Numatė ir išimčių

Šiemet vasarį Europos Parlamentas (EP) balsavo už susitarimą, kad 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės neišmestų anglies dioksido.

Buvo nustatyti tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša, palyginti su 2021 m.

Be to, buvo numatyta, kad nedaug transporto priemonių (nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. naujų automobilių arba nuo 1 tūkst. iki 22 tūkst. naujų furgonų) per kalendorinius metus pagaminančioms įmonėms iki 2035 m. pabaigos bus taikoma išimtis. Užregistruojantiems mažiau nei 1 tūkst. naujų transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir toliau.

Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni išmetamųjų teršalų tikslai.

Oponentai susivienijo

Tačiau ES sprendimo kritikai tvirtino: priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

Priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

 

Oponentų gretose buvo ne vien Vokietija, bet ir Italija, Čekija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija.

Kontrargumentų pakete, be kita ko, buvo pasiūlymų iki 2035 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekį sumažinti tik 90 proc., o 100 proc. sumažinimą atidėti iki 2040 m. Lengvųjų komercinių transporto priemonių atveju siūlyta iki 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 80 proc., o iki 2040 m. – 100 proc.

Italija įspėjo Europos Komisiją (EK), kad pritars sprendimui tik tuo atveju, jeigu bus padaryta išimtis automobiliams, galintiems naudoti biodegalus.

Vokietija reikalavo taikyti išimtį automobiliams, varomiems elektrodegalais, argumentuodama, kad tokie degalai gali būti gaminami naudojant atsinaujinančiąją energiją ir iš oro sugaunant anglies dioksidą, todėl jie neskleidžia į atmosferą daugiau klimato kaitą sukeliančių teršalų.

Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą.

 

Bus naujas reglamentas

Diskusijas ir derybas galiausiai vainikavo kompromisinis susitarimas, o tai patvirtino EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas.

„Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą, – teigė V. Wissingas. – Susitarėme dėl procedūrinių veiksmų ir kad nustatytas konkretus tvarkaraštis bus privalomas laikytis. Norime, kad procesas būtų baigtas iki 2024 m. rudens.“

F. Timmermansas taip pat nurodė, kad EK stengsis kuo greičiau parengti reglamentą dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio standartų.

Kaimynai stengiasi

Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė oficialius ES šalių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sunaudojimo rodiklius transporto sektoriuje.

2021 m. duomenimis, Lietuva užima priešpaskutinę – 26-ąją – vietą. Dėl įsipareigojimų ES nevykdymo Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių.

Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (RED II) nustatytas tikslas – 2020 m. pasiekti 10 proc. AEI tikslą.

Deja, Lietuva transporto sektoriuje 2020 m. pasiekė vos 5,5 proc. lygį, pralenkdama tik Graikiją. Lietuvos rodiklis kone dvigubai mažesnis nei bendras ES šalių vidurkis (10,2 proc.), atsilikta nuo kaimynių Estijos, Latvijos ir Lenkijos.

„Efektyviausia priemonė Lietuvoje padidinti AEI dalį transporte yra biodegalų maišymas į naftos degalus. Tai ne tik pigiausias, bet ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriantis būdas, nes skatinama vietos pramonė ir žemės ūkis, taip pat didinama energinė nepriklausomybė. Deja, biodegalai jau daugybę metų Lietuvoje ne tik neskatinami, bet sukuriamos kliūtys jiems plačiau naudoti“, – pabrėžė Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.

Dėl įsipareigojimų ES nevykdymo Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių.

Kliūtys biodegalams

Tik 2020-aisiais buvo panaikintas įstatymui prieštaraujantis ministrų įsakymas, draudžiantis biodegalus į dyzeliną maišyti žiemos laikotarpiu, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių šiam draudimui.

Be to, poįstatyminiai teisės aktai leido prekybininkams pardavinėti grynus naftos degalus iš Valstybės rezervo, nors įstatyme numatytas privalomas biodegalų maišymas.

Galiausiai, iš pašarams skirto palmių aliejaus šalutinio produkto (PFAD) pagaminti biodegalai nelaikomi pirmos kartos biodegalais. Dėl to šią žiemą mažmeninėje degalų rinkoje parduodamas tik dyzelinas su PFAD, o lietuviški biodegalai eliminuoti iš rinkos.

Atsinaujinančios energetikos ekspertas pažymėjo, kad biodegalai tik viena iš priemonių skatinti žaliąją energiją transporto sektoriuje. Ne mažiau svarbu skatinti elektromobilių įsigijimą ir sparčiai diegti reikalingą infrastruktūrą, plėtoti biometano ir žaliojo vandenilio panaudojimo galimybes.

Paremsime skandinavus?

Už Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos nevykdymą šalims-narėms numatytos nuobaudos – greičiausiai teks pirkti papildomas kvotas iš šalių, kurios su dideliu perviršiu įvykdė 10 proc. tikslą.

„Eurostat“ duomenimis, 2020 m. pagal AEI naudojimą transporto sektoriuje pirmavo Švedija (31 proc.), vėliau ėjo Suomija, Nyderlandai.

„Už įsipareigojimų nevykdymą Lietuvai greičiausiai teks pirkti kvotą ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais paremti švedus ar suomius, kurie gautas lėšas galės investuoti į savo atsinaujinančios energetikos plėtrą. To nebūtų, jei laiku būtume priėmę sprendimus skatinti savų AEI naudojimą“, – sakė M.Nagevičius.

Posėdyje dalyvavę suinteresuotų institucijų ir organizacijų – Energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Biodegalų asociacijos, bendrovių „Orlen Lietuva“, „Neste Lietuva“ ir kitų atstovai pristatė savo veiklos srities aktualijas ir spręstinas problemas.

Energetikos ministerija akcentavo, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos degalų kainų kilimui, yra naftos kainos didėjimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų rinkoje susiformavusios degalų kainos yra priskirtinos prie žemiausių kainų Europos Sąjungoje.

Pažymėta, kad dyzelino suvartojimas nuosekliai didėja, benzino vartojimas išlieka pastovus, didžiausias naftos produktų suvartojimas tenka kelių transportui, 2019 metais „Orlen Lietuva“ pagamino apie 81 proc. viso Lietuvoje suvartoto degalų kiekio.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai pabrėžė, kad visi vartojami naftos produktai ir biodegalai privalo atitikti privalomuosius kokybės rodiklius. Atitiktį kokybės rodikliams prižiūri VVTAT – atlieka patikrinimus degalų prekybos vietose. Tarnybos teigimu, per 2020-aisiais atliekamus patikrinimus nebuvo nustatyta nė vieno pažeidimo, susijusio su parduodamų degalų kokybe. Visi privalomieji rodikliai, nustatantys ribines kokybinių parametrų vertes atskiroms degalų rūšims atskirais laikotarpiais – šiltuoju laikotarpiu ir žiemos laikotarpiu, atitiko nustatytus reikalavimus.

„Orlen Lietuva“ pažymėjo, kad Lietuvos degalinėse buvo daugiausia prekiaujama 2 klasės arktiniu ir F klasės dyzelinu, 1 klasės arktiniu dyzelinu Lietuvos degalinės praktiškai neprekiavo. Dėl susidariusios padėties galėjo nukentėti nemažai dyzelino vartotojų, nes 2 klasės arktinis ir F klasės dyzelinas keičia savo savybes prie aukštesnių temperatūrų, o tai sąlygoja problemas eksploatuojant dyzelinu varomas transporto priemones esant itin žemai oro temperatūrai.

Biodegalų asociacijos atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos degalų gamintojai ir importuotojai į parduodamą kurą dažniausiai maišo importinius biodegalus. Pasak jų, Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų. Kadangi importiniai biodegalai yra 2–3 euro centais brangesni už vietinės gamybos biodegalus, laikoma, kad Lietuvos vartotojai permoka už įsigyjamą kurą Lietuvoje. Be to, Biodegalų asociacijos duomenimis, naudojant importuojamus biodegalus, per metus Lietuvos ūkininkai netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį.

Ekonomikos komitetas, išklausęs suinteresuotų institucijų ir organizacijų apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje, nutarė ir toliau aktyviai domėtis šia tema, o ypač – galimybėmis naudoti kuo daugiau vietinės kilmės biodegalų.

Tai būtų ambicingiau už Europos Sąjungos reikalavimą, kuris įsigaliotų nuo 2030 metų. Kaip ir ES direktyva, pataisos numato, kad biodegalais nebūtų laikomi iš visų aliejinių augalų pagaminti degalai, jeigu žaliavos turėtų didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką.   

Seimas dar pernai gegužę pradėjo svarstyti pataisas, siūlančias apriboti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje, keičiant jį rapsų ar saulėgrąžų aliejumi.

Tada kai kurie Seimo nariai įtarė, kad čia kertasi vietinių biokuro žaliavos gamintojų ir ją importuojančių verslininkų interesai, ir prognozavo, kad tokia pataisa Seimas perskirstys prekybos biodegalais rinką. Draudimą palmių aliejų naudoti degaluose remia tik du degalinių tinklai – „Viada“ ir „Baltic Petroleum“.

Didžiausią – 70 automatinių degalinių tinklą Lietuvoje turinti „Neste Lietuva“ anksčiau sakė, kad draudimas apribos pažangių biodegalų pasiūlą, prieštaraus konkurencijai, pabrangins transporto paslaugas bei prekes, ypač maisto produktus. Be to, tai prieštarautų laisvam prekių judėjimui.

„Neste Lietuva“ taip pat priekaištauja, kad atogrąžų augalinių aliejų panaudojimą siekiama apriboti tik biodegalų gamyboje, nors pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. 

Biodegalai – tai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai. KN Klaipėdos naftos terminale yra kraunami trijų rūšių biodegalai: etanolis (spiritas), riebiųjų rūgščių metilo esteris (RRME), ir hidrintas augalinis aliejus (HVO). Šie biodegalai yra maišomi į tradicinius degalus (benziną ir dyzeliną) siekiant sumažinti transporto išmetamų kenksmingų dalelių į aplinką kiekius.

KN valdomame Klaipėdos naftos terminale 2020 m. (sausio – lapkričio mėn.) perkrauta 74 tūkst. t biodegalų, t. y. net 8 kartus daugiau nei pernai, kai krova per visus 2019 m. siekė 9,345 tūkst. t. 2018 m. biodegalų krova siekė panašiai kaip ir praėjusiais metais – 10,7 tūkst. t.

„Šiemet degalų gamintojams keliami reikalavimai be išimties į arktinį dyzeliną įmaišyti biopriedus, todėl jų krovos kiekiai per KN infrastruktūrą turėtų ir toliau didėti. KN vaidmuo šiame procese dvejopas: mūsų klientai biopriedus įsigyja ne tik iš vietinių gamintojų, bet ir importuoja iš tarptautinės rinkos per KN terminalą ir perkrauna gryną produktą su tolimesniu tiekimu autotransportu į kitus terminalus tolimesniam maišymui į degalus. Tai pat KN Klaipėdoje ir Subačiuje valdomuose terminaluose teikia ir maišymo paslaugą – taip klientams užtikrinama visa paslaugos grandinė“, – komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

Biodegalai vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant tvaresnio kelių transporto eismo, kadangi dega švariau nei tradiciniai degalai, todėl išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kuro kokybės direktyva įpareigoja ES valstybes-nares reikalauti, kad degalų tiekėjai sumažintų transporto ciklo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) intensyvumą, t. y. gyvavimo ciklo metu išmetamas ŠESD kiekis vienam energijos vienetui. Todėl didinami įpareigojimai tradiciniuose degaluose maišyti biopriedus. Šiuo metu į dyzeliną maišoma apie 7 proc. biopriedų, į benziną – apie 10 proc.

Kai kurie Seimo nariai prognozuoja, kad į rinką pateks trečiose šalyse pagaminta falsifikuota antrinė produkcija, o kiti sako, kad įstatyme, dėl kurio Seimas dar balsuos, jau sudėti rinkos saugikliai.

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis neatmeta, kad antrinį biokurą bus galima pasigaminti ir Lietuvoje – iš šiaudų, mėšlo, žemės ūkio ar maisto pramonės atliekų.

Tačiau Biodegalų asociacijos viceprezidento Jurgio Polujansko teigimu, Lietuvoje nėra pakankamai  atliekų biodegalų gamybai, o importuojama žaliava pigesnė.

Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Liudas Šukys sako, kad kol kas alternatyvių ir pažangių biodegalų rinkos Lietuvoje nėra, todėl jis siūlo remti jos kūrimą: „Nemanau, kad turime užsidaryti sienas prieš ją – tai naujovė ir pažanga, ji bent kokiu atveju ateis“.

Klastoti sertifikatai ir importo subsidijavimas

J. Polujanskas BNS teigė, į ES rinką šiuo metu iš trečiųjų šalių importuojama daug biodegalų iš atliekų, todėl biodegalų pramonė turi problemų. Taip pat fiksuojama vis daugiau apgaulingų schemų, kai prisidengiant neaiškiais sertifikatais atvežami biodegalai nėra pagaminti iš atliekų: palmių aliejus virsta „panaudotu virtuvėje aliejumi“, o cukrinių runkelių melasa – jų „atliekomis“.

J. Polujansko žodžiais, net trečdalis viso biodegalams naudojamo vietinio perdirbto aliejaus Europoje gali būti suklastotas – vietoj jo naudojama importuota žaliava, kurios sudėtyje yra palmių aliejaus.

Anot jo, pernai Didžioji Britanija ir Nyderlandai jau pradėjo tyrimus, kurių tikslas – nustatyti, ar į Europą nėra importuojamas netvariai pagaminamas palmių aliejus.

„Su tariamais sertifikatais importuota žaliava tampa konkurencingesnė nei vietinė žaliava“, – pabrėžė J. Polujanskas.

Jo teigimu, įvedusi daugiklių sistemą, leidžiančią antrinius degalus statistiškai užskaityti dviguba verte nei įprastus biodegalus iš rapsų ar javų, Lietuva skatins apgaulės schemomis paremtą importą iš trečiųjų šalių.

„Toks dvigubas skatinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstūmimą ir importo subsidijavimą. Lietuva turi ne netiesiogiai skatinti neaiškios žaliavos importą, o palaikyti vietinę ekonomiką bei skatinti energetinę nepriklausomybę.

Degalai iš cukrinių runkelių šaknelių 

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Žemės ūkio tarybos narys Aušrys Macijauskas įspėja apie tokių biodegalų invaziją iš Ukrainos, turinčios didžiulę cukraus pramonę.

„Nukonkuruos iš mūsų žaliavų pagamintą kurą ir niekas nesukontroliuos, ar jis tikrai pagamintas iš cukrinių runkelių atliekų. Padarys žalą žemės ūkiui ir vietos gamintojui bei neduos jokios naudos vartotojui“, – BNS tvirtino A. Macijauskas.

Jo teigimu, biodegalai, pagaminti iš cukrinių runkelių šaknelių, iš kurių nebeįmanoma pagaminti cukraus, būtų laikomi pažangiais, antros kartos degalais. 

Nukonkuruos iš mūsų žaliavų pagamintą kurą ir niekas nesukontroliuos, ar jis tikrai pagamintas iš cukrinių runkelių atliekų.

Tačiau A. Macijauskas abejoja, ar Lietuva ir ES sugebės užtikrinti tinkamą kontrolę, iš kokių žaliavų tokie biodegalai gaminami. 

„Kas patikrins, ar tas spiritas pagamintas tikrai iš šaknelių, ar sutarkuojant visą cukrinį runkelį, nes tada tokie degalai nebebūtų pažangūs, jis automatiškai pažangūs tampa tik pagaminti iš šaknelių ir įgauna pirmenybę prieš nepažangų. Iš atliekų pagamintas kuras tampa dvigubai vertingesniu, jo galima įmaišyti vietoje litro pusę“, – BNS kalbėjo A. Macijauskas.

Pasak jo, dabar tokio kuro iš Ukrainos daug nepatenka.

„Kol nėra įstatymo toks spiritas neturi pranašumo prieš paprastą spiritą, o po įstatymo priėmimo jo patekti gali labai daug. Visas poreikis gali būti atvežtas iš Ukrainos (spiritas atskiesti benzinui – BNS)  ar iš Borneo salos palmių aliejus dyzeliui“, – BNS aiškino A. Macijauskas komentuodamas Seime pradėtą svarstyti Alternatyvių degalų įstatymo projektą.

Perskirstys rinką

Seimo nario konservatoriaus Pauliaus Saudargo įsitikinimu, abejojant, ar visi antros kartos biodegalai iš tiesų tokie yra, dar bus diskusijų, tai pat laukia sprendimai dėl jų gamybos ir kokybės. 

„ES sugalvojo, kad tai labai svarbu, nes panaudojam tai, ko negalime panaudoti maistui – visokius pasėlius sugedusius, grybeliu apėjusius, aliejus iš makdonaldų. Todėl tokie degalai tampa savotiškai pagerinti, jiems taikomos nuolaidos. Tada, pavyzdžiui, ūkininkas sako, ok, jeigu mano grūdai yra brangesni su grybeliu, jie ir bus su juo ir parduosiu kaip pažangiems degalams gaminti skirtus“, – kalbėjo parlamentaras. 

ES sugalvojo, kad tai labai svarbu, nes panaudojam tai, ko negalime panaudoti maistui – visokius pasėlius sugedusius, grybeliu apėjusius, aliejus iš makdonaldų.

P. Saudargas siūlo rūpintis pirmos kartos biodegalų išsaugojimu tam tikrame lygyje, o ne riboti  jų tiekimą į rinką. Pasak jo, tai būtų vienintelis saugiklis, užkirsiantis kelią „neaiškiems antros kartos degalams“.   

P. Saudargo teigimu, dabar toks metas, kai antrosios kartos biodegalų lobistai „dėl rinkos stumdosi“  su pirmosios kartos biodegalų „globėjais“.

Bus įtvirtinti saugikliai

Kandidatas į aplinkos ministrus liberalas Simonas Gentvilas sako, kad Seimas stengsis užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų prastos kokybės ar fiktyvių antros kartos degalų. 

Pavyzdžiui, ketinama nustatyti, kad antros kartos biokuras iš cukrinių runkelių nepateks į Lietuvą, jeigu nebus įrodyta, iš kokių augalo dalių ir kokiomis technologijomis jis pagamintas. 

„Reikia žiūrėti, ar tame fabrike pakankamai pagaminama cukraus, kad susirinktų tiek tonų spirito, nes jeigu negamini cukraus, bet susidaro daug atliekinio spirito, tai akivaizdu, kad sukčiaujama“, – kalbėjo S. Gentvilas. 

Energetikos viceministras R. Kėvelaitis sako, kad žemės ūkio, energetikos ir aplinkos ministrai patvirtins antros kartos degalų tvarumo kriterijus ir jų žaliavų sąrašą. Bus žiūrima ir į tokios žaliavos kainą.

„Jeigu žaliava bus labai pigi, kainuos panašiai, kaip ir pirmos kartos biodegalai, jai negalios papildomo daugiklio, dėl kurio dabar vyksta didžiausios diskusijos, taisyklė“, – BNS aiškino lviceministras.  

R. Kėvelaitis teigia, kad bus numatytas minimalus pirmos ir antros kartos biodegalų įmaišymo į degalus kiekis – maždaug po 6-7 proc. 2030 metais biodegalai turės sudaryti 15 proc. viso degalų kiekio.

Pasak jo, Lietuvoje perspektyviausia laikoma biometano dujų gamyba, o biokuras gaminamas iš grūdų (spiritas benzinui), rapsų (aliejus dizelinui).

ES reikalauja, kad dabar bent 10 proc. degalų būtų iš atinaujinančių išteklių. Lietuvoje ši dalis siekia apie 4 proc. Seimas jau svarsto, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų.   

Dėl augančios sojos aliejaus paklausos Europoje ir Kinijoje, vis daugiau žemės plotų Brazilijoje auginamos sojos pupelės. Dėl žemės trūkumo dažnai kertami biologine įvairove išsiskiriantys Amazonės atogrąžų miškai, sausinamos pelkės ir durpynai.

Aplinkosaugos organizacijų skaičiavimais, jau išnaikinta daugiau nei penktadalis Amazonės miškų masyvų ir naikinimo mastas nemažėja. Europos Sąjunga (ES) ir tarptautinės organizacijos ragina Braziliją ir kitas regiono šalis imtis aktyvesnių veiksmų ribojant laukinės gamtos naikinimą. Nuo 1990 metų sojos pupelių auginimo plotai Amazonės regione kasmet didėjo po 14,1 procento ir dabar bendras plotas siekia daugiau nei 8 mln. hektarų.

ES sojos aliejų, kaip ir palmių aliejų, laiko netvaria žaliava degalų gamybai. Pagal Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą nuo 2023 metų ketinama laipsniškai mažinti šių žaliavų naudojimą biodegalams, kol 2030 metais jų bus visiškai atsisakyta.

Jei būtų priimtas sprendimas atsisakyti sojų aliejaus, Prancūzija biodegalams naudotų tik iš vietinės žaliavos (rapsų, saulėgrąžų) ir taip remtų prancūzų ūkininkus bei biodegalų pramonę.

Prancūzija buvo viena iš pirmųjų Europos valstybių, 2019 metais apribojusi biodegalų gamybą iš palmių aliejaus. Naftos gigantė „Total“ apskundė šį sprendimą Konstituciniam Teismui, tačiau procesą pralaimėjo. Gindami nacionalinius interesus, Prancūzijos ūkininkai netgi ėmėsi kraštutinių priemonių – blokavo naftos perdirbimo ir degalų saugyklas.

Palmių aliejui biodegalams ribojimus taip pat taiko Norvegija, D. Britanija, Olandija, Švedija, Italija, Lenkija ir kitos Europos šalys. Griežtėjanti reguliacinė aplinka ir augantis visuomenės spaudimas verčia ir degalų gamintojus atsisakyti palmių aliejaus naudojimo. Šiemet Italijos naftos milžinė paskelbė ENI, kad nuo 2023 metų visiškai atsisakys degalų su palmių aliejumi ir šalutiniu produktu PFAD gamybos. Italija – antra didžiausia biodyzelino, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, gamintoja ES.

Ateities gairės

Transporto sektorius – vienas didžiausių energijos vartotojų Lietuvoje, todėl jo vaidmuo, kuriant klimatui neutralią ekonomiką, yra itin svarbus.

Šiuo metu suvartojamų AEI dalis transporto sektoriuje – vos 4,3 proc., pažangieji biodegalai nėra naudojami, o alternatyvių degalų infrastruktūra per mažai išplėtota.

"Naujas įstatymas leis įgyvendinti strategiškai svarbius pokyčius transporto sektoriuje, užtikrins jo tvarią plėtrą. Transformacija – būtina ir neišvengiama, kad būtų mažinamas poveikis klimato kaitai. Kartu tai bus stimulas ekonomikai – atsivers galimybes gaminti pažangiuosius biodegalus Lietuvoje ir kurti darbo vietas regionuose", – sakė Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Didelis dėmesys bus skiriamas elektromobilumui skatinti. Numatoma skirti finansinę paramą tol, kol kas dešimtas lengvasis automobilis Lietuvoje bus varomas elektros energija. Planuojama, kad 2030 m. šalyje veiks 6 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Transformacija – būtina ir neišvengiama, kad būtų mažinamas poveikis klimato kaitai.

Įpareigojimai didės

Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai.

Numatoma plėsti gamtinių dujų pildymo punktų tinklą ir skatinti dujomis varomų transporto priemonių įsigijimą, kartu užtikrinant ir degalų iš AEI naudojimą. Tai jau artimiausiais metais leis plėtoti biometano potencialą, kad biometano ir žaliojo vandenilio suvartojimas iki 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

ADĮ projektu nustatomi palaipsniui augantys įpareigojimai degalų tiekėjams dėl biodegalų naudojimo. Siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų biodegalų bei vandenilio naudojimą, jų įmaišymas į įprastus degalus bus įskaitomas dvigubai didesne verte.

Numatoma, kad nuo 2026 m. visi viešųjų pirkimų būdu įsigyjami lengvieji automobiliai ir autobusai turės būti netaršūs, o iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaičius taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.

Mažos taršos zonos miestuose skatins persėsti į netaršias transporto priemones, gerės oro kokybė.

Solidžios investicijos

Siūlomų pokyčių įgyvendinimui 2021–2030 m. prireiks apie 1,8 mlrd. investicijų.

Visos ADĮ nuostatos nukreiptos įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus, todėl planuojama didžiąją dalį lėšų pritraukti iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, taip pat ES struktūrinių fondų.

Jau dabar 56 mln. vertės pilotinės priemonės finansuojamos iš Klimato kaitos programos.

Įstatymu taip pat steigiamas Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyvių degalų politikai įgyvendinti. Fondą valdys Susisiekimo ministerija.

Numatoma, kad ADĮ, patvirtinus Seimui, įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d.

Kaip skelbiama Vyriausybės pažymoje, įstatymo lygmeniu įtvirtinus privalomą biodegalų ir skystųjų bioproduktų, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, atitiktį tvarumo kriterijams ir atitikties tvarumo kriterijams kontrolės mechanizmą, Lietuvoje nebus galimybės naudoti tvarumo kriterijų neatitinkančių biodegalų.

Anksčiau nebuvo reikalaujama į benziną ir dyzeliną maišyti tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus. Dėl tokios reguliavimo spragos Lietuvoje galėjo būti naudojami tvarumo kriterijų neatitinkantys biodegalai, dėl ko sumažėjo sąžiningai ir etiškai veiklą vykdančių ūkio subjektų konkurencingumas.

Pažymoje teigiama, kad Lietuvoje nebus galimybės naudoti tvarumo kriterijų neatitinkančių biodegalų, dėl ko valstybei taptų lengviau siekti tikslo – atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų, kuris gali būti pasiektas apskaitant tik tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus. Taip pat būtų mažesnė oro tarša, nes biodegalai sumažina CO2 išmetimą.

Siūlomoms nutarimo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos preliminariais paskaičiavimais, naujai funkcijai vykdyti papildomų lėšų poreikis – 7 tūkst. eurų.

Gyventojų ir miesto valdžios žvilgsniai nukrypo į Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančią aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą. Gali būti, kad nemaloniai saldus dvokas sklinda iš bendrovės rapsų spaudyklos.

Itin stiprius kvapus klaipėdiečiai sakė labiausiai jaučiantys naktimis, esant drėgnam orui ir pučiant pietvakarių vėjui.

Bendrovės "Mestilla" generalinis direktorius Arūnas Zubas tokias gyventojų kalbas neigė.

"Jokių technologinių sutrikimų, dėl kurių padaugėtų išmetimų, nebuvo turbūt jau metus. Sureagavome į mero skambutį, susitikome, apkalbėjome problemas ir jų sprendimus. Ar gyventojai neteisingai sureagavo, ar tai buvo kiti kvapai, sunku pasakyti", – spėliojo pašnekovas.

Esą kvapų, taršos ir triukšmo problemoms spręsti sudaryta operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė bei Klaipėdos universiteto mobili oro taršos tyrimų laboratorija padės nustatyti "tikruosius šaltinius".

"Jeigu jie iš tikrųjų yra, nes čia gali būti ir daug spekuliacijos. Vieniems žmonėms vienaip atrodo, kitiems – kitaip", – sakė A.Zubas.

Prieš penkerius, šešerius metus gamykloje buvo įdiegtos kvapų neutralizavimo sistemos, "todėl įmonės veikla miesto neteršia".

Direktoriaus žiniomis, netoli bendrovės "Mestilla" veikia nedidelė egzotinio aliejaus spaudykla, kuri gali skleisti žmonių jaučiamą salstelėjusį kvapą. 

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, kad jau labai greitai pavyks nustatyti tikruosius teršėjus. Neatmetama, kad vienas jų gali būti ir tarp LEZ teritorijoje veikiančių įmonių. Nuo šiol bendrovės "Mestilla" veikla bus stebima akyliau.