Remdamasis pasirašytu susitarimu, „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda daugiau kaip 460 darbo vietų perkėlimą į HCL. Planuojama, kad šis procesas bus užbaigtas iki balandžio 1 dienos.

Kaip buvo skelbta praėjusių metų gruodžio pradžioje, HCL tapo „Barclays“ IT infrastruktūros paslaugų partnere, su kuria bendrovė pradeda bendradarbiauti pasauliniu mastu, išskirtinį dėmesį skiriant skaitmeninių darbo vietų sprendimams.

Lietuvai šis strateginis kompanijų bendradarbiavimas reiškia naujų technologijų centrų eros pradžią, teigiama pranešime. HCL, pasitelkdama reikšmingas investicijas į dirbtinį intelektą ir automatizavimą, planuoja pakeisti vartotojų patirtį daugiau nei 80-čiai tūkstančių „Barclays“ darbuotojų 26 šalyse. Kompanija taip pat teiks „Barclays” mainframe (pagrindinių kompiuterių. - ELTA) technologijų paslaugas.

„Kelerius metus glaudžiai bendradarbiaudami su šia kompanija, įsitikinome, kad mus vienija bendros vertybės, darbo aplinka ir kultūra. Esame įsitikinę, kad darbuotojų perkėlimas vyks sklandžiai ir jie šioje įmonėje galės siekti tolimesnių karjeros tikslų“, - pranešime sako „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovo Mariano Andrade Gonzalezas.

M. A. Gonzalezo teigimu, perkeltiems darbuotojams bus užtikrintos sąlygos tęsti darbą tose pačiose pozicijose. Darbuotojams, nusprendusiems nepereiti į HCL, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus bus pasiūlytos išeitinės kompensacijos.

Pasaulyje pirmaujanti technologijų bendrovė „HCL Technologies“ Lietuvą vertina kaip patrauklią investicijoms šalį, pasižyminčią talentingais IT srities darbuotojais. Įmonės finansinių technologijų paslaugų centrų vadovo Rahulo Singho nuomone, susitarimas su „Barclays“ padės sustiprinti įmonės pozicijas visoje Europoje.

„Pagrindinis mūsų tikslas per ateinančius kelis mėnesius - sklandus darbuotojų perkėlimo procesas. Norime užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas kuo greičiau pasijustų komandos nariu ir savo kompetencijomis prisidėtų prie HCL kuriamos naujos technologijų centrų eros Lietuvoje“, - teigia R. Singhas.

ELTA primena, kad pernai gruodį pranešta, jog BGOL stabdo veiklą ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į bendrovę HCL. Likusios darbo vietos bus naikinamos, pasiūlant išeitines kompensacijas.

Girdi, ko vertos konservatorių atviliotos investicijos, jei jų burbulas, va, taip triukšmingai sprogsta. Dramų mėgėjai apsimeta nematą, kad pirmoji kregždė, į Lietuvą atnešusi intelektualius produktus kuriantį vardą, išskrenda palikdama solidų kraitį. Pirmiausia – tai įkandin atėję pasaulinio garso investuotojai, kurie pagaliau pas mus ieškojo jau ne kasdienių smulkmenų pirkėjų, bet intelektualios darbo jėgos. Britų kompanijos reanimuotas lietuviškasis IT sektorius iki šiol išgyvena pakilimą, ne tik pristabdydamas talentingų (ir jaunų) žmonių emigraciją, bet ir reikalaudamas aukščiausios kompetencijos.

Globalaus verslo pranašumas persikraustyti bet kur bet kada yra ir jo trūkumas.

Ką kalbėti apie (ne)šalutinius tokių investicijų produktus: sujudimą NT rinkoje, aukštesnius korporatyvinės ir socialinės kultūros standartus, gaivesnes šalies įvaizdžio spalvas. Tačiau "Barclays" istorija sykiu yra impulsas modernėti ir mūsų požiūriui, pagaliau susitaikyti, kad užsienio kompanijų lauknešėlyje – ne tik investicijos, naujos darbo vietos, bet ir laikinumas. Panašiai kaip kad šiandien ateina į Lietuvą, vieną dieną jos gali patraukti verslo laimės ieškoti kitur. Arba užsidaryti kaip dešimtmečius veikusios automobilių gamyklos kur nors Kanadoje, JAV ar Prancūzijoje, o jų savininkai net nesileidžia įkalbinami politikų. Tai, kaip sakoma, nieko asmeniško: globalaus verslo pranašumas persikraustyti bet kur bet kada yra ir jo trūkumas. Todėl šalies politikų užduotis – gerinti sąlygas verslui ir taip atitolinti atsisveikinimo akimirką, ugdymo įstaigų – nenuleisti reikalavimų kartelės sau ir ruošiamiems specialistams, o esamiems ir potencialiems darbuotojams – nenustoti rūpintis savo kvalifikacija. Tik tokiu atveju investuotojų atėjimas ir išėjimas suksis įprastame verslo apytakos rate, nesukeldamas didelio streso ir depresijų.

Kaip Eltai pasakojo „Luminor“ banko Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė, „Barclays“ investicija Lietuvoje išpopuliarino šalį, atkreipė į mus dėmesį ir davė startą daugybei kitų investicijų, todėl Lietuvai, kaip besistengiančiai investuotojus pritraukti šaliai, atliko labai svarbią reputacinę ir reklaminę funkciją.

„Vis tik labai natūralu, kad keičiantis Lietuvos ekonomikos struktūrai, sparčiai kylant bendrajam vidaus produktui bei darbo kaštams, prieš dešimt metų „Barclays“ atrodęs patrauklus verslo modelis Lietuvoje šiandien ima nebeveikti. Tad nemanau, kad šios įmonės išėjimą reikėtų interpretuoti kaip prastą signalą Lietuvos reputacijai investuotojų akyse“, - Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak analitikės, dėl banko pasitraukimo baimintis nederėtų, nes Lietuva sparčiai vystosi, keičiasi, įvairių rodiklių atžvilgiu artėja išsivysčiusio pasaulio link.

„Kad judame teisinga linkme, rodo pernai ir šiemet atėjusios itin ženklios tiesioginės užsienio investicijos. Tik šių investicijų skirtumas nuo „Barclays“ atvejo yra tas, kad šie investuotojai nesivaiko vien pigių darbo kaštų, o ieško kokybės, kvalifikacijų ir patrauklios investicinės terpės veikti.

Būtent šių stambių investuotojų dėmesys - puikus įvertinimas, padėsiantis Lietuvai vis labiau save pristatyti ne kaip žemų darbo kaštų valstybę, o kaip aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, - Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad antradienį pranešta, jog „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į pirmaujančią pasaulinę technologijų bendrovę „HCL Technologies“ (HCL). Likusios darbo vietos bus naikinamos, pasiūlant išeitines kompensacijas. HCL žada pradėti naują technologijų centrų erą Lietuvoje.

Ši bendrovė visame pasaulyje tapo „Barclays“ IT infrastruktūros paslaugų partnere. Be to, abi kompanijos įsipareigojo bendradarbiauti pasauliniu mastu, išskirtinį dėmesį skirdamos skaitmeninių darbo vietų sprendimams.

Sutartis tarp HCL ir „Barclays“ dar nėra galutinai užbaigta, kadangi laukiama priežiūros institucijų pranešimo, tačiau bendrovės tikisi užbaigti sandorį per pirmą 2019 m. ketvirtį.

Anot „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, remiantis „Barclays“ ilgalaike pasauline strategija ir siekiant aukščiausios verslo bei paslaugų kokybės, nuolat peržiūrima veikla. Kaip vienas iš šios strategijos įgyvendinimo žingsnių buvo priimtas sprendimas optimizuoti centro operacijas. Jo teigimu, dėl nuolat besikeičiančios aplinkos negalima visiškai įsipareigoti tam tikrai verslo sričiai ar lokacijai.

„Barclays“ grupės operacijų centras, įsteigtas 2009 metais, yra tarptautinės „Barclays“ finansinių paslaugų grupės dalis, kuri teikia asmeninės, verslo ir investicinės bankininkystės, turto ir investicijų valdymo paslaugas daugiau nei 40 valstybių. Centras Lietuvoje teikia technologinius sprendimus ir platų IT bei žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų spektrą įmonės filialams visame pasaulyje.

Likusios apie 260 darbo vietų bus naikinamos, pasiūlant išeitines kompensacijas, pranešė „Barclays“ ir HCL. Dar apie 80 darbo vietų yra laikinai suspenduotos, BNS pranešė „Barclays“. Įmonėje šiuo metu dirba apie 800 darbuotojų.

Centras Vilniuje įsteigtas 2009-aisiais

„Barclays“ teigimu, permainas Lietuvoje lėmė plečiamas strateginis bendradarbiavimas su HCL, kuri visame pasaulyje tampa „Barclays“ informacijos technologijų paslaugų partnere. „Barclays“ ir HCL taip pat įsipareigojo bendradarbiauti pasauliniu mastu, išskirtinį dėmesį skiriant skaitmeninių darbo vietų sprendimams.

Pasak „HCL Technologies“ finansinių technologijų paslaugų centrų vadovo Rahulo Singho, partnerystė su „Barclays“ yra svarbus HCL skaitmeninių darbo vietų kūrimo ir automatizavimo paslaugų įvertinimas.

„Europoje jau esame įdarbinę daugiau nei 10 tūkst. žmonių, čia aptarnaujame virš 200 klientų. Minėto susitarimo pagrindu, pradėsime teikti paslaugas „Barclays“ ir kitiems stambiems klientams Lietuvoje. Daug gerai žinomų bendrovių jau yra įsteigusios savo centrus Lietuvoje, tad įžvelgiame šalies potencialą ir dėl patrauklaus investicinio klimato bei talentingų specialistų“, – pranešime spaudai sakė R. Singhas.

Sutartis tarp HCL ir „Barclays“ dar nėra galutinė – laukiama priežiūros institucijų pranešimo. Bendrovės tikisi užbaigti sandorį pirmąjį 2019 metų ketvirtį.

„Iki 2019 metų pabaigos „Barclays“ ketina ir toliau dirbti tame pačiame pastate „Green Hall“. „HCL Technologies“ šiuo metu konsultuojasi su šio pastato savininkais dėl galimybės perimti patalpų nuomą", – BNS sakė „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovas Marianas Andrade Gonzalezas.

Anot jo, pagal susitarimą į HCL turėtų būti perkelti „Barclays“ IT paslaugų centro, GTIS (globalių technologijų infrastruktūros centras) ir IT mainframe paslaugas teikiantys darbuotojai. Darbuotojai, kuriems bus suteikta galimybė pereiti į HCL, tai galės padaryti tokiomis pat ar panašiomis darbo sąlygomis, kokios šiuo metu taikomos „Barclays“.

„Barclays“ centras Vilniuje įsteigtas 2009 metais, jis yra tarptautinės „Barclays“ finansinių paslaugų grupės dalis, kuri teikia asmeninės, verslo ir investicinės bankininkystės, turto ir investicijų valdymo paslaugas daugiau nei 40 valstybių. Centras Lietuvoje teikia technologinius sprendimus ir platų spektrą IT bei žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugų įmonės filialams visame pasaulyje.

Anot „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, „Barclays“ buvo pirmoji užsienio bendrovė, įsteigusi savo paslaugų centrą Lietuvoje. Tai, jo teigimu, paskatino ir kitų stambių užsienio įmonių kūrimąsi šalyje.

„Stipriai prisidėjome prie IT ir paslaugų centrų sektoriaus augimo, įskaitant ir sudėtingesnių operacijų valdymo perkėlimą į Lietuvą. Visgi, remdamiesi „Barclays“ ilgalaike pasauline strategija, (...) nuolat peržiūrime savo veiklą. Vienu šios strategijos įgyvendinimo žingsnių buvo priimtas sprendimas optimizuoti centro operacijas Lietuvoje, perkeliant dalį darbo vietų į HCL, su kuria jau keletą metų glaudžiai bendradarbiaujame“, - sako M. A. Gonzalezas.

HCL veikia 43 šalyse, bendrovės konsoliduotos pajamos per 12 mėnesių, šių metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, siekė 8,2 mlrd. JAV dolerių (7,2 mlrd. eurų). HCL teikia paslaugas finansinių paslaugų, gamybos, telekomunikacijų, medijų, leidybos, pramogų, prekybos, sveikatos apsaugos ir gyvosios gamtos mokslų, naftos ir dujų, energetikos ir komunalinių paslaugų, kelionių, transporto ir logistikos ir valdžios institucijų srityse.

Pastaruoju metu iš Lietuvos jau pasitraukė viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „American International Group“ (AIG) ir pasaulinė aukštos kokybės techninio pluošto gamintoja Suomijos „Ahlstrom“, turėjusios čia paslaugų centrus.

Vilniuje taip pat veikia „Barclays“ įsteigta verslo startuolių darbo erdvė „Rise Vilnius“.

S. Skvernelis nesureikšmina

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius Skvernelis sako, kad šalis jokių nuostolių dėl to nepatirs.

„Nemanau, kad kokie nuostoliai – kiekvienos įmonės išėjimas, jeigu į jos vietą neateina kitas investuotojas, yra nuostolis. Šiuo atveju yra sklandus pasikeitimas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis. 

„Tuščias vieta nebūna, iškart ateina kita įmonė, kuri bendradarbiavo su „Barclays“ banku ir praktiškai visi darbuotojai, kiek man žinoma, turės galimybę kitoje įmonėje tęsti darbą. Tiesiog įmonė pasirenka kitą plėtros kelią, paslaugų centrai tokią galimybę turi, labai lengvai verslas perkeliamas – tokia įmonės strategija“, – kalbėjo premjeras.

Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalezo, šiuo procesu siekiama didinti veiklos efektyvumą.

Po 30 dienų trukusių konsultacijų su darbo taryba, „Barclays“ priėmė sprendimą iš Lietuvos perkelti 244 darbo vietas į kitas šalis visame pasaulyje, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV ir Indiją. Dar 41 darbo vieta bus naikinama.

„Vienas iš žingsnių įgyvendinant globalią strategiją – sprendimas perkelti dalį darbo vietų iš Lietuvos, taip siekiant jų funkcijas geriau suderinti su kitų lokacijų veikla ir didinti efektyvumą tarp komandų, dirbančių su panašiais procesais ir paslaugomis. Norėčiau pabrėžti, kad „Barclays“ yra visiškai patenkinti Lietuvos investiciniu klimatu, aukštos kvalifikacijos darbuotojais ir išvystyta paslaugų infrastruktūra, tad šis sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su šalimi“, – teigia M. A. Gonzalezas.

Kaip teigiama pranešime spaudai, priimtas sprendimas paveiks darbo vietas, susijusias su globaliomis technologijų infrastruktūros, asmeninės bankininkystės transakcijų apdorojimo, mobiliųjų technologijų vystymo, globalaus saugumo paslaugomis, „Barclays“ bendrojo naudojimo technologijomis bei IT komponentų priežiūra ir valdymu Jungtinėje Karalystėje. Pokyčiai bus pradedami įgyvendinti birželio mėnesį ir tęsis iki šių metų pabaigos. Taip pat šiuo laikotarpiu visi darbuotojai įsikurs viename pastate – verslo centre „Gama“ dirbantys žmonės bus perkelti į „Green Hall“ verslo centrą. Šį perkėlimą planuojama baigti vėliausiai iki spalio pabaigos.

M. A. Gonzalezas tikina, kad bus užtikrinti visi įmonės teisiniai ir finansiniai įsipareigojimai jos darbuotojams.

Pasak jo, šiuo metu vykstanti pasaulinė „Barclays“ veiklos peržiūra tęsis ir toliau.

„Šis procesas gali ir ateityje daryti įtaką mūsų verslui Lietuvoje, tačiau norėčiau pabrėžti, kad šiame etape daugiau nieko nėra patvirtinta. Jei ateityje bus svarbių pokyčių, būtinai apie tai informuosime“, – teigia M. A. Gonzalezas.

Taip LRT.lt sako ekonomistas Gitanas Nausėda, pridurdamas, kad blogas ženklas būtų gamybinių investicijų pasitraukimas. „Labiau bijau mūsų darbo rinkos išsausėjimo, kuomet investicijos neateis ne dėl per aukštų atlyginimų, o dėl to, kad be radikalių rinkos priemonių nepavyks susirasti pakankamai tinkamo personalo“, – apie ateities grėsmes kalba pašnekovas.

SEB banko prezidento patarėjas pažymi, kad paslaugų centrai yra labai judri ir mobili verslo forma, kuri, pasikeitus aplinkybėms, gali labai greitai migruoti į kitas valstybes ir sugrįžti vėl.

„Matyt, vidutinio darbo užmokesčio augimas ir galimybės rasti tinkamų darbuotojų rinkoje yra tie veiksniai, kurie gali keisti mūsų konkurencines galimybes. Siūlyčiau to nedramatizuoti, nes, visų pirma, tai yra Lietuvos judėjimas į priekį – atlyginimai auga, reikia tik džiaugtis. O jei vieni ar kiti centrai nuspręs dėl to pasitraukti, nemanau, kad darbuotojams, kurių rinkoje trūksta, bus sunku susirasti neprastesnę darbo vietą.

Taigi, nereikėjo taip sutirštintai reaguoti į paslaugų centrų atėjimą ir sakyti, kad Lietuvoje įvyko aštuntas pasaulio stebuklas. Lygiai taip pat, jiems mažinant savo veiklos apimtį, nereikia daryti pernelyg juodų apibendrinimų“, – tikina ekonomistas.

Investicinė aplinka nesikeičia

Pašnekovo manymu, Lietuvos investicinė situacija nė kiek nesikeičia, o to ženklas – į Lietuvą pastaruoju metu atėjusios gausios gamybinės investicijos: „Kadangi gamybinės investicijos yra daug sėslesnės, nes investuojama į pastatus, įrengimus, technologijas, jų atveju tokių staigių judėjimų nebus. Todėl, manau, kad Lietuva investuotojų akyse atrodo gerai ir, tikiuosi, po visų mokesčių reformų atrodys dar geriau.“

G. Nausėda pažymi, kad „Barclays“ gali būti ne vieninteliai, galvojantys apie darbo jėgos sumažinimą ar perkėlimą, tačiau esmines problemas signalizuotų sėslesnio verslo judėjimas.

„Paslaugų centrų sektoriuje galimi ir kiti judėjimai, kažkas dar gali galvoti apie darbo jėgos susimažinimą ar perkėlimą. Bet tai yra natūralus šio sektoriaus požymis – jis labai mažai investuoja, todėl nesusisieja su vieta. Antra vertus, šis sektorius yra orientuotas į kaštus, todėl yra labai mobilus.

Kuomet pradeda judėti ne toks mobilus verslas, jau galima sakyti, kad atsirado kažkokios fundamentalios priežastys, ir žiūrėti, ar nėra suprastėjęs šalies investicinis patrauklumas, verslo sąlygos“, – kalba G. Nausėda.

Planuoja sukurti kelis tūkstančius darbo vietų

Premjeras Saulius Skvernelis LRT.lt sako, kad nors „Barclays“ apsisprendimas nėra gera žinia, tačiau informacinių technologijų specialistų poreikis Lietuvoje yra didelis ir tik didės dėl kitų į Lietuvą žengiančių paslaugų centrų planų.

„Vyriausybė aktyviai skatina užsienio investuotojus rinktis Lietuvą, matome puikius pasiektus rezultatus, investuotojų susidomėjimas ir aktyvumas auga. Nuolat susitinku su stambiais užsienio investuotojais, rašau asmeninius kvietimus investuoti Lietuvoje. Augančiame paslaugų centrų sektoriuje jau dirba daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Į Lietuvą žengia tokios bendrovės kaip „Booking.com“.

Savo darbuotojų skaičių mažinanti „Barclays“ jau paskelbė, kad šis sprendimas nėra susijęs su Lietuvos investicine aplinka. Žinoma, bendrovės apsisprendimas nėra gera žinia, tačiau informacinių technologijų specialistų poreikis Lietuvoje yra labai didelis ir, neabejoju, šie aukštos kvalifikacijos specialistai netruks susirasti darbų kitose mūsų šalyje veikiančiose įmonėse“, – LRT.lt teigia ministras pirmininkas S. Skvernelis.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nuo 2009 metų, kada šalyje įsikūrė „Barclays“, įsisteigė dar apie 50 centrų. Šalyje netrukus įsikursiantys investuotojai – „Booking.com“, „Centric“, NKT, „Telia“ – papildomai sukurs virš 3 tūkst. darbo vietų.

Pasak „Investuok Lietuvoje“, 2017 metų pabaigoje šalyje buvo 71 paslaugų centras, o pernai pranešta apie 16 tokių centrų naujų ar plėtros projektų – dėl to darbo vietų skaičius augs dar 2,6 tūkst. Šiuo metu Vilniuje taip pat veikia veikia „Western Union“, „Danske Bank“, „Nasdaq“ technologijų centrai, „Swedbank“ nefinansinių paslaugų centras, taip pat veikia kitų užsienio įmonių IT ir paslaugų centrai.

Nerimą kelia riboti darbo jėgos ištekliai

Pasirodžius žiniai apie tai, kad „Barclays“ planuoja darbo vietų mažinimą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, kad galbūt Lietuva turėtų save pozicionuoti ne kaip paslaugų centrų, o kaip aukštųjų technologijų gamybos šalį. Tačiau G. Nausėda įsitikinęs, kad turėtume „gaudyti visas vandenyje gyvenančias žuvis“.

„Bet kurie investuotojai, kurie čia ateina, yra gerai ištyrinėję situaciją ir žino, kur eina. Jie žino, kad čia ras kvalifikuotų darbuotojų, tačiau dabar lygiai taip pat žino, kad jie nebebus tokie pat pigūs, kaip prieš 10–15 metų. Tačiau gamybinių investicijų antplūdis į mūsų pramonės parkus, laisvąsias ekonomines zonas yra ženklas, kad čia matoma potencialo.

Labiau bijau ne atlyginimų augimo – dabartinėmis aplinkybėmis tai yra visiškai natūralus procesas – aš bijau mūsų darbo rinkos išsausėjimo, kuomet investicijos neateis ne dėl per aukštų atlyginimų, o dėl to, kad be radikalių rinkos priemonių nepavyks susirasti pakankamai tinkamo personalo“, – kalba G. Nausėda.

Rūta Skyrienė pripažino, kad „Barclays“ yra tapęs sėkmingų užsienio investicijų pritraukimo simboliu, todėl viešumoje nusivylimo išvengti nepavyks.

Informacijos technologijų (IT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka tvirtina, kad numatomi atleisti „Barclays“ darbuotojai sudaro tik nedidelę dirbančiųjų šiame sektoriuje dalį, o esant dideliam specialistų poreikiui, jie bus paklausūs rinkoje.

Pasak personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovo Karolio Blaževičiaus, jei „Barclays“ atsisakys ne tik IT, bet ir aptarnaujančių specialistų, pastariems naują darbą rasti bus sunkiau.

R. Skyrienė: šiuolaikinis verslas yra mobilus

Pasak „Investuotojų forumo“ vadovės, šiuolaikinis verslas nuolat ieško patrauklesnių ir pigesnių plėtros galimybių, todėl „Barclays“ sprendimas neturėtų stebinti. R. Skyrienė pabrėžia, jog iš Vilniaus vis dar nėra „normalių“ skrydžių į Londoną, nors tai tikriausiai nebuvo lemiamas veiksnys investuotojo sprendimui.

„Priežasčių, kodėl jie svarsto tokį sprendimą, nežinau, tačiau kiekvienas verslas skaičiuoja, žiūri, kur jam yra geriau. Nemanau, kad Lietuva padarė klaidų, tačiau turint investuotoją iš Didžiosios Britanijos, neturėti normalių skrydžių į Londoną yra nenormalu (...) Niekada mes neturėsime tiek galių pritraukti investuotojų, jei liksime vienintele šalimi Europos Sąjungoje, neturinčia tiesioginio skrydžio į Heathrow ar kitą centrinį Londono oro uostą“, – BNS sakė Rūta Skyrienė.

Pasak jos, šiuo metu skrydžius į periferinius Londono oro uostus siūlančios pigių skrydžių bendrovės yra labai patogios „lietuviams į Londoną išvežti“, tačiau jos netinka rimtų investuotojų poreikiams patenkinti.

„Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Paryžiaus ar kitų pagrindinių ekonominių ir finansinių centrų oro uostus“, - pabrėžė „Investuotojų forumo“ vadovė.

Tačiau, anot jos, prastas susisiekimas su Lietuva tikriausiai nebuvo esminė „Barclays“ sprendimo priežastis.

„Aš manau, kad tiesiog atėjo laikas tokiam sprendimui, gal yra pigesnių vietų (...) Be to, aš nežinau kokie darbuotojai, kokios specialybės yra iškeliamos, gal tai liečia call centro (skambučių centro – BNS) padalinį, bet tai nėra vienintelė paslaugų centrų veikla. Yra kitų darbų, kuriems teikti Lietuva yra pakankamai kompetentinga ir konkurencinga“, – aiškino R. Skyrienė.

„Manau, kad viskas yra gerai, turime mes dar tų paslaugų centrų ir turėsime“, – pridūrė ji.

„Investuotojų forumo“ vadovės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje verslas yra labai mobilus, ir tai pasakytina ne tik apie paslaugų centrus, tačiau ir gamybos įmones.

„Šiais laikais ir fabriką iškelti galima per vieną mėnesį, todėl nereikia svaigti, kad investicijos į gamybos šakas yra stabilesnės“, – tvirtino R. Skyrienė.

Čia tik laiko klausimas, kada kai kurioms pareigybėms tuose paslaugų centruose Lietuva pasidarys per brangi.

Ji pripažino, kad „Barclays“, kuris tapo vienu pirmųjų tarptautinių technologijų centrų Lietuvoje, yra tapęs sėkmingų užsienio investicijų pritraukimo simboliu, todėl viešumoje nusivylimo išvengti nepavyks.

„Tačiau tai nėra tragedija (...) Mes augame, tobulėjime, mūsų žmonių kompetencijos taip pat didėja. Man tik neramu, kad jie kartu neiškeltų ir tų žmonių, to irgi negalima atmesti – paruošti specialistai kartais tiesiog būna perkeliami į kitas šalis. Džiaukimės, kol jie yra ir moka mokesčius Lietuvoje“, – sakė R. Skyrienė.

„Barclays“ darbuotojai bus paklausūs rinkoje

Pasak „Infobalt“ direktoriaus P. Vertelkos, informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje dirba daugiau kaip 30 tūkst. darbuotojų, todėl 350 numatomų atleisti žmonių skaičius nėra labai reikšmingas.

„Nežinau, kokio pobūdžio žmones ketinama atleisti, bet kai yra toks didelis specialistų poreikis, tai rinka juos greit persidalins. Nemanau, kad tai bus problema“, – BNS sakė P. Vertelka.

Anot jo, „Barclays“ sprendimas atsisakyti trečdalio centro darbuotojų neturėtų tapti tendencija.

„Jie patys teigia, kad taip daro ne dėl investicinės aplinkos situacijos. Iš dalies esu linkęs tuo tikėti. Taip, mūsų darbuotojų kainos kyla ir toliau kils, čia tik laiko klausimas, kada kai kurioms pareigybėms tuose paslaugų centruose Lietuva pasidarys per brangi. Čia lenktynės, kiek į tuos paslaugų centrus galima perkelti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, kurie yra labiau kūrybiniai, reikalauja sudėtingesnių funkcijų“, – kalbėjo P. Vertelka.

„Indigroup“ direktorius K. Blaževičius pabrėžė, kad daugiau problemų susirasti naują darbą turėtų „Barclays“ centre dirbantys aptarnaujantys darbuotojai, jei jie būtų atleisti.

„Aš spėju, jog tai gali būti klientų aptarnavimo specialistai, kalbantys užsienio kalba, pavyzdžiui švedų ar anglų. Jie yra reikalingi tikrai (rinkoje – BNS). Tai gali būti IT specialistai, kuriems surasti darbą nebūtų sunku, bet aš dėl jų abejoju (kad juos atleis – BNS). Daugiau tai gali liesti aptarnavimo specialistus“, – BNS sakė K. Blaževičius.

Jo teigimu, buvusiems „Barclays“ darbuotojams naujo darbo padės ieškoti ir buvusios darbovietės pavadinimas.

„Prekės ženklas, planuojant savo karjerą, yra svarbus. „Barclays“ yra vertinama įmonė. Tai nėra viena geriausių įmonių Lietuvoje, aš jos neišskirčiau kaip ypatingos talentų kalvės, bet šis vardas žinomas. Manau, kitiems rinkos žaidėjams yra aišku, ką „Barclays“ žmonės žino, supranta ir ką gali pasiūlyti“, – pabrėžė K. Blaževičius.

Jis pridūrė, kad Vilniaus darbo rinka – aktyviausia, o tai tai irgi mažina ilgų darbo paieškų tikimybę.

„Jie visi yra Vilniuje, o čia darbo rinka geriausia Lietuvoje. Specialistų reikia“, – sakė personalo atrankos specialistas.

„Investuok Lietuvoje“ – per trejus metus reikės 13,3 tūkst. IRT specialistų

„Barclays“ yra viena pirmųjų didelių įmonių, atidariusių paslaugų centrą Lietuvoje. Pasak „Investuok Lietuvoje“, „Barclays“ įsisteigimas tapo simboliniu žingsniu, paskatinusiu daugiau finansinių įmonių perkelti dalį savo operacijų į Lietuvą. Nuo 2009 metų šalyje įsisteigė dar apie 50 centrų.

Paslaugų centruose Lietuvoje dirbančiųjų skaičius kasmet auga po 1-2 tūkst. ir šiuo metu siekia per 15 tūkst. „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius.

„Infobalt“, „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) šiemet  atliktas tyrimas parodė, kad per trejus metus informacinių ryšių ir technologijų rinkoje reikės 13,3 tūkst. specialistų.

Šalyje netrukus įsikursiantys investuotojai – „Booking.com“, „Centric“, NKT, „Telia“ – papildomai sukurs per 3 tūkst. darbo vietų.

Pasak „Investuok Lietuvoje“, 2017 metų pabaigoje šalyje buvo 71 paslaugų centras, o pernai pranešta apie 16 tokių centrų naujų ar plėtros projektų – dėl to darbo vietų skaičius augs dar 2,6 tūkst.

„Matome, jog investuotojai vis dažniau dairosi į Lietuvą, žinodami, kad kaimyninėse rinkose jų laukia perpildytos rinkos, itin arši konkurencija dėl darbuotojų ir biuro pastatų. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune yra santykinai žemas rinkos įsotinimas – verslo centruose sostinėje dirba 19 iš 1000, Kaune – 6,7 iš 1000 gyventojų. Palyginimui, Prahoje paslaugų centrai įdarbina 32,3 iš 1000-čiui gyventojų, o Krokuvoje šis rodiklis yra dvigubai didesnis ir siekia net 66,1 iš 1000-čiui gyventojų“, – BNS pranešė „Investuok Lietuvoje“.

Šiuo metu Vilniuje taip pat veikia veikia „Western Union“, „Danske Bank“, „Nasdaq“ technologijų centrai, „Swedbank“ nefinansinių paslaugų centras, taip pat veikia kitų užsienio įmonių IT ir paslaugų centrai.

„Sodros“ duomenimis, „Barclays“ darbuotojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šių metų vasarį buvo maždaug 2089 eurai.

„Barclays“ šeštadienį pranešė, kad dėl ilgalaikės globalios banko strategijos bei procesų optimizavimo Lietuvoje gali būti panaikintos arba perkeltos į kitą šalį apie 350 darbuotojų funkcijos.

2010 metų gegužę Vilniuje pradėjusiame dirbti technologijų centre dabar dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų. Vilniuje taip pat veikia „Barclays“ įsteigta verslo startuolių darbo erdvė „Rise Vilnius“.

Šeštadienio vakarą išplatintame pranešime spaudai sakoma, kad gali būti panaikinta apie 350 darbuotojų funkcijos arba jos gali būti perkeltos į kitą šalį.

Dabar „Barclays“ Vilniuje dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų.

Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalezo (Mariano Andradės Gonsaleso), šis sprendimas susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu.

„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą. Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, – pranešime teigia jis.

Centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus teigimu, bendrovė apie tai jau informavo visas suinteresuotas šalis, o šiuo metu vyksta konsultacijos su darbo taryba.

„Dėl tolimesnės „Barclays“ strategijos Lietuvoje, įskaitant Vilniuje veikiančią verslo startuolių darbo erdvę „Rise Vilnius“, šiuo metu daugiau jokių sprendimų nėra priimta“, – teigia M. Andrade Gonzalezas.

„Barclays“ technologijų centras Vilniuje pradėjo veikti 2010 metų gegužę. „Barclays“ IT centras veikia „Green Hall“ centre, esančiame dešiniajame Neries krante. 2014 metais „Barclays“ atidarė žmogiškųjų išteklių valdymo centrą, esantį šalia „Ozo“ parko ir „Siemens“ arenos įsikūrusiame „Gama“ verslo centre.

„Jaučiuosi tarsi vėl būtų 2006-ieji, kai visi kalbėjome, kad galutinai išsprendėme ekonominių krizių dėlionę“, - Davose prasidėjusio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metu kalbėjo J. Staley.

Tuo pat metu J. Staley teigė, kad kita finansų krizė, skirtingai nei praėjusio dešimtmečio, neįvyks dėl bankų kaltės - didieji bankai šiuo metu yra daug geresnėje pozicijoje atsilaikyti nuo finansinių šokų.

J. Staley užsiminė, kad, jeigu Anglijos banko komerciniams bankams taikomi vadinamieji streso testai būtų taikomi kitų sektorių įmonėms, dauguma jų pasirodytų blogai, ypač dėl savo skolų. Tačiau kartu jis pastebėjo, kad po 2008-ųjų krizės rinkos priežiūros tarnybos pasimokė iš savo klaidų bei ėmė dirbti daug efektyviau.

„Tam tikru požiūriu, iki 2008-ųjų finansų rinkų reguliuotojai atliko statistų vaidmenį“, - sakė jis.

„Tačiau šiandien politikai liepė priežiūros tarnyboms atidžiai reguliuoti sistemą, kad būtų išvengta naujos krizės“, - pažymėjo J. Staley.

Pastaruoju metu pasaulio ekonomikos demonstruoja stiprų augimą, o optimizmas pasiekė aukščiausią lygį nuo prieškrizinio laikotarpio.

Pavyzdžiui, TVF pirmadienį padidino beveik visas 2018 m. ir 2019 m. ekonomikos augimo prognozes, palyginti su paskutiniu fondo pranešimu spalį.

TVF skaičiavimais, pasaulinė ekonomika šiais ir kitais metais augs po 3,9 proc. Palyginimui, ankstesnės prognozės 2018 ir 2019 m. buvo 0,2 proc. punkto žemesnės. 2017-aisiais globali ekonomika paaugo 3,7 proc.

VšĮ „Lyderystės ekspertų grupės“ kartu su „Barclays“ operacijų centru Lietuvoje sudarytą ir įgyvendintą bendruomenės socialinių emocinių kompetencijų ugdymo programą ketinama pradėti taikyti ir kitose šalyse.

Didžiasalio vaikų globos namų vadovė Audronė Petrovienė teigia, kad rūpinimasis vaikų materialine gerove yra svarbus, bet ne svarbiausias dalykas auginant vaikus. „Panorus padėti vaikų globos namams, dažnai pirmiausiai galvojama apie vaikų materialinę gerovę – pinigus, žaislus, daiktus. Tai – tikrai reikalingi, tačiau netvarūs dalykai. Vaikas bus pavalgęs, gražiai ir šiltai apsirengęs, bet ar laimingas? Koks bus jo santykis su aplinkiniais? Žinoma, tai ypatingai ryškiai galime stebėti vaikų globos namuose, tačiau perteklinis rūpestis materialine gerove, paliekant savieigai emocinę raidą, būdingas ir daugumai vaikus auginančių Lietuvos šeimų.“

Vaikas bus pavalgęs, gražiai ir šiltai apsirengęs, bet ar laimingas? Koks bus jo santykis su aplinkiniais? Žinoma, tai ypatingai ryškiai galime stebėti vaikų globos namuose, tačiau perteklinis rūpestis materialine gerove, paliekant savieigai emocinę raidą, būdingas ir daugumai vaikus auginančių Lietuvos šeimų.

Metus trukusioje „Barclays“ inicijuotoje programoje dalyvavo 33 Didžiasalio vaikų globos namų auklėtiniai bei dienos centro lankytojai ir 12 čia dirbančių ugdytojų. Kiekvieną mėnesį vaikams buvo rengiamos interaktyvios paskaitos, su jais bendrų veiklų ėmėsi, asmeniniais pavyzdžiais dalijosi ir siekti finansinės nepriklausomybės per praktinius užsiėmimus skatino „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje darbuotojai. Projekto pradžioje ir pabaigoje buvo atliekami emocinio intelekto kontroliniai testai, kurių metu buvo matuojama dalyvių vidinė motyvacija, empatija, optimizmas ir bendras emocinis intelektas.

„Ne vien vaikus, bet ir jų ugdytojus įtraukusi tęstinė, tikslingai sudaryta programa, siekianti lavinti konkrečias emocinio intelekto kompetencijasrealaus pokyčio matavimais – pirmoji tokia ne tik Lietuvoje. Kol kas panašios programos atitikmenų nesame matę ir užsienyje“, – pabrėžia N. Marazienė.

Rezultatams Didžiasalio vaikų globos namuose pranokus lūkesčius, projektu jau susidomėjo VšĮ „Lyderystės ekspertų grupės“ partnerė, atstovybes 50-yje šalių turinti JAV nevyriausybinė organizacija „Six Seconds“, kuri netrukus pradės taikyti šią programą ir kitose šalyse. Taip pat po kelių mėnesių programos rengėjai vyksta į emocinio intelekto kongresus Mumbajuje ir Dubajuje, kur programą pristatys Artimųjų Rytų, Afrikos bei Indijos regionams.

Programą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais rėmusio „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje atstovė Renata Domeikaitė pabrėžia programos tęstinumo svarbą. „Norisi pabrėžti, jog programos tikslas nebuvo vien pokytis skaitine išraiška. Svarbiausias čia – ilgai išliekantis teigiamas emocinis ir intelektinis poveikis vaikams, naujos patirtys ir žinios, gautos užsiėmimų metu. Tikimės, tai leis jiems tobulėti kaip asmenybėms, o geri pavyzdžiai įkvėps ambicijų ir skatins jų siekti. „Barclays“ kolegų pradėta partnerystė su Didžiasalio vaikų globos namais tęsiasi jau ketvirtus metus, tad ir toliau periodiškai lankysimės Didžiasalio vaikų globos namuose. Skatinsime vaikus pamatyti ir rinktis kitokį kelią, nei jie iki šiol matė artimoje aplinkoje.“