Plečia taisykles
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke'as pranešė, kad federalinė vyriausybė ir jos subjektai susitarė išplėsti "Saugaus COVID bilieto" (angl. Covid Safe Ticket, CST) naudojimą, nes kol kas jis iš esmės reikalingas tik norint patekti į renginius.
Šis galimybių paso analogas galios bent iki spalio 31 d. (anksčiau buvo numatyta rugsėjo 30 d.), o nuo spalio 1 d. federaliniai subjektai arba tiesiog atskiri regionai galės naudoti šį leidimą situacijose, kuriose, jų vertinimu, bus būtinas. Bendradarbiavimo susitarimą dar turi oficialiai patvirtinti Ministrų Taryba, o vėliau – Konsultacinis komitetas, kuris greičiausiai bus sušauktas rugsėjo 17 d.
Spalio 1–31 d. CST veikiausiai galės būti naudojamas 500 ar daugiau žmonių renginiams patalpose ir 750 ar daugiau asmenų lauko renginiams. Dabartinės ribos yra 200 ar daugiau žmonių patalpose ir 400 ar daugiau asmenų po atviru dangumi.
Nuo spalio federaliniai subjektai taip pat galės nuspręsti, ar reikalauti CST iš šešiolikos metų amžiaus ir vyresnių asmenų svetingumo sektoriaus vietose, šokių salėse ir diskotekose, sporto klubuose ir sporto salėse, komercinėse mugėse ir suvažiavimuose bei susijusiuose kultūriniuose, šventiniuose ir pramoginiuose susibūrimuose. Norint aplankyti artimuosius ligoninėse ir globos namuose, šio bilieto tikriausiai prireiks ir asmenims nuo dvylikos metų.
Lentelės apačioje
Vidaus reikalų ministrės Annelies Verlinden teigimu, labai rimtai ruošiamasi išplėsti reikalavimą CST Briuselio regione pritaikyti daugiau situacijų, ne tik renginiuose.
Nors A.Verlinden nepritaria bendram tokio dokumento pritaikymui ten, kur tai nebūtina, tačiau vietovėse, kuriose skiepijimo lygis nelabai aukštas, viskas yra kitaip, sakė ji flamandų televizijos laidoje "De Afspraak".
Rugsėjį Briuselis pasitiko su žemiausiu vakcinacijų lygiu visoje Belgijoje – bent vieną vakciną prieš pasitinkant rudenį buvo gavę vos per 50 proc. sostinės gyventojų. Šiandien Belgijoje iš viso visiškai paskiepyta 71,6 proc. arba 8,2 mln. žmonių. Flandrijoje paskiepyta apie 90 proc. gyventojų, Valonijoje – apie 80 proc., panašiai kaip ir regione, kuriame vyrauja vokiečių kalba.
Belgijos sostinė prasčiausiai atrodo ir tarp kitų Vakarų Europos sostinių. Pavyzdžiui, Berlyne visiškai vakcinuota 62 proc. visuomenės, o Amsterdame – 67 proc.
Kai kurių politikų aiškinimas, kad Briuselyje vakcinacija lėta dėl didmiesčio faktoriaus, subliūkšta pažvelgus į statistiką, kurioje Belgijos sostinė prasčiausiai atrodo ir tarp kitų Vakarų Europos sostinių. Pavyzdžiui, Berlyne visiškai vakcinuota 62 proc. visuomenės, o Amsterdame – 67 proc.
Belgijos sostinės regionas žada iki spalio pabaigos pasiekti 65 proc. ribą. Tai reiškia, kad per ne visus du mėnesius šis skaičius turi būti padidintas bent 15 proc., arba maždaug 16 tūkst. pirmųjų skiepų.
Iki rugsėjo 11 proc. visų paauglių nuo 12 iki 17 metų buvo visiškai paskiepyti, o 22 proc. – viena vakcinos doze. Visą mėnesį skiepijimas vyks olandakalbėse mokyklose, tokiuose prekybos centruose kaip "IKEA", "Primark", "Carrefour" ir vaistinėse, kadangi apie 40 proc. Briuselio gyventojų čia neturi nuolatinių šeimos gydytojų.
Pavojaus varpais skambina ir ligoninės. Šios savaitės pradžioje Belgijoje maždaug 725 žmonės buvo hospitalizuoti po užsikrėtimo koronavirusu – tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Iš jų 235 asmenys yra intensyviosios terapijos skyriuje – 18 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Remiantis "Sciensano" visuomenės sveikatos instituto duomenimis, abu rodikliai yra aukščiausi nuo birželio vidurio.
Pastaruoju metu apie 2 tūkst. žmonių Belgijoje kasdien išgirsta COVID-19 diagnozę.
Prancūzų pavyzdys
A.Verlinden tikslas yra bet kokia kaina išvengti naujo šalies užsidarymo. Vidaus reikalų ministrės manymu, COVID leidimo naudojimas galėtų užkirsti tam kelią. Praėjusią savaitę Briuselio premjeras Rudi Vervoortas taip pat pasisakė už tai, kad CST būtų reikalaujama daugiau situacijų, panašiai kaip tai vyksta Prancūzijoje, sakė jis "VTM News".
Paskiepyti asmenys, norėdami patekti į barą ar restoraną, tiesiog turės parodyti skiepus patvirtinantį QR kodą. Tačiau neskiepyti žmonės turės reguliariai tikrintis, nes neigiamas PGR testo rezultatas čia galioja tik vieną arba dvi dienas.
Briuselis tikrai nebūtų pirmasis, įvedęs tokį įpareigojimą, nes Prancūzija, Italija, Graikija ir kitos šalys jau kurį laiką reikalauja COVID leidimo, norint patekti į restoranus ar barus. Prancūzijoje, kur dalis gyventojų ilgai nesiryžo skiepytis, prezidento Emmanuelio Macrono pranešimas, kad "pass sanitaire" (liet. sveikatos leidimas) bus privalomas norint patekti į barus, restoranus ir muziejus, jau kitą dieną paskatino prancūzus užsakyti per 1 mln. pirmųjų vakcinų.
Praėjusią savaitę biostatistikas Geertas Molenberghsas pareiškė, kad nors tai visų pirma yra politinės diskusijos, verta atkreipti dėmesį, kad tokių šalių kaip Prancūzija skiepijimo lygis smarkiai padidėjo nuo sveikatos leidimo įvedimo dienos, įskaitant sudėtingos epidemiologinės situacijos regionus.
Pasak G.Molenberghso, tai turėtų dvigubą teigiamą poveikį, nes ne tik padidintų vakcinacijos rodiklius, bet ir užtikrintų, kad veikla, kuri gali būti vykdoma epidemiologinio fono perspektyvoje, būtų daug saugesnė.
Flandrijos savivaldybių merai Briuselio pasienyje nerimauja, kad žmonės tiesiog plūs į Flandriją, kai sostinės regionas pradės reikalauti leidimo patekti į barus ir restoranus. "Jei ponia A.Verlinden gali nustatyti papildomas taisykles Briuseliui, aš prašau, kad ir man būtų leista jas taikyti", – "Het Nieuwsblad" sakė Vilvordės meras Hansas Bonte ir pridūrė, kad savivaldybės vakcinacijos lygis čia yra panašus į Briuselio.
"Šiuo metu CTS, deja, yra vienintelis būdas suteikti Briuselio žmonėms daugiau laisvės, – socialiniame tinkle "Twitter" sakė Briuselio flamandų ministras Benjaminas Dalle. – Mūsų sostinė taip pat turėtų vėl atsiverti."
