Byla susijusi su cheminėmis atakomis 2013 metų rugpjūtį netoli Damasko, dėl kurių opozicija kaltina režimą. Per atakas žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių.

Šaltinis teismų sistemoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad B. al Assadas dėl tų pačių atakų taip pat įtariamas bendrininkavimu vykdant karo nusikaltimus.

Tarptautiniai arešto orderiai taip pat buvo išduoti B. al Assado broliui Maherui – Sirijos elitinio karinio junginio de facto vadovui – ir dviem ginkluotųjų pajėgų generolams.

Paryžiaus teismo padalinys, nagrinėjantis nusikaltimų žmoniškumui bylas, 2013-ųjų chemines atakas Sirijoje tiria nuo 2021 metų.

Prancūzija deklaruoja jurisdikciją visame pasaulyje dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Minimas tyrimas pradėtas nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) partnerei „Syrian Centre for Media and Freedom of Expression“ (SCM), Atviros visuomenės fondo (Open Society Foundations, OSF) programai „Open Society Justice Initiative“ (OSJI) ir projektui „Syrian Archive“ pateikus teisinį skundą.

Kinija, kuri Sirijos konflikto metu yra viena pagrindinių B. al Assado rėmėjų, plečia savo ryšius ir įtaką Artimuosiuose Rytuose. Kovo mėnesį Pekinas tarpininkavo Saudo Arabijos ir Irano susitarimui.

Kinija galėtų vaidinti svarbų vaidmenį būsimame Sirijos atstatyme, atsieisiančiame dešimtis milijardų eurų. Pernai Sirija prisidėjo prie Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, padedančios Pekinui didinti savo įtaką besivystančiuose regionuose per infrastruktūros projektus.

B. al Assado biuras nurodė, kad Sirijos lyderį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pakvietė į viršūnių susitikimą ir kad Sirijos delegacija į Pekiną išvyks ketvirtadienį.

Didėjanti Sirijos ekonominė krizė nulėmė protestus vyriausybės kontroliuojamose šalies dalyse, pirmiausia – pietinėje as Suvaidos provincijoje. Sirija dėl krizės kaltina Vakarų sankcijas ir JAV remiamus, kurdų vadovaujamus kovotojus, kontroliuojančius didžiausius šalyje naftos telkinius rytuose prie sienos su Iraku.

Sirijos ir kitų arabų šalių diplomatiniai kontaktai suintensyvėjo po vasario 6-osios žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje, per kurį žuvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 6 tūkst. Sirijoje. Gegužę B. al Assadas lankėsi Saudo Arabijoje, kur dalyvavo Arabų Lygos viršūnių susitikime, surengtame kelios dienos po to, kai buvo atkurta Sirijos narystė šiame 22 narių bloke.

Sirijos konfliktas prasidėjo 2011-ųjų kovą demokratijos šalininkų protestais ir virto pilietiniu karu, jau pareikalavusiu pusės milijono gyvybių ir didelę šalies dalį pavertusiu griuvėsiais. Iranas ir Rusija padėjo B. al Assadui atgauti beveik visos šalies teritorijos kontrolę.

Kinija Jungtinėse Tautose aštuonis kartus pasinaudojo savo veto teise, kad sustabdytų prieš B. al Assado vyriausybę nukreiptas rezoliucijas. Vėliausią kartą tai buvo padaryta 2020-ųjų liepą. Kinijos valdžia taip pat koordinuoja veiksmus su Sirijos saugumo tarnybomis dėl tūkstančių kinų kovotojų Sirijoje, daugiausia paskutiniame sukilėlių bastione šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje.

Nuo 2013 metų tūkstančiai musulmonų uigūrų iš vakarinio Kinijos regiono nuvyko į Siriją pasirengti drauge su uigūrų kovotojų grupe „Turkistano islamo partija“ ir kovoti drauge su „al Qaeda“. Kovotojai iš Kinijos suvaidino svarbų vaidmenį keliuose mūšiuose.

B. al Assadas Kinijoje anksčiau lankėsi tik vieną kartą – 2004-aisiais, praėjus metams po JAV vadovautos invazijos į kaimyninį Iraką ir Vašingtonui spaudžiant Siriją.

B. al Assado biuras nurodė, kad prezidentą į Kiniją lydės žmona Asma. Pastaraisiais metais B. al Assadas buvo kelis kartus išvykęs į užsienį – be kitų šalių, lankėsi Rusijoje, Irane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Omane.

Šie komentarai buvo išsakyti duodant interviu televizijos tinklui „Sky News Arabia“ – tai pirmas kartas per kelis mėnesius, kai B. al Assadas bendravo su užsienio žiniasklaida.

Pilnas interviu bus parodytas kiek vėliau trečiadienį, tačiau prieš transliaciją „Sky News Arabia“ paskelbė kelias ištraukas.

Turkija yra pagrindinė ginkluotos opozicijos kovotojų, siekiančių nušalinti B. al Assadą nuo valdžios, rėmėja ir nuo 2016 metų surengė tris didelius įsiveržimus į Šiaurės Siriją.

Šiuo metu Turkijos pajėgos kontroliuoja dalį šiaurės Sirijos teritorijos.

Prezidentas, remiamas Rusijos ir Irano, per pastaruosius kelerius metus, padedamas savo sąjungininkų, sugebėjo susigrąžinti didžiąją dalį teritorijos ir pakreipti karo eigą sau palankia linkme.

Sirijos sukilėliai ir Turkijos remiamos opozicijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja nedidelį šiaurės vakarų Sirijos kampelį, kur tebesitęsia kovos ir smurtas.

„Terorizmą Sirijoje kuria Turkija“, – interviu metu teigė  B. al Assadas.

Jis taip pat paneigė gandus apie planuojamą susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). Anksčiau Damaskas ir Ankara, tarpininkaujant Rusijai ir Iranui, surengė abiejų šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimus, siekdami atkurti santykius.

Sirija primygtinai reikalauja, kad Turkija pateiktų savo pajėgų išvedimo tvarkaraštį, kuris padėtų normalizuoti santykius. Gegužę abiejų šalių ministrai susitarė parengti santykių gerinimo veiksmų planą.

„Erdogano susitikimo su manimi tikslas – įteisinti Turkijos okupaciją Sirijoje“, – duodamas interviu teigė Sirijos prezidentas.

„Kodėl aš ir Erdoganas turėtume susitikti? Išgerti gaiviųjų gėrimų?“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Sirija taip pat pagerino santykius su kai kuriomis šalimis, kurios po 2011 metais prasidėjusio pilietinio karo šalyje aktyviai palaikė opoziciją.

Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį B. al Assadas dalyvavo Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį gegužę surengė Saudo Arabija, taip parodydamas Sirijos sugrįžimą į šią organizaciją.

Tačiau JAV, viena iš pagrindinių Saudo Arabijos sąjungininkių, prieštarauja šiam žingsniui, teigdama, kad sprendimas priimtas be politinio konflikto sureguliavimo.

Kai kurios arabų šalys kaltina Siriją, kad nuo karo pradžios į naftos turtingas Persijos įlankos valstybes plūstelėjo narkotinių medžiagų srautas. Derybos su Sirija dėl šių veiksmų sustabdymo buvo vienas iš regiono prioritetų.

„Šalys, sukėlusios chaosą Sirijoje, yra atsakingos už narkotikų verslą“, – sakė Sirijos prezidentas.

B.  al Assadas sakė, kad prieš kelerius metus prasidėjęs JAV ir Damasko dialogas nedavė jokių rezultatų. Be to, pasak jo, Sirijai pavyko įveikti Vašingtono jai taikomas sankcijas.

Per Sirijos karą žuvo pusė milijono žmonių, daugiau kaip milijonas buvo sužeista, didelė dalis šalies teritorijos buvo sugriauta, o pusė prieš karą gyvenusių 23 mln. šalies gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Daugiau nei 5 mln. Sirijos piliečių tapo pabėgėliais, daugiausia jų gyvena kaimyninėse šalyse – Turkijoje, Libane ir Jordanijoje.

„Nuo pat karo pradžios žinojome, kad jis bus ilgas“, – sakė prezidentas.

Sirijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad B. Assadas atvyko į  Raudonosios jūros pakrantės miestą Džidą, kur penktadienį dalyvaus arabų šalių viršūnių susitikime.

Tai pirmas toks kvietimas nuo karo Sirijoje pradžios 2011 metais.

B. al Assadą Saudo Arabijos karalius Salmanas pakvietė dalyvauti 32-ajame Arabų lygos viršūnių susitikime, gegužės 19 dieną vyksiančiame Džidoje, sakoma sirų prezidentūros pareiškime.

Pasak B. al Assado, susitikimas pastiprins arabų šalių veiksmus įgyvendinant arabų visuomenių siekius.

Kvietimą įteikė Saudo Arabijos ambasadorius Jordanijoje Nayefas bin Bandaras al Sudairi (Najefas bin Bandaras Sudairis).

Sekmadienį Arabų lyga pritarė tam, kad Sirija po 12 metų trukusio narystės sustabdymo vėl taptų organizacijos nare.

Sirijos narystė buvo sustabdyta dėl to, kad B. al Assadas žiauriai malšino demokratijos šalininkų protestus. Tie įvykiai galiausiai virto pilietiniu karu, jau nusinešusiu daugiau kaip pusę milijono gyvybių ir privertusio milijonus gyventojų palikti savo namus.

Praėjusį kartą B. al Assadas Arabų lygos viršūnių susitikime dalyvavo 2010 metais, Libijoje.

Dabar kvietimas įteiktas kitą dieną po to, kai Rijadas ir Damaskas paskelbė, kad darbą atnaujins jų diplomatinės misijos atitinkamai Sirijoje ir Saudo Arabijoje. Šalių santykiai buvo nutraukti daugiau kaip dešimtmetį.

Prasidėjus karui B. al Assadas regione buvo politiškai izoliuotas, bet pastarosiomis savaitėmis buvo dedamos aktyvios diplomatinės pastangos, regiono varžovams Saudo Arabijai ir Iranui – Damasko sąjungininkui – susitarus atkurti ryšius ir taip pakeitus politinį kraštovaizdį.

Tai buvo pirmasis B. al Assado komentaras apie Ankaros ir Damasko pareigūnų susitikimus po daugiau nei dešimtmetį trukusios nesantaikos Sirijos pilietinio karo metu.

Ankara tapo prisiekusia Damasko priešininke, kai prieš 12 metų, prasidėjus pilietiniam karui, pradėjo remti sukilėlių pastangas nuversti B. al Assadą.

Tačiau gruodžio pabaigoje Turkijos ir Sirijos gynybos ministrai surengė svarbias derybas Maskvoje – pirmąjį tokį susitikimą nuo 2011 metų.

Analitikai teigia, kad Maskva bando sumažinti nesutarimus tarp dviejų sąjungininkių, kurias vienija bendras „priešas“ – Jungtinių Valstijų remiamos kurdų pajėgos Sirijos šiaurėje. Ankara tas pajėgas vadina „teroristais“.

Po gynybos ministrų susitikimo „galbūt vasario pradžioje“ Maskvoje vyks trijų šalių aukščiausio rango diplomatų derybos, ketvirtadienį viešėdamas Ruandoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus).

„Kad šie susitikimai būtų produktyvūs, jie turėtų būti grindžiami Sirijos ir Rusijos veiksmų koordinavimu ir pažangiu planavimu“, siekiant „nutraukti okupaciją ir paramą terorizmui“, – teigė B. al Assadas, kuris priėmė Maskvos pasiuntinį Sirijai Aleksandrą Lavrentjevą.

Nuo 2016 metų Turkija surengė kelis įsiveržimus į Šiaurės Siriją prieš kurdų pajėgas, kurie leido jai kontroliuoti teritorijas palei sieną.

B. al Assadas susitiko su JAE faktiniu vadovu šeichu Mohammedas bin Zayedu al Nahyanu (Mohamedu bin Zajedu Nahjanu) ir aptarė abiejų šalių „broliškus santykius“ bei pastangas „prisidėti prie saugumo, stabilumo ir taikos arabų šalių regione ir Artimuosiuose Rytuose stiprinimo“, pranešė naujienų agentūra WAM.

Šis susitikimas yra naujausias Sirijos ir JAE, kurie 2012 metų vasarį nutraukė ryšius su Damasku, santykių atšilimo ženklas.

Šeichas Mohammedas išreiškė viltį, kad šis vizitas „sudarys sąlygas Sirijoje ir visame regione įsivyrauti gėriui, taikai ir stabilumui“, teigė WAM.

Jiedu taip pat aptarė būdus, kaip „išsaugoti Sirijos teritorinį vientisumą ir išvesti užsienio pajėgas iš šalies“, bei priemones, kaip teikti „politinę ir humanitarinę paramą Sirijai“.

Sirijos prezidentūros išplatintose nuotraukose taip pat matyti, kad per vienos dienos vizitą B. al Assadas susitiko su Dubajaus valdytoju šeichu Mohammedu bin Rashidu al Maktoumu (Mohamedu bin Rašidu Maktumu).

Ilgiau kaip dešimtmetį trunkantis konfliktas ir alinančios sankcijos pakirto Sirijos ekonomiką.

Arabų lyga sustabdė Sirijos narystę po to, kai prieš 11 metų ten prasidėjo konfliktas.

Praėjusių metų lapkritį JAE diplomatijos vadovas pirmą kartą nuo karo Sirijoje pradžios susitiko su B. al Assadu Damaske; dėl šio žingsnio JAV pasmerkė pastangas normalizuoti ryšius su „diktatoriumi“.

Manoma, kad nuo Sirijos karo pradžios 2011 metais, kai buvo griežtomis priemonėmis malšinami antivyriausybiniai protestai, žuvo beveik 500 tūkst. žmonių, o dar keli milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Konfliktas peraugo į niokojantį ir sudėtingą karą, į kurį įsitraukė daugybė veikėjų, įskaitant džihadistų grupuotes ir regionines bei tarptautines galias.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų tyrimo dėl Sirijos komisija paragino „peržiūrėti šiuo metu Sirijai taikomų sankcijų įgyvendinimą ir poveikį“, atsižvelgiant į blogėjančias gyvenimo sąlygas.

Tačiau antradienį Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Jungtinės Valstijos bendrame pareiškime sakė, kad „nepritaria pastangoms normalizuoti santykius su Assado režimu“.

Prieštaringai vertinami gegužę įvykę rinkimai, leidę B. al Assadui išlaikyti valdžią savo rankose, buvo jau antrieji nuo pilietinio konflikto pradžios prieš dešimtmetį.

Naujo 29 ministrų kabineto sudėtis, apie kurią paskelbta praėjus mažiau kaip dviems savaitėms po to, kai B. al Assadas pavedė H. Arnousui jį suformuoti, mažai kuo skiriasi nuo ankstesnės vyriausybės sudėties.

Pagrindiniai gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų ministrų portfeliai liko tų pačių politikų rankose.

Tačiau nauji žmonės buvo paskirti vadovauti Informacijos, Socialinių reikalų ir Vidaus prekybos ir vartotojų apsaugos ministerijoms.

Vyriausybės pertvarkymą prasidėjus naujai prezidento kadencijai numato Sirijos konstitucija. B. al Assadas liepą buvo prisaikdintas ketvirtai septynerių metų kadencijai.

Antradienį prezidentūra paskelbė galutinį naujosios vyriausybės narių sąrašą savo paskyrose socialiniuose tinkluose.

Tai jau antra vyriausybė, kuriai vadovaus H. Arnousas, pirmąkart premjeru paskirtas pernai vasarą.

Jai teks spręsti didžiulę ekonominę krizę, sukeltą jau dešimtmetį trunkančio konflikto ir sunkinamą virtinės Vakarų sankcijų bei nuosmukio kaimyniniame Libane.

Daugiau kaip 80 proc. Sirijos gyventojų gyvena skurde, o Sirijos svaro vertė dolerio atžvilgiu labai smuko, todėl smarkiai išaugo infliacija.

Itin trūkstant kuro kai kuriose Sirijos vietovėse energijos tiekimo pertrūkiai trunka didžiąją dienos dalį.

Siekdama sustiprinti mažėjančias atsargas, ankstesnė vyriausybė ne kartą kėlė pagrindinių prekių, tokių kaip kuras, duona, ryžiai ir cukrus, kainas.

Prezidento rūmuose vykusioje inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Sirijos parlamento ir vyriausybės nariai, kariuomenės atstovai ir religiniai lyderiai.

Prezidento rinkimai įvyko gegužės 26 d. Kitą dieną po jų paskelbta, kad už B. al Assadą balsavo 95,1 proc. rinkėjų.

Europos Sąjunga nepripažino Sirijos prezidento rinkimų rezultatų.

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis sakė, kad rinkimai buvo „nei laisvi, nei sąžiningi“ ir neprisidės prie konflikto Sirijoje išsprendimo ar tarptautinių santykių normalizavimo.

„Dabartinis valstybės vadovas iškovojo ryžtingą pergalę“, – rašoma rusų Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Vertiname rinkimus kaip suverenų Sirijos Arabų Respublikos reikalą ir svarbų žingsnį siekiant sustiprinti jos vidinį stabilumą“, – priduriama pareiškime.

Prieštaringai vertinami rinkimai, leidę B. al Assadui išlaikyti valdžią savo rankose, buvo jau antrieji nuo pilietinio konflikto pradžios prieš dešimtmetį. Šis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 388 tūkst. gyvybių, privertė palikti namus milijonus žmonių ir suniokojo šalies infrastruktūrą.

Rinkimų išvakarėse JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija pareiškė, kad balsavimas nebus „nei laisvas, nei sąžiningas“, o susiskaldžiusi Sirijos opozicija jį pavadino farsu.

Maskva yra pagrindinė Damasko sąjungininkė pilietiniame kare: manoma, kad jos įsikišimas į konfliktą 2015 metų rugsėjį pakreipė karą B. al Assado naudai.

URM Maskvoje apibūdino Vakarų pareiškimus, keliančius abejones dėl rinkimų teisėtumo, kaip „dar vieną mėginimą kištis į Sirijos vidaus reikalus siekiant ją destabilizuoti“.

„Niekas neturi teisės diktuoti sirams, kada ir kokiomis sąlygomis jie turėtų rinkti savo valstybės vadovą“, – pabrėžė ministerija.