Penktadienio vakarą vyko  Vilniaus senamiestyje įsikūrusio baro „Tres Bar'acudos“ atidarymo vakaras.

Į atidarymo renginį atvyko verslo, kultūros ir pramogų pasaulio atstovai: legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis su žmona Laura, džiazo muzikantas Leonidas Šinkarenko su gyvenimo drauge Laima Lavaste, TV žurnalistė Jolanta Svirnelytė, „Teleloto“ vedėja, aktorė Jurgita Drabatienė su vyru, vairuojančių moterų asociacijos prezidentė Asta Jonušienė su bičiule teisininke Birute Vyšniauskaite, dizainerė Vilma Statkuvienė su dukra Ernesta.

Vakaro metu skambėjo gyva muzika, kviestiniai svečiai buvo vaišinami „barakudiškais“ užkandžiais. Šventiniam vakarui dirigavo renginių vedėjas Simonas Indrašius, koncertavo gyvo garso grupė „What box“, humoristinius pokštus laidė Mantas Bartuševičius, magiškus triukus rodė iliuzionistas Anton Levrentjev.

Pristatydami naująją vakaronių vietą sostinėje, baro įkūrėjai, intriguodami sako, kad tai – tikrai ne žuvies restoranas. “Tai – vieta, norintiems pavakaroti su bičiulių kompanija ir patiems sau susikurti šventę”, - sako baro, kurioje yra net septynios atskiros erdvės, vadovas Darius Malakauskas. Kodėl nutarė Vilniuje atidaryti dar vieną maitinimo įstaigą, D. Malakauskas paprastai sako: “Todėl, kad visi norintys dažnai netilpdavo į mūsų įmonės prieš devynerius metu įkurtą “Villa Allicante”, kuri duris atvėrė taip pat spalio 2 d.”

Ateityje bare planuojami gyvos muzikos, taip pat kultūriniai ir intelektualaus pobūdžio vakarai.

Vienos valsas su "čebatais" ir ekskavatoriais nuo šiol vadinasi "Šok su manimi". Kita svarbi naujiena – viena nelabai dėvėta šalies žvaigždė meldėsi Himalajuose, jei teisingai suprato, kur nusibeldė. Kita, labiau padėvėtoji, baigė išbandymą nėštumu. Tai aukštuomenės paslaptys, kurios šiandien visomis spalvomis žydi feisbuko paskyrose: "Imkit mane ir skaitykit".

Kas sakė, kad Lietuvoje mažai rimtų įvykių? Net Lenny Kravitzas neatvažiuos. Vis dėlto barakudinės kultūros atstovai vis tiek turi ką veikti. Čia kaip per dekoratyvinius pietus pas stangrų it linksmosios mažumos sostinės verslininką, apie kurio verslą niekas nieko nežino, tačiau jis visada randa kokį nors pseudoįvykį, tampantį proga ir surengti spaudos konferenciją, ir "įkalti šampės". Tikra tuštybės mugė, anot W.M.Thackeray‘aus.

Tą skaistų snobiško gyvenimo žavesį čia pabrėžia daugybė tiražuotų aksesuarų. Ir visai nesvarbu, ar iš Stambulo šie, ar iš Gelažniko parduotuvės, svarbu, kad šv. apatinių kilmės paslaptis būtų išsaugota. Juk asmeninis įvaizdis čia svarbesnis net ir už "Independence".

Kodėl garsiausios Lietuvos barakudos taip ėmė puoštis akiniais? Ne tais nuo saulės, o įprastais, tik be dioptrijų. Dar – būtinai storais rėmeliais, lyg A.Hitchcocko laikais. Taigi įvaizdis turi pabrėžti stilingo žmogaus intelektualumą, juk ne kočėlų drožėjai esame, skaitome ten tą, kaip jį, W.Shakespeare‘ą. Kieno gi kito knygą pasidės palovėje stilinga Nemuno šalies žvaigždė? Juk čiabuvių pasakomis nepažongliruosi platinos varžteliais sureguliuoto sugulovo akivaizdoje. O kadangi skaitomi sudėtingi tekstai, tai ir akys pavargsta, tampa protingesnės, tad reikia akinių. Stilingų, suprantama. Va, pasirodo, kokį įvaizdžio siužetą dabar madingai transliuoja akiniuotas bananinio elito gyvūnėlis.