Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, mokslininkai iš Monasho universiteto Melburne (Australija) atrado naują bakterinį fermentą, kuris paverčia vandenilio pėdsakus mūsų atmosferoje elektros energija.

„Jau kurį laiką žinojome, kad bakterijos gali panaudoti ore esantį vandenilį kaip energijos šaltinį, kad galėtų padėtų augti ir išgyventi įvairioje aplinkoje, įskaitant Antarkties dirvožemį, ugnikalnių kraterius ir vandenyno gelmes“, – sakė profesorius Chrisas Greeningas - „Tačiau iki šiol nežinojome, kaip jos tai daro“.

Fermentas, pavadintas „Huc“, buvo išgautas iš Mycobacterium smegmati - gana plačiai paplitusios ir labai atsparios dirvožemio bakterijos. „Huc“ yra nepaprastai efektyvus“, – pranešime teigė tyrimo vadovas Rhysas Grinteris.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu tvarios energetikos pramonė sugebės sukurti bakterijų fermentų kuro elementus, bet mokslininkai teigia, kad „Huc“ yra „stulbinamai stabilus“ ir vieną dieną gali būti naudojamas kaip mažytė, tvari, bakterijomis maitinama baterija mažiems įrenginiams.

„Kai „Huc“ tiekiamas labiau koncentruotą vandenilis, jis gamina daugiau elektros“, – „LiveScience“ pasakojo Grinteris. „Tai reiškia, kad galite jį naudoti kuro elementuose, kad maitintumėte sudėtingesnius įrenginius, pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius ar išmaniuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius ir galbūt net automobilį.“

Saulės elektrinė ant Ryčio stogo jau antrus metus. Jo namuose greitai atsiras ir elektrą kaupianti baterija.

„Žiūriu į inovatyvumą ir vertę, ką šiandien galima gauti. Jei gaunu didelę kompensaciją, ji skatina įsigyti“, – sakė vilnietis Rytis Pajaujis.

Rytis, kaip ir kiti 300 gyventojų, bateriją nusprendė įsigyti dėl valstybės siūlomos paramos. Jos buvo galima prašyti iki 2023 m. birželio arba tol, kol pakaks skirtų milijonų eurų. O milijonų užteko vos vienai dienai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiemet matome absoliučius rekordus praktiškai bet kokiame kvietime“, – stebėjosi APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Iki šiol nesunaudotą energiją Rytis perduodavo į ESO ir už tai turėdavo sumokėti mokestį – maždaug 5 centus už kilovatą. Dabar mokėti nebereikės, tačiau jis pats abejoja, ar baterija atsipirks.

„Pasaugojimas šiandien yra labai pigus ir matematiškai skaičiuojant neapsimoka turėti savo baterijos, nes yra apie dešimties metų atsiperkamumas“, – skaičiavo R.Pajaujis.

Net su valstybės parama investicija niekaip neatsiperka.

Kad saulės elektrinių turėtojams baterija greitai neatsipirks, sako ir specialistai.

„Net su valstybės parama investicija niekaip neatsiperka. Turiu saulės elektrinę ir bateriją. Su baterija sutaupau tik pasinaudojimo tinklu mokestį“, – teigė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Buitiniam vartotojui baterijos panaudojimo kol kas galimybės gan mažos. Komerciniams objektams, įmonėms, verslams, mokyklos montuojat didesnes baterijas ir turint išmanų optimizacijos sprendimą tikrai galima sutaupyti“, – akcentavo „Solitek“ direktorius Julius Sakalauskas.

Saulės elektrines parduodantys verslininkai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas auga.

„Susidomėjimas elektrinėmis išaugo tris keturis kartus, sakyčiau dvigubai, palyginti su tuo, kiek buvo domimasi prieš metus“, – pažymėjo „Saulės grąžos“ komercijos direktorė Deiminta Noreikienė.

„Dalis klientų supranta, ko jau klausia, daliai klientų dar reikia aiškinti ir edukuoti, kas tai yra“, – sakė J.Sakalauskas.

Specialistai nesistembi, mat, augant elektros kainoms, įšokti į alternatyvios energijos traukinį bando daugelis.

„Ar visi suspės įšokti, nes labai daug žmonių pavėlavo...“ – sakė M.Nagevičius.

„Augančios elektros energijos kainos gyventojus verčia ieškoti įvairių būdų taupyti, pasigaminti elektros energijos patiems, ją pasaugoti pas save, mažiau sumokėti už elektros saugojimą tinkluose. Susidomėjimas tikrai gana didelis“, – pažymėjo J.Balkevičius.

Specialistai viliasi, kad nors pirmuosius kelerius metus baterija naudos atneš nedaug, tačiau ilgainiui energetikos reguliavimas keisis ir išlaidos atsipirks.

„Natūralu, kad reguliavimas keičiasi ir Energetikos ministerija, Vyriausybė mato pokyčių poreikį ir jie tai darys. Kadangi pokyčių technologiniai mastai ne tokie greiti, reguliavimas šiek tiek atsilieka“, – teigė M.Nagevičius.

Lietuvoje jau statomi keturi energiją kaupiančių baterijų parkai, kuriais galės naudotis tik valstybė.

„Norint tokią pačią galią surinkti elektromobiliais, tai būtų 700 elektromobilių eilė ir jie sudarytų apie 50 megavatų“, – palygino „Energy Cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.

Anot parkų įkūrėjų, būtent tai sutvarkys energetikos reguliavimą Lietuvoje.

„Ši baterijų sistema skirta Lietuvos energetikos sistemos stabilumui užtikrinti. Pirmiausia turime būti saugūs ir turėti stabilią aukštos įtampos sistemą“, – pažymėjo R.Štilinis.

Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros, atnaujintos paramos gyventojai gali tikėtis jau kitąmet.

„Lietuvos elektros energetikos sistema yra transformacijos kelyje, ir naujų technologijų įsisavinimas – viena kertinių sėkmingos transformacijos sąlygų. Tai – pirmoji tokia baterija Baltijos šalyse, kuri ne tik suteiks vertingų žinių, ruošiantis įgyvendinti 200 MW baterijų sistemos projektą, bet ir prisidės prie tinklo stabilumo užtikrinimo rengiantis sinchronizacijai“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Lietuvoje šiuo metu turime unikalią situaciją – vykdome sinchronizaciją ir ruošiamės į savo rankas perimti visų elektros sistemos parametrų valdymą, vyksta aktyvi atsinaujinančių išteklių plėtra, ruošiami ambicingi baterijų projektai. Visa tai sudaro tobulą terpę baterijų energijos kaupimo sistemas panaudoti ne tik kaip priemonę kaupti ir vėliau panaudoti perteklinę atsinaujinančių šaltinių energiją, bet ir pritaikyti jas užtikrinant patikimą elektros perdavimo tinklo darbą. Būtent tam skirtas šis pirmasis projektas – „Litgrid“ specialistai išbandys baterijos galimybes atlikti skirtingas perdavimo tinklo funkcijas realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Tokios baterijos pasaulyje jau parodė savo galimybes užtikrinant patikimą aprūpinimą energija. Įgyvendinamas projektas pademonstruos baterijos integraciją vietiniame tinkle ir atskleis pažangias jos funkcijas – sintetinę inerciją, dažnio palaikymą, tinkų perkrovų valdymą, įtampos valdymą ir kitas.

Baterijų sistemos gali užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą elektros perdavimo tinklo darbą. Kartu tai vienas perspektyviausių būdų kaupti ir vėliau panaudoti perteklinę atsinaujinančių šaltinių energiją. Įkrovimo metu baterija veikia kaip energijos vartotojas, o iškrovimo – kaip gamintojas. Tai leidžia perdavimo sistemos operatoriui valdyti galios pusiausvyrą ir sistemos dažnį, t. y., užtikrinti, kad sutaptų pagamintos ir suvartotos energijos kiekiai.

Įkrovimo-iškrovimo ciklai vargina baterijas. Elektromobilių gamintojai stengiasi išvengti didesnių problemų naudodami inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, greito įkrovimo stotelėse daugelis elektromobilių greitai pasisotina tik iki 80 %, o likusius 20 gauna šiek tiek lėčiau. Būtent dėl to gamintojai patiekia tokius keistus įkrovimo duomenis – „Porsche“ giriasi, jog „Taycan“ 80 % įkrovą gali pasiekti per 20 minučių, tačiau net padvigubinus šį laiką 100 % įkrovos pasiekti nepavyks.

Kita vertus, baterijos vis tiek neišvengiamai sensta. „Tesla“, greičiausiai, yra geriausiai įvaldžiusi baterijų tausojimo meną. Tyrimai rodo, kad per 270 tūkstančių kilometrų „Tesla“ praranda tik 9-15 % baterijų talpos. Tai yra neblogas rodiklis, ypač turint omenyje, kad pirmieji pirkėjai automobilius keičia dažniau. Problemos prasidės tada, kai labiau paplis elektriniai sunkvežimiai ir autobusai.

Milijonas kilometrų sunkvežimiui – vos poros metų darbas. Baterijos keitimas per šį laiką tikrai būtų nepageidaujamos išlaidos ir vargas. Bet ateityje to bus galima išvengti.

Kanados mokslininkai „Tesla“ prašymu nuo 2016 metų stengiasi pagerinti ličio jonų baterijų sudedamąsias dalis. Ličio jonų baterijų struktūra yra kiekvieno gamintojo paslaptis. Optimalus receptas leistų sukurti ištvermingesnes ir talpesnes baterijas. Mokslininkai pagerino ličio jonų baterijų struktūrą, didžiausią dėmesį skirdami grafitui bei ličio, kobalto, mangano ir nikelio oksidui. Sukurta nauja kristalinė šių elementų struktūra yra atsparesnė irimui. Mokslininkai skaičiuoja, kad naujomis technologijomis pagrįstos baterijos atlaikytų visus 4000 įkrovimo ciklų ir per milijoną mylių (1,6 milijonus kilometrų) prarastų tik 10 % talpos.

Taigi, „Tesla“ įgauna konkurencinį pranašumą, taip? Ir taip, ir ne. Tyrimo duomenys yra vieši, jais tikrai pasidomės ir kiti elektromobilių gamintojai. Tačiau „Tesla“ iš karto užpildė ir patentą naujoms baterijoms, kurios elektromobilių gamintojui suteiks didelį pranašumą. Bet kuriuo atveju, laimėti turėtų pirkėjas, kuris galės net negalvoti apie savo senstančias baterijas.

Pažinimo keliu

Šiuolaikinė fotografija – viena dominuojančių kūrybinės išraiškos formų, gyvuojanti ne tik savarankiškai, bet darniai įsiliejanti, o kartais net duodanti toną ir kitiems menams: teatrui, šokiui, kinui. Kita vertus, fotografija neatsiejama ir nuo namų dizaino, architektūrinės erdvės. Kas lemia tokį jos populiarumą? Greičiausiai – fotografijos formų ir stilių įvairovė, estetinis spalvų, o kartais ir nespalvotos fotografijos poveikis, galimybė žiūrinčiajam savaip interpretuoti autoriaus prasminį kodą, arba tiesiog suprantama realybė.

Aštuoni Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės absolventai suvienijo kūrybines pajėgas, kad nauju žvilgsniu pamatytų vis dar paslapčių turtingus Kauno fortus.

Save kukliai įvardijęs autorių kolektyvo balsu, Ailandas Legačinskas teigė, kad pirmas impulsas imtis fotografinio projekto – noras pažinti kultūrinį paveldą, įsigilinti į jį.

"Visi aštuoni fotografai esame iš Kauno, kartu mokėmės, kartu atlikome užduotis ir kartą pritrūkę žinių kreipėmės į Kauno tvirtovės parko direkciją. Mūsų tikslai sutapo, kadangi ir jie, ir mes norėjome daugiau sužinoti apie šį paveldą ir su juo supažindinti visuomenę. Kauno tvirtovės atstovės Vita Valantikonytė ir Kamilė Riaubaitė mums parodė nežinomas, net kartais sunkai prieinamas fortų vietas. Pats iki tol nesuvokiau, kiek turto turime. Prieš mus vėrėsi nepaprasti vaizdai ir istorija", – pasakojo nemažą įdirbį fotografijos srityje jau turintis A.Legačiauskas.

Pats iki tol nesuvokiau, kiek turto turime. Prieš mus vėrėsi nepaprasti vaizdai ir istorija.

Kitos dimensijos

Dovilė Juknaitė, Agnė Matiušaitė, Audronė Armonavičienė, Jurgita Imbrazienė, Audronė Streikutė-Ketlėrienė, Linas Andriekus, Gabrielė Klimavičiūtė, Ailandas Legačinskas per fotoobjektyvą pažvelgė į Kauno tvirtovės fortus, įtvirtinimus, sienas ir sukūrė meninį projektą "Fortai: spalvų invazija".

Fotografijų ciklas perkelia tarsi į fantastinę realybę, neapribotą nei laiko, nei žanro kanonų, duodančią peno vaizduotei. Ryškių spalvų žaismas ir išryškintos ertmės, skylės, angos, apgriuvusios sienos, laiko paliestos ir gamtos apniokotos detalės vaizduotėje kuria istoriją. Beveik visos fotografijos darytos tamsesniuoju paros metu, kad būtų išgauta tam tikra nuotaika, įtrauktų mistika.

"Nusigręžėme nuo žanro rėmų, tradicinių bruožų ir pabandėme sukurti kažką naujo, – aiškino idėją Kauno taikomosios dailės mokyklos absolventas. – Pažvelgėme giliau į vidų, į struktūrą, pabrėžėme esamą būseną, atmosferą, o spalvos leido pajausti ir perteikti emociją."

Projektas truko kelis mėnesius, per kuriuos pats fotografavimas užėmė tik vieną iš etapų. Pasak A.Legačiausko, visų autorių technika buvo maždaug vienoda, ne pati galingiausia, tad visi darniai bendraudami, padėdami vieni kitiems, dalydamiesi pastebėjimais, technologiniais atradimais įgyvendino idėją.

Be to, kad naudotas ilgas išlaikymas su spalvotomis blykstėmis (spalvotais filtrais), kai kurie iš autorių panaudojo ir kelių kadrų, kaip ir analoginėje fotografijoje, dėjimo vieną ant kito techniką.

"Dirbdami pastebėjome, kad kai kurios spalvos užgožia viena kitą, tad norėdami išgauti tikslesnį, konkretesnį vaizdą, detalumą, dėjome kelis kadrus, yra mano fotografijų, kur vienoje nuotraukoje panaudojau net šešis kadrus, kitos – iš dviejų, trijų, keturių kadrų", – technikos subtilybes komentavo A.Legačiauskas.

Impulsas nesustoti

Parodos kuratorius Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokytojas fotomenininkas Robertas Misiukonis, džiaugdamasis mokinių kūryba, teigė, kad siekė parodą padaryti kuo profesionalesnę. Atrinkta tik 30 darbų, tačiau paroda išėjo gana brangi, išsiskiria ir atlikimo technika, ir idėja, ir institucijų bendryste.

Kad būtų patogu fotografijų parodą transportuoti, kad ji turėtų išliekamąją vertę, darbai atspausdinti ant aliuminio kompozito.

Autoriai tiki, kad jų žvilgsnių nugludinti Kauno fortai skatins dar labiau gilintis į Lietuvos kultūrinį paveldą, klodas po klodo valyti užmaršties dulkes ir tarsi pro fotoobjektyvą pažvelgti į dar neatskleistas paslaptis.

„Kasdien naudojantis išmaniaisiais telefonais nutinka visko: jie įkaista, sušlampa, pradeda lėčiau veikti. Visiems šiems atvejams liaudis žino įvairiausių patarimų, tai tarsi išmaniųjų telefonų folkloras. Tačiau problema ta, kad šie patarimai ar paaiškinimai dažniausiai būna tokie migloti ir nepagrįsti, jog jie tampa panašesnį į mitus, o ne tikrovę“, – sako mobiliųjų telefonų salone dirbantis Gintaras Gruodis ir išskiria bei paneigia 5 populiarius mitus apie išmaniuosius telefonus.

1 mitas: prieš padedant krauti telefoną, jo bateriją reikia iškrauti iki galo

„Prieš daugelį metų telefonai turėdavo kitokias – nikelio baterijas. Jos pasižymėdavo tuo, kad veikdavo ilgiau, jei prieš jas įkraudami, iškraudavome iki galo. Tai senųjų baterijų savybė prarasti savo maksimalią energetinę vertę, kai baterija įkraunama jos pilnai neiškraunant. Kalbant paprasčiau: baterija tarsi prisimena, jei vartotojas pradėjo ją krauti pilnai neiškrovęs, pavyzdžiui, likus 32 proc. ir tai vėliau tampa nauja baterijos išsikrovimo riba. Todėl ji ima veikti vis trumpiau ir trumpiau, kol tampa nebenaudojama. Tačiau naujausi telefonai kuriami su kitokio tipo – ličio jonų – baterijomis, kurios neturi taip vadinamosios „atminties“, – aiškina specialistas.

Pixabay nuotr.

Dėl šios priežasties nėra jokio skirtumo, kada krausime ličio baterijas turinčius išmaniuosius telefonus. Atvirkščiai, teigiama, kad šios baterijos veikia geriau, kai yra nuolat pakraunamos ir jų energijos kiekis yra kiek įmanoma aukštesnis.

2 mitas: kuo daugiau „megapikselių“ – tuo gražesnės nuotraukos

Dar visai neseniai buvo manoma, kad „megapikselių“ skaičius reiškė, jog telefonas daro geresnes nuotraukas. Tačiau, kaip teigia G. Gruodis, „megapikselių“ skaičius telefone nurodo tik viena – kiek didelė gali būti nuotrauka. Bet jei kadras išplaukęs ir neryškus, dydis nebetenka prasmės, nes nuotrauka vis tiek atrodys prastai.

„Daug svarbesni nuotraukų kokybei yra kiti kameros parametrai – sensoriaus ir objektyvo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybės ar HDR (aukštas dinaminis diapazonas, leidžiantis detaliai užfiksuoti tamsiausius ir šviesiausius nuotraukos elementus). Jie padeda sukurti ryškesnį, sodresnį ir kokybiškesnį vaizdą. Nuotraukos dydis kokybei gali turėti įtakos tik ta prasme, kad dideles nuotraukas lengviau apkirpti, redaguoti ar mažinti neprarandant kokybės. Tačiau didžioji dalis telefonų jau seniai ištobulinti tiek, kad „išspaudžia“ pakankamai dideles nuotraukas“, – pastebi vyras.

3 mitas: „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys gali pakenkti lėktuvui

Skrisdami lėktuvu visuomet girdime kvietimą telefonuose įsijungti skrydžio režimą. Kodėl? Atsakymų būna įvairių, tačiau vienas dažnesnių – kad netrukdytume lėktuvo navigacijos ir kitų prietaisų darbui.

Shutterstock nuotr.

„Telefono „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys yra per silpnas, kad trukdytų lėktuvo ryšio sistemoms. O pastarosios yra pernelyg išmanios, kad nesusitvarkytų su kitų ryšio prietaisų įtaka. Tačiau šiame teiginyje yra dalis tiesos – jei visi lėktuvo keleiviai viso skrydžio metu aktyviai naudotųsi išmaniaisiais telefonais, tai sukurtų nemažą ryšio užterštumą, kas iš tiesų galėtų paveikti prietaisų tikslumą. Tai nebūtų pavojinga ar kritinė situacija, tačiau įtakos lėktuvo prietaisams tai gali turėti“, – įspėja ekspertas.

Įsijungti skrydžio režimą prašoma ir dėl lėktuvuose įmontuotų telefonų, kuriais girdime pranešimus iš piloto kabinos ar įgulos. Pasak specialisto, šalia jų esantys išmanieji įrenginiai su veikiančiu ryšiu gali sukurti tokį garsą, kokį išgirstame šalia kompiuterio kolonėlės padėję išmanųjį telefoną. Tai nekelia pavojaus, bet erzina keleivius ir trukdo įgulos darbui, todėl nuo to bandoma apsisaugoti prašant išsijungti telefonus.

4 mitas: įjungtos, bet nenaudojamos programėlės stipriai sekina jūsų bateriją

Išmanieji telefonai išmaniaisiais vadinami ne tik dėl gerų kamerų ar vis tobulėjančio dirbtinio intelekto. Telefonų sisteminė įranga geba atskirti pirmaeiles ir antraeiles užduotis: „Įrenginys supranta, kas vartotojui šiuo metu svarbu ir kam reikia skirti daugiau resursų. Todėl įjungtos, tačiau neaktyvios programėlės neturi jokios reikšmingos įtakos telefono baterijos energijai“, – sako G. Gruodis.

Scanpix nuotr.

Anot eksperto, fone veikiančias programėles galima peržvelgti ir išjungti, tačiau ženklios įtakos telefono baterijai tai neturės: „Mes netgi eikvojame papildomą telefono baterijos energiją, nes jei norime ir vėl įjungti fone veikusią programėlę, įrenginys turės ne pabudinti ją, bet įjungti iš naujo, taip išnaudodamas dar daugiau energijos“.

5 mitas: telefono krauti per naktį negalima

Anksčiau buvo baiminamasi, kad per naktį kraunama baterija ar krovimo metu naudojamas telefonas gali sugesti, nes baterija patirs per didelę apkrovą.

„Ankstesnių telefonų baterijos nebūdavo tokios išmanios kaip šiuolaikinių. Jos nenustodavo naudoti elektros net jei būdavo pilnai įkrautos. Tai reiškia, kad jos galėjo perkaisti, sugesti, o taip pat sugadinti ir patį įrenginį. Tačiau dabartinės ličio baterijos šios problemos neturi, nes pasiekusios 100 proc. baterijos įkrovimą tiesiog nustoja krautis ir naudoti elektros energiją. Dėl šios priežasties telefoną ramia galva galime palikti krautis nors ir visą naktį“, – ramina ekspertas.

Atšaukiami tarp 2015 m. rugsėjo ir 2017 m. vasario parduoti „Macbook Pro“ su 15 colių „Retina“ ekranu, pranešė „Apple“. Įmonė žada netinkamas naudoti baterijas pakeisti nemokamai.

„Apple“ ragina visus atšaukiamų „Macbook Pro“ savininkus nebesinaudoti kompiuteriais ir susisiekti su įmonės atstovais arba apsilankyti „Apple“ interneto svetainėje, kur pateikta daugiau informacijos apie baterijų pakeitimo sąlygas.

„Apple“ teigimu, naujesni „Macbook Pro“ ar kiti „Apple“ nešiojamieji kompiuteriai nėra atšaukiami.

Daugiausia, net 63 tūkst., „Macbook Pro“ atšaukta Kinijoje, skelbė Kinijos rinkų reguliavimo administracija. Pasak administracijos, šalyje užfiksuoti 6 incidentai dėl pernelyg įkaitusių „Macbook Pro“ baterijų. „Apple“, savo ruožtu, pabrėžia, kad incidentų metu žmonės nenukentėjo, o kompiuteriai esą bus pataisyti.

Šis atšaukimas yra jau antras toks „Apple“ žingsnis šiemet. Gegužę įmonė atšaukė kai kuriuos nešiojamuosius kompiuterius dėl sugedusių klaviatūrų.

D standarto baterija

Tikriausiai dar prisimenate laikus, kai daugelis žibintuvėlių naudojo štai tokias dideles ir storas baterijas. Tai – D standarto elementai, kurie ir šiandien naudojami gana plačiai. Pats standartas – tai tik baterijos forma ir panaudojimas, o štai jos talpa priklauso nuo naudojamos technologijos.

Populiariausios šarminės baterijos gali pasigirti maždaug 10000 mAh talpa, pigesnės – gerokai mažesne. Skaičiuojama, kad tik mažiau nei 8 % namuose naudojamų baterijų yra D standarto, tačiau anksčiau buvo tikrai ne taip. D standarto baterijos buvo sukurtos dar 1898 metais ir iš karto buvo pramintos žibintuvėlių baterijomis. Standartinis dydis lėmė, kad baterijas galėjo gaminti keli gamintojai, o elektronikos naudotojams nereikėjo ieškoti specifinių elementų specifiniams prietaisams.

AA standarto baterijos

Tai – itin populiarios baterijos, dažniausiai 1,5 V. Jos yra pakankamai lengvos ir kompaktiškos, todėl nemažai gamintojų D standarto baterijas iškeitė į AA elementus – jos tapo naujomis žibintuvėlių baterijomis. Tikriausiai dar pamenate laikus, kai AA baterijas naudojo dauguma namų elektronikos prietaisų. Dabar taip tikrai nebėra, tačiau maždaug 60 % šarminių baterijų pardavimų vis dar susišluoja būtent AA standartas.

Ir tai yra kiek keista, nes AA baterijos buvo sukurtos dar 1907 metais. Beveik iš karto šios baterijos paplito po įvairius elektronikos prietaisus, tačiau rimčiau prigijo tik po 1947 metų, kuomet buvo standartizuotos JAV. Jas naudojo pulteliai, ausinukai, žaislai, žibintuvėliai ir daugybė kitų prietaisų. Šiuolaikinių šarminių AA baterijų talpa svyruoja nuo 1700-2850 mAh. Žinoma, tikriausiai pastebėjote, kad vis daugiau jūsų naudojamų baterijų yra AAA standarto.

AAA standarto baterijos

AAA standarto baterijos yra vis populiaresnės. Tikriausiai dar prisimenate, kai įsigijote naują televizorių ir nustebote, kad jo pultelis naudoja ne AA, o AAA standarto baterijas. Galima net pamanyti, kad tai – naujas išradimas, skirtas energijai ir gamtai tausoti, tačiau taip tikrai nėra.

AAA standarto baterijos buvo išrastos 1911 metais, o standartizuotos – 1959-aisiais. Šiais laikais jos sudaro apie 30 % visų šarminių baterijų pardavimų ir jų populiarumas vis auga. Viena šarminė AAA baterija pasižymi maždaug 860–1200 mAh talpa, tačiau sveria maždaug 3 kartu mažiau nei AA standarto elementai.

Šeštadienį susirinkusieji į istorinį objektą, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama, galėjo atverti fantaziją tam, kas yra ant žemės, po žeme ir ore. Simboliniu šio renginio objektu pasirinkta, organizatorių žodžiais, Baltoji trispalvė. "Atsisakant militaristinės materinės terminologijos ir ikonografijos apie pralaimėjimą, virš karinių objektų sodrios psichologinės-istorinės juodai raudonos rustikos iškeliamas didžiulis baltas, švarus ir naujas laukas kaip mistinis balto vėjo kūnas ar Baltoji trispalvė. Ta, kuri dar nepatyrė prizmės lašo lūžio, o talpindama pirminę grynos idėjos galią neša neužrašytus ir nespalvintus, bet tikrus burtus į eterį, bei skelbia kitokios pergalės metą", – taip savo idėją pristatė architektas, tapytojas Mantas Maziliauskas.

Plazdanti vėliava, požemiuose skaitoma poezija ir gamta, matant įstabią Kauno panoramą, anot organizatorių, "įkrauna sąmonės ir kūriškumo baterijas". "Baterijos įsikrovė" – taip, anot VšĮ Kauno tvirtovės parkas projektų vadovo Egidijaus Bagdono, tarpsritinio paveldo renginio rengėjai vadiną procesą, kai apleistas erdves atranda kultūra: nuo klasikinės iki šiuolaikinės muzikos, šokis, meninės rezidencijos, kinas, audiovizualizacijos, šviesa ir kiti kūrybiniai eksperimentai.

Renginio metu savo kūryba dalijosi Aistis Žekevičius, Simonas Bernotas, Tadas Greičiūnas, Romanas Averincevas ir kiti autoriai, kurie savo eilėse kalba apie egzistenciją, istoriją, kasdienybę, paprastus šiuolaikinio žmogaus dalykus, minties galią, perspektyvas.

Anot organziatorių, gilesni pamąstymai priverčia atsigręžti į tikrąją žmogaus prigimtį ir pasaulį, tai lyg atsvara karinei tvirtovės prigimčiai. Visus susirinkusiuosius arbata ir sriuba vaišino "Šilainiai Project" autorė Evelina Šimkutė, jau tapusi VIII forto ir Linkuvos įtvirtinimų įgulos dalimi. Tai savanoriška įgula, kurios narius vienija ne vien entuziazmas domėtis Kauno tvirtovės istorija, tačiau ją tvarkyti ir įveiklinti. Vėliava renginio vietoje plevėsuos visą savaitę, primindama festivalio baigtį ir vieną paskutinių metų renginių.

Poetinis festivalio uždarymas vyks vingiuotu tvirtovės keliuku užkilus, Kėdainių gatvės viršuje – Vilijampolės ir Šilainių paribyje esančiame Linkuvos įtvirtinimų redute. Ši įtvirtinimų dalis įdomi tuo, jog nuo jos atsiveria viena įspūdingiausių panoramų, o kalno šlaitai suformuoti pakopomis, tad tai primena piramidę! Taip vietiniai dažnai šią vietą ir vadina.

„Paveldo festivalio metu jau „įsikrovė“ trys tvirtovės objektai. Tai Parako sandėlys Aukštuosiuose Šančiuose ir jo didysis brolis Fredoje, Bakanausko gatvėje. Taip pat festivalio metu atgijo kairioji kareivinių pusė III-ajame forte, o ir patį fortą pirmą kartą aplankė šimtai žmonių,“ – teigia festivalio organizatorius, VŠĮ Kauno tvirtovės parkas projektų vadovas Egidijus Bagdonas.

Ir dar kartelį priminė, jog „Baterijos „įsikrovė“, taip tarpsritinio paveldo festivalio organizatoriai vadiną procesą, kuomet apleistas erdves atranda kultūra: nuo klasikinės iki šiuolaikinės muzikos, šokio, meninės rezidencijos iki kino, audiovizualizacijos, šviesos ir kitų kūrybinių eksperimentų. Kiekvieną renginį lydi ir ekskursijos bei parodos, kuriose festivalio dalyviai susipažįsta ir su istoriniu Kauno tvirtovės kontekstu ir tuo, kaip pamažu šis paveldas pradedamas tvarkyti. „Kauno tvirtovė šiandien – parkas, kuriame telpa pačios įvairiausios iniciatyvos, kurios tik yra draugiškos kultūros paveldui ir gamtai,“ – teigia organizatoriai.

Festivalio „Baterija“ uždarymas šiandien vyks poetiškai – tai lyg atsvara karinei tvirtovės prigimčiai. Renginys „Baltoji trispalvė“ pakvies į Linkuvos įtvirtinimus (Kėdainių g. 23).

„Vyks trumpas pokalbis apie paslaptingą vietą – Linkuvos įtvirtinimus (kitoje ruožo vietoje – VIII-ojo forto tunelyje dar šį pavasarį vyko Pož(i)eminiai skaitymai, pritraukę nemažą būrį smalsuolių pasiklausyti poezijos). Džiaugiamės, jog šį rudenį poetizuosis ir ši vieta,“ – teigia renginio organizatoriai.

Taip pat renginio metu bus galima išvysti ir laikiną objektą – „Baltąją trispalvę“. „Atsisakant militaristinės materinės terminologijos bei ikonografijos apie pralaimėjimą, virš karinių objektų sodrios psichologinės - istorinės juodai raudonos rustikos iškeliamas didžiulis baltas, švarus ir naujas laukas kaip mistinis balto vėjo kūnas ar „Baltoji trispalvė“. Ta, kuri dar nepatyrė prizmės lašo lūžio, o talpindama pirminę grynos idėjos galią neša neužrašytus ir nespalvintus, bet tikrus burtus į eterį, bei skelbia kitokios pergalės metą“, – taip savo idėją pristato architektas, tapytojas Mantas Maziliauskas.

Renginio metu savo kūryba dalinsis poetai Aistis Žekevičius, Simonas Bernotas, Tadas Greičiūnas.

Renginio metu savo veiklas pristatys ir asociacijos „Kauno tvirtovė“, VIII forto ir Linkuvos įtvirtinimų įgula. Tai – savanoriška įgula, kurios narius vienija ne vien entuziazmas domėtis Kauno tvirtovės istorija, tačiau ją tvarkyti ir įveiklinti.