Taryba konstatavo, kad „Ekspress Grupp“ pažeidė įstatymo nuostatą, reikalaujančią pranešti apie planuojamą koncentraciją ir gauti tarybos leidimą, jeigu sandoryje dalyvaujančių verslų pajamos viršija teisės aktuose numatytas ribas.

Nutarimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jeigu jis įsigaliotų, „Ekspress Grupp“ turės kreiptis ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą sandoriui arba parduoti portalą lrytas.lt valdančios įmonės akcijas.

Bendrovės „Delfi“ vadovas Vytautas Benokraitis tarybos sprendimo nekomentavo.

„Delfi“ su tuo nieko bendra neturi, čia „Ekspress Grupp“ veikla. (...) Reikia kalbėti su „Ekspress Grupp“, jie komentuoja šita sprendimą, mes gyvename kaip gyvenę, niekas pas mus nesikeičia“, – BNS sakė V. Benokraitis.

Ekspress Grupp“ portalą lrytas.lt per įmonę Lietuvoje už neskelbiamą sumą įsigijo pernai gruodį.

 

Konkurencijos įstatyme numatyta, kad apie planuojamą sandorį privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių bendrovių suminės bendros pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš sandorį metais yra didesnės nei 20 mln. eurų ir jeigu kiekvieno sandorio dalyvio bendrosios pajamos Lietuvoje viršija 2 mln. eurų.

Vykstant tyrimui „Ekspress Grupp“ laikėsi nuomonės, kad jai nekilo pareigos apie sandorį pranešti Konkurencijos tarybai, nes bendros jo dalyvių pajamos nesiekė 20 mln. eurų.

Įmonė argumentavo, kad bendrovės „Lrytas“ Lietuvoje gautoms pajamoms neturėtų būti priskirtos pajamos, gautos iš užsienyje registruotų klientų.

Tačiau Konkurencijos taryba nurodė, kad skaičiuojant bendras pajamas svarbu atsižvelgti, kur vyksta konkurencija, o ne į reklamos ploto pirkėjų registracijos adresą. Anot tarybos, lietuviškų interneto naujienų portalų konkurencija dėl reklamos pajamų vyksta būtent Lietuvoje, kadangi užsienyje registruoti reklamos ploto pirkėjai per portalą lrytas.lt tikisi pasiekti būtent Lietuvos auditoriją.

Taigi, taryba konstatavo, kad įmonės „Lrytas“ pajamos, gautos iš užsienio reklamos ploto pirkėjų, laikomos Lietuvoje gautomis pajamomis, o bendros sandorio dalyvių pajamos 2022 metais viršijo įstatyme numatytą 20 mln. eurų ribą.

Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo gavusi bendrovės „15min“ skundą.

„Ekspress Grupp“ portalą lrytas.lt per įmonę Lietuvoje už neskelbiamą sumą įsigijo pernai gruodį.

Naujienų portalas iki tol priklausė bendrovei „Lietuvos rytas“. 36 proc. įmonės „Lietuvos rytas“ akcijų valdo Beno Gudelio valdoma „Big Group“, 26,5 proc. – Gedvydas Vainauskas, 13,2 proc. – Vidmantas Strimaitis, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.

„Ekspress Grupp“ skųs spendimą dėl konkurencijos pažeidimo įsigyjant „Lrytas“

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ penktadienį pranešė skųsianti teismui Lietuvos Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą jai įsigyjant naujienų portalą lrytas.lt valdančią bendrovę.

Norime, kad teismas įvertintų šį klausimą teisiniu požiūriu, o tada imsimės atitinkamų veiksmų.

 

„Norime, kad teismas įvertintų šį klausimą teisiniu požiūriu, o tada imsimės atitinkamų veiksmų“, – per „Nasdaq“ Talino biržą paskelbtame pranešime cituojama „Ekspress Grupp“ generalinė direktorė Mari-Liis Ruutsalu (Mari-Lys Rūtsalu).

Konkurencijos taryba konstatavo, kad „Ekspress Grupp“ pažeidė įstatymo nuostatą, reikalaujančią pranešti apie planuojamą koncentraciją ir gauti tarybos leidimą, jeigu sandoryje dalyvaujančių verslų pajamos viršija teisės aktuose numatytas ribas.

„Ekspress Grupp“ skirta kiek didesnė nei 140 tūkst. eurų bauda.

Nutarimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau jeigu aukščiausios instancijos teismas priimtų tokį pat galutinį sprendimą, „Ekspress Grupp“ turės kreiptis ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą sandoriui arba parduoti portalą lrytas.lt valdančios įmonės akcijas.

Bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas laidoje ėmė svarstyti, kaip pavadinti Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę – ar moterimi, ar mergina. Komunikacijos ekspertas Gabriel Raphael Borta B. Gudeliui aiškino, kad ją reikėtų vadinti taip, kaip ji norės. Į tai verslininkas sureagavo nepagarbiai – rėžė ekspertui, kad šis galės jam aiškinti, kai paaugs.

Vėliau, temai pasisukus apie LGBT bendruomenę, B. Gudelis tikino nesantis už paradus ir nestovintis po vėliavomis. Taip jam kalbant apie LGBT bendruomenę, viena LRT auditorijos dalyvė, stebėjusi laidą internetu, kaip ekrano foną užsidėjo vaivorykštės spalvų vėliavą. Tai dar labiau įaudrino B. Gudelį.

„Vėliavos yra ekranuose… Reklamuojama… Aš noriu matyti Ukrainos vėliavą, kur ji yra? Mes nesame gėjų tauta. Ar mes esame gėjų tauta? Nematau Lietuvos vėliavos, nematau Ukrainos vėliavos“, – laidoje šnekėjo jis.

Kitam pašnekovui paklausus, kodėl B. Gudelis pats neatsinešė Lietuvos ar Ukrainos vėliavos, jis nustebo: „Kur? Čia?“.

Aš noriu matyti Ukrainos vėliavą, kur ji yra? Mes nesame gėjų tauta.

B. Gudelis ir anksčiau buvo patekęs į skandalą, kai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovę Ingą Ruginienę pavadino mergaite.

„Tai dabar man kalbėti su profsąjungų mergaite, labai graži moteris, dar kartą kartoju, labai maloni, kultūringa, aš jos noriu paklausti, kiek ji uždirba, ir kas nustato jos atlyginimą. Vat ji pasakė, kad mano mergaitės ale uždirba aštuonis šimtus, taip, tai yra pradinis atlyginimas, bet jos dar gauna komisinius ir gali uždirbti du tūkstančius. O kiek ponia profsąjungų vat mergina uždirba“, – 2021-ųjų liepą portalo delfi.lt rengtoje laidoje „Faktai ir nuomonės. Kuo baigsis jachtų ir prabangių mašinų pirkimo skandalas?“ šnekėjo B. Gudelis.

Pasipiktinimo banga

Prieštaringais B. Gudelio pasisakymais laidoje „Lietuva kalba“ piktinosi ir žymūs žmonės.

„Jau geriau mano vienintelė kosmetikos priemonė bus ūkinis muilas, nei aš dar kada gyvenime eisiu į B. Gudeliui priklausančią „KristiAną“, – feisbuke rašė žurnalistė Aušra Lapė Šneiderytė.

„B. Gudelio seksistiniai, homofobiniai ir tiesiog nulinio jautrumo kitam žmogui pasisakymai šiandien „Lietuva kalba“ laidoje yra puiki iliustracija, kodėl lyčių lygybės prasme esame uodegoje. Klaiku“, – emocijų neslėpė ir Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

„B. Gudelis šokiravo. TV laidoje nuolatos žmones įžeidinėjo ir problemos nematė. Kartais net nesiorientavo diskusijoje. Neįsivaizduoju, kokias patyčias patiria gyvenantys jo aplinkoje ar jam dirbantys“, – antrino ir menininkas Remigijus Gataveckas.

B. Gudelis šokiravo. TV laidoje nuolatos žmones įžeidinėjo ir problemos nematė.

Jo brolis Algirdas Gataveckas rašė, kad B. Gudelis – pasipūtęs.

„Turbūt ego pakėlė ir jis neišgirdo (gal nesiklausė), apie ką ten žmonės kalba... O informacija buvo naudinga visiems, ypač jam“, – rašė jis.

Tolerantiško jaunimo asociacija feisbuke irgi išdėstė, ką mano apie laidą su B. Gudeliu. Pasak asociacijos, B. Gudelis  parodė savo nepakantumą LGBT bendruomenei.

„Į diskusijos dalyvių klausimus, o kur jo Lietuvos ar Ukrainos vėliava, B. Gudelis neatsakė ir pareiškė esantis įžeistas ir kreipsis į teismą. Tuo metu, kol B. Gudelio advokatai rašo civilinį ieškinį, mes sveikiname LRT auditorijos dalyvę, nepabijojusią parodyti savo pilietinę poziciją ir neapsikentus B. Gudelio homofobiškų replikų užsidengus ekraną vaivorykštės spalvomis. Tokie kaip B. Gudelis turi suprasti – mes esame. Ir nebesislėpsime, kol jie mėgins parodyti savo valdžią“, – rašoma jų feisbuke.

Antradienio vakarą portalo delfi.lt rengtoje laidoje „Faktai ir nuomonės. Kuo baigsis jachtų ir prabangių mašinų pirkimo skandalas?“ dalyvavo Vilniaus universiteto ekonomistas prof. Raimondas Kuodis, I. Ruginienė ir B. Gudelis.

Mergina tikrai „nepagauna“, kas yra verslas ir kas yra mokesčiai.

„Įdiegta, kad yra normalu naudotis įmonės pinigais taip, kaip savo. Yra pavyzdys, kad negi aš su paspirtuku važiuosiu? Tai niekas ir nesako: važiuok, su kuo nori. Bet ir atitinkamai darbuotojai turėtų turėti tam tikras sąlygas ir atlyginimą. B. Gudelio įmonėje virš 800 mediana siekia į rankas. Na, tai nėra pats toks geriausias atlyginimas ir toks sėkmės pavyzdys. Tuo tarpu prabangios mašinos perkamos ir čia kalba visiškai ne apie pavydą. Jeigu tai būtų perkama iš savo atlyginimo jau sumokėjus mokesčius – tai jokių problemų: nors sraigtasparnis, namas ar visa kita. Mes kalbame apie tai, kad perkamos prabangos prekės nusukant mokesčius. Štai kame esmė“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Po šio profsąjungų atstovės monologo laidos vedėjas B. Gudelio paklausė, kaip jis vertina tokius I. Ruginienės žodžius. „Pone Gudeli, jūs buvote paminėtas, prašau sureaguokite“, – į verslininką kreipėsi laidos vedėjas.

Verslininkas sako sugrįžęs į Lietuvą iš Amerikos, bet iš interviu tono ir skleidžiamos arogancijos, mizoginijos, susidaro įspūdis, kad greičiau jau iš Rusijos.

„Aš labai paprastai galiu sureaguoti. Mergina tikrai nepagauna, kas yra verslas ir kas yra mokesčiai. Kada perki brangią mašiną už tris šimtus tūkstančių, du šimtus tūkstančių, tu sumoki vien PVM šešiasdešimt tūkstančių valstybei. Kada atvažiuoja svečiai ir pasižiūri į tą Lietuvą, mes bandome prezentuoti Lietuvą labai gerai. Aš ir mano įmonės atstovauja Chanelį visose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Aš galiu paimti ir nusipirkti tą mašiną Estijoje, sumokėti Estijoje PVM, Estijoje mes turime filialą ir niekas nepavydės Lietuvoje, kaip daro tūkstančiai. Toliau Amerikoje aš turiu tris tokias mašinas ir niekas nepavydi, niekas to nežino. Tai dabar man kalbėti su profsąjungų mergaite, labai graži moteris, dar kartą kartoju, labai maloni, kultūringa, aš jos noriu paklausti, kiek ji uždirba, ir kas nustato jos atlyginimą. Vat ji pasakė, kad mano mergaitės ale uždirba aštuonis šimtus, taip, tai yra pradinis atlyginimas, bet jos dar gauna komisinius ir gali uždirbti du tūkstančius. O kiek ponia profsąjungų vat mergina uždirba“, – minėtoje laidoje kalbėjo verslininkas B. Gudelis.

Priminsiu, kad B. Gudelio įmonėje dirba daug moterų, kurias jis laidos metu vadino „mano mergaitėmis“. Jei jis taip leidžia kalbėti viešai, tai klausimas, kaip jis elgiasi, kai kameros išjungtos.

Po laidos socialiniame tinkle pasisakė ir pati I. Ruginienė. Profsąjungų atstovė B. Gudelį apkaltino seksizmu. „Etika ir moralė nėra B. Gudeliui suprantamos sąvokos, tai po vakar daugiau nei aišku, tačiau įsitikinkite patys pažiūrėję įrašą. Žiūrėdami įrašą pamatysite ne tik verslininko suvokimą, kad įmonės pinigai yra jo asmeniniai pinigai, tačiau ir atvirą pašnekovo žeminimą ir seksizmą. Mansplainingas, aiškinimas, kad profsąjungų panelė nieko nesupranta, siūlymas įkurti grožio saloną ar mano išvaizdos vertinimas tiesiog neįtikėtinas elgesys šiuolaikinėje visuomenėje“, – socialiniame tinkle rašė moteris.

Profsąjungų atstovė tikino, kad kaip ir iki šiol, taip ir toliau laikosi savo pozicijos nepirkti produktų iš B. Gudelio vadovaujamos įmonės „KristiAna“.

„Priminsiu, kad B. Gudelio įmonėje dirba daug moterų, kurias jis laidos metu vadino „mano mergaitėmis“. Jei jis taip leidžia kalbėti viešai, tai klausimas, kaip jis elgiasi, kai kameros išjungtos.  Aš pati nepirkau ir nepirksiu produktų iš „KristiAnos“ ir jums siūlau daryti tą patį, parodant, kad toks elgesys kiekvienai moteriai yra nepriimtinas“, – situaciją komentavo I. Ruginienė.

Į verslininko B. Gudelio komentarus sureagavo ir Laisvės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė. „Ėjo 2021-ieji metai, o įtakingas verslininkas mansplainino laidos dalyvei, žemino ją ir jos pasisakymus dėl to, kad ji moteris („mergina“, „mergaitė“, pašnekovo žodyną renkantis). „Va, graži mergina, tai ko neatsidaro savo grožio salono? Ko ten eina į visokias profsąjungas?““ – laidą komentavo I. Pakarklytė.

„Verslininkas sako sugrįžęs į Lietuvą iš Amerikos, bet iš interviu tono ir skleidžiamos arogancijos, mizoginijos, susidaro įspūdis, kad greičiau jau iš Rusijos. Bjauru klausyt. Ir į „KristiAną“ kojos kelti nebesinori“, – įrašą socialiniame tinkle baigė I. Pakarklytė.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai B. Gudeliui adresuotus klausimus išsiuntė bendrovės „KristiAna“ atstovams. Gavę atsakymus publikaciją papildysime B. Gudelio komentaru.

„Visų pirma reikia turėti gerą žmoną, nes nuo žmonos priklauso, ką tu darai su pinigais. Taip pat savo amžiuje aš supratau, kad reikia žmoną padaryti tokia pat turtinga, koks esi, – tuomet išsisprendžia viskas“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako B. Gudelis.

Verslininkas prisimins, kad pirmą milijoną uždirbo prekiaudamas metalu biržoje, o būdamas 25-erių tam tikra prasme tapo pensininku – turėjo tiek, kad visko užteko.

Tuo metu vienas jauniausių milijonierių Lietuvoje, paramos fondo įkūrėjas ir knygos „Bitonomija. Įvadas į pirmą milijoną internetu“ autorius, 29-erių Benediktas Gylys LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos pirmus pinigus savarankiškai uždirbinėti pradėjęs dar mokyklos suole, o pirmąjį milijoną uždirbęs būdamas vos 23-ejų. Benediktas perpardavinėjo keliasdešimt populiarių papildų JAV, kai vienas produktas netikėtai buvo aptartas populiariausioje televizijos laidoje apie sveikatą „Daktaras Ozas“.

Benediktas Gylys/LNK arch.nuotr.

„Mano turėti trys tūkstančiai litų kovo mėnesį pavirto į milijoną litų gruodžio mėnesį“, – 19.30 val. per LNK rodomoje laidoje pasakos Benediktas.

Kodėl klysta galvojantys, kaip sutaupyt pinigų, ir kur investuoti tiems, kurių sąskaitoje net ne kelios dešimtys, o vos keli tūkstančiai eurų?

Kaip Izolda mėgsta sakyti:  "Visų pirma, reikia turėti labai gerą vyrą".

Izolda nuo pat ryto su makiažu – ne veltui ji vadinama grožio karaliene. "Stengiuosi niekada neperžengti 55 kilogramų ribos", – nustebina gan aukšta Izolda. O kad tai pasiektum, reikia pasistengti. Štai ką Izolda valgo pusryčiams: salotas, kurios praktiškai neturi kalorijų – sutarkuoja morką, moliūgą, cukiniją ir obuolį, užbarsto sezamo sėklų ir alyvuogių aliejaus.  Tokį maistą galima valgyti didelėmis lėkštėmis.

Nors dabar madinga išorinį grožį nuvertinti ir rūpinimąsi savimi vadinti tuštybe, bet grožio srityje daugiau 20 metų dirbanti Izolda šį trečiadienio vakarą 20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje "Nuo... Iki..." bus kaip niekad atvira – moteris retai kada tampa sėkminga, jei nesirūpina savimi.

Neturiu daug draugių, nes neturiu problemų. Ką tuomet papasakoti toms draugėms?

Izolda su Benu susipažino, kai jai buvo 25-eri. Įmonėje atsiradusi jauna, graži darbuotoja iškart patraukė tuomet jau išsiskyrusio verslininko dėmesį. Izolda savo santykius vadina puikiais ir didžiuojasi savo vyru – jis tikras lyderis, garbė šalia jo būti.

"Tik jau nemanykite, kad esu namų šeimininkė, kuri iš neturėjimo ką veikti ieško pašaukimo", – sako žinoma moteris. Izoldą kur kas dažniau nei namuose išvysi jiems priklausančiose kosmetikos parduotuvėse. Ji – rinkodaros vadovė, moko dirbti visas čia dirbančias merginas, skraido į skirtingas pasaulio šalis sužinoti, kokie kvepalai bus madingi po metų. "Jeigu būčiau nieko gyvenime neveikianti ponia, labai greitai nusibosčiau savo vyrui", – sako Izolda.

Izolda ne tik kasdien skuba į darbą, bet ir namuose su vyru turi darbo kabinetą. Tačiau  visuomenėje ji pristatoma tik kaip milijonieriaus žmona. Tačiau Izoldos reakcija į tai nustebina: "Man dėl to visai nepikta."

Būti visą gyvenimą ryškaus, charizmatiško, bet tuo pat ir kartais kategoriško, ūmaus charakterio vyro šešėlyje Izoldai – jokia auka. "Moteris turi mokėti asistuoti vyrui, o ne lipti jam ant galvos", – sako Izolda.

Izolda sako, kad Benas – vienintelis jos draugas. "Neturiu daug draugių, nes neturiu problemų. Ką tuomet papasakoti toms draugėms?" – sako ji. Benas visada apie Izoldą atsiliepia su didele pagarba. "Ir tam yra priežastis", – paslaptį išduos Izolda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę galutinai atmetė įmonės skundą ir paliko galioti 2016 metų rudenį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą nutartį.

Pasak LVAT, pagal tvarkymo plano sprendinius šioje teritorijoje draudžiama statyti statinius – juos numatoma tik griauti – bei plėtoti inžinerinę infrastruktūrą.

„Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė „Kristianai“ išduoti reikalavimus statinių kapitaliniam remontui“, – rašoma nutartyje.

„Kristiana“ teisme siekė, kad būtų panaikintas 2013 metais direkcijos sprendimas neišduoti sąlygų  pastatų Juodkrantės Miško gatvėje kapitaliniam remontui bei iš valstybės prisiteisti 48,5 tūkst. eurų turtinės žalos.

B.Gudelis 2016 metų lapkritį, po pirmosios instancijos teismo sprendimo BNS teigė ketinantis suremontuoti pastatus, jam nepalankų teismo sprendimą vadino absurdišku.

„Buvo planas suremontuoti tuos pastatus, sutvarkyti viską, bet, matot, reikia duoti kyšį, kad leistų remontuoti. (...) Dabar toks teismo sprendimas yra visiškas absurdas, aš nežinau, kaip tie teisėjai gali dirbti toliau, kad jie siūlo absurdiškus sprendimus, kurie tik diktatūroj gali būti“, - BNS tuomet sakė B.Gudelis.

„Teismai yra grynai valstybiniai kaip buvo prie sovietų, 90 proc. sprendimų yra valstybės naudai. Sako, kad turim prašyti iš valstybės atiduoti mums pinigus atgal po 16 metų. Jūs galit pagalvoti, koks čia teisėjas, kokioje demokratinėje šalyje gali toks žmogus dirbti teisėju? (...) Paprasčiausias reketas, moki mokesčius, bet tau neleidžia nieko daryti“, - piktinosi verslininkas.

Vasarį „Kristianai“ nepalankų sprendimą priėmė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas – jis nutarė, kad Lietuvos institucijos teisingai nusprendė, jog bendrovė gali tik griauti senus pastatus. Anot teismo, verslininko lūkesčiai čia statyti reabilitacijos centrą buvo nepagrįsti.

Teritoriją bendrovė įsigijo 2000 metais iš valstybės ir planavo statyti reabilitacijos centrą. Miško žemėje esančius buvusius karinius sandėlius B. Gudeliui pardavė tuometinis Turto fondas.

Septyni Strasbūro teismo teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos teisingai nusprendė, jog 2000-aisiais sklypą miške įsigijusi bendrovė gali tik nugriauti senus pastatus. Anot teismo, verslininko lūkesčiai čia statyti reabilitacijos centrą buvo nepagrįsti.

„Įmonė (...) žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad pagal šalies įstatymus, galiojusius tuo metu, kai ji nupirko minėtus pastatus, turtas buvo skirtas griovimui, ir nors griovimo data nebuvo nustatyta, tai turėjo įvykti tam tikru metu“, – rašoma teismo sprendime.

„Taigi, skundą pateikusi kompanija negalėjo pagrįstai tikėtis gauti planavimo leidimą pertvarkyti pastatus, ypač juos rekonstruoti pakeisdama jų paskirtį, funkciją ar dydį (...), ir privalėjo įvertinti šią riziką pirkimo metu“, – paskelbė teismas.

B. Gudelis BNS teigė kol kas nesusipažinęs su Strasbūro teismo sprendimu, todėl negali jo komentuoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 metų lapkritį paskelbė, kad „Kristiana“ privalo laikytis teisės aktų, pagal kuriuos įsigytos kareivinės yra likviduotini objektai, o statyba teritorijoje yra negalima.

Šį sprendimą bendrovė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta, BNS antradienį informavo teismo atstovė.

„Kristiana“ Strasbūro teismui skundėsi, kad Lietuvos institucijos, atsisakydamos leisti rekonstruoti pastatą, neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja, ar Europos Tarybos šalys narės laikosi Europos žmogaus teisių konvencijos.

Įmonių vadovai nesupranta, kodėl reikia į naujas Darbo kodekso pataisas įtraukti įpareigojimą darbdaviams, priimant sprendimus dėl verslo pardavimo ar reorganizavimo, leisti valdybos posėdyje dalyvauti ir darbuotojų atstovams.

Kaip rašo dienraštis "Verslo žinios", bendrovės "Fragrances International" vadovas ir pagrindinis akcininkas Benas Gudelis pataisas atvirai vadina absurdiškomis. Anot jo, siūlymai nė neverti diskusijų, o jų iniciatoriai, matyt, neturi kuo užsiimti.

"Prievolė skelbti informaciją apie tai, kas susiję tik su akcininkų interesais, įneštų tik destrukciją. Tai būtų nieko gero nežadantis veiksmas. Aš nematau jokios naudos iš to, kad būtų nustatyta prievolė informuoti darbuotojus apie tai, kad vienas ar kitas akcininkas parduoda akcijas", - dienraščiui sakė didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės "Vilandra" vadovas Audrius Skučas.

Vienos didžiausių Lietuvoje žiniasklaidos bendrovių "Lietuvos rytas" valdyboje pradėjo dirbti 34 proc. įmonės akcijų įsigijęs verslininkas Benjaminas Gudelis bei jo sutuoktinė Izolda Gudelis.

Registrų centro duomenimis, "Lietuvos ryto" valdyboje Gudeliai dirba nuo lapkričio 22 dienos, jie pakeitė žlugusiam "Snoro" bankui atstovavusius Jurgitą Bliumin ir Modestą Keliauską.

"Lietuvos ryto" valdyboje taip pat dirba bendrovės generalinis direktorius ir dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, jo pavaduotojai Vidmantas Strimaitis ir Algimantas Budrys, buvęs pavaduotojas Algirdas Kumža ir advokatas Sigitas Židonis.

B.Gudelio netiesiogiai valdoma bendrovė "Big group" spalio 11 dieną iš likviduojamo "Snoro" banko už 10 mln. litų įsigijo 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų valdančią "Snoras Media".

Kiti stambieji grupės akcininkai - "Lietuvos ryto" generalinis direktorius, vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas (25,5 proc. akcijų), generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Strimaitis (12,5 proc. akcijų) ir vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Algimantas Budrys (8,1 proc. akcijų).

"Lietuvos ryto" grupės įmonės leidžia dienraštį "Lietuvos rytas", savaitraštį "TV antena", valdo internetinį naujienų portalą lrytas.lt ir televizijos kanalą "Lietuvos rytas". "Lietuvos ryto" grupė taip pat valdo didžiausią leidyklą Lietuvoje, kurioje spausdinami populiariausi Lietuvos laikraščiai ir žurnalai ir kiti leidiniai.

Neseniai trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų nusipirkęs verlslininkas Benas Gudelis teigia, kad tai padarė ne dėl pinigų, o dėl ramybės. „Man pinigų nereikia, politikos nereikia. Man iš tikrųjų nieko nereikia. Esu vienas iš keleto žmonių Lietuvoje, kurį sustabdė ir neleidžia toliau plėtoti verslo“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ teigė jis.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų, ar verslininko B. Gudelio įmonei įsigyjant bendrovės „Snoras media“, kuri valdo trečdalį „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės, akcijas nebuvo padaryta žala bankrutuojančio banko kreditoriams ir tuo pat metu – valstybei.

Kodėl verslininkas nusprendė investuoti į žiniasklaidą ir kokios buvo tikrosios sandorio aplinkybės pokalbis LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Benu Gudeliu.

– „Snoras media“ kartu su trečdaliu „Lietuvos ryto“ akcijų pardavimas – kam jis buvo naudingas?

– Matyt, „Snoro“ kreditoriams.

–Neilo Cooperio vadovaujamas bankrutuojantis bankas „Snoras“ prieš mėnesį skelbė tokią informaciją: užbaigtas bankrutuojančio banko „Snoras“ antrinės įmonės „Snoras media“ pardavimo sandoris. Akcijas įsigijo jūsų įmonė „FragrancesInternational“. Už 100 proc. „Snoras media“ akcijų bankui sumokėta 10 mln. litų. Jūs, žinoma, žinojote, ką perkate. Kiek skolų „Snoras media“ turėjo iki jums įsigyjant?

–Tikrai nežinau, kiek jis turėjo skolų. Žinau, kad akcijos buvo įsigytos už 20 mln. Kiek suprantu, tuo ir baigėsi.

– Ar tiesa, kad 20 mln. litų skola iš banko „Snoras“ buvo nurašyta perkant akcijas? Jūs nusipirkote įmonę be skolų?

– Mes nupirkom įmonę už 10 mln. litų su 20 mln. litų įstatiniu kapitalu. Bet tų pinigų nėra. Sąskaitoje buvo nulis. Mes nupirkome įmonę su nuliu. Sumokėjome 10 milijonų banko likvidatoriams ir viskas. Tai taip pat kaip pirktum mašiną ar ką kitą [prekę]. Tai – normalus procesas. Kaip tam apie vyrus: visame aukcione 10 norėjo, keturi galėjo ir vienas paturėjo. Tai čia mes.

– Paturėjote ką?

– Akcijas.

– Akcijas ar bankrutuojantį banką?

– Ne, akcijas.

– Pone Gudeli, suprantu, kad jūs bent dvigubai gudresnis už Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą. Jie 34 proc. „Lietuvos ryto“ grupės akcijų per krizę pirko už 20 mln. litų. Jūs tas pačias akcijas jau po krizės nupirkote du kartus pigiau.

– Aš nežinau, kas protingesnis. Kiekvienas žmogus priima sprendimą. Buvo daug pirkėjų, daug  norinčių. Žinote, kartais žmogus perka butą už 3 milijonus, parduoda už milijoną. Kitas perka už milijoną, parduoda už tris. Kaip pasiseks gyvenime. Jie anąkart pirko už indėlininkų pinigus, aš už savus. Mūsų buvo tokia vertė. Pasiūlėme didžiausią kainą. Visi turėjo galimybę, bet artimiausias konkurentas tikrai buvo pora milijonų žemiau. Taip, aplink daug kalbų, pavydo. Gal tiesiog kai kuriems nelabai patinka, kad tos akcijos pagaliau parduotos ir yra susidaręs aiškus „Lietuvos ryto“ grupės paveikslas.

– Koks paveikslas?

– Normalus. Matote, man pinigų nereikia, politikos nereikia. Man iš tikrųjų nieko nereikia. Esu vienas iš keleto žmonių Lietuvoje, kurį sustabdė ir neleidžia toliau plėtoti verslo.

– Turite omenyje konkurencijos tarnybos sprendimą neleisti jums pirkti mažmeninio tinklo „Douglas“?

– Taip. Pasakė, kad mes daugiau nebegalime plėsti verslo. Tai esu toks truputį kitoks.

– Todėl nutarėte investuoti į žiniasklaidą?

– Ne, aš investuoju daug kur, bet žiniasklaida man pasirodė visai geras variantas.

– Na, prie žiniasklaidos prieisime. Šiuo metu turbūt reiktų dar išsiaiškinti apie patį pirkimą, kuriame dalyvavo bankrutuojantis bankas. „Snore“ pranešime taip pat teigiama, kad iki sandorio užbaigimo bankroto administratorius sutvarkė bendrovę ir kapitalizavo skolas. 20 mln. litų skolų nurašyta. Pone Gudeli, jūs puikiai orientuojatės skaičiuose: tai reiškia, kad bankrutuojantis bankas nurašė paskolas į nuostolius. 20 milijonų nurašyta, o 10 gauta. Rezultatas – bankrutuojančio banko kreditoriai, iš jų didžiausias – valstybė – prarado 10 milijonų. Sutinkate?

– Nežinau, galime kalbėti, kad prarado, galime sakyti – gavo. Buvo pasiūlymas. Visas procesas tęsėsi apie pusę metų. Pirkti galėjo visi, įskaitant Skandinavijos investuotojus, Baltijos šalis. Niekas nedavė didesnės kainos. Tai ar galima sakyti, kad tai blogas sandoris?

– Ar jūs nupirkote tai, kas buvo parduodama pradžioje? Ar nebuvo parduodama įmonė su 20 mln. litų skolų?

– Ne, buvo parduodama arba įmonė, arba akcijos.

– Tai kiti investuotojai nesuprato, kad perka įmonę su 20 milijonų skolų?

– Manau, kad tie, kas turi 10 milijonų ar penkis, ar net vieną, visada pasidomi, ką jie perka. Jeigu jau turi tą milijoną, tai tikrai atsargiai perki bet ką. Yra daug žmonių, kurie svajoja, bet svajonės yra vienas dalykas. Pirmiausiai, reikia uždirbti tuos pinigus, sugebėti išlaikyti ir tada panaudoti.

– Na, įsivaizduokime, kad jūs esate kreditorių atstovas, kurių pinigai prapuolė „Snoro“ banke. Kaip kreditorių ir valstybės požiūriu atrodo toks sandoris, kai už jų pinigus pirkta įmonė dabar parduodama dvigubai pigiau. Tai – nuostolis? Nuostolingas valstybei sandoris?

– Lygiai taip galime palyginti su palikimu. Jeigu žmogus pasimirė ir paliko turtą, kurį pats vertino ir visai šeimai sakė, kad jis vertas 20 milijonų litų. Kai šeima nusprendžia parduoti visą tą turtą – didžiausias pasiūlymas, kurį oficialiai gavo buvo 10 mln. litų. Tai reiškia, kad šeima prarado 10 milijonų, ar kad turtas buvo vertas tik 10 milijonų?

– Viešojoje erdvėje yra pranešimų, kad jūs pirkote visai ką kitą negu norėjo pirkti kiti. Kiti norėjo pirkti įmonę su skolomis, jūs, tuo tarpu, įsigijote akcijas be jokių skolų.

– Aš nežinau, ką kiti siūlė, bet nemanau, kad tas pats N. Cooperis ar valdyba būtų tokie kvaili jog priimtų mažesnį pasiūlymą vietoj didesnio. Tai tiesiog nerealu. Juk mes neperkame kokio nors ūkio Pasvalio rajone. Mes nusipirkome „Lietuvos ryto“ grupę. Visi supranta, kad jokių „bajeriukų“ nepadarysi su tokiu pirkiniu ir pačia grupe. Tai nėra kvaili žmonės. Gandų ir piktų kalbų daug, bet kalba tik nieko nesuprantantys žmonės. Kaip sakiau, svajoti gali visi. Yra kas norėtų nusipirkti Eifelio bokštą, bet neturi pinigų net bilietui į Paryžių.

– Kam jums tos akcijos, pone Gudeli?

– Man įdomu. Va, prašau, sėdžiu dabar su ponu Jakilaičiu, jis man uždavinėja klausimus. Man labai įdomu.

– O jeigu rimtai?

– Tai kad aš daugiau nieko daryti negaliu. Valstybė mane stabdo, verslo plėsti negaliu. Pinigų tikrai yra, tai reikia juos investuoti. Manau, investavau protingai.

– Pone Gudeli, ant jūsų automobilio puikuojasi numeriai „2BIG4U“, lietuviškai – „tau per didelis“. Suprantu, kad turite tam tikrų ambicijų būti ne tik turtingu, bet ir įtakingu?

– Aš savo srityje esu įtakingas. Jeigu Europoje bet kurioje rimtoje firmoje paklausit, ką jie žino iš Baltijos šalių, dauguma pasakys mūsų įmonės pavadinimą. Įtakos mums tikrai užtenka. O tie numeriai – Amerikoje tai populiari frazė. Žinote, yra ir Franko Sinatros dainos žodžiai „jeigu sugebi tai padaryti čia, sugebėsi bet kur“. Verslą pradėjau Niujorke, kuriame užaugau, todėl sugebėjau ir Lietuvoje. Tik tiek, kad Lietuvoje pasiekiau ribas. Čia mažas šalis, maža rinka ir nebegaliu judėti toliau.

– Grįžtant prie investicijų į žiniasklaidą. Ar jau sulaukėte politikų, verslininkų prašymų viena rašyti, kita rodyti, kažko nespausdinti?

– Ne, aš sulaukiu informacijos ir gana įdomios. Ji mane pasiekia vos ne kasdien. Apie įvairius sandorius, įvykius.

– Ir ką su ja darote?

– Kaupiu. Nežinau, ką su vėliau darysiu. Kol kas tiesiog kaupiu. Žinote, dar reikia patikrinti tą informaciją, išgirsti abi puses.

– Jūs ketinate gilintis į savo žiniasklaidos turinį?

– Labai. Aš visą gyvenimą gilinuosi į turinį. Kuo užsiimu, tą visuomet baigiu.

– Ar jums patinka tas dėmesys, kurio sulaukiate investavęs į žiniasklaidą?

– Tikrai ne. Nemanau, kad gaunu tiek daug to dėmesio. Su jumis irgi bendravome jau anksčiau.

– Ar jums patinka būti įtakingu žmogumi?

– Man patinka dirbti ir pasiekti kažką, matyti rezultatą. Ką reiškia įtakingu? Nemanau, kad turint „Lietuvos rytą“ tampi įtakingu.

– Na turbūt, kad tampi.

– Na, jeigu rašai tiesą tai turbūt nelabai. Ne daug kas nori, kad būtų rašoma tiesa. Ypač tie, apie kuriuos ta tiesa atskleidžiama. Kadangi nesu nei partinis, nei pilietis, nei priklausantis kokiai politinei jėgai, net neplečiu verslo, manau, išėjo visai neblogas sandoris. Tai ne tiek įtaka, kiek ramybė. 

– Jūs nusipirkote ramybę?

– Manau, kad nėra tai didelis darbas spręsti, kur tiesa, kur melas.

– Manote, kad nusipirkęs žiniasklaidos akcijų jausitės ramesnis kaip verslininkas?

– Ne. Kaip verslininkas aš irgi ramus. Dirbu Lietuvoje jau 23 metus. Per tą laiką mano įmonės neturėjo nė vienos nuobaudos, jau sumokėjome milijardus litų mokesčių ir toliau mokam. Taip kad aš labai ramiai miegu. Kiekvieną naktį.

– Pone Gudeli, jūs suprantate, kad dabar būsite siejamas su žurnalistų publikacijomis, reportažais?

– Tai visai neblogai. Aš buvau siejamas su gražiais produktais, geru alkoholiu, gražiomis moterimis. Dabar būsiu siejamas su neblogais žurnalistais. Kas čia blogo? Ir dabar sėdžiu pas jus, man dėl to tikrai ne gėda.

– Jūs ir toliau planuojate investuoti į žiniasklaidą?

– Kiek reikės – tiek investuosiu.

– Suprantu, pripažįstate, kad Lietuvoje verslininkui įsigijus žiniasklaidos akcijas galima gyventi ramiau?

– Aš ir iki šiol Lietuvoje gyvenau ramiai. O ir gyvenu čia tik pusę metų. Kitą laiką būnu JAV. Ramiau ne man, galbūt žmonėms ramiau. Mane sunku nupirkti, suvilioti – visiškai neįmanoma. Jeigu man kas nors pasiūlytų 10, 20 ar net 50 tūkst. litų, ar jūs tikrai galvojate, kad tai pakeistų mano gyvenimą? Tai juokinga, tai pažemintų mane.

– Jūs esate investavęs milijardus litų, neturite jokių įsiskolinimų ir norite pasakyti, kad neturite nieko bendra su politika?

– Absoliučiai nieko.

– Nesate net dalyvavęs jokiuose viešuosiuose pirkimuose?

– Galiu pasakyti labai iliustratyvų pavyzdį, kuris yra tikras faktas. 1999 m. iš Lietuvos valstybės per konkursą nusipirkome Kuršių nerijoje apleistas kareivines. Per keturiolika metų, iki šios dienos, aš nieko negaliu su jomis daryti, man neleidžia remontuoti. Jau esu sumokėjęs per pusę milijono litų žemės mokesčio, o daryti su savo turtu, ką noriu – negaliu. Akivaizdu, kažkam laiku „nedavėme“. Ir tikrai neduosime. Tai principo dalykas.

– Jūsų nuomone, žiniasklaidos valdymas padeda spręsti tokias problemas?

– Tikrai ne, bet reikia panaudoti žiniasklaidą tokiom situacijom ir valdininkus pastatyti į jų vietą.