais pačiais žmonėmis turi daug pranašumų, bet kartu ir iššūkių. Manau, po dešimties metų kvartetas išties turi kuo didžiuotis. Mūsų auditorija auga ir tai motyvuoja. Kasmet tobulėjame – ir individualiai, ir kaip kvartetas, ir tai teikia didžiulį pasitenkinimą.

– Tai, ką darote, be abejonės, yra talentas, bet taip pat ir daug darbo. Taigi klausimas – kiek savęs reikia atiduoti muzikai, kad sėdėdami koncerte klausytojai šitaip ja gėrėtųsi? Kiek jūsų gyvenimo atima repeticijos?

Chrisas: – Paprastai repetuojame kartą ar du per savaitę. Aš pats kasdien groju apie tris valandas.

Saulius: – Kūrybinis darbas valandomis nematuojamas. Būna, kad koncertui ar pasirodymui ruošiesi ir važiuodamas automobilyje, ir prabudęs vidury nakties. Žinoma, norint gerai atlikti kūrinį ir įvaldyti instrumentą, reikia kasdienio kryptingo darbo, o susigroti – ilgų ir prasmingų repeticijų.

Sergejus: – Kiekvieno nario atsakingas asmeninis pasiruošimas yra sėkmingos repeticijos receptas. Visi esame pedagogai, nemažai laiko skiriame mokiniams ir studentams. Tačiau privalome patys kasdien praktikuotis – groti, ne tik palaikyti gerą fizinę bei kūrybinę formą, bet ir nuolat tobulėti.

– Grojate kitų kūrėjų, atlikėjų kūrinius, bet turite ir savų, kuriuos kvartetui rašo Chrisas. Kaip kiti prisidedate prie kvarteto muzikos įvairovės?

Saulius: – Taip, mūsų kvartete kūrinius rašo Chrisas ir mes nuolat skatiname jį tai daryti, plėsti kvarteto originalų repertuarą. Kiti kvarteto nariai taip pat jį plečia atlikdami įvairias aranžuotes. Verta paminėti pastarąją, kurią parengė Zigmas. Tai Alfredo Schnittke’s "Gogolio siuita". Ji sulaukė didelio tiek klausytojų, tiek profesionalų dėmesio. Šį kūrinį įrašėme naujoje kompaktinėje plokštelėje.

Sergejus: – Džiaugiamės, kad jau penkti metai Chrisas yra ne tik mūsų kvarteto narys, bet ir labai originalus kompozitorius. Kiekvienas jo naujas kūrinys turi ką nors savita, neįprasta, yra nepanašus į buvusį. Aranžuotes teko daryti kiekvienam, tačiau toliausiai šiuo klausimu yra pažengęs Zigmas. Jo darbai, mano nuomone, subtiliausi.

– Chrisai, kiek kūrinių kvartetui esi parašęs ir kuo ypatingas, išsiskiriantis kūrinių rašymas šiam ansambliui?

Chrisas: – Iki šiol kvartetui esu parašęs keturis kūrinius: "Summerdance" ("Vasaros šokis"), "Gitana Linda" (kvarteto nariai per koncertus visad juokauja, kad taip ir neaišku – Gitanai ar Lindai parašytas šis kūrinys, – red. past.), "Fenestrae" ("Langai"), "Jolie Folie". Netrukus baigsiu ir dar vieną kūrinį, tiesa, jis kol kas be pavadinimo – kartais jį sugalvoti yra pati sunkiausia užduotis (šypsosi).

Muziką rašiau dar tada, kai nepriklausiau Baltijos gitarų kvartetui. Kai tapau jo nariu, pradėjau kur kas rimčiau rašyti kvartetui. Anksčiau rašiau pedagoginiais tikslais, ansambliams, kuriuose grojau, dėmesys daugiau buvo skiriamas improvizacijai. Kuriant ir aranžuojant klasikinei gitarai būtinas preciziškumas ir detalumas, turi tiksliai numatyti, kaip muzika skambės scenoje. Tai sudėtingas procesas, bet jei viskas pasiseka, jauti didžiulį pasitenkinimą. O rašyti savo ansambliui yra prabanga, nes puikiai pažįsti kolegas, žinai jų gebėjimus, o žinodamas repertuarą ir bendras idėjas gali paįvairinti programą.

– Vyrai visada bendrauja paprasčiau ir nesusiduria su tiek bėdų kaip moterys. Kaip jūsų ketvertui sekasi vienam kitą suprasti? Kokie jūsų santykiai? Nenusibodote vienas kitam?

Saulius: – Groti ansamblyje – tai ne tik susigroti instrumentais, bet ir charakteriais, bendravimu. Kadangi kiekvienas esame individuali, ryški asmenybė, turinti savo požiūrį, patirtį, išmokti dirbti kartu yra labai svarbu. Džiugu, kad su patirtimi vis lengviau vienas kitą išgirstame ir dirbame profesionaliai, siekdami aukščiausių rezultatų. Vienas kitam stengiamės nenusibosti – bent kartą metuose turime neilgą laikotarpį be repeticijų ir koncertų. Po tokių "atostogų" grįžtame vienas kito išsiilgę ir vėl kimbame į darbus.

Sergejus: – Esame keturios skirtingos asmenybės, kiekvienas turi savo stiprią nuomonę, kuri privalo būti gerbiama, kitaip nerastume bendros kalbos. Stengiamės spręsti klausimus demokratiškai, per koncertus mėginti įvairias kūrinių interpretacijas. Reikia nebijoti eksperimentuoti – tai rizikinga, bet įdomu!

Chrisas: – Būtent apie šiuos iššūkius prieš tai ir kalbėjau. Intensyviai visi kartu dirbame, mūsų kvartete nėra vadovo. Didžiausias pliusas yra kiekvieno mūsų įnašas ir atsidavimas grupei, noras toliau tobulėti. Aišku, idėjos ir nuomonės ne visada sutampa, ir taip, kartais mes vienas kitam atsibostame (juokiasi). Taigi daugiausia tie iššūkiai susiję ne su pačia muzika, o su visa aplinka. Bet tai normalu. Atsigręži, įvertini tai, ką pasiekei, žinai, ką gali, žvelgi į ateitį, ką dar galėtum padaryti ir ko pasiekti. O kai lipi į sceną ir turi gyvai groti, paskui sulauki gražių atsiliepimų bei auditorijos palaikymo... Štai kas svarbiausia!

– Jums gitara – ne šiaip vienas muzikos instrumentų. Koks jausmas užlieja paėmus gitarą į rankas?

Zigmas: – Jausmas toks įprastas ir geras... Turbūt kiekvienam muzikantui instrumentas reiškia labai daug, nes jis suteikia galimybę reikštis kūrybiškai, išsakyti tai, kas nepasakoma žodžiais. Laikui bėgant dėl šių pokalbių su instrumentu atsiranda glaudus ryšys, tad kiekvieną kartą paėmus gitarą į rankas užplūsta ramybė ir džiaugsmas.

Saulius: – Toks pat, kaip apglėbus mylimą moterį (šypsosi).

Chrisas: – (Šypsosi.) Laikydamas gitarą rankose jaučiuosi tarsi grįžęs namo. Labiausiai mėgstu klasikinę, nes galimybėms išgauti garsus nailoninėmis stygomis beveik nėra ribų. Ir pats stygų jausmas... Veikiausiai visa tai paaiškinti galėtų Freudas (juokiasi). Manau, klasikinė yra ta gitara, su kuria gali išgroti daugiausia žanrų.

Sergejus: – Gitara yra labai pavydi dama, kuri negali pakęsti nedėmesingumo, atsainumo. Prisilietimas pirštų galiukais prie stygų gali ją suerzinti arba pamaloninti – viskas atsispindi garse. Ne visada paprasta su ja bendrauti (šypsosi).

– Kodėl kadaise pasirinkote būtent šį instrumentą?

Chrisas: – Pamenu, kad groti gitara užsinorėjau, kai buvau šešerių. Nė neįsivaizduoju, kodėl šis instrumentas patraukė mano dėmesį, bet labai džiaugiuosi, kad taip nutiko (šypsosi).

Zigmas: – Vaikystėje girdėdavau savo dėdę grojantį ir dainuojantį dainas, tai turbūt padarė didžiulį įspūdį ir paauglystėje, kai apėmė noras reikštis, gitara jau buvo pažįstama ir artima. Vėliau išgirdau neseniai anapilin iškeliavusio flamenko gitaristo Paco de Lucíos, žymių klasikinės gitaros atlikėjų įrašus ir tai mane sukrėtė. Krečia iki šiol... gerąja prasme.

Saulius: – Mane atvedė likimas, kai keli atsitikimai tiesiog negrįžtamai įdėjo gitarą man į rankas. Būdamas paauglys palaikiau tai ženklu ir daugiau šio instrumento nebepaleidau.

Sergejus: – Man paauglystėje reikėjo preteksto dažnai lankytis klasės draugės namuose. Ji tuomet mokėsi muzikos mokykloje gitaros specialybės. Paprašiau jos mane pamokyti groti, o vėliau pirmoji meilė tapo gitaros virpesio simboliu. Kaip poetiškai išrėžiau! (Šypsosi.)

– Ar gitara yra tas instrumentas, kuriuo išgaunama gražiausia muzika? Kurie dar instrumentai jums patinka?

Sergejus: – Be abejonės! Bet labai daug kas priklauso nuo atlikėjo. Kai griežia Vilhelmas Čepinskis, atrodo, kad smuikas pats nuostabiausias instrumentas (po gitaros). Kai skambina Petras Geniušas – fortepijonas užburia savo garsais, tiesa, ne taip, kaip gitara (šypsosi). Mūsų šešiastygė sugeba ir virpėti tarsi smuikas, ir nustebinti polifoniškumu lyg mažas fortepijonas.

Chrisas: – Gitara nėra vienintelis instrumentas. Ilgą laiką fanfarų orkestre grojau į trimitą panašiu instrumentu ir baritono ragu. Belgai turi senas tokių orkestrų tradicijas, kiekviename mieste ar kaimelyje yra bent po vieną tokį orkestrą. Man visad patiko žalvarinio orkestro skambesys. Studijuodamas muzikos akademijoje Belgijoje išmokau groti būgnais (tam tikru lygiu). Deja, jei nori tikrai gerai groti instrumentu, tenka rinktis.

Saulius: – Manau, kad gitara yra vienas nuostabiausio garso instrumentų jau vien dėl to, kad tai vienas iš nedaugelio, kurio garsui suformuoti ir išgauti nenaudojama jokia papildoma priemonė – stygos liečiamos pirštais. Nėra jokio tarpininko tarp muzikanto ir virpančios natos.

Zigmas: – Viskas priklauso nuo pačios muzikos ir atlikėjo. Įvairovė turbūt ir yra vienas patraukliausių muzikos bruožų. Gitara yra tik vienas instrumentų, bet kadangi grodami ją glostom, gnaibom, braukom ir trankom, ji tarsi chameleonas gali apsimesti daugeliu kitų instrumentų.

– Kas jums yra didžiausias įvertinimas?

Sergejus: – Kai jauti publikos atsaką į kūrybinių jausmų pasaulį, kurį stengiesi atiduoti ant scenos.

Saulius: – Didžiausias įvertinimas, kai per koncertą pavyksta užmegzti gerą kontaktą su klausytoju. Vadinasi, mūsų atliekama muzika keliauja tiesiai į jų širdis.

Chrisas: – Groti klausytojams, groti tau taip patinkančiu instrumentu mėgstamą muziką, matyti, kaip tuo mėgaujasi publika, sulaukti jų padėkos.

– Per koncertus vis dar tenka dažnai išgirsti skambant mobiliuosius telefonus. Kaip jūs tai vertinate? Man, kaip klausytojai, pikta, kad žmonės tokie nesupratingi ir užmaršūs. Ar priimate tai kaip nepagarbos ženklą? Ar užsienyje per koncertus tokie dalykai taip pat vyksta?

Saulius: – Dažniausiai telefonai suskamba pačiose tyliausiose, subtiliausiose koncerto vietose. Tada, manau, telefono savininkas jaučiasi kur kas blogiau nei mes (šypsosi).

Sergejus: – Ši problema, manau, yra daugelyje šalių. Esame stebėję situaciją, kaip per koncertą paraudęs klebonas, sėdintis bažnyčios pirmoje eilėje, ilgai nesugebėjo išjungti skambančio telefono. Japonijoje laikoma, kad nepadoru kalbėtis mobiliuoju telefonu viešose vietose ir transporte, o šventykloje ar koncertų salėje tai beveik kriminalas.

Chrisas: – Kartais tai gali būti labai skausminga, kai telefonas suskamba pačiu netinkamiausiu momentu, vidury subtilaus kūrinio. Paprastai stengiuosi nereaguoti, be to, manau, kad tai labiau trukdo patiems klausytojams. Mūsų užduotis yra nekreipti į tai dėmesio ir atkreipti auditorijos dėmesį į muziką. Tiesa, kartais tai gali virsti ir linksma, žaisminga situacija. Taip nutiko ir per pastarąjį koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje, kai per pauzę suskambo telefonas ir Zigmas pradėjo groti žymiąją "Nokios" melodiją gitara. Ją moka daugelis muzikantų, nes tai yra ispanų kompozitoriaus ir gitaristo Francisco Tárregos kūrinio "Didysis valsas" dalis.

Žinoma, jei telefonas suskamba trečią kartą ir prireikia amžinybės, kad jį išjungtų, kyla klausimas, kaip žmonės nesupranta, kad tai trukdo ir blaško. Laimė, taip nutinka ne dažnai.

– Ir paskutinis klausimas, kuris turėtų būti geroji žinia visiems jūsų klausytojams, – ar ilgai dar gyvuos Baltijos gitarų kvartetas?

Chrisas ir Zigmas: – Taip.

Saulius: – Kaip pasakoje – ilgai ir laimingai (šypsosi).

Sergejus: – Gyvuosim tiek, kiek turim neįgyvendintų svajonių. O jų, patikėkit, su metais tik daugėja!

Tiesa, kvarteto gerbėjams jubiliejinio koncertų turo teks palaukti. Jis planuojamas rudenį. Muzikantai neatskleidė jo detalių, bet pažadėjo, kad bus tikrai gražu ir įdomu.

Klaipėdos koncertų salėje vykstančiame šventinės klasikos festivalyje „Salve Musica“ antradienį 18 val. pasirodys Baltijos gitarų kvartetas su naujausia savo programa.

Koncerte „Tradición nuevo: naujoji tradicija“ kvartetas pristatys savo naujausią kompaktinę plokštelę. Kvarteto muzikavimas publikai visada suteikia daug malonių ir įsimintinų akimirkų. Tikėtina, kad toks bus ir pastarasis koncertas.

Baltijos gitarų kvartete groja įvairių konkursų laureatai lietuviai Zigmas Čepulėnas, Saulius S.Lipčius, Sergejus Krinicinas ir belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai turi platų gerbėjų būrį tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, kur yra pristatomi kaip lyderiaujantis šio žanro kolektyvas Baltijos šalyse. Kvartetas koncertavo daugelyje Europos ir Azijos šalių, žymiose koncertų salėse.

Šiemet ansamblis surengė koncertų turą Kinijoje ir buvo pakviestas vėl ten sugrįžti. Pasak atlikėjų, šalyje, kurioje visose srityse vyrauja didžiulė konkurencija ir aukščiausi reikalavimai, tai tikrai aukštas įvertinimas.

Šio kvarteto nariai groja specialiai jiems žymaus ispanų meistro Manuelio Contreraso pagamintomis gitaromis.

Koncerto programa „Tradición nuevo: naujoji tradicija“ pavadinta pagal Kanadoje gyvenančio gitaristo ir kompozitoriaus, didelio A.Piazzollos muzikos gerbėjo P.Roux kūrinį „Concerto Tradiciónuevo“. Kompozitorius, išgirdęs kaip šį kūrinį kvartetas atlieka su orkestru, pasiūlė pagroti aranžuotę keturioms gitaroms. Pasak atlikėjų, ši kompozicija puikiai atspindi jų naujosios kompaktinės plokštelės sumanymą – naująją tradiciją.

Programoje skambės ir trys kvarteto nario Ch.Ruebenso kompozicijos: „Fenestrae“ (lot., liet. „Langai“), improvizacinė istorija apie gražiąją čigonę „Gitana Linda“ ir publikos pamėgta „Summer dance“ (angl., liet. „Vasaros šokis“).

Bus atlikti ir tango meistro A.Piazzollos kūriniai „Adios Nonino“ ir „Invierno Porteño“, tarp kurių kontrastingai suskambės pasaulyje pirmą kartą keturiomis klasikinėmis gitaromis atliekama A.Schnittke‘s „Gogolio siuita“. Kūrinį aranžavusiam Z.Čepulėnui teko ne tik įsigilinti į A.Schnittkes komponavimo stilių, perklausyti nemažai įrašų, bet ir dar kartą paskaityti žymiuosius N.Gogolio literatūros veikalus.

Talentingų ir energingų gitaristų ansamblis prieš žiemos šventes paruošė dovaną klasikinės muzikos gerbėjams – ilgai lauktas Baltijos gitarų kvarteto kompaktinis diskas dar šį mėnesį pasieks klausytojus. Penkerius metus brandintą darbą muzikantai pristatys koncertuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kompaktinio disko pavadinimas „Tradición Nuevo“, ispaniškai reiškiantis naująją tradiciją, išduoda, kad šįkart gitaristai pasiruošę rimtai nustebinti savo gerbėjus. Kvartetas pristato ne tik naujai skambančius klausytojams jau žinomus kūrinius, bet ir pasaulyje pirmą kartą keturiomis klasikinėmis gitaromis atliekamą garsiojo A. Shnittkes „Gogolio siuitą“. Aranžuotės autorius Zigmas Čepulėnas sako, kad perprasti šio kompozitoriaus muzikinį stilių nebuvo paprasta: „Ėmęsis šio darbo klausiau daug įrašų, teko dar kartą į rankas paimti ir seniai skaitytus N. Gogolio tekstus – „Nosį“, „Apsiaustą“, „Mirusias sielas“ – taip galėjau įsigilinti į kompozitoriaus perteikiamą N. Gogolio kūrybos groteskiškumą ir siurrealistiškumą. Tiesa, kad pasiekčiau norimą rezultatą, teko išnaudoti visas įmanomas gitaros technikos galimybes ir ne tik...“, – intriguoja gitaristas.

Kompaktiniame diske įrašyti ir trys kvarteto nario Chriso Ruebenso kūriniai – kvarteto narių choralu užbaigiamas „Fenestrae“ (lot. langai), laisvę improvizuoti suteikianti istorija apie gražiąją čigonę „Gitana Linda“ ir auditorijos jau pamėgtas „Summer dance“ (angl. vasaros šokis). Pastarasis kompozitoriaus darbas šįkart suskamba kitaip – klasikinių gitarų balsus papildo multiinstrumentininkas Saulius Petreikis su indiška fleita bansuri ir bosistas Eugenijus Kanevičius.

Muzikantai džiaugiasi ir kompozitoriaus iš Kanados Patricko Roux siūlymu įrašę jo kūrinį „Concerto Tradicónuevo“, kuris yra tarsi tradicinio ir naujojo argentinietiško tango portretas. „Kai Patrickas Roux išgirdo mūsų atliktą šio kūrinio versiją su orkestru, sulaukėme jo siūlymo pagroti kūrinio aranžuotę keturioms gitaroms. Rezultatu esame patenkinti, be to, jis puikiai atspindi mūsų kompaktinio disko sumanymą – naująją tradiciją“, – sako gitaristai.

Didžiąją dalį kompaktinio disko repertuaro Baltijos gitarų kvartetas jau spėjo atlikti koncertuose užsienyje. Sulaukę pačių geriausių reakcijų, muzikantai teigia, kad šis albumas įdomus ne tik Lietuvos publikai: „Beveik pusė kūrinių kompaktiniame diske – unikalūs, jų neatlieka kiti tokios sudėties ir žanro ansambliai“, – sako už kūrybiškumą ypač vertinamo kvarteto narys Saulius S. Lipčius. 

Naujoji tradicija su Baltijos gitarų kvartetu gruodžio 17 d. Klaipėdos koncertų salėje, 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir 27 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.
Apie Baltijos gitarų kvartetą

Jaunų ir talentingų klasikinės gitaros atlikėjų iniciatyva 2004 m. susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra garsiausias tokios sudėties ir muzikavimo žanro ansamblis Baltijos šalyse. Dabartinės sudėties kvartetas susiformavo 2008 m., kai prie Zigmo Čepulėno, Sergėjaus Krinicino ir Sauliaus S. Lipčiaus prisijungė belgas Chrisas Ruebensas. Gitaristai yra koncertavę įvairiuose festivaliuose, prestižinėse koncertų salėse daugiau nei dvidešimtyje Europos ir Azijos šalių. Muzikantai groja specialiai kvartetui pagamintomis žymiojo ispanų meistro Manuel Contreras gitaromis.